Buvo sulaikyti leidinio „Rehijanalnaja hazeta“ („Regioninis laikraštis“) redaktorius Aliaksandras Mancevičius bei žurnalistės Zoja Chruckaja ir Nastasia Utkina, informavo Baltarusijos žurnalistų asociacija (BAŽ).

Visi jie buvo uždaryti į areštinę po kratos laikraščio redakcijoje Maladečinoje, esančioje už 80 km į šiaurės rytus nuo Minsko.

BAŽ duomenimis, iš viso per pastarąsias 10 dienų šalyje buvo atliktos 64 kratos. Šiuo metu kalinami 32 žurnalistai; jie arba laukia teismo, arba atlieka bausmę.

„Valdžia nepriklausomų žurnalistų gyvenimą Baltarusijoje pavertė pragaru, paleidusi kratų ir areštų konvejerį, – pažymėjo BAŽ vadovas Andrejus Bastunecas. – Susidaro įspūdis, kad valdžia nusprendė palikti šalį be žurnalistų.“

Pirmadienį teisėsauga taip pat įšaldė Baltarusijos PEN centro – rašytojų asociacijos, vadovaujamos 2015 metų Nobelio literatūros premijos laureatės Sviatlanos Aleksijevič – banko sąskaitas.

S. Aleksijevič, Baltarusijos opozicijos įkurtos Koordinacinės tarybos narė, pernai išvyko iš šalies, gavusi iš tyrėjų šaukimą į apklausą.

Pirmadienį Minsko teismas taip pat laikotarpiui nuo penkerių iki devynerių metų pasiuntė už grotų 11 žmonių, apkaltintų „radikalių veiksmų“ koordinavimu ir padegimų planavimu per susirašinėjimo programėlę.

Vienas iš jų, kalėti aštuonerius metus nuteistas 26 metų Jauhenas Prapolskis, teismui pareiškė, kad tyrėjai jį mušė ir kankino, siekdami priversti jį pripažinti kaltę.

„Jie man grasino, mušė ir kankino mane elektros srove, – teigė J. Prapolskis. – Jie privertė mane pasirašyti kaltės pripažinimą.“

„Jie man grasino, mušė ir kankino mane elektros srove, – teigė J. Prapolskis. – Jie privertė mane pasirašyti kaltės pripažinimą.“

Žmogaus teisių centras „Viasna“ 11 pirmadienį nuteistų žmonių pripažino politiniais kaliniais ir nurodė, kad dabar tokių asmenų šalyje iš viso yra 562.

Pasak „Viasna“, pirmadienį atliktos kratos buvo nukreiptos prieš pilietinės visuomenės aktyvistus ir žmogaus teisių gynėjus Baltarusijos vakariniuose Bresto ir Pinsko miestuose.

Baltarusiją kelis mėnesius krėtė masiniai protestai Aliaksandrui Lukašenkai pasiskelbus 2020 metų rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų nugalėtoju. Opozicija ir Vakarai tą balsavimą laiko suklastotu.

Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas sureagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė per 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų skundėsi patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą.

Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos buvo apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.

Vakarų demokratijos savo ruožtu paskelbė Minskui sankcijų. Europos Sąjunga sugriežtino baudžiamąsias priemones Baltarusijai gegužę priverstinai nutupdžius „Ryanair“ lainerį ir suėmus opozicijos tinklaraštininką Ramaną Pratasevičių.

Lietuvos institucijos ir politikai teigia, kad Minskas, keršydamas už sankcijas, organizuoja migrantų srautus iš Artimųjų Rytų ir Afrikos.

A. Lukašenka, įsakęs sustabdyti bendradarbiavimą su ES kovojant su neteisėta migracija, pirmadienį pareiškė, kad jo šalis galėtų suvaldyti migrantų srautus, jei blokas atšauktų sankcijas.

„Jie mums įvedė sankcijas; jie ėmėsi smaugti mano šalį, mano tautą. – pareiškė A. Lukašenka. – Imdamiesi tokių veiksmų jie nori, kad juos gintume esant tokiai padėčiai? Paklausykite – mažų mažiausiai tai keista. Jeigu norite, kad jums šiuo atžvilgiu padėtų, neužmeskite mums ant kaklo kilpos.“

Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis tokį jo pareiškimą pavadino „šantažu“.

„Tai nėra pagalba, tai šantažas. Iš teroristinio režimo kitko ir nesitikime. Atsakymas paprastas – jeigu Minskas nesustos ir toliau gabens migrantus, tai Lietuva siūlys naujas sankcijas“, – G. Landsbergio komentarą BNS perdavė jo atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė.

Sviatlana Cichanouskaja, pagrindinė A. Lukašenkos varžovė 2020 metų rugpjūčio rinkimuose, spaudžiama valdžios buvo priversta palikti Baltarusiją iškart po balsavimo. Pirmadienį ji Vašingtone susitiko su JAV administracijos pareigūnais ir Atstovų Rūmų nariais, siekdama užsitikrinti paramą baltarusių opozicijai.

„Jie turi valdžią, ginklus ir bando nutildyti žmones, – pabrėžė S. Cichanouskaja. – Tačiau mes jiems priešinamės jau metus.“

The post Baltarusijoje tęsiantis susidorojimui su žiniasklaida sulaikyti trys žurnalistai appeared first on LAIKMETIS.

D. Mijatovič memorandume pabrėžė, kad „kai kurie pastarųjų mėnesių Slovėnijos vyriausybės žingsniai gali pakenkti nepriklausomų balsų gebėjimui laisvai kalbėti“.

„Priešiškas viešasis diskursas, taip pat šmeižto kampanijos ir gąsdinimai, nukreipti į pilietinės visuomenės aktyvistus ir tuos, kas reiškia kritišką nuomonę, kenkia laisvai saviraiškai ir gali turėti neigiamų pasekmių žiniasklaidos laisvei“, – parašė D. Mijatovič, remiantis jos biuro išplatintu pranešimu.

Komisarė paragino vyriausybę imtis veiksmų siekiant pagerinti padėtį, taip pat pateikė rekomendacijų.

Slovėnijos valdžia užginčijo tokias išvadas komentaruose, atsiųstuose D. Mijatovič. Vyriausybės teigimu, žiniasklaidos laisvė Slovėnijoje neribojama jokiais teisės aktais.

„Bet kokia kritika, išsakoma dėl konkretaus politikų ir ministro pirmininko nušvietimo žiniasklaidoje, jokiu būdu negali būti laikoma ataka prieš žiniasklaidos laisvę ir žurnalistų darbo nepriklausomumą, – pabrėžė ministrų kabinetas. – Saviraiškos laisvė yra teisė, kuria gali naudotis visi, įskaitant vyriausybę ir jos atstovus; ji nesibaigia aukšta retorika, o apima ir kritišką išraišką.“

J. Janša sulaukia vis daugiau kritikos iš liberalų dėl savo požiūrio, kokio laikosi ir jo sąjungininkas, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.

Į Slovėnijos gatves neseniai išėję tūkstančiai protestuotojų reikalavo vyriausybės atsistatydinimo ir pirmalaikių rinkimų, reikšdami nepasitenkinimą dėl, jų teigimu, ardomų demokratijos standartų 2 mln. gyventojų turinčioje šalyje.

Slovėnijoje – tradiciškai nuosaikioje Alpių valstybėje – pastaruoju metu tvyro paaštrėjusi politinė įtampa, kurią kritikai aiškina vyriausybės esą pasitelkiama neapykantos kalba ir tolerancijos stoka.

D. Mijatovič paragino slovėnų valdžią pasistengti numalšinti šią įtampą ir „paskatinti abipusę pagarbą keičiantis nuomonėmis“.

„Vyriausybės nariai turi susilaikyti nuo stigmatizuojančių ir klaidinančių komentarų apie pilietinės visuomenės darbą ir turėtų viešai pasmerkti kitus, įsiveliančius į tokį diskursą“, – pažymėjo komisarė.

J. Janša atmeta bet kokią kritiką namuose ir iš užsienio kaip liberalių jėgų sąmokslą prieš jo konservatyviąją vyriausybę. Jis yra pagarsėjęs žurnalistų ir kritikų užsipuolimu socialiniuose tinkluose.

D. Mijatovič išvardijo „daugybę problemų“, susijusių su žiniasklaidos laisvės padėtimi, įskaitant „priekabiavimą, bauginimus ir baudžiamąsias bylas žurnalistams, galimybės naudotis viešąja informacija apribojimus bei vyriausybės veiksmus prieš visuomeninę žiniasklaidą“.

„Komisarė ypač apgailestauja dėl seksistinio priekabiavimo ir mizoginiškos kalbos, nukreiptos prieš žurnalistes“, – rašoma pranešime spaudai.

D. Mijatovič taip pat išreiškė apgailestavimą, kad „Slovėnijos vyriausybė, atrodo, pasinaudojo COVID19 pandemija, siekdama atgrasyti nuo saviraiškos laisvės ar politinės opozicijos“, pasitelkdama bet kokių protesto akcijų draudimus ir baudas pažeidėjams.

J. Janša yra veteranas politikas, anksčiau dar du kartus ėjęs premjero pareigas. Jis yra buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trumpo) šalininkas, per anksti pasveikinęs pastarąjį su pergale 2020 metų prezidento rinkimuose, kol balsai dar buvo skaičiuojami.

The post Europos teisių komisarė užsipuolė Slovėnijos valdžią dėl žodžio ir žiniasklaidos laisvės padėties appeared first on LAIKMETIS.

Lietuvos Konstitucija mums garantuoja, kad niekam „neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas“. Tad kiekvienas pilietis atlikęs reikalingus formalumus gali pradėti leisti savo leidinį. Kartais susidaro įspūdis, kad tik šis pirmas žingsnis ir tebūna iš tiesų laisvas. Juk už kiekvieno spaudos leidinio slypi dvejopa priklausomybė: finansavimo šaltinio ir žmonių palaikymo.

Norime pastebėti, kad kokie bebūtų pinigai, jie vis vien diktuoja spaudos leidinio turinį. Jie nustato temų apimtis, kryptis, pasirodymų metą. Jie, o ne meilė abstrakčiai laisvei, lemia, kad vadinamieji užsakomieji, konjunktūriniai, ideologiniai tekstai ir kita produkcija, tapusi mūsų žiniasklaidos gyvenimo norma, pasirodytų viešoje erdvėje ir būtų kiekvienam prieinamu informacijos šaltiniu. Būtent finansai tapo tuo neregimuoju kontrolės mechanizmu, kuris rėžia aiškias ribas žiniasklaidos laisvei.

Kitą ribą, kaip ir pamini šalies vadovas, nustato skaitytojas. Pirkdamas, skaitydamas vieną ar kitą leidinį jis sprendžia su kokia laisve sutinka. Tai reiškia, kad visuomenėje vyraujančios nuotaikos, tendencijos, skoniai, vertybės tampa šios laisvės matmeniu.

šiandien savęs galime paklausti: kokią laisvės kokybę vertiname?

Todėl šiandien savęs galime paklausti: kokią laisvės kokybę vertiname? Tikriausiai sutiksime, kad ji ne pačios aukščiausios prabos. Juk populiariausi tie leidiniai, kurie visų pirma skelbia laisvę pažvelgti pro rakto skylutę. Leiskime sau iškelti tokią hipotetinę galimybę: atsiranda leidinys, kuris yra laisvas nuo valdžios akies, finansinių bei ideologinių grupuočių diktato, rašantis tik teisybę, skelbiantis tik tai, kas maksimaliai atitinka (kiek įmanoma žmonėms) laisvės idealus. Koks būtų jo likimas? Tikriausiai toks leidinys po neilgos agonijos bankrutuotų.

Ko gero, spaudos laisvė, kaip ir daugelis kitų vertybių, mums visada išliks siekiamybė. Nors miglotai, bet žinome kokia ji turėtų būti. Tačiau mums lengviau pasakyti, kas ji nėra, nei kad ji yra. Juk ir šalies Konstitucija konkrečiai apibrėžia atvejus tik kada ji ribojama: kai yra grėsmė „žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei“, kai ji užsiima „tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija“. Šie talpūs ir aiškus Pagrindinio įstatymo žodžiai tik pabrėžia, kad laisvė dingsta, kai prasideda įskaudinimas, kai asmuo tampa instrumentu pasiekti tam tikrą efektą.

Sakoma, kad laisvė yra saldus žodis. Tačiau ir ji apkarsta kuomet prie kiekvienos konstitucinės formuluotės, nubrėžiančios kur užsibaigia laisvė, galėtume prisiminti atvejus, kai įvairių leidinių puslapiuose „tiesos vardan“ buvo pažemintas žmogus.

Laisvė iškyla kaip iššūkis su kuriuo nėra paprasta susidoroti. Kad ir kaip banaliai skambėtų, bet ji apeliuoja tiesiai į sąžinę. Kiekvienas, kuris prabyla į kitus, skaito, redaguoja, finansuoja, dalyvauja procese, kuris yra vadinamas spaudos laisve. Jis reikalauja iš mūsų sąžinės kiek įmanoma labiau sumažinti priklausomybes nuo masinių poreikių ir materialinių manipuliacijų diktato. Tik tuomet laisvė bus laisve.

Laisvė iškyla kaip iššūkis su kuriuo nėra paprasta susidoroti.

Mūsų laisvės šauklys kardinolas Sigitas Tamkevičius buvo tremtyje už krikščioniškos spaudos leidimą ir platinimą. Beveik visi savilaidos būdu sovietmečiu pogrindyje ėję leidiniai buvo katalikiškos pakraipos. Dabar žodžio laisvės sąlygomis krikščioniška žiniasklaida merdi. Tai nereiškia nieko kita kaip jos sunaikinimą savo pačių rankomis. Juk iš tų 10-ties procentų tikinčiųjų, kurie sekmadieniais lankosi bažnyčiose, katalikiškus leidinius prenumeruoja ir remia tikrai mažuma, antraip krikščioniška žiniasklaida be problemų išsilaikytų ir klestėtų.

Galime paprieštarauti, kad nėra mūsų kišenėse pinigų, tačiau jų kažkodėl atsiranda net Laisvės TV, tik ne kokiam nors krikščioniškam leidiniui. Krikščioniškos žiniasklaidos problemos tampa lakmuso popierėliu atspindinčiu mūsų Bažnyčios skaudžiausią problemą – bendruomenės sąmonės stygių. Juk krikščioniškos žiniasklaidos problemų sprendimą esame linkę užkrauti ant kažkieno kito pečių visai nesusimąstydami, kad nuo mūsų geranoriškumo, o šiuo laikmečiu - ir nuo solidarumo, priklauso, ar ji apskritai egzistuos.

Krikščioniškas portalas „Laikmetis“ atsirado kaip krikščioniškos tiesos nešėjas ir puoselėtojas. Jis siekia būti alternatyvus informacijos šaltinis, kuris kasdien skelbia tai, kas vyksta Lietuvos ir pasaulio Bažnyčioje. To labai trūko, tą pastebėjome, ir nusprendėme, kad metas pakeisti esamą krikščioniškos žiniasklaidos situaciją Lietuvoje.

Mūsų portale kasdien skelbiame atrinktas naujienas iš Lietuvos ir Visuotinės Bažnyčios gyvenimo, krikščioniško pasaulio aktualijas ir žinias, kurių yra labai svarbios tikintiesiems. Juk norime žinoti ne tik tai, kas vyksta Lietuvos krikščioniškame gyvenime, bet ir pasaulinėje arenoje. Taip pat pabrėžiame, kad reikalingos ne tik žinios, bet ir diskusijos įvairiomis bažnytinėmis ir visuomeninėmis temomis - visi turime teisę pasisakyti, ką manome, ką skaudą, ką pastebime vykstant ne taip, kaip turėtų būti mūsų akimis. Be kita ko, svarbu ir pasidžiaugti pasiekimais. Visų žmonių balsas yra svarbus.

Kasdien atliekame ne vien tik darbą, bet ir misiją - džiugiai, atsidavusiai, ir su dideliu įkvėpimu.

Mes drįstame leistis į tiesos paieškas kartu su jumis, net su ribotomis finansinėmis galimybėmis, bet, norime pasidžiaugti, ir su didžiuliu Tavo skaitytojų palaikymu. Ateityje jo tikimės dar daugiau.

Dar kartą sveikiname visus skaitytojus ir kolegas Spaudos atgavimo dienos proga, ir primename jau daugiau nei du mėnesiu gyvuojančio „Laikmečio“ tikslus.

Lemtis gyventi šiandien.
Laikas pasitikti iššūkius.
Laisvė mąstyti ir kalbėti.
Laimė augti ir keisti.

Laikmetis.lt redakcija

The post Laiškas skaitytojui Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga appeared first on LAIKMETIS.

* Per praėjusią parą patvirtinti 365 nauji COVID-19 atvejai, mirė 11 žmonių. Ligoninėse nuo COVID-19 gydomi 992 pacientai, 90 iš jų – reanimacijoje. Sergamumas per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų siekia 238,8 atvejo. Estijoje šis rodiklis siekia 671,95 atvejo, Latvijoje – 521,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

* Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites šiuo metu yra tryliktoje vietoje tarp Europos Sąjungos valstybių, pagal mirtingumą – vienuolikta.

* Kultūros ministras Simonas Kairys sako, jog muziejai, meno galerijos, bibliotekos, taip pat „drive in“ principu veikiančios kino erdvės gali būti atidarytos nuo kovo 1 dienos, o po jų galimų atlaisvinimų eilėje – kino, koncertų, teatrų įstaigos.

* Latvijos kirpėjai surengė protestą dėl karantino suvaržymų, siūlydami savo paslaugas apsnigtuose miškuose ar ant užšalusių ežerų. Kirpyklos ir SPA salonai Latvijoje uždaryti nuo gruodžio 21 dienos. Dvi grožio specialistų asociacijos grasina apskųsti vyriausybę Konstituciniam Teismui, jei jiems nebus leista kokia nors forma atnaujinti darbo.

Išmokos. Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene aptarti per pandemiją išaugusio nedarbo. Prezidentas ragina peržiūrėti nedarbo draudimo sistemą, kad paramą galėtų gauti daugiau žmonių. M. Navickienė sako, kad bus plečiama parama nuo pandemijos nukentėjusiems savarankiškai dirbantiems, taip pat žada pavasario Seimo sesijoje teikti pataisas, kurios leistų palankiau skaičiuoti išmokas tėvams, kurių pajamos sumažėjo per pandemiją. Vėliau ji taip pat teigė, kad reikia atsieti bedarbio statuso ir sveikatos draudimo suteikimą, dėl to tariamasi su Sveikatos apsaugos ministerija.

Vartotojų duomenys. Internete ėmė plisti dar vienas nutekintų vartotojų duomenų sąrašas, šįkart – buvusios lažybų bendrovės „Orakulas“ daugiau nei 257,5 tūkst. klientų duomenys. Šią įmonę prieš kelerius metus įsigijusi bendrovė „Olympic Casino Group Baltija“, valdanti prekinį ženklą „OlyBet“, sako, kad dabartiniai vartotojų duomenys yra saugūs.

Nuteistos žurnalistės. Baltarusijos teismas opozicinės televizijos „Belsat“ žurnalistėms 27 metų Kaciarynai Bachvalavai ir 23-ejų Darjai Čulcovai skirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės, apkaltinus jas protestų organizavimu. Žurnalistės buvo sulaikytos lapkritį, kai filmavo mitingą vienam nužudytam antivyriausybiniam protestuotojui palaikyti. Solidarumą su įkalintomis kolegėmis išreiškė ir prie Baltarusijos ambasados nuvykę Lietuvos žurnalistai.

Sakartvelo krizė. Sakartvelo ministras pirmininkas Georgijus Gacharija paskelbė atsistatydinantis, taip išreikšdamas nepritarimą opozicinės partijos „Vieningasis nacionalinis judėjimas“ lyderio Nikanoro Melijos suėmimui. Pasak G. Gacharijos, šio teismo sprendimo vykdymas gali eskaluoti politinę krizę šalyje. Išvakarėse Tbilisio miesto teismas patenkino prokuratūros prašymą pakeisti N. Melijai skirtą kardomąją priemonę – užstatą – į suėmimą. Lietuvos Seimo valdyba susirinkusį į skubų posėdį nutarė Užsienio reikalų komiteto pirmininką Žygimantą Pavilionį komandiruoti į Sakartvelą padėti spręsti politinę krizę.

„Facebook“ Australijoje. „Facebook“ dėl įstatymo, pagal kurį šis socialinis tinklas turėtų mokėti už turinį, Australijoje nustojo rodyti naujienas. Nuo ankstyvo ketvirtadienio ryto australai nebegali skelbti nuorodų į naujienų straipsnius ar matyti vietos ir tarptautinių žiniasklaidos priemonių feisbuko puslapių, o vartotojai užsienyje nebemato Australijos naujienų puslapių. „Facebook“ pasielgė neteisingai. „Facebook“ veiksmai buvo nebūtini, jie buvo griežti ir pakenks jo reputacijai čia, Australijoje“, – sakė šalies iždo sekretorius Joshas Frydenbergas.

The post Svarbiausi vasario 18-osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

„Facebook“ ir kitos technologijų firmos labai priešinasi pirmajam pasaulyje Australijos įstatymui, nuogąstaudamos, kad jis gali sukurti precedentą ir pakenkti jų verslo modeliui.

Nuo ankstyvo ketvirtadienio ryto australai nebegali skelbti nuorodų į naujienų straipsnius ar matyti vietos ir tarptautinių žiniasklaidos priemonių feisbuko puslapių, o vartotojai užsienyje nebemato Australijos naujienų puslapių.

„Facebook“ pasielgė neteisingai. „Facebook“ veiksmai buvo nebūtini, jie buvo griežti ir pakenks jo reputacijai čia, Australijoje“, – sakė iždo sekretorius Joshas Frydenbergas (Džošas Fraidenbergas).

Jis pabrėžė, kad vyriausybė lieka „absoliučiai įsipareigojusi“ įgyvendinti savo planą, kurį vėlai trečiadienį priėmė Atstovų Rūmai ir dabar turi svarstyti Senatas.

„Šiandienos įvykiai visiems australams tikrai patvirtina, kokią didžiulę galią šios žiniasklaidos skaitmeninės milžinės turi rinkoje, – sakė J. Frydenbergas. – Šios skaitmeninės milžinės įgauna labai, labai didelį pavidalą mūsų ekonomikoje ir skaitmeniniame kraštovaizdyje.“

J. Frydenbergo pareiškimas pasirodė kelios valandos po to, kai jis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė dalyvavęs „konstruktyvioje diskusijoje“ su „Facebook“ vadovu Marku Zuckerbergu (Marku Zakerbergu).

Užblokavimas paveikė ir kelias pagalbos tarnybas. Neveikė vyriausybės puslapiai, kuriuose pranešama visuomenei apie COVID-19 protrūkius, krūmynų gaisrus ir ciklonus, taip pat pagalbos smurto artimoje aplinkoje aukoms linijų ir labdaros organizacijų puslapiai.

„Facebook“ atstovas sakė, kad oficialių vyriausybės puslapių „neturėtų paveikti šiandienos pranešimas“ ir kad kompanija „sugrąžins bet kokius netyčia paveiktus puslapius“.

Kai kurie užblokavimo paveikti ne naujienų puslapiai ketvirtadienį palaipsniui atnaujinami.

Žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) Australijos padalinio direktorė Elaine Pearson (Elein Pirson) užblokavimą, taip pat paveikusį autochtonų bendruomenių puslapius ir net paties „Facebook“ puslapį, pavadino „nerimą keliančia ir pavojinga įvykių plėtote“.

„Iš visos šalies nakčia atimti galimybes gauti gyvybiškai svarbią informaciją yra nesąžininga“, – sakė ji.

Žiniasklaidos grupės ir Australijos vyriausybė taip pat reiškė susirūpinimą tuo, kad patikimų naujienų šaltinių blokavimas sudarys sąlygas plisti dezinformacijai.

„Neišvengiamai teko rinktis“ 

Kelių „Facebook“ puslapių, kuriuose nuolat skelbiama dezinformacija ir sąmokslo teorijos, blokavimas nepaveikė.

Komunikacijos ministras Paulas Fletcheris (Polas Flečeris) sakė, kad „Facebook“ turi „labai gerai“ pagalvoti dėl profesionalius žurnalistus samdančių, faktus tikrinančių organizacijų puslapių blokavimo.

„Jie iš esmės sako, kad bet kokia pas juos prieinama informacija yra ne iš šių patikimų šaltinių, – sakė P. Fletcheris visuomeniniam transliuotojui ABC. – Įsivaizduočiau, kad gan rimtai pamąstę jie gan rimtai susirūpins dėl to, ką tai reikštų nuomonei apie jų platformą.“

Ministras pirmininkas Scottas Morrisonas (Skotas Morisonas) sakė, kad „Facebook“ nusprendė „nutraukti draugystę“ su Australija, pažadėjo stumti įstatymą ir kritikavo socialinį tinklą už tai, kad jis „nutraukė būtinas informacines paslaugas“ dėl sveikatos apsaugos ir nelaimių.

Šie veiksmai, pasak jo, yra „ir arogantiški, ir nuviliantys“.

„Facebook“ pareiškė neturėjęs kito pasirinkimo, tik blokuoti naujienas.

„Pasiūlytas įstatymas [parodo], kad iš esmės nesuprantami mūsų platformos santykiai su leidėjais, kurie ja naudojasi naujienų turiniui skelbti“, – sakė „Facebook“ vadovas Australijai ir Naujajai Zelandijai Williamas Eastonas (Viljamas Istonas).

„Dėl to mums neišvengiamai teko rinktis: bandyti laikytis įstatymo, kuriuo ignoruojama šių santykių tikrovė, ar nebeleisti [skelbti] naujienų turinio... Australijoje. Sunkia širdimi renkamės antrąjį variantą“, – sakė jis.

Visai kitaip reagavo technologijų milžinė „Google“, kuri pastarosiomis dienomis susitarė su žiniasklaidos grupėmis, tarp jų Ruperto Murdocho (Ruperto Merdoko) „News Corp“.

„News Corp“ buvo paskutinė susitarimą sudariusi didelė privati žiniasklaidos kompanija ir suvaidino svarbų vaidmenį skatinant Australijos konservatorių vyriausybę pažaboti technologijų milžines.

Spaudimas dalytis pajamomis

W. Eastonas sakė, jog „Facebook“ australų pareigūnams įrodinėjo, kad daugiau naudos iš socialinio tinklo ir leidėjų bendradarbiavimo gauna leidėjai ir kad šis bendradarbiavimas generuoja šimtus milijonų dolerių pajamų šalies žiniasklaidos organizacijoms.

„Ilgai dirbome dėl taisyklių, kurios skatintų inovacijas ir bendradarbiavimą tarp skaitmeninių platformų ir naujienų organizacijų, – sakė jis. – Deja, šiuo įstatymu to nedaroma. Vietoje to juo siekiama bausti „Facebook“ už turinį, kurio jis neėmė ar neprašė.“

Tačiau Australijos konkurencijos priežiūros tarnyba tvirtina, kad iš kiekvieno 100 reklamai internete išleistų dolerių „Google“ pasiima 53, „Facebook“ 28, kiti – likusius, o žiniasklaidos priemonės negauna pajamų, kurių joms reikia žurnalistikai finansuoti.

Panaši situacija susiklosčiusi ir kitur pasaulyje: platformos vis labiau spaudžiamos dalytis pajamomis su žiniasklaida.

The post Australija kritikuoja „Facebook“ sprendimą blokuoti naujienas appeared first on LAIKMETIS.