Jaunystėje Liv Arnhild Trydal (Liv Arnhildė Trydal, 67 m.) norėjo palikti viską, kas susiję su krikščioniškuoju tikėjimu. Tačiau Dievas ją sutiko mieste iš šviečiančio reklaminio stendo.
Krikščionys tiki, kad Jėzus yra vienintelis kelias pas Dievą, tačiau Jėzaus keliai yra įvairūs. Liv Arnhild Trydal gyvenimo istorija tai patvirtina. Ši istorija keistai susijusi su ginčais dėl šviečiančios Jėzaus reklamos, kuri šiuo metu yra Norvegijos vietovėje Skien.
Skien mieste Skaueno bažnyčia sulaukė skundų, nes ant pastato stovi šviečiantis kryžius. Dabar jie turi kreiptis į savivaldybę, kad būtų suteiktos lengvatos, kad šviesa liktų jų kryžiuje. Krikščionių spaudos biuras neseniai rašė, kad krikščioniškai reklamai ne visur taikomi tokie apribojimai. Stavangeryje saugoma sena neoninė iškaba su užrašu „Jėzus – pasaulio šviesa“. Kai kas tuo labai džiaugiasi. Liv Arnhild Trydal yra tarp jų.
Krikščionys tiki, kad Jėzus yra vienintelis kelias pas Dievą, tačiau Jėzaus keliai yra įvairūs.
Ji užaugo krikščioniškuose namuose Lunde, Telemarko kaime (dabar jis priklauso Skien savivaldybei), tačiau paauglystėje nusigręžė nuo tikėjimo. 1972-1976 m. ji dirbo biuro sekretore įvairiose Oslo vietose. „Visą laiką ten gyvenau toli nuo Dievo“, – pasakoja ji.
Liv Arnhild būnant sostinėje jos motina susirgo vėžiu. Ji taip susirgo, kad Liv Arnhild nusprendė persikelti namo ir ja rūpintis. „Ligoninėje mama manė, kad liga gali paskatinti mane atgauti tikėjimą, tačiau taip nenutiko. Ji paklausė manęs, ar nenoriu tapti krikščione, bet aš negalėjau to padaryti. Pažinojau save ir maniau, kad nesu pakankamai maloni ar gera, kad tapčiau krikščione. Maniau, kad krikščionybė reiškia kažką užsitarnauti, – pasakoja Liv Arnhild.
1977 m. vasario mėnesį mirė jos motina. Tuo metu dukrai buvo 22 – eji metai ir ji šešis mėnesius liko namuose, kad padėtų tėvui su dviem jauniausiais broliais ir seserimis. Paskui ji norėjo išvykti ir planavo visam laikui pamiršti krikščioniškąjį tikėjimą. Liv Arnhild keliavo toli, į vietą, kur jos niekas nepažįsta.
Maniau, kad krikščionybė reiškia kažką užsitarnauti…
Gyvenamosios vietos pasirinkimas turbūt nėra pats strategiškiausias tam, kuris nori pasitraukti nuo Dievo. Ji nuvyko į Stavangerį, kuriame maldos namai stovi arti vienas kito ir jų sunku išvengti. Vieną vasario vakarą, einant vakarine Breiavaneto dalimi, netoli katedros, rytuose ji pamatė didelę neoninę reklamą ant namo stogo: „Jėzus – pasaulio šviesa“.
Tuomet Liv Arnhild iš gyvenimas visiškai pasikeitė. „Kai pamačiau žvaigždę viršuje ir žodžius, kurie man švietė, pagalvojau: na, Dieve. Vadinasi, tu irgi esi čia. Nėra prasmės nuo tavęs bėgti!“
„Tada į galvą atėjo visa, kas manyje buvo susikaupę iš auklėjimo, ir pagalvojau apie Apaštalų darbų 4, 12 eilutę: „Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti“ – tuo pat metu tarsi filmas iš mano gyvenimo ėmė suktis prieš akis. Pamačiau, kaip gyvenau, ir kai pagalvojau apie Dešimt Dievo įsakymų, pamačiau, kad gyvenau nuodėmėje. Supratau, kad Jėzus mirė ant kryžiaus už mano nuodėmes. Pasakiau sau: dabar aš esu krikščionė. Ir tai žinome tik aš ir Dievas“.
pagalvojau apie Dešimt Dievo įsakymų, pamačiau, kad gyvenau nuodėmėje. Supratau, kad Jėzus mirė ant kryžiaus už mano nuodėmes.
Netrukus apie tai sužinojo daugiau žmonių ir moteris pradėjo lankytis Misionierių asociacijos susirinkimuose. Po kelerių metų Liv Arnhild dirbo Misionierių asociacijos rajono biure Skien mieste. Ji sutiko pasaulietį pamokslininką Olavą Gjonę, kuris paklausė, kaip ji tapo krikščione.
Kai ji papasakojo savo atsivertimo istoriją, jis plačiai išsižiojo. Per vieną iš savo pamokslavimo kelionių septintajame dešimtmetyje jis taip pat buvo Stavangeryje. Vieną dieną vaikščiodamas po miestą jis pamatė Jėzaus pasaulio šviesos reklamą. Tada jis meldė Dievą, kad kas nors dėl šios šviesiosios žinios sutiktų Jėzų. Jis pagalvojo, kad tai nepaprasta istorija ir paklausė, ar galėtų ją naudoti eidamas pamokslauti, – pasakoja Liv Arnhild.
Nuo 1987 m. Liv Arnhild yra ištekėjusi už Per Trydal (Pero Trydalio). Kartu jie turi keturis vaikus, kurie visi išsaugojo tikėjimą. Ji ir jos šeši broliai ir seserys užaugo evangelikų liuteronų šeimoje, kuriai priklauso Skaueno bažnyčia – maldos namai su kryžiumi, dėl kurio dabar ginčijamasi.
Nuostabu, kaip Šventoji Dvasia sugebėjo taip aiškiai tai parodyti. Tai nebuvo kažkas, kas buvo suplanuota iš mano pusės.
„Pagalvokite, koks išradingas yra Dievas! Ta iškaba yra Stavangerio įžymybė, bet anksčiau jos nepastebėjau. Kai tą žiemos vakarą ten nuėjau, ženklas ryškiai švietė tamsiame fone. Būtent tai ir pamačiau, būtent šią žinią. Nuostabu, kaip Šventoji Dvasia sugebėjo taip aiškiai tai parodyti. Tai nebuvo kažkas, kas buvo suplanuota iš mano pusės. Tačiau tai viską pakeitė“, – sako Liv Arnhild.
Jai svarbiausia buvo gauti atleidimą ir atkurti santykius su Dievu. „Tada buvo puiku būti Dievo vaiku, puiku ir šiandien“, – patvirtino Liv Arnhild.
