The post Didieji Žolinės atlaidai Krekenavoje 2024 appeared first on LAIKMETIS.

Kokia šios iškilmės prasmė? Kam jos reikia? Ką ji sako? Į šiuos klausimus galima atsakyti taip – viena, ji išplečia suvokimą apie Mergelės Marijos vaidmenį Dievo išganymo plane, dėl kurio nuo pirmųjų amžių ji gerbiama kaip Dievo Motina, dėl kurio 1854 metais Katalikų Bažnyčioje jai pripažintas „Nekaltai pradėtosios“ titulas. Šiuo titulu išreiškiamas tvirtas įsitikinimas, jog Marijai, gimusiai iš Onos ir Joakimo, Dievas suteikė specialią privilegiją – ji nebuvo paliesta gimtosios nuodėmės, būklės, dėl kurios esame linkę į blogus veiksmus, nepaisant to, kad pakenkiame sau patiems ir savo santykiams su artimu bei Dievu. „Dangun ėmimo“ dogma tarsi papildo Dievo Motinos paveikslą.

Tačiau Mergelei Marijai skirtos šventės, šių švenčių doktrininis ir teologinis turinys skirtas ne vien jai pagerbti ir jos išskirtiniam vaidmeniui išryškinti. Didelė jo dalis apreiškia tai, kas pažadėta kiekvienam. Pirmoji Viešpaties mokinė jau džiaugiasi ta palaima, kuri skirta ir kitiems mokiniams ir Dievo ieškantiesiems. Jos „paėmimas į dangų“ yra tarsi užtikrinimas, jog visi būsime, su kūnu ir siela, prikelti iš numirusiųjų, kad džiaugtumės Dievo, kuris yra Meilė, amžinu artumu. 

„Bažnyčia su ypatinga meile pagerbia palaimintąją Dievo Motiną Mariją, neatsiejamai sujungtą su jos Sūnaus išganomąja veikla. Nuostabos apimta Bažnyčia aukština ją kaip gražiausią atpirkimo vaisių. Marijoje, kaip tobulame paveiksle, Bažnyčia džiaugsmingai mato tai, kuo trokšta ir tikisi būti pati“, – tvirtina Vatikano II Susirinkimo konstitucija „Sacrosanctum concilium“.

Svarbu paminėti, jog, skirtingai nei galima spėti iš  dogmos paskelbimo datos prieš septynias dešimtis metų, toks tikėjimas Marijos paėmimu į dangų yra labai senas, siekiantis pirmuosius krikščionių bendruomenių amžius, pakartotas kai kurių praeities didžiųjų teologų.

tikėjimas Marijos paėmimu į dangų yra labai senas, siekiantis pirmuosius krikščionių bendruomenių amžius.

Naujajame Testamente nėra tiesioginio „Ėmimo dangun“ pagrindimo, tačiau yra eilučių, kurios, sugretintos, tokį įsitikinimą maitina: Kristaus prisikėlimas ir atpirkimo darbas yra pergalė prieš mirtį, kuri leis mūsų gendantiems kūnams apsivilkti negendamybe, mariems kūnams – nemarybe (žr. 1 Kor 15). Nuo pat pirmųjų amžių plito tikėjimas, kad Marijos, „malonės pilnosios“, kūnas nesugedo, bet iš karto buvo apvilktas nemarumu.

Ko gero ankstyviausią pasakojimą, priklausantį apokrifinei literatūrai, apie Marijos paėmimą į dangų po mirties paliko II amžius autorius Leucius Charinus.  Anot jo, Viešpats Marijos sielą patikėjo arkangelui Mykolui, o kūną – Petrui ir kitiems apaštalams. Tačiau po trijų dienų jos kūnas vėl buvo sujungtas su siela ir paimtas angelų. IV– VI amžiais tokio pobūdžio pasakojimai buvo pakankamai paplitę, papildyti įvairiausiomis detalėmis.

Žinoma, Šventąjį Raštą išmanę tuometiniai ganytojai ir teologai puikiai suprato, kad didelė jų dalis nėra autentiški pasakojimai, bet žmonių vaizduotės vaisius. Tačiau ne vienas, Vakaruose ir Rytuose, pritarė pagrindinei intuicijai, kad Mergelės Marijos žemiškojo gyvenimo pabaiga turėjo būti kitokia. Tai „užmigimas“ (dormitio) ir perėjimas (transitio) į kitą būseną. Ji buvo paimta į Dievo šlovę. 

Vyskupo Teodoro iš Petros raštai liudija, jog apie 500 m. Jeruzalėje jau buvo minima liturginė šventė, kuria buvo minimas Marijos „užmigimas“, prikėlimas ir ėmimas į dangų. Iš to paties  laikotarpio mus pasiekė sirų vyskupo ir šventojo Jokūbo iš Seruko himnas ta pačia tema. Šv. Grigalius Tūrietis, Jeruzalę aplankęs VI amžiaus antroje pusėje, taip pat pamini specialią liturginę šventę su tokiais pat motyvais. Bizantijos imperatoriaus Mauricijaus, mirusio 602 metais, dekretu buvo nustatyta „Užmigimo“ iškilmės bendra data rytuose – rugpjūčio 15-oji. 687 – 701 metais valdžiusio popiežiaus Sergijaus pontifikato metu ši šventė buvo įvesta ir Romoje, paliekant tą pačią datą. Rytuose VII – VIII amžiuose, o Vakaruose – kiek vėliau, jau atsirado sisteminių teologinių svarstymų apie Mergelės Marijos paėmimą į dangų.

Tad rugpjūčio 15 dieną minime ypatingą privilegiją, suteiktą Dievo Motinai, ir tuo pat metu, kaip, tarp kitų dalykų pažymi popiežius Pijus XII konstitucijoje „Munificentissimus Deus“, tegu „visų akims kuo aiškiausiu būdu būna parodyta, kokiai tobulai ateičiai yra skirtos sielos ir kūnai, tegu tikėjimas, jog Marija į dangų paimta su kūnu, stipresniu ir veiklesniu padaro tikėjimą dėl mūsų prisikėlimo“.

The post Švč. M. Marijos ėmimo į dangų iškilmė yra tobulos ateities pažadas appeared first on LAIKMETIS.

Renginys „Facebook"

Rugpjūčio 14 d., šeštadienis

Atlaidų pradžia - Jaunimo diena

14 val. atlaidų pradžia

18 val. vigilijos šv. Mišios

20 val. naktinė adoracija

Rugpjūčio 15 d., sekmadienis

Didžioji Žolinė - Šeimų diena

9 val. šv. Mišios

12.30 val. Iškilmingos šv. Mišios (LRT transliacija)

14 val. šventinis koncertas bazilikos aikštėje – dalyvauja solistai: O. Kolobovaitė, E. Bavikinas ir L. Mikalauskas

18 val. šv. Mišios

19 val. koncertas miestelio aikštėje – dalyvauja grupė „Lietuvaičiai“

Rugpjūčio 16 d., pirmadienis

Marijinių ir kitų maldos grupių diena

Rugpjūčio 17 d., antradienis

Kunigų ir pašvęstojo gyvenimo diena

Rugpjūčio 18 d., trečiadienis

Ligonių, medicinos darbuotojų ir Caritas diena

Rugpjūčio 19 d., ketvirtadienis

Pedagogų, tikybos mokytojų ir katechetų diena

Rugpjūčio 20 d., penktadienis

Policijos ir kitų visuomenės saugumą užtikrinančių institucijų diena

Rugpjūčio 21 d., šeštadienis

Bendruomenių diena

13.30 val. šventinis koncertas – dalyvauja kapela „Sadūnai“

Rugpjūčio 22 d., sekmadienis

Žemdirbių ir jų partnerių diena

13.30 val. šventinis koncertas – dalyvauja grupė „Baltos Varnos“

The post Žolinės atlaidai Krekenavoje appeared first on LAIKMETIS.

Pivašiūnai kaip ir kasmet kviečia į Marijos Ėmimo į dangų iškilmės oktavą, kurios metu bus meldžiamasi už Lietuvą, šeimas, jaunimą, ligonius ir apleistuosius, misionierius, mokytojus ir mokinius ir kt.

Rugpjūčio 14 d., šeštadienis

Atlaidų išvakarės. Jaunimo vakaras

Alytaus dekanato diena

18 val. šv. Mišios. Sutvirtinimas ir Eucharistinė procesija

Rugpjūčio 15 d., sekmadienis

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmė (Žolinė)
Meldžiamasi už šeimas

Alytaus, Birštono, Elektrėnų, Kaišiadorių ir Merkinės dekanatų diena

Rugpjūčio 16 d., pirmadienis

Caritas diena

Kaišiadorių dekanato diena

Rugpjūčio 17 d., antradienis

Maldos už Lietuvą diena

Širvintų dekanato diena

Rugpjūčio 18 d., trečiadienis

Kunigų ir vienuolių diena

Merkinės dekanato diena

Rugpjūčio 19 d., ketvirtadienis

Šv. Juozapo diena

Birštono dekanato diena

Rugpjūčio 20 d., penktadienis

Tikybos mokytojų, katechetų ir pedagogų diena

Molėtų dekanato diena

Rugpjūčio 21 d., šeštadienis

Ligonių, slaugytojų ir medicinos darbuotojų diena

Elektrėnų dekanato diena

12 val. šv. Mišiose bus teikiamas Ligonių sakramentas.

Rugpjūčio 22 d., sekmadienis

Švč. M. Marijos Karalienės liturginis minėjimas

Gyvojo Rožinio ir kitų maldos grupių diena

Alytaus dekanato diena

Šv. Mišios ir pamaldos atlaidų metu:

Šv. Mišios – 10, 12 ir 18 val.

Rožinio malda – 9.30, 11.30 ir 17.30 val.

Išpažinčių klausoma nuo 9.30 val. ir nuo 17.30 val.

Adoracija Švč. Sakramento koplyčioje 11 – 15.30 val.

The post Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) atlaidai Pivašiūnuose appeared first on LAIKMETIS.

Į jį įrašytas lietuvininkų dainavimas, šilinių dzūkų grybavimo tradicijos, pintinių juostų pynimas, poledinė bumbinamoji stintų žvejyba, poledinė stintelių žvejyba sukant bobas Lūšių ežere, Lietuvos totorių gastronomija, Žolinės atlaidų šventinimas Krekenavoje, pranešė Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Pasak pranešimo, Didieji Krekenavos Žolinės atlaidai žinomi nuo XV amžiaus pabaigos. Į juos sukviečiami giminės, draugai, ruošiamos vaišės, pinami žolynų vainikai, atgaivintas bromų pynimas. 

Lietuvos totorių gastronomija išsiskiria maisto ruošimu kazane (specialiame ketaus puode) ant atviros ugnies lauke, taip pat vytintais mėsos gaminiais, islamo maisto kultūros taisyklių taikymu, šiaurinių Juodosios jūros pakrančių gamtiniam regionui būdingais ingredientais. Senoji receptūra saugoma šeimose, laikomasi gaminimo būdų ypatumų.

Poledinės bumbinamosios stintų žvejybos amatą puoselėja Kuršių nerijos pamario bendruomenė. Į eketę kartu su tinklais merkiama keturių metrų ilgio eglinė ar pušinė lenta. Virš ledo likusį lentos galą – kliūgį, žvejys, ritmingai pritardamas ar pridainuodamas žodžiais „stinta pūkis, stinta pūkis“ bumbina medinėmis buoželėmis. Po ledu kilęs bildesys išbaido stintas, o sprukdamos nuo šio garso, jos papuola tiesiai į tinklus.

Į sąvadą patekusia poledine stintelių žvejyba dar užsiima Rytų Aukštaitijos žvejai. Šis būdas, užfiksuotas XIX amžiaus pabaigoje, taikomas ir giliame, šaltame Ignalinos rajone esančiame Lūšių ežere. Į užšalusio ežero gelmes per eketes medinėmis kartimis ir virvėmis panardinamas apie 300 metrų ilgio ir apie 16 metrų pločio tinklas su maišu – motnia – viduryje. Jo sparnų virvės tolygiai vyniojasi aplink sukamas dvi bobas, statines ant ašių su skersinėmis kartimis, pritaisytas ant rogučių. Vietinių vadinamų „stinkų“ laimikį kelių žvejų komanda galiausia ištraukia per išlaidos eketę.

Vertybe pripažintos ir aukštaičių pirštais pinamos juostos. Jos skirtos sujuosti bei puošti drabužius ir aksesuarus, jomis taip pat rišami lauknešiai, krepšiai, vystyklai.

Šilinių dzūkų grybavimo tradicija, anot pranešimo, yra miško ūkinės veiklos žinių, tikėjimų ir papročių sistema, formuojanti ir palaikanti ypatingą dzūkų santykį su juos supančia aplinka – mišku. Grybavimo įgūdžiai, įpročiai, vietos, technikos paprastai perduodami žodžiu iš kartos į kartą šeimose: vaikai mokosi rasti ir pažinti grybus, paūgėjus – amato subtilybių. Grybai renkami nuo gegužės iki lapkričio, kol pradeda snigti. 

Lietuvininkų dainavimo tradicija yra Mažosios Lietuvos tapatybę reprezentuojantis kultūros dėmuo. Lietuvininkų dainoms būdinga monodija ir unisoninis atlikimas, platus melodijų diapazonas, vyraujančios mažorinio pobūdžio bei sãvitos kintamosios dermės, elegiška nuotaika. Dainų repertuare gausu vestuvinių, šeimos ir karinių-istorinių dainų, retos yra kalendorinės bei vaikų. 

Šiuo metu Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade yra 39 vertybės, susijusios su įvairiomis atlikimo meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitomis tradicijomis.

Be kitų, į jį įrašyta drevinė bitininkystė, polka, Rasų šventė, karaimų vestuvės, totorių Sabantujus, ristynės ir kt.

Sąvado valdytojas yra Kultūros ministerija, tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

The post Nematerialių vertybių sąvade ir Žolinės atlaidų šventimas Krekenavoje appeared first on LAIKMETIS.