„Dėkoju už jūsų darbą, atliktą ir tebeatliekamą dabartiniu metu, kuris Bažnyčiai yra malonės metas“, – kalbėjo popiežius. Jis priminė, kad žurnalistai sekė Didžiosios savaitės liturgiją ir liudijo Bažnyčios vienybę, išgyvendami kartu su tikinčiaisiais popiežiaus Pranciškaus netektį. Pasak Leono XIV, konklavos pradžią taip pat lydėjo ypatinga Velykų šviesos nuotaika, kurioje galėjo atsispindėti Kristaus meilė – meilė, jungianti visus tikinčiuosius į vieną Dievo tautą.

Kalboje popiežius priminė Kristaus žodžius iš Kalno pamokslo: „Palaiminti taikdariai“. Šis palaiminimas, pasak Šventojo Tėvo, glaudžiai susijęs su žiniasklaidos darbuotojų pašaukimu – skatinti taiką, vengti agresijos, nesiekti pritarimo bet kokia kaina, neatskirti tiesos nuo meilės, o kiekviename žodyje siekti nuolankumo. „Taika prasideda nuo to, kaip mes žiūrime į kitus, kaip kalbame apie juos. Turime atmesti karo logiką žodžiuose ir vaizduose, atmesti karo paradigmą“, – pabrėžė popiežius.

Šia proga Leonas XIV išreiškė ypatingą Bažnyčios solidarumą su žurnalistais, kurie dėl tiesos skleidimo yra persekiojami ar įkalinti. Pasak jo, šių žmonių kančios yra iššūkis visų tautų ir tarptautinės bendruomenės sąžinei, kviečiantis saugoti žodžio ir spaudos laisvę. „Bažnyčia žavisi drąsa tų, kurie gina žmogaus orumą, teisingumą ir teisę žinoti. Tik turėdami galimybę prieiti prie tiesos žmonės gali laisvai rinktis“, – sakė jis.

Popiežius taip pat paragino žurnalistus nepasiduoti vidutiniškumui. Pasak jo, Bažnyčia ir žiniasklaida negali būti už istorijos ribų, nes kiekvienas laikmetis reikalauja atsakomybės ir drąsos. Citavęs šv. Augustiną – „Gyvenkime gerai, ir laikai bus geri. Mes esame laikai“ – Šventasis Tėvas padėkojo žurnalistams, kad pastarosiomis savaitėmis jie nesivadovavo paviršutiniškais stereotipais, bet gebėjo perteikti Bažnyčios gyvenimo esmę.

Pasak Leono XIV, vienas svarbiausių šiandienos iššūkių – komunikacija, kuri padėtų išeiti iš susiskaldymo, nepakantumo ir ideologijų chaoso. Žurnalisto žodis ir stilius turi kurti kultūrą, o ne ją griauti. Kalbėdamas apie technologijų pažangą, popiežius atkreipė dėmesį į dirbtinio intelekto keliamus iššūkius ir jo potencialą, kuris turi būti nukreiptas visų žmonių labui, atsakingai ir išmintingai.

Susitikimo pabaigoje popiežius priminė paskutinę savo pirmtako Pranciškaus žinią apie komunikacijos priemonių nuginklavimą. Jis paragino atsisakyti išankstinių nuostatų, pykčio, fanatizmo ir agresijos, o vietoje to kurti jautrią, įsiklausančią, silpnuosius girdinčią žiniasklaidą. „Mums reikia ne griausmingos, bet įsiklausyti gebančios komunikacijos. Nuginkluokime žodžius ir padėkime nuginkluoti pasaulį“, – savo kalbą užbaigė popiežius Leonas XIV.

The post Popiežius Leonas XIV žurnalistams: atmesti karo logiką žodžiuose ir vaizduose appeared first on LAIKMETIS.

Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

„Donaldas Trumpas yra „Time“ 2024 metų žmogus už tai, kad surengė istorinio masto sugrįžimą, paskatino vieną kartą per kartos gyvenimo laiką įvykstantį politinį persitvarkymą, pakeitė Amerikos prezidentavimą ir Amerikos vaidmenį pasaulyje“, – sakoma leidinio pranešime.

D. Trumpo, kuris lapkričio 5 dienos rinkimuose įveikė dabartinę viceprezidentę demokratę Kamalą Harris (Kamalą Haris), atvaizdas šią savaitę puošia žurnalo viršelį. Nuotraukoje jis ryši savo skiriamuoju ženklu jau tapusį raudoną kaklaraištį ir susimąstęs žvelgia į tolį.

Šis titulas politiku tapusiam verslininkui yra naujausias jo meilės ir neapykantos santykių su Niujorku etapas. Jis taip pat žymi D. Trumpo sugrįžimą: nuo baudžiamųjų kaltinimų sulaukusio buvusio prezidento, kuris prieš ketverius metus atsisakė pripažinti savo pralaimėjimą rinkimuose, iki išrinktojo prezidento, kuris šį lapkritį užtikrintai nugalėjo.

Apie tai, kad D. Trumpas tapo „Time“ metų žmogumi, žurnalo vyriausiasis redaktorius Samas Jacobsas (Semas Džeikobsas) paskelbė televizijos NBC laidoje „Today“.

Jis sakė, kad D. Trumpas yra tas, kuris „iš gerosios ar blogosios pusės darė didžiausią įtaką 2024 metų naujienoms“.

„Tai žmogus, kuris istoriškai sugrįžo, kuris pertvarkė Amerikos prezidentavimą ir kuris pertvarko Amerikos politiką, – sakė S. Jacobsas. – Sunku pasiginčyti su tuo, kad asmuo, kuris persikelia į Ovalųjį kabinetą, yra įtakingiausias asmuo naujienose.“

Jis pridūrė, kad „žurnale visada verda karštos diskusijos“ dėl šio apdovanojimo, „nors turiu pripažinti, kad šiemet buvo lengviau apsispręsti nei ankstesniais metais“.

„72 įniršio dienos“

Pirmą kartą žurnalo „Time“ metų žmogumi D. Trumpas buvo paskelbtas 2016-aisiais, kai JAV prezidento rinkimuose įveikė demokratę Hillary Clinton (Hilari Klinton).

2024-aisiais D. Trumpas buvo nuteistas baudžiamojoje byloje dėl pinigų už tylą ir buvo dukart pasikėsinta į jo gyvybę, o metai baigiasi jam ruošiantis grįžti į Baltuosius rūmus su respublikonų dauguma abejuose Kongreso rūmuose.

„Esame liudininkai atgimstančio populizmo, didėjančio nepasitikėjimo institucijomis, kas vyravo praėjusį šimtmetį, ir mažėjančio tikėjimo, kad liberalios vertybės padės daugumai žmonių gyventi geriau. D. Trumpas yra ir viso to veikėjas, ir naudos gavėjas“, – sakoma „Time“ pareiškime.

„Esame liudininkai atgimstančio populizmo, didėjančio nepasitikėjimo institucijomis, kas vyravo praėjusį šimtmetį, ir mažėjančio tikėjimo, kad liberalios vertybės padės daugumai žmonių gyventi geriau. D. Trumpas yra ir viso to veikėjas, ir naudos gavėjas“, – sakoma „Time“ pareiškime.

Ketvirtadienį paskelbtame interviu žurnalui D. Trumpas kalbėjo apie savo rinkimų kampaniją ir pergalę rinkimuose.

„Pavadinau ją „72 įniršio dienos“, – sakė D. Trumpas. Mes užkliudėme šalies nervą. Šalis buvo supykusi.“

Tikimasi, kad D. Trumpas kiek vėliau atvyks į Volstritą pažymėti prekybos dienos pradžios, teigia keturi apie jo planus žinantys asmenys, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.

D. Trumpo įtaka

Manoma, kad didelė D. Trumpo įtaka išliks pastebima ir nuo kitų metų sausio, kai jis pradės eiti JAV prezidento pareigas.

Šį kartą D. Trumpas žada masiškai išsiųsti iš šalies dokumentų neturinčius imigrantus ir nustatyti didelius muitus, kurie grasina sukrėsti ne tik JAV, bet ir pagrindinių jų prekybos partnerių ekonomiką.

Jis abejoja dėl tolesnės paramos Ukrainai kovoje su Rusijos invazija ir jau tapo tarsi šešėliniu prezidentu, savo „Mar-a-Lago“ valdose Floridoje priimdamas užsienio šalių lyderius.

Jo sugrįžimas – ne tik ant žurnalo „Time“ viršelio, bet ir prie JAV vairo – prieš kelerius metus buvo neįsivaizduojamas.

Kai jo šalininkai šturmavo JAV Kapitolijų, bandydami panaikinti jo pralaimėjimą 2020 metų rinkimuose, atrodė, kad respublikonai gali būti pasirengę atsiriboti nuo pašaliečio, kuris užvaldė partiją.

Dėl jo pastangų panaikinti 2020 metų rinkimų rezultatus buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos, o civiliniame procese jis buvo pripažintas atsakingu už seksualinį išnaudojimą. Jis tebėra poliarizuojanti figūra JAV ir pasaulio politikoje.

Vis dėlto visa tai nesutrukdė jam vėl iškilti į respublikonų sąrašo viršų, o vėliau laimėti rinkimus.

Demokratų kandidatė į JAV prezidentus K. Harris buvo viena iš kandidačių į metų žmogaus titulą. Jis taip pat galėjo atitekti Meksikos prezidentei Claudiai Sheinbaum (Klaudijai Šeinbaum), Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahu) ir Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno našlei Julijai Navalnajai.

Kasmet teikiamu apdovanojimu įvertinama įtakingiausia metų asmenybė. Tarp ankstesnių laureatų yra popmuzikos žvaigždė Taylor Swift (Teilor Svift) ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis.

The post D. Trumpas paskelbtas „Time“ metų žmogumi appeared first on LAIKMETIS.

Jubiliejinis susitikimas buvo ypatingas ne tik savo skaičiumi, bet ir prasiplėtusiu dalyvių ratu. Šįkart į jį susirinko ne tik katalikiškos žiniasklaidos atstovai, bet į kvietimą atsiliepė ir kolegos iš XFM radijo ir kitų protestantiškų bendruomenių. Simboliška ir pati susitikimo vieta – Kauno Šv. Jurgio konventas, menantis daugiau nei penkis šimtmečius.

Kaip skelbti Evangeliją skaitmeniniame amžiuje

Susitikimas prasidėjo praktiniu seminaru „Kaip skelbti Evangeliją skaitmeniniame amžiuje“, kuriame viešnia iš Vokietijos Michaela Pilters dalijosi savo patirtimi apie konstruktyvią žurnalistiką ir jos taikymo būdus šiuolaikiniame pasaulyje.

Pilters, baigusi katalikų teologijos, germanistikos, filosofijos ir suaugusiųjų pedagogikos studijas, dirbo katalikų informacijos agentūros redakcijoje (Hessische Rundfunk), nuo 1985-ųjų buvo ZDF televizijos kanalo katalikiškų laidų „Kirche und Leben“ („Bažnyčia ir gyvenimas“) redaktorė, aktyviai dalyvavo Vokietijos katalikų publicistų draugijos veikloje ir keletą kadencijų jai vadovavo. Ji yra kelių knygų autorė, apdovanota Vokietijos vyskupų konferencijos įsteigta katalikų žurnalistų premija (1980 m.), Kurt-Magnus premija (1982 m.), Vokietijos katalikų publicistų draugijos Šv. Pranciškaus Salezo nominacija (2015 m.) ir popiežiškuoju šv. Grigaliaus ordinu (2018 m.). Michaela Pilters ne tik kūrė, bet ir vedė religines televizijos laidas. Viena iš populiariausių laidų buvo „37 laipsniai”, kurioje egzistencinėms problemoms spręsti buvo pasitelkiama konstruktyvioji žurnalistika.

Ponia Michaela savo pranešimą pradėjo skaitmeninio amžiaus teikiamų galimybių apžvalga. Ji kalbėjo apie informacijos sklaidos algoritmus, interaktyvumo svarbą, tačiau akcentavo, jog svarbiausia yra ne būdas, o turinio kokybė ir autentiškumas. Siekiant rezultato, būtina aiški strategija. Nors dirbtinis intelektas vis plačiau naudojamas žiniasklaidoje, be žmogaus aktyvaus dalyvavimo jis – nepatikimas informacijos šaltinis.

„Evangelizacija – visų pirma yra komunikacija. Dažniausiai tai vyksta per asmeninį pokalbį, o kitos priemonės gali tik daugiau ar mažiau prie to prisidėti. Pokalbiuose patariama vengti žmogui nesuprantamo religinio žodyno. Jei anksčiau buvo siekiama pasakyti kuo įmantriau, tai dabar siekiama auginti pašnekovą pradedant paprasta buitine kalba, tačiau atveriant supratimą, kad ši tema turi perspektyvą, vedančią į gilesnį suvokimą,“ – sakė viešnia.

Po kavos pertraukėlės vyko seminaro tęsinys, kuriame M. Pilters kalbėjo apie tradicinę žurnalistiką, kuri didžiausią dėmesį kreipia į problemas ir negatyvius įvykius. Pranešėja atkreipė dėmesį į augantį konstruktyviosios žurnalistikos populiarumą. Ši žurnalistikos kryptis, anot jos, neignoruoja problemų, kritikai joje taip pat užtenka vietos, tačiau kartu ji ieško ir sprendimo būdų bei siūlo konkrečius veiksmus. Viešnia akcentavo, kad pristatant religinį gyvenimą svarbu kreipti dėmesį į žmonių kasdienybę. Sekmadienio šventimas yra daugiau ar mažiau visiems aiškus, bet žymiai sunkiau kasdien gyventi tikėjimu, todėl kasdienybės dvasingumas yra nepaprastai aktuali ir svarbi tema.

Pokalbiuose patariama vengti žmogui nesuprantamo religinio žodyno.

Susitikime dalyvavę žiniasklaidos atstovai galėjo prelegentei užduoti klausimų, turėjo galimybę diskutuoti grupelėse. Seminaras ne tik pagilino profesines žinias, bet ir suteikė erdvę dalintis patirtimi bei ieškoti naujų kelių tikėjimo skelbimui žiniasklaidoje.

Po pietų, susitikimo dalyviai turėjo galimybę susipažinti su Kauno „Mažuoju Vatikanu“, juos lydėjo profesionali gidė Diana Railienė.

Seniausia Kauno senamiesčio dalis tapatinama su mažuoju Vatikanu todėl, kad jame yra didelė bažnyčių ir religinių institucijų koncentracija. Šioje gana nedidelėje vietoje yra viena seniausių bažnyčių Kaune, Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia. Kauno kunigų seminarija, kuri svarbi katalikų dvasininkų rengimo institucija. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (Vytauto Didžiojo bažnyčia), istorinis pastatų kompleksas: jėzuitų vienuolynas ir gimnazija.

Vilties ir tiesos šauklys šiuolaikiniame pasaulyje

Antroji susitikimo dalis prasidėjo šv. Mišiomis, kurioms vadovavo Kauno arkivysk. Kęstutis Kėvalas, homiliją sakė Vilniaus arkivysk. Gintaras Grušas, kuris ragino katalikišką žiniasklaidą būti vilties ir tiesos šaukliu šiuolaikiniame pasaulyje, kuris yra kupinas iššūkių – dezinformacijos, poliarizacijos ir technologinių pokyčių.

„Kaip popiežius Pranciškus savo žinioje pastebi, dirbtinio intelekto plėtra atneša ne tik naujų galimybių, bet ir pavojų. Svarbu, kad mūsų komunikacija nepaskęstų technologijų triukšme, bet liktų ištikima Evangelijos vertybėms ir tiesai. Tai reikalauja drąsos, nuolankumo ir budėjimo, kad skelbiama žinia ne tik informuotų, bet ir statydintų bendruomenę. Pop. Pranciškus cituoja  Romano Guardini, kuris prieš šimtmetį svarstydamas apie techniką ir žmoniją, ragino griežtai nesipriešinti tam, kas „nauja“, kad „išsaugotume gražų pasaulį, kuris pasmerktas išnykti“.

Tačiau kartu jis pranašiškai perspėjo: „Mūsų vieta yra tapsme. Turime būti tapsmo dalis, kiekvienas savo vietoje, nuoširdžiai tardami jam savąjį „taip“, tačiau drauge išlaikydami nesugadintą širdį ir jautrumą viskam, kas jame destruktyvu ir nežmogiška“. Jis baigia žodžiais: „Tai techninės, mokslinės ir politinės problemos, tačiau jas galima išspręsti tik pradedant nuo žmogaus. Turi susiformuoti naujas žmogiškumas, kuriam būdingas gilesnis dvasingumas, nauja laisvė ir vidujybė,“ – sakė arkivysk. G. Grušas.

Vilniaus arkivyskupas atkreipė dėmesį, kad katalikiška žiniasklaida kviečiama įgyvendinti švelnumo revoliuciją.

„Jubiliejiniai, 2025-ieji metai mus ragina tapti vilties piligrimais ir vilties nešėjais į pasaulį. Kiekviena žinia, straipsnis ar pasidalinta patirtis turėtų būti tarsi šviesa tamsoje, rodanti į Kristų ir Jo karalystės artėjimą, pasakojant apie  gailestingumo darbus, ypač tuos, kurie yra nematomi. Tegul katalikiška žiniasklaida būna, kaip tas figmedis , kuris skelbia viltį, džiaugsmą ir tikėjimą. Tegul Dievo karalystė tampa vis didesne tikrove mūsų gyvenimuose ir mūsų misijoje,“ –  sakė arkivysk. G. Grušas.

Šv. Mišiose giedojo solistai Živilė ir Jonas Lamauskai ir choristai iš choro „Veritas“, vadovaujami Vitos Liaudanskaitės-Vaitkevičienės.

Susitikimas su apaštališkuoju nuncijumi

Antrą susitikimo dalį pradėjo fondo „Bažnyčios kronika“ valdybos pirmininkas vyskupas Algirdas Jurevičius. Jis pristatė naująjį Lietuvos vyskupų konferencijos Žiniasklaidos komisijos pirmininką vyskupą Saulių Bužauską. Pristatydamas apaštališkąjį nuncijų Lietuvoje arkivyskupą Georgą Gänsweiną sakė, kad nuncijus į susitikimą atvyko pasidalinti savo patirtimi ir yra nusiteikęs atsakyti į visus jam užduodamus klausimus.

Arkivysk. G. Gänsweinas savo kalbą pradėjo prisistatydamas ir papasakodamas savo kunigiškos tarnystės istoriją, kurioje ryškūs Dievo vedimo ženklai. Didžiausias dėmesys buvo skirtas popiežiui Benediktui XVI, kurio asmeniniu sekretoriumi buvo arkivyskupas G. Gänsweinas. Prelegentas popiežių Benediktą XVI apibūdino trimis žodžiais: nuolankus, nepaprastai intelektualus, maldos bei tikėjimo žmogus.

„Žiniasklaida popiežių Benediktą XVI dažnai pristatydavo kaip griežtą hierarchą, nors jis turėjo gan sveiką humoro ir net ironijos jausmą. Popiežystė – tai ėjimas Kristaus kryžiaus keliu, bet kartu su Kristumi“, – sakė arkivysk. G. Gänsweinas.

2013 m. vasario 11-ąją į konsistoriją susirinkusiems kardinolams popiežius Benediktas XVI perskaitė pareiškimą, jog dėl amžiaus ir silpstančių jėgų negalėdamas vykdyti jam patikėtų pareigų jis palieka Petro įpėdinio sostą laisvą. Žinia apie popiežiaus Benedikto XVI atsistatydinimą nepaliko abejingų. Per labai trumpą laiką ši žinia apskriejo visą pasaulį ir buvo komentuojama visose įmanomose žiniasklaidos priemonėse, diskusijos virė ir socialiniuose tinkluose, tad nenuostabu, kad apaštališkasis nuncijus išgirdo klausimų ir šia tema.

„Savo atsistatydinimą jis perskaitė tyliu ir silpnu balsu, todėl dalis ten buvusių kardinolų jį sunkiai galėjo išgirsti, bet kai kurie raktiniai žodžiai, kurie paprastai skamba tokiomis progomis, privertė juos sunerimti ir jie pradėjo vienas kito klausinėti, kas čia vyksta,“ – apie kuriozinę situaciją nutikusią konsistorijoje pasakojo arkivysk. G. Gänsweinas.

Susitikimo dalyviai apaštališkajam nuncijui uždavė klausimų apie tai, kaip pop. Benediktas XVI išgyvendavo sudėtingiausius savo gyvenimo laikotarpius, apie popiežiaus pranašystes, apie jo dienotvarkę ir kt. Anot arkivyskupo Georgo Gänsweino, popiežiui Benediktui XVI buvo svarbu, kad visa ko centre būtų Kristus, nes „kur tiesa, ten yra ir Jėzus Kristus“. Žurnalistai klausė apie požiūrį į Lietuvos katalikų bažnyčią, sinodą ir kt. Svečias sulaukė ir neformalių klausimų į kuriuos taip pat mielai atsakė.

Susitikimas su apaštališkuoju nuncijumi Lietuvoje arkivysk. Georgu Gänsweinu, nepaliko nė vieno abejingo. Buvo įdomu išgirsti apie plačiai nuskambėjusius įvykius iš lūpų žmogaus, kuris buvo pačiame istorinių įvykių sūkuryje. Arkivysk. G. Georgas Gänsweinas paliko ne tik nuolankaus, inteligentiško, bet ir šilto žmogaus įspūdį. Dviejų valandų trukmės susitikimas persikėlė į kitas erdves, kur dalyviai turėjo progą neformaliai pabendrauti su nuncijumi.

Štai ką sako dalyvavusieji šiame susitikime:

„Labai gera buvo diena, įkvėpė, pastiprino – o būtent to pastaruoju metu labai reikia. Žmonių daug, atmosfera puiki, visapusiškai turiningas buvo susitikimas. Gal šiek tiek iš lektorės tikėjausi daugiau, bet apaštalinio nuncijaus arkivysk. G. Gänswein standupas nokautavo…“

„Noriu padėkoti už labai puikų susitikimą, buvo labai miela pabendrauti su kolegomis. Ačiū už superinį organizavimą, kaip smagu, kad net ekskursiją sugalvojot! Ir maistas buvo labai skanus!“

„Kaskart susitikimai vis konstruktyvesni, nors tobulumui nėra ribų.“

„Bent kartą metuose svarbu susitikti.“

The post Kaune įvyko krikščioniškos žiniasklaidos darbuotojų susitikimas appeared first on LAIKMETIS.

Spalį žurnalui „Artuma“ minint 35-ąsias įkūrimo metines kilo aštrios diskusijos dėl žodžio laisvės ribų. Jos išryškino, kokie skirtingi, bet neabejotinai svarbūs esame Bažnyčioje. Todėl kviečiame iššūkius paversti galimybėmis, kartu ieškant augimo, susitarimo, bendradarbiavimo, užuot pasidavus sunkumams ar nusivylimui.

Ypač dėkojame „Artumos“ prenumeratoriams, skaitytojams už palaikymą ir supratimą, kaip reikalingas mūsų visų susitelkimas ir buvimas išvien šiuo laiku. Norime jus patikinti, kad žurnalo „Artuma“ platinimas bei prenumerata nenutraukiama, kaip ir paties mėnraščio leidyba. Lapkričio numeris baigiamas rengti, tad „Artuma“ pasieks skaitytojus kaip įprastai.

Žurnalo steigėjų, redkolegijos ir leidėjų rūpestis, kad „Artuma“ kuo geriau atlieptų tikinčiųjų bendruomenės ir Bažnyčios lūkesčius pagal pasirinktą kryptį – pasitarnauti šeimoms, o tuo pačiu ir visiems kitiems, ieškantiems Dievo ir žmonių artumo(s). Lygiagrečiai su mėnraščio leidyba šiuo metu atnaujinami organizacijos (viešosios įstaigos) įstatai, peržiūrima struktūra ir valdymas. Numatoma įvesti kolegialų valdymo organą – valdybą, aiškiai atskirti įstaigos direktoriaus ir žurnalo vyr. redaktoriaus pareigybes, atnaujinti žurnalo redakcinę kolegiją, parengti ir patvirtinti jos darbo reglamentą, žurnalo strategines kryptis. Visa tai daroma tam, kad galėtume kuo geriau išpildyti „Artumos“ misiją, atliepti šiandienos tikinčiųjų lūkesčius, tuo pačiu prisimindami žurnalo ištakas, kodėl ir kam jis buvo kuriamas prieš 35 metus.

1989-ųjų spalį tuomet „Caritas“ pavadinimu pasirodžiusiame žurnale šviesaus atminimo J. Em. kardinolas Vincentas Sladkevičius rašė: „Ačiū Dievui, mūsų tautos gyvenimas pasireiškia dar vienu ryškiu palaimos ženklu. Tai naujasis mėnesinis žurnalas „Caritas“, kuris prabilo į tautą meilės, gailestingumo, savitarpio supratimo ir dvasinio atsinaujinimo kalba.“

Ar ne tokios kalbos ir atsinaujinimo ilgimės šiandien asmeniškai ir kaip Bažnyčia? Nuoširdžiai kviečiame ir toliau palaikyti žurnalą „Artuma“ nenutraukiant prenumeratos, platinimo galimybių, palaikant katalikišką mėnraštį, kad jis pasiektų ieškančiuosius žmonių ir Dievo artumos. Tai ne tik geriausia dovana 35 metų sukaktį mininčiai „Artumai“, bet ir pagarbos bei padėkos ženklas daugybei per šį laiką prie žurnalo gimimo, kūrimo, leidybos, finansavimo bei platinimo prisidėjusių žmonių – šviesiausių protų bei atvirų, dosnių širdžių.

The post Žurnalo „Artuma" steigėjai pranešė apie pertvarkas leidinyje appeared first on LAIKMETIS.

Portalas sieks kalbėti aktualiausiomis visuomenės, kultūros bei Bažnyčios temomis bei parodyti tikėjimu grįstą žvilgsnį į tai, kas šiuo metu vyksta visuomenėje ir viešojoje erdvėje.

Ateitis.lt ne tik apžvelgs naujausius įvykius bei tendencijas visuomenėje, bet ir kvies diskutuoti bei aktyviai įsitraukti į portalo kūrimą. Čia bus galima realiu laiku aptarti naujausius portalo straipsnius su jo autoriais bei redaktoriais, diskutuoti, užduoti klausimus ir kartu ieškoti atsakymų. Taip pat portale galima įsigyti ir „Ateities“ žurnalo prenumeratą bei naujausius Ateities leidybos centro leidinius.

Portalą ateitis.lt kuria jauni autoriai – moksleiviai, studentai, ateitininkai ir jų bičiuliai. Tai kol kas vienintelis katalikiškas jaunimo portalas Lietuvoje, nuolat ieškantis naujų bendradarbių bei autorių. Tad nedvejok, tapk ateitis.lt dalimi ir tu!

The post Pradėjo veikti katalikiškos minties naujienų portalas ateitis.lt appeared first on LAIKMETIS.

Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas redakcijai pasiūlė neplatinti teksto, motyvuodamas, kad jis neatitinka bažnytinės kultūros, kad įsiveliama į rinkimų kovą. Žurnalo tiražo dalis buvo sunaikinta, o naujame tiraže vietoj teksto paskelbtas A. Gailiaus eilėraštis. Negana to, pastarasis savo esė atidavė LRT.lt, kuri „demaskavo cenzūrą“ katalikiškoje žiniasklaidoje.

Tačiau ši istorija, kaip ir visos kitos, turi savo priešistorę. Dar 2022 m. „Artumos“ žurnale pasirodė to paties A. Gailiaus tekstas „Vasaros sulaukus“ kuriame, jis, be kita ko, rašė:

„Pandemijos pradžioje, per patį juodąjį karantiną, Lietuvos Vyskupų Konferencija išplatino ganytojiškąjį adventinį laišką, skirtą ne ganomiesiems, o Lietuvos Respublikos Seimui. Dabar, karo įkarštyje, jie vėl skelbia veikiau politinį nei ganytojiškąjį laišką, skirtą tam pačiam adresatui. Tas laiškas juk tikrai ne man ir ne jums, mielieji skaitytojai. Jo paskirtis nėra skelbti Gerąją Naujieną, jame reiškiamas rūpestis, kad gali būti priimtas tam tikras Vyskupų Konferencijai nepatinkantis įstatymas.

Jei kalbėsime dar griežčiau – tai mėginimas įstatymu priversti netikėlius atsiversti. Prieš kelis šimtus metų tokia praktika būtų buvusi įmanoma Europoje. Šiandien ji tik iš dalies įmanoma nuo Europos labai į Rytus. Sakau taip visai nepiktdžiūgaudamas, sakau su tikrai didžiu sielvartu. Su kartėliu ir sielvartu kitas man labai brangus žmogus, sužinojęs, kad turiu vėl rašyti Artumai, apie šį „ganytojišką“ laišką trumpai tarstelėjo: „Perduok ganytojams linkėjimus nuo Kirilo.“

Jūsų akys nemeluoja – Lietuvai vyskupai už Bažnyčios mokymo apie gyvybę, prigimtinę šeimą priminimą yra prilyginami patriarchui Kirilui. Nacionalinės premijos laureatas savo minties įtaigumui pastiprinti sugebėjo pasitelkti tik primityvią propagandinę klišę, kurią galimai į mūsų viešą erdvę ir įmetė juodųjų technologijų magai iš Rytų šalies.

Beje, jei Kauno arkivyskupas būtų cenzorius, jau tuomet vietoj A. Gailiaus teksto galėjo pasirodyti koks nors jo eilėraštis.

Tad nieko nuostabaus, kad daliai dvasininkijos tokia nuomonė sukėlė nemalonius jausmus ir jie nusprendė riboti žurnalo platinimą savo bendruomenėse. Nepaisant šito, A. Gailiaus tekstai ir toliau buvo publikuojami žurnale, kol galiausiai viskas išsirutuliojo į visiems dabar matomą konfliktą.

Vis tik ši situacija išeina už Kauno arkivyskupo ir žiniasklaidininkų santykių aiškinimosi ribų. Jei kalbėtume tik apie įprastą žiniasklaidos priemonę, ko gero, klausimų nekiltų – niekas neturi teisės kištis į žurnalistinę veiklą. Tačiau šiuo atveju kalbama apie žiniasklaidos priemonę, kurios steigėjai yra bažnytinės institucijos. Ar tuomet žiniasklaidos priemonė galį išlaikyti autonomiją ir nepriklausomumą?

Šis klausimas kyla daugelyje šalių, kur vyskupijų ir bažnytinių institucijų leidinių redaktoriai diskutuoja apie savo laisves reikšti nuomonę, ypač bažnytinio gyvenimo reikalais. Įsivaizduokime, kas būtų,jei vyskupijos leidinys sugalvotų kritikuoti vyskupo sprendimus? Jei sektume žiniasklaidos nepriklausomumo logika, žurnalistas turi teisę kritikuoti bet kokį viešą asmenį, tačiau jis šiuo atveju būtų tiesiogiai nepaklusnus savo „savininkui“.

Vis tik ši situacija išeina už Kauno arkivyskupo ir žiniasklaidininkų santykių aiškinimosi ribų.

O jei, vėlgi mąstant hipotetiškai, toks redaktorius ar žurnalistas gautų įrodymus apie netinkamą ar nusikalstamą vyskupijos dvasininkų elgesį? Pagal žurnalistinio darbo etiką, jis turėtų, patikrinęs faktus, tokią medžiagą paviešinti, o kaip katalikas - kreiptis į aukštesnes bažnytines instancijas ir jas informuoti apie bendruomenėje egzistuojantį blogį.

Beje, panaši situacija buvo JAV, kai būtent katalikai žurnalistai pirmieji sužinojo apie pedofilijus atvejus tarp dvasininkų. Tuomet jie nekėlė šių klausimų hierarchams ir netrukus šiuos faktus pasigavo pasaulietinė žiniasklaida.

Tad galėtume teigti, kad tam tikras konfliktas tarp krikščioniškų įsitikinimų žurnalistų ir Bažnyčios kaip institucijos yra užprogramuotas. Darbo taisyklės ir krikščioniškos sąžinės reikalavimai, kai nuodėmes, nederamą elgesį, papiktinimus, pagal Kristaus mokymą turi aiškintis akis į akį arba bažnytinės vyresnybės akivaizdoje, pastato žurnalistą į keblią situaciją.

Žinoma, „Artuma“ nėra bažnytinis oficiozas, tačiau ji yra susieta su katalikiškomis institucijomis. Natūralu, kad anksčiau ar vėliau ši dviprasmybė nuvedė į konfliktą. Kita vertus, stebina A. Gailiaus elgesys, kai jis nupuolė skųstis apie „cenzūrą“ į pasaulietinę žiniasklaidą.

Vis tik neapleidžia mintis, kad dažnai pasiklystama tarp dviejų tapatybių: krikščioniškos ir politinės. Deja, tenka konstatuoti, kad pastaroji ne vienam tampa kertine. Tuomet kyla barikados, net Bažnyčioje.

The post Tomas Viluckas. Apie „cenzūrą“ Bažnyčioje appeared first on LAIKMETIS.

Žurnalistams pasakyta, kad ši taisyklė bus įgyvendinama palaipsniui.

Talibano vyriausybės teismų sistema neseniai paskelbė teisės aktus, kuriais įteisinamos griežtos islamo teisės interpretacijos, valdžios įvestos nuo jų atėjimo į valdžią 2021-aisiais.

„Įstatymas taikomas visam Afganistanui (...) ir bus įgyvendinamas palaipsniui“, įtikinant žmones, kad gyvų būtybių atvaizdai prieštarauja islamo teisei, naujienų agentūrai AFP sakė Dorybių propagavimo ir ydų prevencijos ministerijos atstovas Saifulas Islamas Khyberas (Saifulas Islamas Chyberas).

„Įgyvendinant įstatymą prievartai ne vieta, – nurodė jis. – Tai tik patarimai ir žmonių įtikinėjimas, kad šie dalykai tikrai prieštarauja šariatui (teisei) ir jų reikia vengti.“

Įstatyme išsamiai išdėstytos kelios žiniasklaidai taikomos taisyklės, įskaitant draudimą skelbti visų gyvų būtybių atvaizdus ir nurodymą nepajuokti islamo, nežeminti jo ir neprieštarauti islamo teisei.

Įstatyme išsamiai išdėstytos kelios žiniasklaidai taikomos taisyklės, įskaitant draudimą skelbti visų gyvų būtybių atvaizdus ir nurodymą nepajuokti islamo, nežeminti jo ir neprieštarauti islamo teisei.

Tačiau naujojo įstatymo aspektai dar nėra griežtai vykdomi, o Talibano pareigūnai ir toliau reguliariai skelbia žmonių nuotraukas socialiniuose tinkluose.

„Iki šiol daugelyje provincijų dedamos pastangos įgyvendinti su žiniasklaida susijusius įstatymo straipsnius, tačiau ne visose provincijose tai pradėta daryti“, – nurodė S. I. Khyberas. 

Ministerijos atstovas pridūrė, kad šių veiksmų jau imtasi pietinėje Talibano tvirtovėje Kandahare ir kaimyninėje Helmando provincijoje, taip pat šiaurinėje Tacharo provincijoje.

Pirmieji nurodymai žurnalistams

Pirmadienį žurnalistai Kandahare nurodė, kad iš ministerijos negavo jokio pareiškimo, o moralės policija jų nesustabdė fotografuojant ir filmuojant.

Sekmadienį centrinėje Gaznio provincijoje  Dorybių propagavimo ir ydų prevencijos pareigūnai išsikvietė vietos žurnalistus ir pranešė, kad moralės policija palaipsniui pradės įgyvendinti šį įstatymą.

Jie patarė žurnalistams fotografuoti iš didesnio atstumo ir filmuoti mažiau įvykių, AFP sakė vienas žurnalistas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Žurnalistams Maidano Vardako provincijoje per panašų susitikimą taip pat buvo pasakyta, kad taisyklės bus įgyvendinamos palaipsniui.

1996–2001 metais, valdant Talibanui, buvo uždrausta transliuoti per televiziją ir fotografuoti gyvas būtybes, tačiau nuo 2021-ųjų, kai Talibanas atėjo į valdžią, panaši tvarka nebuvo priimta.

Šį vasarį skelbta, kad Afganistano Kandaharo provincijos, laikomos Talibano lopšiu, valdžia įsakė pareigūnams nefotografuoti ir nefilmuoti gyvų būtybių.

2021 metais Talibo valdžiai perėmus šalies kontrolę, Afganistane dirbo 8,4 tūkst. žiniasklaidos darbuotojų.

Žiniasklaidos sektoriaus šaltinių duomenimis, šiuo metu žiniasklaidoje dirba tik 5,1 tūkst. darbuotojų, iš jų 560 moterų.

Be to, žiniasklaidos stebėsenos grupės „Reporterių be sienų“ (RSF) sudarytame spaudos laisvės reitinge Afganistanas nukrito iš 122 į 178 vietą. Šį reitingą iš viso sudaro 180 valstybių. 

The post Afganistane siekiama uždrausti žiniasklaidai rodyti visų gyvų būtybių atvaizdus appeared first on LAIKMETIS.

Ketvirtadienį paskelbtame vaizdo įraše, kuris greitai paplito internete, matyti, kaip G. Whitmer maitina influencerę Liza Plank „Dorito“ traškučiais.

Šis vaizdo įrašas sulaukė didelės kritikos, nes daugeliui žiūrovų pasirodė, kad Plank kūno laikysena atsiklaupus ir „Dorito“ dėjimas ant liežuvio pašiepia šventosios Komunijos priėmimą.

Tad skečas sukėlė diskusijų, nes daugelis katalikų jį įvertino kaip pasityčiojimą iš Eucharistijos.

„Siužetas žengia toliau nei jį įkvėpusi virusinė internetinė tendencija, konkrečiai imituodamas katalikų, priimančių Šventąją Eucharistiją, laikyseną ir gestus, kuriuose, kaip tikime, iš tiesų dalyvauja Jėzus Kristus“, - penktadienį paskelbtame pareiškime sakė Mičigano katalikų konferencijos pirmininkas ir generalinis direktorius Paulas Longas (Polas Longas).

„Tai ne tik nemalonu ar „keista“; tai pernelyg gerai žinomas pavyzdys, kai išrinktas pareigūnas tyčiojasi iš religingų asmenų ir jų praktikos“, - tęsė P. Longas. „Nors dialogas šiuo klausimu su gubernatoriaus biuru yra vertinamas, nepriklausomai nuo to, ar buvo siekiama įžeisti katalikus ir Eucharistiją, tai turėjo įžeidžiantį poveikį.“

Whitmer atstovas spaudai „Fox News Digital“ pareiškime teigė, kad „gubernatorės socialinė žiniasklaida yra gerai žinoma dėl to, kad į savo komunikaciją įtraukia popkultūros elementų“.

Mičigano katalikų konferencijos vadovas Longas reikalauja, kad valstybės pareigūnai gerbtų religingus žmones.

„Šios valstijos ir visos šalies žmonės pavargo ir toliau reiškia nerimą dėl kasdien vis žemėjančios mandagumo ir pagarbos tikėjimo žmonėms kartelės“, - sakė Longas.

„Mičiganas yra religiškai įvairi valstija, kurioje yra klestinčių krikščionių, žydų ir musulmonų tikinčiųjų bendruomenių, - tęsė Longas. „Atėjo laikas viešąsias pareigas einantiems asmenims, jų vadovams ir strategams sugrąžinti pagarbos, mandagumo ir dėkingumo lygį tiems, kurie rado ramybę ir gyvenimo pilnatvę garbindami Dievą ir tarnaudami artimui.“

The post Mičigano katalikų vyskupai pasmerkė valstijos gubernatorės elgesį appeared first on LAIKMETIS.

Portalas rašo, kad nuo praėjusio mėnesio sklandė gandai, kad Vatikanas nusprendė nušalinti Lahoro arkivyskupą Sebastianą Francisą Shaw (Sebastijaną Francisą Šo), tačiau Pakistano katalikų vadovybė esą šį klausimą nutylėjo.

Tačiau rugpjūčio 15 d. Lahoro arkivyskupijos generalinis vikaras tėvas Asifas Sardaras paskelbė, kad 66 metų S. Shaw išeina akademinių atostogų, o Karačio arkivyskupas Benny Mario Travas perims Lahoro arkivyskupijos valdymą kaip apaštališkasis administratorius.

Katalikų advokatas Morisas Nadeemas (Morisas Nadimas) „Christian Daily International“ teigė, kad A. Sardaras apie tai paskelbė per Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmės Mišias Lahoro Švč. Širdies katedroje ketvirtadienio vakarą.

The post Vatikanas nušalino Pakistano arkivyskupą dėl kaltinimų finansine korupcija ir seksualiniu išnaudojimu - žiniasklaida appeared first on LAIKMETIS.