Tomas Viluckas. „Laikmečio” kronikos

Per Kristaus Dangun Žengimo šventę Bažnyčia mini ir Pasaulinė visuomenės komunikavimo priemonių dieną. Tądien Bažnyčia atkreipia dėmesį į visus, kurie užsiima įvairiais komunikacijos būdais, ar tai būtų darbas žiniasklaidoje, ar šiuo metu itin aktualūs viešieji ryšiai.

Šią dieną ypatingas dėmesys tenka krikščioniškai žiniasklaidai ir jos darbuotojams. Galėtume sakyti, kad Šeštinės yra krikščionių žurnalistų profesinė šventė. Šiemet ji pažymėta išskirtine data, nes Lietuvoje minime auksinį Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos jubiliejų. Tai yra puiki proga naujai apmąstyti krikščioniškos žiniasklaidos iššūkius ir uždavinius. 

Būtent nuo Kronikos prasidėjo minties ir žodžio laisvės sklaida. Kronikos leidėjai buvo ypatingos drąsos žmonės. Jie nepabūgo milžiniško represinio aparato, siekusio užgniaužti bet kokio laisvo žodžio apraiškas. Nors atrodytų, kad Kronikos tiražai nebuvo dideli, leidiniai buvo spausdinami mašinraščiu ir platinami iš rankų į rankas, bet ji tapo tikru mūsų kovų už laisvę simboliu.

Jei žvelgtume globaliu, tik kiekius matuojančiu žvilgsniu, galėtume teigti, kad Kronika negalėjo pasiekti kažin kokios įtakos plačiajai auditorijai. Tačiau žvelgdami istoriniu žvilgsniu tvirtiname, kad ji padarė poveikį, palikusį neišdildomą pėdsaką tiek pradžiai, tiek dabarčiai. Todėl norisi kalbėti būtent apie dabartį, nes ko verta praeitis ir istorija, jei nerandame ko iš jos pasisemti.

Šioje perspektyvoje verta prabilti apie mūsų portalo veiklą ir tikslus.

„Laikmetis“ nuo savo susikūrimo pradžios deklaravo, kad yra šiuolaikinis Kronikos analogas. Kaip ir Kronikos leidėjai, jau modernioje skaitmeninėje eroje, siekiame informuoti visuomenę apie tikinčiųjų padėtį tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Skelbiame faktus apie krikščionių persekiojimą, žmogaus teisių ir žodžio laisvės pažeidimus, krikščioniškos minties ir etikos išstūmimą iš viešosios erdvės.

Paradoksalu, kad istorijos ratas apsisuko ir kitomis sąlygomis turime kalbėti apie panašias temas, kelti tuos pačius klausimus, kurie buvo aktualūs Kronikos leidėjams ir autoriams. Deja, bet liberalioji demokratija, kuri turėtų garantuoti laisvą kalbėjimą, vis labiau linksta jį riboti, ignoruoti sau nepatogius faktus, atmesti sau nepalankias idėjas.

Apmaudu, kad šis ideologinis virusas įsisuka ir į Bažnyčios gretas. Širdies ir minties vienybė, kuri buvo išskirtinis ankstyvosios Bažnyčios bruožas, yra rimtas deficitas mūsų laikais. Jis reiškiasi ir lietuviškoje bažnytinėje terpėje. Atrodytų, Lietuvoje, kur aktyvių krikščionių ne tiek ir daug, turėtų būti džiaugiamasi bet kokia iniciatyva, siekiančia skleisti Evangelijos žinią ir su ja susijusias temas.

Vis tik tikrovė būna kitokia, nei matome ją savo idealuose. Dažnai ji yra banaliai tokia pati, kaip ir per amžius sutinkama blogiausiose savo apraiškose – nuodėminga, iškreipta ir neretai ne pati maloniausia. 

Vieša paslaptis, kad „Laikmečio“ atsiradimas ne visiems sukėlė malonius jausmus. Tuo, pavyzdžiui, galėjome neseniai įsitikinti savo feisbuko paskyroje sulaukę tokių komentarų: „Viluckai, elgiatės kaip paskutinės šiukšlės“, „Čia apie Laikmečio planus pradėti vogti ar kaip?“, „,Laikmetis‘ kasa naują dugną“. Būtų galima nekreipti dėmesio į šiuos žeminančius komentarus, jei ne jų autorystė.

Juos parašė katalikai, gerai žinomi iš krikščioniškos žiniasklaidos, taip pat aktyviai komentuojantys viešoje erdvėje su Bažnyčia susijusius įvykius: profesorius Paulius Subačius, Laurynas Peluritis, Rūta Tumėnaitė. Visi šie žmonės vienaip ar kitaip yra susiję su Lietuvos vyskupų konferencijos padaliniu „Mažoji studija“, yra gerai žinomi Vilniaus arkivyskupijos tikintiesiems.

Sunku suprasti motyvus, kurių vedami šie veikėjai skleidžia neapykantą mūsų atžvilgiu. Dar didesnis paradoksas, kad šie komentarai pasirodė po politinio turinio žinia, kurioje redakcija neišreiškė jokios savo pozicijos, o tik informavo skaitytojus apie vieną iš tos dienos įvykių.

Tai dar kartą patvirtina skaudžią tiesą – politinės preferencijos yra pirmesnės nei krikščioniška etika. Skaitydamas prof. P. Subačiaus komentarą nejučiomis prisiminiau Evangelijos pagal Joną epizodą, kai fariziejai svarstė, kas gali tikėti į Jėzaus pasiuntinybę. Tuomet kažkas iš jų tarpo mestelėjo frazę: „Nebent tos prakeiktos padugnės, neišmanančios Įstatymo“ (Jn 7, 49).

Nieko nuostabaus, kad istorija vis kitais pavidalais kartojasi. Visuomet bus tokių, kurie žvelgs į kitaip mąstančius kaip į šiukšles, padugnes ir neišmanėlius. Dievas yra mūsų visų Teisėjas. Tik liūdina, kad fariziejiškam mąstymui būdingi žodžiai akmenimis lekia į tikėjimo brolių ir seserų pusę net ir šiais laikais, kai atrodytų vietos po saule turėtų užtekti visiems.

„Laikmetis“ gyvuos tiek ilgai, kiek bus reikalingas savo skaitytojams. Mes ir toliau skleisime tradicines vertybes (jas apibrėžia tokios sąvokos kaip Dievas, Tėvynė, Šeima), būsima atvira erdve laisvam žodžiui, nebijosime nepatogių temų, sieksime atverti kuo platesnius krikščionybės ir žmogiškumo akiračius.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius Kronikos jubiliejaus proga parašė laišką, savotišką savo dvasinį testamentą, ateities kartoms. Ten jis skatina: „Pasitikėkite Dievu panašiai, kaip mes pasitikėjome juo gūdžiais sovietinės okupacijos metais. Labai branginkite Katalikų Bažnyčios bendruomenę, – mes stiprūs būsime tik būdami vienybėje su Dievui ir Bažnyčiai ištikimais ganytojais ir krikščioniškojo tikėjimo broliais bei seserimis. LKB Kronikos istorija teikia viltį, kad pasitikint Dievu, galima atsispirti bet kokiai prievartai ir išsaugoti tikrą laisvę, kuri remiasi tiesa bei meile žmogui“.

Ši viltis šildo ir įkvepia judėti pirmyn.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

51 KOMENTARAI

  1. Prasisiekėliai labiausiai bijo protingų… “Laikmetis” yra vienas iš portalų, kur galima pamatyti VISO pasaulio įvykius. Tai labai svarbu

  2. Menka minėtų asmenų autorystė. Užlipus ant mozolio , palietus jiems artimus žmones, atsiskledžia tikrasis veidas. Daugeliui net nesvarbu ką vadinamos įžymybės kalba ar rašo , kaip ką vertina ar nevertina. Gal pastebi tik tiek , kiek atskleisdami savo menkystę , sugeba prikaišioti pagalių į ratus , kiek perdėtais bet
    kurio popiežiaus liaupsinimais,sugeba sumenkinti tiesioginę šventinę trancliaciją iš Vatikano, kiek turi fariziejiško noro būti sprendžiamuoju balsu. Todėl toks plonytis bendravimo siūlas , arba jo visai nėra.

  3. Jūs nedirbate ir (labai tikiuosi) nesiruošiate dirbti pagal ts-lgbt dienotvarkę ir idologiją. Va šito “minėtieji asmenys” Jums niekada ir neatleis.

  4. Stiprybės Viluckai. Čia dar ne puolimas. Kiekvieną dieną, įvesdama nuorodą “Laikmetis”, vis galvoju- ar dar neuždarė. Man graudu ir juokas ima. Graudu, kad tiek daug prisitaikėlių, nemąstančių žmonių. Kalbėjausi su vienu gana įtakingu kunigu. “Laikmetyje” perskaičiau, kad jis labai gerbia LGBT narius. Paklausiau jo,kaip jis supranta pagarbą. “Tik ne taip, kad ją reikia užsipelnyti” . Kai pasakiau, kad skaitau “Laikmetį ” ir jis man patinka, kunigas persimainė ir perkreiptu veidu pasakė: “tik ne tai”. O man – tai pagrindinis portalas. Aš tik jo žiniomis remiuosi. Dar kartą linkiu nepasiduoti!

  5. Gerbiamieji “Laikmečio” leidėjai, Jūs pasirinkote “Kronikos” kelią. “Savųjų” puolimas tik parodo, kokie esate reikalingi. Ačiū Jums už tiesos žodį. Laikykitės, “mažoji kaimene”, kad įveiktumėte prisitaikėlių bandą.

  6. Laikmečiui daugiau straipsnių apie parapijas rašyti, jų veiklas, apie paprastų miestelenų gyvenimą parapijose. Kokios veiklos vyksta Žemaitijos dekanatuose. Kokios maldos grupelės yra, būtina interviu su maldos grupelėmis. Kiek gėrio būtų. O dabar vien politika, kuri nėra kaip matau. . Ai. . Tiek to. . .

  7. Prisimenu tai buvo 1987 ar 1988 metais Vilniaus Universitete. Vyko vieša diskusija. Dar gyvas buvo a.a. profesorius Žygas. Tada didis komjaunimo aktyvistas (šiandieninis prof. Subačius) kalbėjo tokius vėjus, kad didžioji salės dalis ŽVENGĖ. Tai buvo laikas, kai iš komunistinių marazmų jau būdavo VIEŠAI ŽVENGIAMA.

  8. Buka antivakserystė, Landsbergio koneveikimas, rusteikos padugnių lygio straipsniai garbės nedaro

  9. Negina vertybių. Nėra jokių interviu su kunigais, vienuolemis, misijomis, liudijimais. Dabar tik vienas kardinolas, jo straipsniai (tas irgi gerai), kur kiti vyskupai? nuolatinis nepasitenkinimas ant vyskupo Jureviciaus. Žmogus daro gerus darbus, apie jį
    niekur nerašoma. Pvz., Skuodo Švč. Trejybės parapijos jaunimas, kaip gražiai su vyskupu foto. Va čia prasmingas ir igalinantis momentas. O kodėl kiti dekanatai nesifotkina, kodėl slepiasi? Parapijų dekanatams trūksta viešumo. Kodėl akcentuojama, kad maldos grupelės pletkai, jeigu žmonės meldžiasi. Džiaukimės, kad dar ateina kas melstis, o ne figūras dailias demonstruoja. Pradėkime nuo parapijų keistis. Ir gėris triumfuos. Niekas viešai nekalba, bet kiek patyčių yra bažnyčiose. Žmones reikia ugdyti. Nežmogus atėjęs į dekanatas literatūros negali nusipirkti.

    • Ir ką jie, įdomu, taip jau išprovokavo? Gal kartais priminimus apie niekieno dar neatšauktą sveiką protą? Gal kad mąstyti (nors retkarčiais, dėl Dievo meilės!) galima ir net reikia ir nuosava galva? Gal kad nėra taip jau labai sveika ir normalu (nors neabejotinai labai patogu) visur ir visada žiūrėti valdžiai į burną ir kaip kurčnebyliui nuolankiai sekti jos lūpų judesius? Kad, o siaube, nenuklystum žmogau nuo Šventosios Partinės Linijos. Jooo… tikrai nedovanotinos provokacijos. Žmogau, nepatinka Laikmetis – paskaityk Orvelo “1984”, yra išverstas į lietuvių k. – dar labiau nepatiks, garantuoju.

    • Yra ir daug blogio. Tie šaukštai deguto sugadina bet kokį pateikiamą medų. Kai nuvertinama katalikiška šeima iki tiek , kiek tai toleruoja LGBT, kai bet kuris neparankus komentatorius išmetamas kaip musė iš barščių /redakcijai sureagavus vien tik į pavardę/, kai prisidengę nuomonių įvairove, bruka tikėjimui prieštaringas nuostatas. Kokia turi būti tikinčio žmogaus reakcija pamačius , kai tokia nešvaria tribūna naudojasi pranciškonai , bet kuris ten ką nors bandantis teigti dvasininkas ar vienuolė ? Šiukšlynas lieka šiukšlynu , kiek ten kas besikapstydamas norėtų rasti ką nors gero.

  10. į laisvą žodį, tai kodėl po vienu ar kitu straipsniu išdygsta “komentarai neleidžiami”? Reiškia bijote to laisvo žodžio. Iki “kronikos” jums astronominiai atstumai.

  11. Negi nesuprantat, kad redakcija, kaip pranašai šaukia, jei mes liūliuosimės, kad viskas puiku,va su vyskupu nusipaveikslavom, maldos grupelių pilna, mes , kaip akli įkrisim į srutų duobę. Jie nieko nešmeižia,rašo kas darosi pasauly, kad mes blaiviau galvotume. Su kuo kalbuosi, visi šimtaprocentiniai katalikai už partnerystę. Ką tai rodo? Visišką vištakumą. O kad pretenduoja į Kroniką” argi blogai? Juk sakoma, blogas kareivis kuris nesiekia būti generolu.

  12. Kurdami Laikmetį koks kunigas padėjo? Ne Palangos? Nieko asmeniško. Bet nesakykit, kad kunigai nie prie ko. Greitai žmonės bus baudžiami už laisvą žodį.

  13. Kažkada oponavau Tomui, bet laikmetis atspindi šių dienų katalikų aktualijas. Bernardinai – jie yra drungni, kad net vemti verčia. Kas liečia Telšių vyskupą – aš jo nesu dar gyvai matęs, skirtingai nei gerb. Kėvalą, kurio atsinaujinilo šeštadienių įdėja buvo gera. Pradžioje Telšiuose .Paskui vyko kelionė per dekanatus. Suprantu, kad palikta aukštai iškelta kartelė, bet nėra neįveikiama. Šiandien pasigendu vyskupų lyderystės. Vengimas konfrontuoti su pasaulietine valdžia, kuri pamina Tiesą, eina nuodėmės įteisinimo keliu ir tyla, spengianti tyla iš vyskupų konferencijos, kad atrodo, jog akmenys ims šaukti. Kuo virs sinodinis kelias ? Vokietijos vyskupai aiškiai stumia LGBTQ nuodėmių įteisinimą ir įsleidimą į bažnyčią. Laikykis Laikmeti. Pelų nuo grūdų atskyrimo metas.

  14. Taip kaip konservatriai nebėra konservatoriais, taip ir dalis tikinčiųjų nebęra tikintieji – tai valdžią ideologiškai aptarnaujantis elektoratas, kuris tarnauja ne Dievui, ne tiesai, bet valdžioje esnatiems.
    Švč. Mergelė Marija yra sakiusi, kad pragaro dūmai veržiasis i Šventąji sostą. Vadinasi ir Bažnyčia yra paliesta pragaro ir jo ideologijos. O tokie veikėjai yra apatinė pragaro tarnų Bažnyčioje grandis,
    Kaip ten bebūtų, bet norėčiau padėkoti Laikmečiui už tiesos žodi, už perduodamas visas nuomone, ne tik retransliuojant valldžios požiūri. Ir linkėčiau nesustoti, nepasilikti ties šia krokodilų duobe jų nepervertinti, bet sėkmės tpliau einant savo keliu.

  15. Laikmečio Žmonės, labai ačiū, kad esate ir žadinate tautą! Nekreipkite dėmesio į pavyduolius, išdavikus ir intrigantus, nes šuo loja, o karavanas vis tiek eina … Kuo gausiausios Dievo palaimos Jums!

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

Nijolės Sadūnaitės knyga
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte