Tokias išvadas pateikė nevyriausybinė organizacija Rossingo centras švietimui ir dialogui, pristatydama savo metinę ataskaitą „Išpuoliai prieš krikščionis Izraelyje ir Rytų Jeruzalėje“.

Izraelyje ir Rytų Jeruzalėje gyvena apie 180 000 krikščionių (1,8 % visų Izraelio gyventojų), iš kurių 78,8 % yra arabai. Ataskaita remiasi dokumentuotais išpuoliais ir 300 krikščionių apklausa, atlikta 2024 m.

Per šį laikotarpį užfiksuota 111 fizinio smurto atvejų prieš krikščionis, dažniausiai nukentėdavo dvasininkai, nes jų apranga išskiria juos iš kitų. Vienas dažniausių incidentų – spjaudymas į kunigus gatvėse.

Taip pat dokumentuoti vandalizmo ir bažnyčių išniekinimo atvejai, tokie kaip grafičiai, akmenų mėtymas, padegimai. Visais užregistruotais atvejais užpuolikai buvo izraeliečiai žydai, dažniausiai jauni vyrai iš ultraortodoksų arba nacionalistinių religinių grupių.

Apklausa parodė, kad 30,8 % krikščionių jaučiasi priimami Izraelio visuomenėje, 34 % – nepriimami. Tarp jaunimo (18–29 m.) net 56 % mano, kad izraeliečiai jų nepriima.

2018 m. priimtas Pamatinis įstatymas „Izraelis – žydų tautos nacionalinė valstybė“ dar labiau sustiprino krikščionių nepasitenkinimą – 68 % apklaustųjų mano, kad dėl šio įstatymo jie tapo „antros rūšies piliečiais“. 36 % svarsto apie emigraciją, daugiausiai norinčių išvykti – Haifoje (48 %).

Dauguma krikščionių (58 %) teigia, kad jaučiasi patogiai nešiodami religinius simbolius žydų bendruomenėse, tačiau šis procentas yra žemesnis Rytų Jeruzalėje – tik 42 %.

Kalbant apie tapatybę, 34 % laiko save arabais krikščionimis, 23 % – Izraelio krikščionimis, 13 % – palestiniečių krikščionimis.

Rossingo centro atstovė Hana Bendkovski pristatydama ataskaitą pabrėžė, kad po 2023 m. spalio 7 d. įvykių Izraelyje stipriai išaugo ekstremistinės nuotaikos ir nepakantumas mažumoms.

Viena iš sudėtingiausių situacijų yra Siono kalne, kur labai mažoje teritorijoje gyvena žydų ir krikščionių bendruomenės. Pastaruoju metu čia ypač dažni išpuoliai prieš krikščionių dvasininkus ir piligrimus, bažnyčių bei krikščioniškų kapinių vandalizmas.

Ataskaitoje teigiama, kad išpuoliai prieš krikščionis nėra politinės darbotvarkės dalis, o labiau susiję su bendru sociopolitiniu klimatu, stiprėjančiu nacionalizmu ir Izraelio, kaip pirmiausia žydų valstybės, suvokimu.

Krikščionių bažnyčios susiduria su įvairiais administraciniais iššūkiais santykiuose su Izraelio valdžia, įskaitant problematišką vizų išdavimą dvasininkams, neaiškų bažnyčių mokesčių statusą, bandymus eksproprijuoti bažnyčioms priklausančią žemę ir turtą.

Pasak Bendkovski, Izraelio valdžia nelaiko krikščionių prioritetu – jiems tiesiog jie nerūpi. Valdžia nepuola krikščionių tyčia, bet sąmoningai juos ignoruoja.

Rossingo centras – 2006 m. Jeruzalėje įkurta tarpreliginė taikos organizacija, kurios tikslas – skatinti taikų žydų, musulmonų ir krikščionių bendruomenių sugyvenimą bei dialogą Izraelyje ir Palestinoje.

The post Jeruzalėje pristatyta ataskaita apie išpuolius prieš krikščionis Izraelyje appeared first on LAIKMETIS.

Davidas buvo palaidotas Haifos karinėse kapinėse, kuriose laidojami žydų kariai.

2024 m. spalio 7 d. žuvusiojo motina Julija Bogdanovsky apsilankė kapinėse ir rado sūnaus antkapį uždengtą juodu audeklu. Socialinėje žiniasklaidoje ji išreiškė savo pasipiktinimą:

„Šiandien pamačiau, kad mano Davidą, mano asmeninį didvyrį, Izraelio didvyrį, uždengė juodu audeklu, kad uždengtų paminklą ir ant jo esantį kryžių. Maniau, kad mano sūnus niekuo nesiskiria nuo kitų vaikų, bet buvau pažeminta...“.

Ši istorija sukėlė atgarsį Izraelio žiniasklaidoje. Gynybos ministerija pareiškė, kad įstatymas draudžia ant karių kapų statyti kryžių ar kitus religinius simbolius. Tačiau ant kai kurių antkapių šiose kapinėse yra religinių ženklų.

Ministerija bando rasti kompromisą su Bogdanovskių šeima.

The post Izraelio gynybos ministerija liepė pašalinti kryžių nuo kario kapo appeared first on LAIKMETIS.

„Įžeidūs man pasirodė, nekorektiški (R. Žemaitaičio pasisakymai – BNS)“, – pirmadienį teismo posėdyje sakė istorikas.

Taip jis kalbėjo Vilniaus apygardos teismui apklausus jį R. Žemaitaičio kurstymo prieš žydus byloje dėl vieno iš politiko įrašų socialiniame tinkle „Facebook“. Jame buvęs Seimo narys teigė, kad „1944 m. birželio 3 dieną Lietuvos žydai kartu su rusais išžudė Pirčiupių kaimą ir ten gyvenusius žmones“.

Tuo metu R. Zizas sakė, kad pagrindiniai Pirčiupų kaimo tragedijos kaltininkai – vokiečiai.

„Aš nežinau, iš kur ponas Žemaitaitis ėmė, kad kažkoks santykis su žydais yra, kad žydai kalti“, – kalbėjo istorikas.

„Nėra tų duomenų, kad būtų galima bent prielaidą daryti“, – teigė jis.

Prieš 80 metų, 1944 metų birželio 3 dieną, keršydami už sovietų partizanų nužudytus kelis vokiečių kareivius, vokiečių esesininkai ir policininkai sudegino Trakų apskrityje Valkininkų valsčiuje esantį Pirčiupių kaimą. Tuomet nužudyta 119 šio ir aplinkinių kaimų gyventojų.

Tuo metu naujienų portalo „15min“ žurnalistą Ramūną Jakubauską teismas apklausė dėl jo straipsnio po gegužės 8 dienos R. Žemaitaičio įrašo socialiniame tinkle „Facebook“.

Jis teigė straipsniui apklausęs R. Žemaitaitį, Žydų bendruomenės pirmininkę Lietuvoje Fainą Kukliansky ir Generalinę prokuratūrą.

„Pradžia buvo pasipiktinimas, jog Izraelis sugriovė už Europos Sąjungos lėšas statytą mokyklą ir paskui sekė žodžiai kažkas panašaus į: ne veltui atsiranda tokios skaičiuotės kaip ta skaičiuotė, kurios neminėsiu“, – R. Žemaitaičio įrašą socialiniame tinkle apibūdino žurnalistas.

R. Jakubauskas teigė buvusio Seimo nario klausęs, ar jis nemano, kad tokiu įrašu kurso nesantaiką ir kaip jį vertina.

Pasak žurnalisto, R. Žemaitaitis atsakė, kad ne ir neketina atsiprašyti.

Teisme taip pat turėjo liudyti ir F. Kukliansky, tačiau į posėdį jį neatvyko, nes dalyvauja Europos žydų kongreso renginyje Bukarešte.

Kitas teismo posėdis numatomas spalio 16 dieną, jame turėtų būti apklausiama F. Kukliansky.

Baudžiamosios bylos politikas sulaukė dėl savo įrašų apie žydus pernai gegužę ir birželį socialiniame tinkle „Facebook“.

Eksparlamentarui dėl šių įrašų inicijuota ir apkalta, Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė Seimo nario mandato, kad galėtų kandidatuoti į prezidentus ir Seimo narius.

R. Žemaitaitis rugsėjo pradžioje teisme buvo pareiškęs nesigailintis savo pasakytų replikų apie žydus ir Izraelį, taip pat palinkėjo Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahu) būti nuteistam mirties bausme dėl karo nusikaltimų.

The post Vilniaus teismas toliau nagrinėja R. Žemaitaičio kurstymo prieš žydus bylą appeared first on LAIKMETIS.

„Paaiškėjo, kad į tokias šalis kaip Jungtinės Valstijos, Kanada, įvairias Vakarų Europos vietas atvykstantys migrantai yra labiau religingi - ir kartais ypač labiau sukrikščioninti - nei tų šalių vietiniai gyventojai“, - sakė Ahsa Callahan, pagrindinė tyrėja.

Naujausiais 2020 m. surinktais duomenimis, krikščionys sudaro apie 30 proc. pasaulio gyventojų, o migrantų visame pasaulyje yra 47 proc. Tyrime nustatyta, kad musulmonai sudaro 29 proc. migrantų, bet 25 proc. pasaulio gyventojų. Labiausiai į migraciją linkusi religinė grupė yra žydai, kurie sudaro vos 0,2 proc. pasaulio gyventojų, bet 1 proc. migrantų: 20 proc. pasaulio žydų gyvena ne savo gimtojoje šalyje, palyginti su vos 6 proc. krikščionių ir 4 proc. musulmonų.

"Pew" duomenimis, per pastaruosius 30 metų migracija 83 proc. aplenkė pasaulio gyventojų skaičiaus augimą.

Nors žmonės imigruoja dėl daugelio priežasčių, įskaitant ekonomines galimybes, susijungimą su šeima ir bėgimą nuo smurto ar persekiojimo, religija ir migracija dažnai yra glaudžiai susijusios, teigiama ataskaitoje. JAV migrantai daug dažniau turi religinę tapatybę nei JAV vietiniai gyventojai apskritai.

Religingų migrantų antplūdis gali turėti didelį poveikį priimančiųjų šalių religinei sudėčiai. JAV atveju „imigrantai tam tikra prasme stabdo sekuliarizaciją“, - sako Callahan.

Nors apie 30 proc. visų JAV gyventojų save priskiria ateistams, agnostikams ar religiškai nesusijusiems asmenims, tik 10 proc. į JAV atvykusių migrantų save priskiria šioms kategorijoms.

"Pew" ištyrė 270 gyventojų surašymų ir apklausų duomenis ir nustatė 95 696 migrantų iš 232 kilmės ir tikslo šalių bei teritorijų religinės sudėties kombinacijas. Atliekant analizę daugiausia dėmesio buvo skiriama ne srautams, t. y. skaičiui, kuris matuojamas per tam tikrą laikotarpį, o „ištekliams“, t. y. bendram žmonių, gyvenančių kaip tarptautiniai migrantai, skaičiui. Ši metodika leido tirti visus suaugusiuosius ir vaikus, gyvenančius už savo gimtosios šalies ribų, neatsižvelgiant į tai, kada jie imigravo.

Tyrime nustatyta, kad migrantai dažnai persikelia į šalis, kuriose jų religinė tapatybė jau yra ir vyrauja. Pavyzdžiui, Izraelis yra pagrindinė žydų paskirties vieta - ten gyvena 51 proc. žydų migrantų (1,5 mln. žmonių), o Saudo Arabija yra pagrindinė musulmonų paskirties vieta - 13 proc. migrantų (10,8 mln. žmonių). Krikščionys ir religiškai nesusiję migrantai kaip tris svarbiausias kryptis renkasi Jungtines Amerikos Valstijas, Vokietiją ir Rusiją.

"Pew" duomenimis, dauguma pasaulio krikščionių migrantų atvyksta iš Meksikos ir apsigyvena JAV. Paprastai jie ieško darbo, didesnio saugumo arba susijungimo su šeimos nariais. Tuo pat metu 10 proc. musulmonų migrantų (8,1 mln. žmonių) gimė Sirijoje, bėgdami nuo regioninio konflikto po 2011 m. prasidėjusio karo.

Ataskaitoje didelis žydų migracijos lygis iš dalies siejamas su Izraelio repatriacijos įstatymu, kuris suteikia žydams teisę automatiškai gauti pilietybę ir atlikti „aliją“, t. y. persikelti į Izraelį.

Nuo 2020 m. apie 1,5 mln. žydų, gimusių ne Izraelyje, dabar gyvena šalyje. Žydų migrantai į Izraelį dažnai atvyksta iš buvusių sovietinių respublikų, tokių kaip Ukraina (170 000) ir Rusija (150 000). Antroje vietoje pagal žydų migrantų skaičių yra Jungtinės Valstijos (400 000), iš kurių ketvirtadalis jų persikelia iš Izraelio.

The post Paskelbti labiausiai migruojantys religinių grupių atstovai appeared first on LAIKMETIS.

Didžiulis karjeras užima apie 3 500 kvadratinių metrų plotą, jame yra statybinių blokų, kai kurie iš jų sveria apie 2,5 tonos, pranešė Izraelio antikvarinių vertybių administracija (IAA).

Archeologai naujai atrastame karjere, esančiame Jeruzalės Har Hatzvim rajone, taip pat rado akmeninį indą, naudotą ritualiniam žmonių apsivalymui, ir kitų artefaktų.

Ši vietovė turi daugiau kaip 2 000 metų istoriją ir buvo žinoma nuo Judėjos karaliaus Erodo valdymo laikų.

Valdant Erodui buvo pastatyta daug statinių, iš kurių garsiausias - Antroji šventykla, švenčiausia judaizmo vieta.

Pirmąją šventyklą 587 m. pr. m. e. sugriovė babiloniečiai.

Rastas karjeras tikriausiai buvo naudojamas maždaug iki 70 m. po Kristaus, kol Romos imperija per sukilimą užėmė Jeruzalę.

Karjeras buvo aptiktas kasinėjimų metu prieš statant komercinį kompleksą. Karjeras bus išsaugotas ir integruotas į kompleksą, sakoma IAA pareiškime.

Šis atradimas "suteikia vertingos informacijos apie statybų mastą Jeruzalėje jos klestėjimo laikotarpiu, prieš pat ją sunaikinant romėnams", - sakė Jeruzalės hebrajų universiteto Žemės mokslų instituto profesorius emeritas Amosas Frumkinas.

"Tai padeda susidaryti išsamesnį vaizdą apie miesto pramoninius pajėgumus ir didžiulius išteklius, kurie buvo investuoti į monumentalią architektūrą", - sakė A. Frumkinas.

Bar Ilano universiteto archeologijos profesorius Boazas Zissou gyrė šį atradimą. Jis pažymėjo, kad Jeruzalės apylinkėse, taip pat ir Har Hotzvime, rasta ir kitų to paties laikotarpio karjerų.

The post Archeologai rado akmeninius blokus, naudotus Antrosios Jeruzalės šventyklos statybose appeared first on LAIKMETIS.

Geros valios fondas BNS informavo sulaukęs 951 pareiškėjo prašymo išmokėti piniginę kompensaciją už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą nekilnojamąjį turtą, išskyrus žemę.

„Šiuo metu paraiškos yra vertinamos“, – nurodoma BNS atsiųstame fondo komentare.

Anot fondo, vertinimas susideda iš trijų etapų – iš pradžių tikrinama paraiškų administracinė atitiktis, paskui vyksta svarstymas Restitucijos komitete ir galiausiai sprendimą priima Geros valios fondo valdyba.

„Planuojama paraiškų administracinės atitikties vertinimą bei paraiškų vertinimą Restitucijos komitete atlikti iki lapkričio 1 dienos, ir tuomet paraiškas perduoti fondo valdybai galutiniam sprendimui priimti“, – teigiama fondo laikinosios direktorės Indrės Rutkauskaitės komentare.

Kadangi paraiškos dar neįvertintos, fondas negali nurodyti, kiek lėšų reikės kompensacijoms.

Pagal įstatymą, fondui pateiktiems Lietuvos žydų ar jų įpėdinių individualiems prašymams dėl kompensacijos išmokėjimo iš viso gali būti skiriama ne mažiau kaip 5 mln., bet ne daugiau 10 mln. eurų.

Pateikti prašymus ir juos pagrindžiančius dokumentus reikėjo iki praėjusių metų pabaigos, o kompensacija Lietuvos žydui ar jo įpėdiniams lygiomis dalimis privalo būti išmokėta ne vėliau kaip iki 2025 metų liepos 1 dienos.

Galimybę kompensuoti už nacių ir sovietų nusavintą asmeninį Lietuvos žydų turtą Seimas atvėrė pernai.

Įstatymas numato, kad Lietuvos Vyriausybė 2024–2030 metais Geros valios fondui turi pervesti iš viso 37 mln. eurų. Šiemetinė įmoka – 5 mln. 285 tūkst. eurų. 

Numatyta, kad kompensacijos turi būti skiriamos asmenims, kurie neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisės į turtą ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn, dėl Holokausto nelikus tokio turto savininkų ar paveldėtojų.

Likusi dalis pinigų teks žydų bendruomenės religinėms, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo ir kitoms bendruomenės reikmėms.

Be to, įstatymas numato galimybę kompensuoti ir nekilnojamuoju turtu. Tokiu atveju šio turto vertė išskaičiuojama iš piniginės išmokos.

Gegužę Vyriausybė tenkino Šiaulių žydų bendruomenės prašymą ir kaip kompensaciją perdavė jos naudojamas patalpas nuosavybėn.

Pernai Lietuva baigė mokėti 37 mln. eurų už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą.

Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941–1944 metais išžudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.

Lietuvos žydai ir jų religinės bendruomenės patyrė kelias nekilnojamojo turto nacionalizacijas. Ji prasidėjo pirmosios sovietų okupacijos metais 1940 metais.

Vokietija, užėmusi Lietuvos teritoriją, nacionalizacijos neatšaukė, o po to sekusi antroji sovietų okupacija galutinai atėmė Holokausto aukų turtą.

The post Beveik tūkstantis žydų prašo atlyginti už neteisėtai nusavintą turtą appeared first on LAIKMETIS.

Jis sakė žurnalistams iš grupės Vokietijos vyskupijų, kad jo tyrėjų grupė, naršydama 2020 m. visuomenei atvertas bylas, rado „nesuskaičiuojamą daugybę žydų laiškų iš Šoa laikų, kuriuose jie prašo popiežiaus ir Vatikano pagalbos: Gelbėkite mus, Šventasis Tėve!"

Šie laiškai dažnai būdavo paskutiniai, kuriuos jie parašydavo prieš nužudymą per Holokaustą. „1939-1945 m. žydų pagalbos prašymai Vatikaną pasiekdavo nuolat“, - sakė Miunsterio universiteto profesorius Wolfas. Jis sakė, kad jo komanda turės baigti skaityti visus „šiuos dažnai emocingus laiškus“, prieš darydama išvadas apie Pijaus XII vaidmenį.

Komanda suskirstė laiškus į dvi grupes pagal tai, kaip Vatikanas galėjo reaguoti į peticiją. Vienoje iš jų jis galėjo tiesiogiai padėti skirdamas pinigų, parūpindamas nakvynę ir slėptuves bei gaudamas informacijos apie dingusius giminaičius. Kitoje - atvejai, kuriais prašoma vizų, leidimų gyventi ar išlaisvinimo iš koncentracijos stovyklos, dėl kurių Šventasis Sostas galėtų kreiptis tik į valstybės instituciją.

The post Bažnyčios istorikas teigia radęs tūkstančius laiškų su žydų prašymais appeared first on LAIKMETIS.

„Nacionalinė policija ankstų rytą Ruane neutralizavo ginkluotą asmenį, akivaizdžiai norėjusį padegti miesto sinagogą“, – socialiniame tinkle „X“ sakė vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas).

Policija 6 val. 45 min. vietos (7 val. 45 min. Lietuvos) laiku reagavo į pranešimą apie „gaisrą prie sinagogos“, nurodė policijos šaltinis.

Su byla susipažinęs šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad peiliu ir geležiniu strypu ginkluotas vyras „prisiartino prie policijos, kuri šaudė. Asmuo mirė“.

„Tai paveikė ne tik žydų bendruomenę. Visas Ruano miestas yra sukrėstas ir ištiktas šoko“, – „X“ rašė Ruano meras Nicolas Mayeris-Rossignolas (Nikolia Majeris-Rosinjolas).

Jis patikslino, kad kitų aukų nebuvo.

Pradėti du atskiri tyrimai: vienas dėl gaisro sinagogoje, kitas – dėl policijos nukauto asmens mirties aplinkybių, pranešė Ruano prokurorai.

Toks Prancūzijos policijos generalinio inspektorato tyrimas inicijuojamas automatiškai, kažkam iš policijos nukovus žmogų. 

Vyras grasino policijos pareigūnui peiliu, o pastarasis panaudojo tarnybinį ginklą, nurodė Ruano prokuroras.

Policijos šaltinis teigė, kad nukauto vyro tapatybė dar nenustatyta.

Nacionalinė kovos su terorizmu prokuratūra naujienų agentūrai AFP sakė, kad šiuo metu vertina, ar imtis šios bylos.

Daugiau žydų nei Prancūzijoje gyvena tik Izraelyje ir Jungtinėse Valstijose. Šioje šalyje taip pat yra įsikūrusi didžiausia Europoje musulmonų bendruomenė.

Nuo spalio 7 dienos, kai „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį prieš Izraelį ir sukėlė karą Gazos Ruože, Prancūzijoje pradėta fiksuoti daugiau antisemitinių incidentų.

Anksčiau šią savaitę ant Prancūzijos Holokausto memorialo buvo palikti raudoni delnų antspaudai. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pasmerkė šį aktą kaip „bjaurų antisemitizmą“.

„Bandymas sudeginti sinagogą yra mėginimas įbauginti visus žydus. Vėl bandoma sukurti baimės atmosferą mūsų šalies žydams. Kova su antisemitizmu reiškia Respublikos gynimą“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Prancūzijos žydų institucijų atstovų tarybos (CRIF) pirmininkas Yonathanas Arfi (Jonatanas Arfis).

Nuo 2015 metų Prancūzijoje įvyko virtinė islamistų išpuolių, per kuriuos nukentėjo ir žydų taikiniai. Pastaraisiais mėnesiais įvykdyta pavienių išpuolių, o Prancūzijoje tebegalioja aukščiausias grėsmės saugumui lygis.

The post Prancūzijoje vyras nesėkmingai bandė padegti sinagogą appeared first on LAIKMETIS.

Pasak jos, surinkti duomenys leidžia tvirtinti, jog politikas skatino neapykantą ir niekino žydų tautybės asmenis bei viešai pritarė nacistinės Vokietijos nusikaltimams.

„Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys R. Žemaitaitis 2023 metų gegužės 8-ą, birželio 13-ą, birželio 14-ą ir birželio 15-ą dienomis socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje paskelbė tekstus, kuriuose galimai viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą prieš žydų tautybės žmonių grupę, viešai pritarė nacistinės Vokietijos nusikaltimams“, – nurodo prokuratūra.

Anot jos, R. Žemaitaitis įtariamas neapykantos skatinimu bei kurstymu prieš žmonių grupę dėl jų tautybės bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.

The post R. Žemaitaitis niekino žydų tautybės asmenis - prokuratūra appeared first on LAIKMETIS.

Rabinas Zecharia Deutschas (Zacharija Deičas) kartu su žmona ir dviem vaikais policijos siūlymu buvo perkeltas į saugią vietą po to, kai sulaukė grasinimų nužudyti dėl to, kad yra Izraelio gynybos pajėgų (IDF) rezervistas.

Jis buvo išvykęs į Izraelį tarnauti pajėgose po spalio 7 d. „Hamas" įvykdyto teroro išpuolio. Taip pat buvo grasinama išprievartauti jo žmoną ir nužudyti vaikus.

„Hillel House", žydų studentų centras universitete, buvo apipaišytas antisemitiniais grafičiais su užrašais „Išlaisvinkite Palestiną" ir „IDF lauk iš universiteto miestelio".

Taryba šiuos incidentus pavadino „gėdingais" ir sakė, kad susisiekė su rabinu Z. Deutschu ir jo šeima.

Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Birmingamo universiteto žydų studentai išsigando" po to, kai kiti studentai miestelyje skandavo „mirtis sionistams" ir laikė plakatą su užrašu „Sionistai lauk iš mūsų miestelio".

Taryba teigė, kad neseniai įvykę incidentai Lidse ir Birmingame parodė, jog „reikia šviesti ir imtis veiksmų antisemitizmo srityje".

„Esame pasiryžę remti visas pastangas užtikrinimui, kad Lidso žydų studentai ir darbuotojai jaustųsi saugūs ir išgirsti", - teigė ji.

Daugiau kaip 500 universiteto absolventų raštu kreipėsi į universiteto prorektorių profesorių Hai-Sui Yu (Ai Sui Ju), išreikšdami susirūpinimą dėl antisemitizmo studentų miestelyje.

„Universitetas turi pareigą - tiek moralinę, tiek teisinę - pranešti apie ekstremistinį elgesį ir užkirsti jam kelią, kuris, be abejo, apima ir žydų bendruomenės centro, skirto studentams, išniekinimą. Tikimės, kad universitetas nuoširdžiai pasmerks tokį elgesį ir imsis ryžtingų veiksmų jam pažaboti", - sakė jie.

Lidso universitetas pasmerkė antisemitizmą ir sustiprino saugumą universiteto miestelyje.

The post Krikščionių ir žydų taryba smerkia antisemitizmo atvejus Lidso universitete appeared first on LAIKMETIS.