„Vertindami rimtai mes vakar sutarėme du dalykus su Lenkijos ministru – mes turime dabar tiesioginį kanalą apsikeisti, kas vyksta, ir kitas dalykas – mes papildomai pasiprašėm pagalbos iš Ukrainos-Lenkijos pasienio skaičių, kiek yra deklaruoto krovinio į Lietuvą ir sutikrinsim su mūsų duomenimis“, – antradienį LRT radijui sakė K. Navickas. 

Vis dėl to, anot jo, įtarimai, jog iš Lenkijos į Lietuvą atgabenti ukrainietiški grūdai grįžta atgal arba jie perdirbami ir vėl išvežami kaip lietuviška produkcija, atrodo nepagrįsti.

„Siaurinant visą temą iki grūdų karuselės, kuo Lietuva yra kaltinama – tarp kitko, šitas kaltinimas yra teikiamas taip pat ir Vokietijai, ir tada jau truputį kyla klausimas, – tai iš vienos pusės, jeigu tai yra ar būtų kontrabandos dalis, bet kokiu atveju, tai yra nelegalus veiksmas, tai būtų požymiai ir tų požymių nei mes, nei Lenkijos pusė nematome“, – sakė ministras. 

K. Navickas pridūrė, kad kontrabanda – tai yra klastojant dokumentus – grūdų vežti neapsimoka: rizika didelė, o tūrio ir kainos santykis mažas.

„Reikia įjungti blaivų protą ir kontrabanda krovinio, kuris yra sąlyginiai pigus tūrio santykiu, nes, palyginkim su cigaretėm, rizika yra neproporcingai didelė, nes sankcijos už kontrabandos organizavimą yra milžiniškos ir vežėjas, jeigu jau rizikuoja, tai, matyt, turi žinoti, kuo rizikuoja“, – kalbėjo ministras. 

„Ekonominės logikos tame nereikėtų ieškoti, emocinis laukas nėra palankus“, – pridūrė jis. 

K. Navickas taip pat pabrėžė, jog nuo karo Ukrainoje pradžios dalį Rusijos žemės ūkio produkcijos pakeitė ukrainietiška, todėl nesunku pastebėti, kad per šalį važiuoja daugiau Ukrainos vežėjų. 

„Faktas, kad yra ukrainietiškas vežėjas, nereiškia, kad jis čia nelegaliai, nereikia dėti čia tos dedamosios. Aišku, kad pas mus yra padidėjęs srautas, prasidėjus invazijai ukrainietiškų krovinių ir tų pačių grūdų, nes pasikeitė pirmiausiai sąlygos“, –teigė K. Navickas.

„Kausimas, ar mes norim kukurūzų iš Rusijos, ar mes norim kukurūzų iš Ukrainos“

„Anksčiau veždavo pašarus geležinkeliais ir veždavo juos iš Baltarusijos, Rusijos arba iš tos pačios Ukrainos per Baltarusiją, dabar šitas koridorius yra uždarytas, nefunkcionuojantis, tai alternatyva yra keliai“, – aiškino jis. 

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat sakė, kad padidėjo importas iš Ukrainos, bet sumažėjo iš Rusijos: „Kausimas, ar mes norim kukurūzų iš Rusijos, ar mes norim kukurūzų iš Ukrainos“. 

T. Povilausko teigimu, į Lietuvą gabenami Ukrainos grūdai sudaro tik mažiau nei 1 proc. Lietuvos kviečių derliaus. 

„Galime paskaičiuoti – bent keturi vežantys kviečius grūdovežiai kerta Lietuvą, aštuoni – kukurūzų, tai normalu, kad yra ir matoma, bet tai 30 tūkst. tonų kviečių nuo Lietuvos derliaus, suvartojimo ir eksporto – tai yra mažiau negu procentas viso kiekio, maži skaičiai“, – LRT radijui antradienį sakė ekonomistas.

Nuo kovo 1 dienos Lenkijos ūkininkai ruošiasi dviem naujoms blokadoms – Lenkijos ir Vokietijos pasienio punkte Šviecko mieste ir kelyje ties buvusiu Kalvarijos-Budzisko pasienio punktu. Planuojama, kad blokada truks apie savaitę.

Praėjusį antradienį Lenkijos ūkininkai pradėjo naują protestų bangą – užblokavo apie 100 kelių, vedančių į pasienį su Ukraina, ir neleistinai atidarė du ukrainiečių prekinius geležinkelio vagonus Medykos pasienio punkte.

The post K. Navickas: su lenkais tikrinsime iš Ukrainos vežamų grūdų kiekius appeared first on LAIKMETIS.

Pasak Tauragės apskrities policijos, Šilutėje per žemdirbių protestus ketvirtadienį dviem asmenims buvo surašyti administracinių nusižengimo protokolai už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, jų garbės ir orumo pažeminimą.

Anot Tauragės apskrities policijos atstovės Linos Banienės, incidentas įvyko, kai pareigūnai blokavo kelius ir neleido su sunkiasvore technika įvažiuoti į Šilutės miesto prieigas akcijos dalyviams, kurie esą nevykdė pareigūnų nurodymų.

Šilutės rajono ūkininkas Mantas Mikilkevičius BNS teigė, jog dalis vietos žemdirbių į savivaldybėje vykusį susitikimą su žemės ūkio ministru nusprendė atvykti traktoriais, tačiau juos prie įvažiavimų į miestą pasitiko policijos ekipažai. 

„Kažkodėl policijai kažkas pasakė, kad bus organizuojamos kažkokios riaušės, kažkokie piketai, nors mes nieko neorganizavome. Mus tiesiog pasikvietė į susitikimą su ministru, o mes tiesiog norėjome atvykti su traktoriais“, – sakė M. Mikilkevičius.    

„Policija net nepasakė, kokiu pretekstu neįleidžia, sakė, kad jiems duotas įsakymas neįleisti. Mes nedarėme jokių pažeidimų, jie mums užblokavo kelią, mus apkaltino, kad kažką blokuojame ir organizuojame“, – kalbėjo ūkininkas. 

Policija žiauriai perlenkė lazdą. Būtų tiesiog suleidę tuos traktorius į aikštelę, stebėję, ar nevyksta riaušių

M. Mikilkevičius policiją kaltino provokacijomis bei kritikavo pareigūnų darbą: „Policija žiauriai perlenkė lazdą. Būtų tiesiog suleidę tuos traktorius į aikštelę, stebėję, ar nevyksta riaušių ir jeigu jas kažkas būtų kėlę, būtų užkardę“. 

Jis patvirtino, kad policijos pareigūnai trečiadienį lankėsi Šilutės rajono ūkininkų namuose, ragindami raštiškai įsipareigoti nedalyvauti neramumuose.

Policijos atstovė L. Banienė BNS teigė, jog policija trečiadienį prevenciškai kalbėjo su potencialiais protestų Šilutėje dalyviais tiek telefonu, tiek atvykę pas juos į namus. Pasak jos, ūkininkai buvo supažindinti su taisyklėmis ir reikalavimas, o gautus įspėjimus turėjo patvirtinti parašais. 

„Kadangi Šilutės rajono savivaldybės leidimas mitingui nebuvo išduotas, asmenys buvo įspėti apie teisėtus ir neteisėtus veiksmus bei galinčią grėsti atsakomybę“, – sakė L. Banienė. 

Šilutės rajono savivaldybė BNS nurodė, jog dėl leidimų ūkininkų protestams kreipimųsi nebuvo sulaukta. 

Internete esančiuose vaizdo įrašuose matyti, kaip policija skirtingose vietose Šilutės prieigose stabdo į miestą norinčią patekti žemės ūkio techniką, kai kurie pasipiktinę ūkininkai reikalauja pareigūnų veiksmų paaiškinimo, matomi žmonių sulaikymai. 

Žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką vietos žemdirbiai pasitiko ir Šilalėje. Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilalės skyriaus pirmininko Aivaro Tamošaičio, ketvirtadienį apie 13.30 val. prie rajono savivaldybės susirinko beveik 100 traktorių. 

„Didelė rajono (ūkininkų – BNS) dalis suvažiavo su traktoriais prie savivaldybės, maksimaliai pilna visur policijos, jie nukreipinėja traktorius. (...) Laukiame, kada ministras išeis į kiemą su mumis pasikalbėti“, – BNS teigė A. Tamošaitis. 

Jo teigimu, protesto akcijai savivaldybė išdavė leidimą, tačiau jame numatytose vietose netilpo ūkininkų technika.

„Dabar policija sprendžia, kur ją nukreipti, nes žmonių susirinko daug daugiau negu planuota. Nebūtų taip lengva jų surinkti, jeigu ūkininkams neskaudėtų“, – teigė A. Tamošaitis. 

Pasak jo, kad žemės ūkio ministro apsilankymo metu neramumų Šilalėje nekilo.  

Lietuvos žemės ūkio taryba šią savaitę nusprendė tęsti pirmadienį vykusius šalies žemdirbių protestus, naują jų etapą planuojama surengti sausio pabaigoje. Tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas ketvirtadienį LRT radijui sakė, jog žemdirbiai į Vilnių ketina važiuoti sausio 23–26 dienomis. 

Ūkininkai pirmadienį visoje Lietuvoje degindami laužus protestavo prieš Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką, padidintus suskystintų naftos dujų akcizus, daugiamečių pievų atstatymą, ragina spręsti pieno krizę ir kitas problemas. 

The post Šilutėje ir Šilalėje žemės ūkio ministrą pasitiko protestuojantys ūkininkai, įsikišo ir policija appeared first on LAIKMETIS.

„Atsistatydinu iš žemės ūkio ir kaimo plėtros ministro pareigų“, – sakė H. Kowalczykas žiniasklaidai, dėl savo sprendimo kaltindamas Europos Komisiją.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios praėjusių metų vasario pabaigoje ir netrukus po to prasidėjusios Ukrainos uostų blokados Lenkija įsileido apie 2,8 mln. tonų ukrainietiškų grūdų. Dėl logistikos kliūčių dideli pigesnių už Europos Sąjungoje išaugintus ukrainietiški grūdai tebėra Vidurio Europos šalyse, o tai smukdo kainas bei vietos ūkininkų pardavimus.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios praėjusių metų vasario pabaigoje ir netrukus po to prasidėjusios Ukrainos uostų blokados Lenkija įsileido apie 2,8 mln. tonų ukrainietiškų grūdų

Praėjusios savaitės pabaigoje Lenkija ir dar keturios ES valstybės narės kartu oficialiai kreipėsi į Europos Komisiją, reikalaudamos apriboti ukrainietiškų grūdų importą. Tokį žingsnį inicijavo Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis), anksčiau kritikavęs Europos Sąjungos vykdomąją instituciją už tai, kad ji galimai nevykdo pažado iš Ukrainos importuojamus grūdus siųsti į Artimųjų Rytų ir Afrikos šalis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį vieši Varšuvoje aptarti saugumo ir dvišalių santykių su Lenkijos vadovais. Pasak Lenkijos vyriausybės atstovo spaudai Piotro Müllerio (Piotro Miulerio), tikimasi, kad derybose bus paliesta ir „ukrainietiškų grūdų gabenimo“ tema.

The post Lenkija stabdo ukrainietiškų grūdų importą, atsistatydina ministras appeared first on LAIKMETIS.

„Preliminarus planas – dalyvaujame iškilmingame posėdyje, o paskui išeiname į Kovo 11-osios salę“, – pirmadienį BNS sakė Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Jonas Jarutis.

„Kol vyks derybos, kol sutarsime, kaip pagerinti mūsų bendrą darbą, toks yra mūsų nutarimas“, – teigė jis.

J. Jarutis yra atsakingas už opozicinės darbotvarkės sudarymą.

Pasak parlamentaro, jų posėdis turės labiau simbolinę prasmę, jame apsvarstyti klausimai nebus laikomi oficialiosios teisėkūros dalimi.

Opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas BNS patvirtino, kad antradienį ketinama darbą tęsti atskirai nuo valdančiųjų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen paprašė opozicinių frakcijų iki antradienio deleguoti savo atstovus į vadinamąją dialogo grupę. Ši ieškos sutarimo, kad opozicija grįžtų dirbti į plenarinius, komitetų, komisijos posėdžius.

Konfliktas tarp valdančiųjų ir opozicijos kilo po to, kai Seimas praėjusį antradienį svarstė opozicijos inicijuotą interpeliaciją žemės ūkio ministrui. Tuomet likus balsavimui, ar pritarti ministro atsakymams į klausimus, opozicijos iniciatyva padaryta pertrauka iki kito posėdžio, tikintis pakeisti politinių jėgų pusiausvyrą per balsavimą ketvirtadienį.

Konfliktas tarp valdančiųjų ir opozicijos kilo po to, kai Seimas praėjusį antradienį svarstė opozicijos inicijuotą interpeliaciją žemės ūkio ministrui

Valdantieji, reaguodami į tai, trečiadienio rytą sušaukė nenumatytą posėdį ir pritarė Kęstučio Navicko atsakymams. Protestuodama opozicija jau trečiadienį nedalyvavo Seimo posėdyje ir ketvirtadienį susirinko posėdžiauti alternatyviai.

Seimo pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen opozicijos atstovai vėliau įteikė reikalavimų sąrašą ir teigia, jog į juos neatsižvelgus, Seimo posėdžius gali boikotuoti iki rudens sesijos rugsėjo 10 dieną. 

Šiame sąraše – reikalavimas spręsti dėl žemės ūkio ministro atstatydinimo, V. Čmilytei-Nielsen pasitikrinti pasitikėjimą Seime, šią sesiją svarstyti tik su ekonominėmis ir socialinėmis problemomis susijusius klausimus, stabdant nesutarimus keliančius projektus dėl civilinės sąjungos, valstybės vadovo statuso Vytautui Landsbergiui ir kitus.

Seimo darbą boikotuoja penkių frakcijų – Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ – bei Mišrios Seimo narių grupės nariai. Iš viso – 67 parlamentarai.

The post Seimo opozicija planuoja toliau posėdžiauti atskirai, rengs savo darbotvarkę appeared first on LAIKMETIS.