Europos Komisija ketvirtadienį pranešė nesugebėjusi susitarti dėl milijardų eurų skyrimo Vengrijai pagal ekonomikos gaivinimo po koronaviruso pandemijos planą, tęsiantis ginčui su Budapeštu dėl LGBTQ teisių ir demokratijos normų.
Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucija, atsakinga už 800 mlrd. eurų atsigavimo fondo lėšų paskirstymą Bendrijos narėms, iki šiol nėra patvirtinusi 7,2 mlrd, eurų Vengrijos plano, nors jau dukart sukako galutinis terminas, iki kurio tai turėjo būti padaryta.
Komisija buvo suteikusi premjero Viktoro Orbano konservatyviai vyriausybei laiko iki rugsėjo pabaigos išspręsti iškilusias problemas, bet viena ES atstovė sakė, kad susitarimas iki šiol nepasiektas.
„Mūsų ryšiai su Vengrijos valdžia dėl šio proceso tęsiasi, ir iš tikrųjų dirbame, kad kaip įmanoma greičiau užbaigtume savo vertinimą“, – per spaudos konferenciją Briuselyje sakė Veerle Nuyts (Verlė Neits).
Atstovė neįvardijo naujo galutinio termino ir sakė, kad bus toliau siekiama, jog Vengrijos planas „galiausiai atitiktų“ virtinę vertinimo kriterijų.
Iš aklavietės kol kas nesugebėta išeiti, įtampai tarp Vengrijos ir jos partnerių Bendrijoje peraugus į atvirą priešpriešą dėl Budapešto priimto kontroversiško įstatymo, anot kritikų, prilyginančio homoseksualumą pedofilijai.
V. Orbanas savo ruožtu tvirtina, kad šiuo įstatymu siekiama apsaugoti vaikus ir atsisako jį atšaukti, nepaisydamas Europos Komisijos kritikos ir grasinimų imtis teisinių veiksmų.
Kelios ES šalys, vadovaujamos Nyderlandų, reikalauja, kad Komisija laikytųsi griežtos linijos ir neskirtų lėšų Budapeštui, jeigu šis nesiims reformų.
„Norime būti tikri, jog jeigu sukčiaujama arba vyksta korupcija, susijusi su Europos lėšomis, tai galėtų būti išspręsta teisinės sistemos“, – su anonimiškumo sąlyga sakė vienas ES diplomatas.
Bendrija tvirtina, kad jos pritarimas atsigavimo planui susijęs ne su Vengrijos įstatymu, nukreiptu prieš LGBTQ, o su Budapešto įsipareigojimais kovos su korupcija klausimu ir teismų nepriklausomumo garantijomis.
Tačiau vengrų pareigūnai sakė esantys įsitikinę, jog ES spaudžiama nepatvirtinti plano visų pirma dėl minėto įstatymo.
ES prašo Budapešto atlikti keletą reformų, turinčių užtikrinti teismų nepriklausomumą ir kovą su korupcija, kad galėtų patvirtinti planą, pagal kurį išmokos būtų mokamos 5–6 metus.
Europos Komisija taip pat yra užblokavusi Lenkijos ekonomikos gaivinimo planą dėl Varšuvos dešiniosios vyriausybės nuostatos, kad Europos Sąjungos teisė neturi būti laikoma viršesne už nacionalinius įstatymus.
