Tikintieji tradiciškai kviečiami dalyvauti.

Žemaičių Kalvarijoje visuotinius atlaidus galima gauti ne tik per Didžiuosius atlaidus liepos 2–12 d., bet išpildžius nustatytas sąlygas kiekvieno mėnesio 2 d. , kai švenčiami kasmėnesiniai Švč. M. Marijos Apsilankymo atlaidai. 

Kiekviena mėnesio 2 d. yra skiriama vienam iš Telšių vyskupijos dekanatų.

The post Vasario 2 d. vys Mažieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai appeared first on LAIKMETIS.

Šv. Mišioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, koncelebravo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, Vilniaus arkivyskupo pagalbininkas vyskupas Arūnas Poniškaitis, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis bei kiti dvasininkai.

Pamaldų pradžioje Telšių vyskupas A. Jurevičius priminė, kad švenčiamas adventinio džiaugsmo sekmadienis ir sakė: „Kaip šiandien liturgija kviečia mus džiaugtis Viešpatyje, taip mes ir tikime, kad tikras ir tvarus džiaugsmas įmanomas tik su Viešpačiu ir Viešpatyje. Prieš metus Viešpats pasišaukė vyskupą J. Borutą SJ, tad šventų Mišių aukoje dėkokime už jo tarnystę ir melskime Viešpatį suteikti jam amžiną džiaugsmą, šviesą ir ramybę“.

Homilijoje vyskupas L. Vodopjanovas, kuris keturis metus buvo vyskupo J. Borutos SJ pagalbininku, kalbėjo ne tik apie iš tikėjimo kylantį džiaugsmą, bet ir pasidalino asmeniniais prisiminimais apie vyskupą Joną ir apie tai, kas jam kėlė džiaugsmą.

Vyskupo akys džiaugsmu spindėdavo tuomet, kai jis kalbėdavo apie fiziką, apie Bažnyčios istoriją, apie mūsų tautos ir valstybės istoriją, tačiau virš viso buvo siekis, kad tauta pažintų Kristų ir juo sektų. Vyskupas J. Boruta SJ gėrėdavosi šeimomis, kurios eidavo Kalvarijos kalnus, todėl pop. Benediktui XVI pasiūlė suteikti Žemaičių Kalvarijos maloningajam Mergelės Marijos paveikslui Krikščioniškųjų šeimų Karalienės titulą.

Po šv. Mišių jautrų prisiminimo žodį tarė LR seimo narys Jonas Varkalys, priminęs vyskupo J. Borutos SJ palaikomą idėją, kad Kalvarijos koplyčios turėtų savo globėjus. Iš bazilikos žmonės patraukė į kapines prie vysk. J. Borutos SJ kapo. Vysk. Algirdas pristatė kapo paminklo idėją ir vadovavo maldai. Pasimeldus ir pagiedojus giesmes bendrystė tęsėsi vienuolyno menėse.

The post Žemaičių Kalvarijoje melstasi už prieš metus mirusį Telšių vyskupą appeared first on LAIKMETIS.

Tarp atvykusių piligrimų spindėjo dešimtys smalsių jaunų veidų – Tauragės dekanato dekanas kunigas Marius Venskus suorganizavo piligrimystę į pagrindinę Telšių vyskupijos šventovę daliai Tauragės Švč. Trejybės parapijoje Sutvirtinimo sakramentui besiruošiančių jaunuolių.

Įgaliotas vyskupo, kuris dėl ypatingo užimtumo šį kartą su Žemaičių Kalvarijos piligrimais meldėsi dvasiniu būdu, 12 valandos iškilmingai Šv. Mišių koncelebracijai bei po jų vykusiai Kryžiaus Kelio Kalnų procesijai vadovavo Telšių vyskupijos kurijos kancleris kan. Haroldas Šneideraitis.

Homilijos metu į susirinkusiuosius kreipėsi Tauragės dekanato dekanas kun. M. Venskus, reikšdamas nuoširdžią padėką atvykusiesiems. „Švč. Mergelė Marija iš malonėmis garsėjančio stebuklingo paveikslo, žvelgdama į Jus visus, šypsosi, kadangi esate čia neatsitiktinai, ne pro šalį važiuodami tiesiog užsukote pasidairyti, bet atvykote su tikslu pagarbinti Dievą ir pasimokyti iš Jėzaus Motinos nuolankumo priimti Dievo valią, visada Jam ištarti „taip“ ir tokiu būdu dalyvauti pačioje Išganymo istorijoje“, – sakė pamokslininkas, pasidžiaugęs, jog įvairūs žmonės bei įvairios parapijose praktikuojamos pamaldumo formos, taip pat ir savitas Žemaičių Kalvarijos Kalnų giedojimas, Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bazilikoje susijungia į gražią ir turtingą Dievo vaikų šeimą liturgijoje, giedojime ir meilės kupinoje bendrystėje.

Apeigų pabaigoje nuoširdų padėkos žodį visiems tarė šventovės rektorius kun. Modestas Ramanauskas, pastebėdamass, jog, žvelgiant į šiandieną, galime nešiotis savyje pagrįstą viltį apie skaitlingumo didėjimą uolių piligrimų, sąmoningai ieškančių Dievo, kuris dosnus saugančiomis, gydančiomis ir žmogaus gyvenimą pašventinančiomis malonėmis.

Ypatinga padėka nuskambėjo ir Vidmanto Budreckio vadovaujamai grigališkojo choralo studijai „Schola cantorum de regina pacis“, atvykusiai iš Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos ir reikšmingai prisidėjusiai prie maldingos nuotaikos kūrimo bei liturgijos puošnumo.

Kiti Žemaičių Kalvarijos atlaidai vyks lygiai po mėnesio – 2024 m. sausio 2 dieną, antradienį. Tądien tikintiesiems patarnaus Plungės dekanato dvasininkai.

The post Žemaičių Kalvarijoje vyko dvasinė puota appeared first on LAIKMETIS.

10. 00 ir 12.00 val. bus aukojamos šv. Mišios.

Patarnauja Tauragės ir Šilalės dekanatai.

The post Tikintieji kviečiami į mažuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus appeared first on LAIKMETIS.

The post Kvietimas į mažuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus appeared first on LAIKMETIS.

Spalio 20-22 d. Žemaičių Kalvarijoje vyksiančios rekolekcijos „MARIJOS Žodžiai" - savaitgalio dvasinė kelionė, klausantis septynių Jos Žodžių, esančių Šventame Rašte ir nurodančių mums krikščioniško gyvenimo kelio kryptį. Jie - lyg šviečiantys žibintai taip dažnai mus supančiame rūke ar tamsoje.

Rekolekcijas veSs Gintautė Kazlauskienė.

Registracija.

The post Žemaičių Kalvarijoje vyks rekolekcijos appeared first on LAIKMETIS.

Homilijoje ganytojas priminė apie popiežiaus Pranciškaus kelionę į Mongoliją ir pasidalijo su tuo susijusia istorija: „Vatikano žinių svetainėje perskaičiau labai įdomų pasidalinimą apie Mergelės Marijos statulą, kuri stovi Mongolijos sostinės – Ulan Batoro katedroje. Maždaug prieš dešimt metų į vieną iš Mongolijos sričių, vadinamą Darkhan atvyko saleziečiai misionieriai. Jie žinojo, jog tame regione visai nėra krikščionių ir ėmėsi lankyti vietos gyventojus, kalbėdami jiems apie Kristų. 2013 metais vienuolė sesuo salezietė užėjo į jurtą ir pamatė joje stovinčią Mergelės Marijos skulptūrą. Vienuolė nustebo, nes nesitikėjo to pamatyti. Jurtoje gyvenanti moteris paaiškino, kad šią gražios moters skulptūrą ji buvo radusi šiukšlių krūvoje išmestą, todėl atsinešė į savo jurtą ir pasistatė ją centrinėje vietoje. Ji net nežinojo, jog tai yra Dievo Motina, nes buvo nekrikščionė, todėl moters skulptūrą mielai atidavė krikščionims.

Kaip filmuotame siužete pasakoja salezietis kun. Leung Kon Chiu, šis įvykis parodo, kad „Mergelė Marija dar prieš atvykstant mums, misionieriams į šią sritį, Ji jau buvo atvykusi čia anksčiau, pirma mūsų, kad galėtų mums paruošti tinkamą dirvą evangelizacijai. O ir tai, kad mes esame čia misionieriais, yra jos užtarimo ir malonės dovana“.

Ulan Batoro vyskupo prašymu Mergelės Marijos statula buvo perduota Ulan Batoro katedrai ir tapo Mongolijos katalikų Bažnyčios simboliu. – Dar Bažnyčios nebuvo, dar misionierių nebuvo, bet Mergelės Marija kažkokiu būdu jau ruošė žmonių širdis savo Sūnaus priėmimui. Koks tai yra svarbus ženklas, kad Marija eina pirma mūsų ir ruošia kelią. Tai ji paruošė kelią pirmajam Jėzaus stebuklui Kanos vestuvėse, tai ji savo motiniškumu guodžia kiekvieną Žemaičių Kalvarijos piligrimą, ieškanti paguodos Viešpaties kryžiuje“ – kalbėjo ganytojas.

Po pamaldų bazilikoje buvo giedami Kalvarijos kalnai, o po jų dalis tikinčiųjų nuvyko į Žemaičių Kalvarijos kapines ir pasimeldė prie vyskupo Jono Borutos SJ kapo.

Telšių vyskupas pašventino ant kapo pastatytą iš žemaitiško akmens nukaltą paminklą, kurio autorius – Mindaugas Jankauskas. Paminklas atspindi pagrindinius vyskupo J. Borutos SJ gyvenimo nuopelnus ir išreiškia Telšių vyskupijos pagarbą savo ganytojui.

The post Žemaičių Kalvarijos bazilikoje vyko Mažieji atlaidai, pašventintas paminklas appeared first on LAIKMETIS.

Ši diena, populiariai dar vadinama Didžiąja Kalvarija, ne veltui buvo paskirta maldai už šeimas ir besiruošiančius Santuokos sakramentui. Tiek miestelį, tiek baziliką it pavasarinis potvynis po šaltos žiemos užtvindė šeimos su įvairaus amžiaus vaikais, degančiais troškimu pamatyti Jėzų ir būti užkloti jo Motinos Marijos globa. Piligrimų minioje buvo galima pastebėti ir Klaipėdos miesto merą Arvydą Vaitkų su ponia, rodžiusius gražų tikėjimo pavyzdį.

Tuos, kurie Žemaičių Kalvarijos atlaiduose dalyvauja kasdien, sunku kažkuo nustebinti, tačiau Klaipėdos Šv. Kazimiero parapijos chorui, jam pritarusiai instrumentinei grupei ir choro vadovui Mindaugui Gudžiūnui pavyko tai padaryti. Pagrindinių Šv. Mišių metu minėto choro atliekami Dievo garbei skirti kūriniai drebino ne vien bazilikos skliautus ir televizorių garsiakalbius, bet dar labiau – maldininkų širdis, idant jos taptų imlios priimti Viešpaties malones.

„Žmonės, kurie šiandien galvoja, jog yra protingi ir išmintingi, stengiasi pagerinti savo gyvenimą ir padidinti savo valdžią kitiems, tačiau tai daro atmesdami Dievą ir bet kokią užuominą apie amžinybę“, – homilijos metu kalbėjo apaštalinis nuncijus. Jo teigimu, šio modernaus pasaulio išmintingieji ir gudrieji siekia platinti naujas technologijas ir ideologijas, priešingas krikščioniškajam tikėjimui, kad galėtų padidinti komforto lygį bei suteikti žmonėms daugiau gyvenimiškų malonumų, moko egoistiško mėgavimosi ir vartotojiškumo.

Tokiems žmonėms pagrindas esąs reliatyvizmas ir malonumo paieška, o žmogaus teisės – aukščiau už dieviškąjį įstatymą. „Tačiau kaip galime manyti, jog žmonija bus laimingesnė, turėdama įstatymus, leidžiančius abortą, eutanaziją ir greitas skyrybas? Ar būsime laimingesni, jaunimui siųsdami žinią, jog malonumai ir linksmybės yra taip svarbu, ir matydami rezultatą – kad mūsų visuomenė kupina arogantiškų žmonių? – klausimais į klausytojų sąmonę beldėsi arkivyskupas. – Tas, kuris yra išpuikęs, kuris galvoja, jog yra visko pilnas, nepajėgia pasiekti tikrosios Dievo išminties apie Jo jungą ir kryžių, vedančių mus į gyvenimą, pilną prasmės.“

Pamokslininkas pabrėžė, jog mažutėliai, tie paskutiniai eilėje, yra Dievo mylimiausi, nes pats Jėzus, atėjęs į Žemę kaip neturtingųjų sūnus, gimęs tvartelyje, neturėjęs savo rankose jokios žemiškos valdžios ir baigęs žemiškąjį gyvenimą ant kryžiaus, yra pirmas iš mažiausiųjų. Šie mažutėliai esą žino, kad jungas biblinėje kalboje reiškia įstatymą, Dievo meilės įsakymą, kurio laikantis ir randama tikroji ramybė.

„Šiandien mums visiems, kurie jaučiamės esą labai protingi, prasideda širdies pamokos, nes visuomet rizikuojame tapti taisyklių besilaikančiais funkcionieriais ir analfabetais širdyje“, – įspėjo ganytojas, primindamas piligrimams, jog kiekvienas kryžiaus kelias – tai pamoka Jėzaus meilės mokykloje, vedanti Prisikėlimo ir Amžinojo gyvenimo link.

The post Žemaičių Kalvarijos atlaiduose apaštalinis nuncijus perspėjo apie plintančias naujas ideologijas, priešingas krikščionybei appeared first on LAIKMETIS.

Pasak Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus, Žemaičių Kalvarija šiomis dienomis tapo tikėjimo sostine, į kurią nepaliauja plūsti piligrimai. Žemaičių ganytojas dėkojo atvykusiems Šilutės rajono savivaldybės merui Vytautui Laurinaičiui, Pagėgių savivaldybės vicemerei Ligitai Kazlauskienei, Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojui Mariui Draudvilai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės vadui pulkininkui Rimantui Timinskiui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriui Sauliui Greičiui bei visiems teisėtvarkos ir teisėsaugos srityje tarnaujantiems ir dirbantiems žmonėms, taip pat šią dieną Šventovės sielovadoje tarnavusiems Šilutės dekanato kunigams ir jų dekanui kanauninkui Remigijui Saunoriui.

Sumos Šv. Mišių auką aukojo Vilniaus arkivyskupo pagalbininkas vyskupas Arūnas Poniškaitis kartu su vyriausiuoju Lietuvos policijos kapelionu kunigu Algirdu Toliatu ir kitais Lietuvos policijos kapelionais, giesme Viešpatį šlovino Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos choras ir jo vadovė Vita Matulė, iš kito bazilikos šono aidėjo Artūro Maniušio vadovaujamo Lietuvos policijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro atliekami kūriniai.

Dalindamasis savo tikėjimo patirtimi, vyskupas A. Poniškaitis kvietė susimąstymui apie kiekvieno žmogaus gyvenimo kelionę pas Dievą, kurioje patiriama visko, o galutinis tikslas yra ne išnykimas, bet dar daugiau gyvenimo. „Neturime užstrigti vaikystėje, paauglystėje ar dirbtinoje jaunystėje, bet turime augti, bręsti, prisiimti atsakomybę, – ragino ganytojas. – Gyventi čia ir dabar, o ne praeities nostalgijoje ar ateities svajonėse. Gyventi realybėje, o ne iliuzijose. Gyventi savo, o ne kitų gyvenimą.“

Svečio vyskupo teigimu, vyro ir moters santuoka taip pat yra kelionė, kurioje Viešpats nori, kad meilė augtų, o ne mažėtų, kad ne tik santuokos diena būtų gražiausia gyvenime, bet ir dienos po jos būtų pažymėtos ne silpstančia, bet augančia meile, kuri anot Šventojo Rašto, neieško savo naudos, pamiršta, kas buvo bloga ir niekuomet nesibaigia.

Vysk. A. Poniškaitis pabrėžė, kad Dievo akys visada mato daugiau nei žmogaus, todėl jis visuomet prabyla į žmogaus širdį per kitus žmones – ne gražbyliaudamas, ne pataikaudamas, tačiau iš tiesų matydamas ir mylėdamas. „Policijos, teisėsaugos ir teisėtvarkos darbuotojams tenka susidurti su visokiais žmonėmis. Melskime jiems ir mums gebėjimo visada įžvelgti kitame žmogų ir prabilti į jo širdį, kad mumyse ir aplink mus būtų daugiau Viešpaties dovanojamo gyvenimo“, – linkėjo Vilniaus arkivyskupo augziliaras.

The post Žemaičių Kalvarijoje melstasi už policijos pareigūnus appeared first on LAIKMETIS.

Jis kvietė pasimelsti už visus mokslo ir tikėjimo šviesa besidalinančius žmones, apeiti Kryžiaus Kelio Kalnus, savo dvasinį gyvenimą praturtinant pelnytais atlaidais, o profesinį – Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus įteiktu kanoniniu siuntimu naujais mokslo metais dėstyti tikybą mokykloje.

Apie šviesią tikėjimo skleidimo ateitį savo konferencijoje mokytojams bei katechetams porino ir svečias, atvykęs iš tolimos Aukštaitijos – Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos rektorius ir parapijos klebonas, kunigas, teologijos daktaras Gediminas Jankūnas, kreipęsis į susirinkusiuosius kaip į katalikiško tikėjimo ekspertus – tuos, kurie yra pirmasis šaltinis teisingai informacijai apie tikėjimo dalykus išgirsti.

Būtent Žemaičių Kalvarijos atlaidai visų pirma yra religinis reiškinys, santykio reiškinys.

Pasak lektoriaus, tikybos mokytojo užduotis šiuolaikiniame pasaulyje yra paskelbti tikėjimą, tačiau ne savo, bet Bažnyčios, nes jos lobynas visada yra nepalyginamai turtingesnis už asmeninį patyrimą ir žinojimą. Prelegentas taip pat pabrėžė būtinybę atskirti tikybos pamokas mokyklose nuo parapijinės katechezės, kadangi norint įtikinamai kalbėti žmonėms apie tikėjimą, reikią kalbėti apie santykį su Jėzumi Kristumi ir kalbantysis turi būti tą santykį patyręs.

Būtent Žemaičių Kalvarijos atlaidai esą yra ne vien kultūrinis reiškinys, ne dar vienas postmodernistinės visuomenės mėginimas sukultūrinti religiją, bet visų pirma religinis reiškinys, santykio reiškinys, nes čia atvykęs piligrimas švenčia ir stiprina savo draugystę su Jėzumi.

Sumos Šv. Mišių liturgijai šiuokart vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, susirinkusiųjų maldas ir širdis į aukštybes kėlė Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo parapijos choras, vadovaujamas Petro Katauskio, o atlaidų sielovadoje plušėjo dekano kanauninko Jono Paulausko globojami Gargždų dekanato kunigai.

Homilijoje svečias vyskupas, atrodytų, pratęsdamas kun. G. Jankūno konferencijos įžvalgas, gilinosi į santykį tarp tikėjimo ir proto. Jo teigimu, sovietmečiu buvo mėginama sudaryti priešpriešą tarp religijos ir proto, remiantis tamsos ir šviesos įvaizdžiais, o šventasis popiežius Jonas Paulius II savo pontifikato metu esą atskleidė, jog tarp intelektualinių ir dvasinių žmogaus galių nėra ir negali būti jokio prieštaravimo, nes jos abi yra integralios brandos siekiančios žmogaus asmenybės dalys. Protas leidžiąs žmogui atskirti gėrį nuo blogio, įgalinąs pastarojo vengti, o pirmojo siekti. Tuo tarpu tikėjimas vedąs į susitikimą su savo Kūrėju – artinąs amžinojo gyvenimo link.

Protas leidžiąs žmogui atskirti gėrį nuo blogio, įgalinąs pastarojo vengti, o pirmojo siekti. Tuo tarpu tikėjimas vedąs į susitikimą su savo Kūrėju – artinąs amžinojo gyvenimo link.

Įtaigus vyskupo R. Norvilos pamokslas nepaliko abejingų į iškilmę susirinkusių garbingų svečių: Klaipėdos universiteto rektoriaus Artūro Razbadausko, prorektoriaus Benedikto Petrausko, Klaipėdos rajono savivaldybės mero Broniaus Markausko, šios savivaldybės vicemerių Violetos Riaukienės, Jolantos Kitros ir tarybos narės Reginos Kernagienės, Dovilų seniūnijos seniūnės Nijolės Ilginienės.

Tarp koncelebravusių iškilių dvasininkų be jau minėto kun. G. Jankūno buvo galima išvysti Vilkaviškio vyskupo generalvikarą mons. Gintautą Kuliešių, Jono Pauliaus II krikščioniškųjų studijų centro vadovą mons. prof. dr. Arvydą Ramoną, Klaipėdos universiteto kapelioną kun. teol. dr. Andrių Vaitkevičių, Kalvarijos Švč. M. Marijos vardo parapijos kleboną kun. Algirdą Žukauską, atlydėjusį būrį savo parapijos tikinčiųjų iš Suvalkijos, Plungės dekanato dekaną kun. Vytautą Gedvainį ir kitus brolius kunigus.

Brėkštant vakarui, piligrimai patraukė atgal į namus – į visas maldas visuomet išklausančio Dievo palaimos nušviestą savo ir viso pasaulio ateitį.

The post Žemaičių Kalvarijoje - malda už visus mokslo ir tikėjimo šviesa besidalinančius žmones appeared first on LAIKMETIS.