„G. Nausėda labai aiškiai pasakė, kad esame labai nepatenkinti, jog nebuvome pakviesti į Londoną. JK premjeras pradėjo savo kalbą nuo to, jog atsiprašė Baltijos šalių vadovų, pasakydamas, jog kitąsyk tokių dalykų bus išvengta“, – LRT radijui kalbėjo patarėja užsienio politikos klausimais.

JK premjeras su Baltijos šalių lyderiais nuotoliu pasikalbėjo prieš susitikimą veiksmams dėl Ukrainos aptarti.

K. Starmeris šią savaitę Vašingtone susitiko su Jungtinių Valstijų (JAV) prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).

Pasak A. Skaisgirytės, pagrindinis susitikimo tikslas turėjo būti K. Starmerio vizito santrauka, tačiau prioritetu tapo penktadienį Baltuosiuose rūmuose įvykęs D. Trumpo ir Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio ginčas.

„K. Starmerio nuomone, ir negalim nesutikti, reikia kuo greičiau, kad šis pokalbis būtų pratęstas. Kad Zelenskis susitiktų su Trumpu“, – teigė prezidento patarėja.

Prieš Europos lyderių susitikimą K. Starmeris pareiškė, kad britai ir prancūzai kartu su Ukraina rengia planus, kaip nutraukti kovas su Rusija.

„JK galvoja apie norinčiųjų, galinčiųjų koaliciją, supranta, kad nevisos Europos Sąjungos šalys yra viename puslapyje dėl tokios koalicijos, bet mano, kad tokia koalicija susidarytų. Kokios tos būtų kontribucijos? Labai įvairios, kalbėtume ne tik apie karius, bet ir laivus dronus, žvalgybinė informaciją, yra įvairūs būdai dalyvauti tokioje koalicijoje“, – sakė A. Skaisgirytė.

JK ir Prancūzija jau anksčiau siūlė dislokuoti taikdarių pajėgas Ukrainoje, tačiau siekia JAV garantijų dėl pagalbos, įskaitant oro ir palydovinį stebėjimą bei galimą aviacijos paramą.  

Lietuvos vadovas G. Nausėda yra teigęs, kad iniciatyvos, susijusios su galimu taikdarių siuntimu į Ukrainą, būtų įmanomos tik sudarius paliaubas dėl ugnies nutraukimo.

Prezidentūros sekmadienį išplatintame pranešime teigta, jog Baltijos šalių lyderių ir K. Starmerio pokalbio metu G. Nausėda akcentavo rytinio NATO flango saugumo svarbą, ragino Europos šalis didinti finansavimą gynybai.

The post JK premjeras atsiprašė Baltijos šalių appeared first on LAIKMETIS.

Tokia perspektyva sukrėtė su Rusijos invazija kovojančią šalį ir privertė sunerimti Kyjivo sąjungininkus Vakaruose.

V. Zelenskis vėlų sekmadienio vakarą paskelbtame interviu Italijos televizijai RAI sakė, kad galvoja apie generolo Valerijaus Zalužno atleidimą kaip apie platesnio šalies kursto nustatymo klausimo dalį. Prezidentas teigė, kad „reikia pertvarkyti, pradėti iš naujo“, ir kad tai „susiję ne su vienu asmeniu, o su šalies vadovybės kryptimi“.

„Aš galvoju apie šį pakeitimą, bet negalima sakyti, kad čia pakeisime vieną asmenį, – sakė V. Zelenskis. – Kai kalbame apie tai, turiu omenyje eilės valstybės vadovų pakeitimą, o ne tik vieno sektoriaus, pavyzdžiui, kariuomenės. Jei norime laimėti, visi turime eiti ta pačia kryptimi, įsitikinę pergale, negalime nusivilti, nuleisti rankų, turime turėti tinkamos pozityvios energijos.“

V. Zelenskis pirmą kartą patvirtino, kad galvoja apie itin populiaraus generolo atleidimą. Tokia galimybė sukėlė nerimą Ukrainoje ir pradžiugino Kremlių artėjant antrosioms karo metinėms.

Remiantis Ukrainos ir Vakarų žiniasklaidos pranešimais, praėjusią savaitę V. Zelenskis pasiūlė V. Zalužnui atsistatydinti, tačiau generolas atsisakė. V. Zalužnas šio klausimo nekomentavo.

Įtampa tarp prezidento ir V. Zalužno didėja po nesėkmingo vasaros puolimo šalyje labai trūkstant šaudmenų ir personalo. Pranešama, kad viena iš nesutarimų sričių buvo poreikis surengti didelės apimties mobilizaciją karių gretoms papildyti.

Įtampa tarp prezidento ir V. Zalužno didėja po nesėkmingo vasaros puolimo šalyje labai trūkstant šaudmenų ir personalo

Praėjusių metų pabaigoje V. Zelenskis sakė, kad atmetė kariuomenės prašymą mobilizuoti iki 500 tūkst. žmonių, reikalaudamas išsamesnės informacijos dėl to, kaip tai bus organizuojama ir apmokama.

Pirmą kartą nesutarimai tarp V. Zalužno ir V. Zelenskio išryškėjo praėjusių metų rudenį, kai generolas interviu leidiniui „The Economist“ pripažino, kad kovos su Rusija atsidūrė aklavietėje. Prezidentas tai griežtai paneigė.

Ukrainai labai reikia daugiau Vakarų šalių karinės pagalbos, Rusijos pajėgoms spaudžiant daugeliu 1 500 km ilgio fronto linijos krypčių, tačiau JAV Kongrese pagalbos paketas buvo užblokuotas. V. Zalužno atleidimas gali pakurstyti netikrumą tarp Vakarų sąjungininkų.

Rusijai toks posūkis kare patiktų. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad kalbos apie V. Zalužno atleidimą atskleidė Ukrainos vadovybės nesutarimus.

The post V. Zelenskis patvirtino, kad galvoja atleisti V. Zalužną  appeared first on LAIKMETIS.

Vizitas rengiamas tokiu metu, kai nuogąstaujama, kad netrukus lėšos Ukrainai išseks. 

Baltiesiems rūmams paskelbus apie V. Zelenskio vizitą, vienas Baltųjų rūmų padėjėjas sakė, kad naujasis Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas (Maikas Džonsonas), kuris bandė susieti pagalbą Ukrainai su JAV sienų saugumo finansavimu, antradienį taip pat susitiks su ukrainiečių lyderiu.

Tuo metu vienas JAV Senato pareigūnas sakė, kad demokratų daugumos lyderis Chuckas Schumeris (Čakas Šumeris) ir respublikonų lyderis Mitchas McConnellas (Mičas Makonelas) taip pat pakvietė V. Zelenskį kalbėti antradienio rytą vyksiančiame visų senatorių susitikime – praėjus savaitei po to, kai keli respublikonai įpykę pasišalino iš įslaptinto instruktažo apie Ukrainą, kuriame ukrainiečių lyderis turėjo kalbėti vaizdo ryšiu.

J. Bidenas ir V. Zelenskis aptars neatidėliotinus Ukrainos poreikius, šiai šaliai kovojant su Rusijos invazija, ir „gyvybišką Jungtinių Valstijų nuolatinės paramos svarbą šiuo kritiniu momentu“, sakoma  Baltųjų rūmų spaudos sekretorės Karine Jean-Pierre (Karin Žan-Pjer) pranešime.

Ukrainos prezidentūra teigė, kad susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama tokiems svarbiems klausimams kaip „bendri ginklų ir oro gynybos sistemų gamybos projektai, taip pat mūsų šalių pastangų koordinavimas ateinančiais metais“.

Praėjusią savaitę respublikonų senatoriai blokavo Baltųjų rūmų prašymą skirti 106 mlrd. dolerių (97,4 mlrd. eurų) bendrą skubios pagalbos paketą Ukrainai ir Izraeliui, demokratams atsisakius numatyti reformas dėl nelegalios migracijos.

Tai laikoma nesėkme JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui), kuris ragino įstatymų leidėjus pritarti lėšų skyrimui, perspėdamas, kad V. Putinas nesustotų ties pergale Ukrainoje ir galėtų net užpulti kurią nors NATO šalį.

JAV nacionalinis saugumas

Valdymo ir biudžeto biuro direktorė Shalanda Young (Šalanda Jang) sekmadienio ryto žinių laidoje „Face the Nation“ dar sykį išreiškė šį nuogąstavimą ir perspėjo, kad Ukrainos likimas „turi įtakos ir mūsų nacionaliniam saugumui“.

„Kas bus, jei V. Putinas žygiuos per Ukrainą, kas bus toliau? NATO šalims, mūsų sūnums ir dukroms, gresia pavojus tapti didesnio konflikto dalimi“, – sakė ji.

Kas bus, jei V. Putinas žygiuos per Ukrainą, kas bus toliau? NATO šalims, mūsų sūnums ir dukroms, gresia pavojus tapti didesnio konflikto dalimi“

Tačiau respublikonai liko skeptiški, o senatorius Jamesas Davidas Vance'as (Džeimsas Deividas Vensas), artimas buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sąjungininkas, atmetė, anot jo, absurdišką idėją, kad V. Putinas kelia pavojų NATO šalims regione.

Sekmadienį jis sakė CNN, kad nepritaria „tuščiam čekiui“ Ukrainai.

„Reikia aiškiai suformuluoti, ko siekiama. Ką 61 milijardas dolerių (57 mlrd. eurų) padės pasiekti, ko nepadarė 100 milijardų dolerių (93 mlrd. eurų)?“ – retoriškai klausė J. D. Vance'as.

„Geriausias Amerikos interesas – pripažinti, kad Ukrainai teks atiduoti dalį teritorijos rusams, ir mums reikia užbaigti karą“, – pridūrė jis.

Ginčas dėl finansavimo rodo, kad Vakarų parama Ukrainai mažėja tuo metu, kai Kyjivo kontrpuolimas silpnėja, o V. Putino pajėgos siekia naujų laimėjimų.

Ukrainos puolime panaudota milijardų dolerių vertės Vakarų ginkluotė, tačiau per daugiau nei metus fronto linija beveik nepasikeitė, o Rusijos puolimas fronte pastaruoju metu suintensyvėjo.

Baltieji rūmai teigė, kad J. Bideno susitikimas įvyks gyvybiškai svarbiu metu, „kai Rusija intensyvina raketų ir dronų smūgius prieš Ukrainą“.

Gruodžio pradžioje V. Putinas pasirašė dekretą, kuriuo 15 proc. – maždaug 170 tūkst. žmonių – didinamas šalies karių skaičius.

Maskva neseniai užsiminė apie galimą taikos susitarimą, kurio pagrindas būtų sumažėjusi ir neutrali Ukraina, tačiau su tuo vargu ar sutiktų V. Zelenskis. 

Trečiadienį JAV Valstybės departamentas atskirai paskelbė apie laikiną priemonę skirti Ukrainai 175 mln. dolerių (162,58 mln. eurų) paramą, įskaitant mobiliąsias artilerijos sistemas HIMARS, sviedinius, raketas ir šaudmenis.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sekmadienį tvirtino, kad „Ukraina atliko nepaprastą darbą“ gindamasi.

„Pasirinkimas labai aiškus, – sakė jis televizijai „ABC News“ – Jei mes tai padarysime ir padėsime Ukrainai išlaikyti pasiektus laimėjimus, padėsime užtikrinti, kad Rusija ir toliau patirs strateginę nesėkmę Ukrainoje. Tai vienas iš kelių, kuriuo galima eiti.“

„Kitas kelias – daryti tai, ką palaiko tik Maskva ir galbūt Teheranas bei Pekinas, tai yra, neteikti šios pagalbos“, – sakė jis.

The post Mažėjant pagalbos finansavimui V. Zelenskis susitiks su J. Bidenu ir respublikonais appeared first on LAIKMETIS.

„Geros žinios iš ministro Umerovo. „Abrams“ jau yra Ukrainoje ir ruošiasi sustiprinti mūsų brigadas. Esu dėkingas mūsų sąjungininkams už susitarimų vykdymą! Ieškome naujų sutarčių ir plečiame tiekimo geografiją“, – parašė prezidentas socialiniame tinkle „Telegram“ paminėdamas gynybos ministrą Rustemą Umerovą.

Vašingtonas anksčiau šiais metais pažadėjo Kyjivui tris dešimtis tankų.

Vašingtonas anksčiau šiais metais pažadėjo Kyjivui tris dešimtis tankų.

Vienas JAV kariuomenės aukšto rango pareigūnas sakė, kad pirmieji tankai bus išsiųsti artimiausiomis dienomis, o visas procesas bus užbaigtas per kelias savaites.

Sprendimas skirti Ukrainai tankų „Abrams“ žymi visišką JAV pozicijos pasikeitimą – anksčiau amerikiečių gynybos pareigūnai ne kartą sakė, kad šie tankai dėl savo sudėtingumo nėra labai tinkami ukrainiečių pajėgoms.

The post V. Zelenskis: tankai „Abrams“ jau Ukrainoje appeared first on LAIKMETIS.

O. Reznikovas, paskirtas likus trims mėnesiams iki Maskvos invazijos, vadovavo Kyjivo deryboms dėl pajėgų aprūpinimo modernia ginkluote iš sąjungininkų.

Jis atleistas pačiame Kyjivo kontrpuolimo įkarštyje ir Ukrainai apskritai kovojant su korupcija pagal Europos Sąjungos reikalavimus.

„Oleksijus Reznikovas išgyveno daugiau nei 550 dienų karo, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame vakaro kreipimesi. – Manau, kad ministerijai reikia naujų požiūrių ir kitokių bendravimo formų tiek su kariuomene, tiek su visa visuomene.“

ministerijai reikia naujų požiūrių ir kitokių bendravimo formų tiek su kariuomene, tiek su visa visuomene

Į O. Reznikovo vietą jis paskyrė Krymo totorių Rustemą Umerovą, kuris nuo praėjusių metų vadovauja Valstybės turto fondui.

„Dabar (gynybos) ministerijai turėtų vadovauti Rustemas Umerovas, – sakė V. Zelenskis savo vakaro kalboje. – Tikiuosi, kad parlamentas parems šį kandidatą“.

O. Reznikovas, 57 metų teisininkas, turintis mažai karinės patirties, tapo vienu žinomiausių Kyjivo karo veiksmų veidų.

The post V. Zelenskis atleido Ukrainos gynybos ministrą O. Reznikovą appeared first on LAIKMETIS.

„Valstybės vadovas pabrėžė, kad ugnies nutraukimas ir konflikto įšaldymas nenuves prie taikos“, – sakoma Ukrainos prezidentūros pareiškime.

V. Zelenskis Vatikano pasiuntiniui, italų kardinolui Matteo Zuppi (Matėjui Dzupiui), taip pat sakė, kad Kachovkos užtvankos sugriovimas turės baisių pasekmių žmonėms ir gamtai.

„Šis nusikaltimas kelia didžiules grėsmes ir turės baisių pasekmių žmonių gyvenimui ir aplinkai“, – Kyjive susitikęs su M. Zuppi sakė ukrainiečių prezidentas.

The post V. Zelenskis Vatikano pasiuntiniui: ugnies nutraukimas nenuves prie taikos appeared first on LAIKMETIS.

A. Jakubauskas į šią tarybą paskirtas prezidento Gitano Nausėdos teikimu, pritarus Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Ši taryba sudaryta 2022 metais V. Zelenskio dekretu siekiant palengvinti laikinai Rusijos okupuotos Krymo autonominės respublikos ir Sevastopolio miesto deokupacijos, reintegracijos ir teritorinio vientisumo atkūrimo procesą, koordinuoti laikinos okupacijos padarinių pašalinimo ir kompensavimo priemones.

Šių metų gegužės viduryje Ukrainos prezidentas atnaujino jos sudėtį.

A. Jakubauskas į šią tarybą paskirtas prezidento Gitano Nausėdos teikimu

Tarybai priklauso Aukščiausiosios Rados deputatai, Ukrainos vykdomosios valdžios, saugumo, viešosios tvarkos ir teisėsaugos pareigūnai, Krymo totorių Medžliso (Tautinio parlamento) atstovai, užsienio ekspertai. Iš viso ją sudaro 43 nariai.

Kaip nurodoma dekrete, taryba, bendradarbiaudama su partneriais užsienyje, prisidės teikiant siūlymus dėl Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimo, jos piliečių teisių ir interesų apsaugos, valstybei bei jos piliečiams padarytos žalos šalinimo ir  kompensavimo, teisės aktų tobulinimo.

Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį Rusija aneksavo 2014 metais po vadinamojo referendumo, kurio rezultatų nei Kyjivas, nei Vakarai niekada nepripažino.

The post A. Jakubauskas paskirtas į Krymo deokupacijos ir reintegracijos patariamąją tarybą appeared first on LAIKMETIS.

„Visas senas blogis, kurį šiuolaikinė Rusija sugrąžina, bus nugalėtas, kaip buvo nugalėtas nacizmas“, – sakė V. Zelenskis vaizdo pareiškime, stovėdamas prie karo memorialo.

„Kaip tada kartu naikinome blogį, taip ir dabar kartu kovojame su panašiu blogiu“, – pridūrė jis.

1945 metų gegužės 8-ąją nacistinė Vokietija pasidavė Sąjungininkų pajėgoms, ir šią dieną Europa mini Antrojo pasaulinio karo pabaigą. Tuo tarpu Rusija ją mini gegužės 9-ąją.

V. Zelenskis sakė, kad pateikė parlamentui įstatymo projektą, pagal kurį gegužės 8-ąją Ukrainoje būtų oficialiai minima Antrojo pasaulinio karo pabaiga

V. Zelenskis sakė, kad pateikė parlamentui įstatymo projektą, pagal kurį gegužės 8-ąją Ukrainoje būtų oficialiai minima Antrojo pasaulinio karo pabaiga, o gegužės 9 dieną švenčiama Europos diena, taip dar labiau atsiribojant nuo Maskvos.

Jis sakė, kad Kremlius yra atsakingas už „agresiją ir aneksiją, okupaciją ir deportaciją, masines žudynes ir kankinimus“.

„Į visa tai bus atsakyta mūsų pergale – Ukrainos ir laisvojo pasaulio pergale“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Kreipimasis nuskambėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai Ukrainos pajėgos pareiškė numušusios 35 Rusijos paleistus atakos dronus. Pranešta, kad Kyjive buvo sužeisti penki žmonės.

Pietinio Odesos regiono pareigūnai pranešė, kad per antskrydį pataikyta į sandėlį, ten buvo sužeisti trys žmonės.

The post V. Zelenskis sako, kad Rusija bus nugalėta, kaip buvo nugalėtas nacizmas appeared first on LAIKMETIS.

„Mes tai planuojame. Pirmas dalykas, kurio mums reikia, yra pakvietimas, nes Ukraina nėra NATO narė. Tikimės jo sulaukti ir tikimės būti drastiškai pakeitę su karu susijusią situaciją Ukrainoje“, – sakė diplomatas, paklaustas, ar prezidentas atvyks į susitikimą.

Nuo Rusijos invazijos pradžios pernai vasario 24 dieną V. Zelenskis viešėjo JAV, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Briuselyje.

Pasak ambasadoriaus, šie 2022-ųjų pabaigoje prasidėję vizitai buvo veikiau išimtys, nes V. Zelenskis turi likti Kyjive prasidėjus antrajai Rusijos puolimo bangai.

Parama Ukrainai bus viena svarbiausių temų liepą Lietuvoje vyksiančiame NATO šalių vadovų susitikime. Didžiausios jos rėmėjos Aljanse, įskaitant Lietuvą, tikisi, kad šalis sulauks konkretesnių žinių dėl narystės bloke.

„Tikimės labai aiškios formuluotės susitikime Vilniuje, kad, vos pasibaigus karui, Ukraina taps NATO nare“, – sakė P. Bešta.

Aljanso šalių lyderiai 2008 metais Bukarešte konstatavo, jog Gruzija ir Ukraina „taps NATO narės“, tačiau detalesnių įsipareigojimų neprisiėmė.

V. Zelenskis pernai rugsėjį pateikė prašymą priimti Ukrainą į NATO skubos tvarka.

– Prezidentas Volodymyras Zelenskis pradėjo keliauti į užsienį. Jis viešėjo Vašingtone, po to Vakarų Europoje. Ar jis lankysis užsienyje toliau?

– Manau, kad šiuos vizitus reikėtų laikyti labiau išimtiniais, nes pirmiausia jis turi nuolat būti Kyjive ir kontroliuoti situaciją, kol karas yra toks intensyvus, koks yra dabar. Apskritai, dabar esame ties lemiamu šio karo momentu, nes Rusija persigrupavo, adaptavo savo pajėgas ir pradėjo naują didelį puolimą. Tas didelis puolimas Ukrainoje jau prasidėjo ir tai reiškia, kad, pirmiausia, mums reikia save apginti, juos nuvarginti, (...), ir kai mes juos nuvarginsime, tada galėsime pradėti kontrpuolimą ir planuojame deokupuoti savo teritorijas.

Tai yra didysis planas šiems metams, galbūt pavasariui ir vasarai, ir tai reiškia, kad prezidentas visą laiką turi likti Ukrainoje. Šie vizitai į Vašingtoną, Briuselį, Londoną ir Paryžių buvo tik išimtys. Pirmiausia dėl to, kad jis pats užsiminė, jog turi likti. Antra, jam keliauti į užsienį yra labai sudėtinga logistiškai ir keliaujant jam kyla saugumo rizikų. Todėl manau, kad daug vizitų nebus. Buvę vizitai buvo kritiškai svarbūs spręsti dabartinei karinei situacijai Ukrainoje, nes matėme daug diskusijų, abejonių.

– Dėl ginkluotės tiekimo.

Taip, dėl to, ar tiekti tankus, kada tiekti tankus, kokius tiekti tankus. Mes supratome, kad reikėjo stipraus postūmio ir jo buvimas, jo susitikimai su (JAV) prezidentu (Joe) Bidenu, su (britų premjeru) Rishi Sunaku, su (Vokietijos kancleriu Olafu) Scholzu, (Prancūzijos prezidentu Emmanueliu) Macronu, ES lyderiais buvo kritiškai svarbūs tuo momentu, kai juos reikėjo įtikinti galiausiai priimti sprendimą tiekti būtiną karinę paramą. Visas karas priklauso nuo šių tankų ir to, kad viskas Ukrainą pasiektų laiku.

– Apie karą dar pakalbėsime, bet dar vienas klausimas apie vizitus. Ar prezidentas Zelenskis atvyks į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje liepą?

– Mes tai planuojame. Pirmas dalykas, kurio mums reikia, yra pakvietimas, nes Ukraina nėra NATO narė. Tikimės jo sulaukti ir tikimės būti drastiškai pakeitę su karu susijusią situaciją Ukrainoje.

– Iki liepos?

– Mes taip tikimės. Sunku prognozuoti, bet norėtume matyti aiškesnį vaizdą dėl karo. Jeigu Ukrainoje seks pergalės, ji atsiiminės savo teritorijas, tada turėsime gerą pagrindą tvirtiems sprendimams NATO viršūnių susitikime ir mums jų reikia. Manome, kad visa transatlantinė bendruomenė, visos šalys narės turi suprasti vieną labai aišku principą: Rusija yra didžioji transatlantinės bendruomenės grėsmė ir šiandien Ukraina, tūkstančių ukrainiečių gyvybėmis, naikina didžiausią NATO priešę, naikina jos potencialą, įrangą ir karinius būrius. Tai yra didžiausias įsivaizduojamas indėlis į Europos saugumą.

Manome, kad strateginis pokalbis apie ilgalaikį laikotarpį, sprendžiant, kaip užtikrinti, kad Rusija nepradėtų jokio tipo agresijos ar Šiaurėje, ar prieš Baltijos šalis, ar Lenkijoje, ar Ukrainoje, ar bet kokioje kaimyninėje Rytų Europos šalyje, turi vykti apie tai, kaip panaikinti bet kokias pilkąsias Europos saugumo zonas. (...) Šių pilkųjų zonų egzistavimas yra didžiausia paskata Rusijai pradėti agresyvią politiką (...), kuri bet kokiu atveju galiausiai virsta karine agresija.

– Kodėl manote, kad Ukrainos nebuvimas NATO nare yra pilkoji Europos saugumo zona?

– Šiuo metu egzistuoja NATO aljansas ir (...) Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija. Valstybės, esančios tarp jų, neturi jokių saugumo garantijų ir tai yra problema. (...) Šios pilkosios zonos – Gruzija, Ukraina ir Moldova – nebuvo priimtos į NATO 2008 metais ir tai buvo didžiulė klaida, lėmusi šiuos didelius karus – karą Gruzijoje 2008 metais, Ukrainoje 2014 metais ir dabar.

Gruzija, Ukraina ir Moldova – nebuvo priimtos į NATO 2008 metais ir tai buvo didžiulė klaida, lėmusi šiuos didelius karus

Esame tikri, kad jeigu ši pilkoji zona iš tikrųjų išnyks, tai yra kiekviena į NATO siekianti įstoti šalis taps NATO nare, atsiras aiški linija, (...) Rusija bus atgrasyta net nuo minties pulti kokias nors šalis. Manome, kad pačios NATO interesas turėtų būti tai padaryti kaip įmanoma greičiau, ir tikimės, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje bus labai gera vieta pabaigti šį darbą.

– Minėjote, kad tikitės tvirtų NATO sprendimų Vilniuje. Ką Ukraina suprastų kaip tvirtus sprendimus?

– Turime aiškią formuluotę iš 2008 metų Bukarešto viršūnių susitikimo deklaracijos.

– Sakančią, kad Ukraina taps NATO nare.

– Ukraina taps NATO nare ir tam mums reikia pabaigti šį procesą. Todėl tikimės labai aiškios formuluotės susitikime Vilniuje, kad vos pasibaigus karui, Ukraina taps NATO nare.

– Būtent tokio sakinio norite deklaracijoje?

Norėtume tai joje matyti, kad pabaigtume tą pilkosios zonos fazę mūsų istorijoje. Visa transatlantinė bendruomenė turi susitaikyti su tuo, kad tik visų šalių narių visapusiškas solidarumas, tik Ukrainos priėmimas su jos didžiuliu potencialu ir didžiule patirtimi (...) gali iš tikrųjų užtikrinti stabilumą ir saugumą Europoje. Tai vienintelis kelias to pasiekti. Manome, kad tam nutikus, Rusija niekada nepradėtų karo su tokia didele ir stipria NATO.

– Ar tuo pačiu tikitės kokio nors formalaus susitarimo, pavyzdžiui, dėl Narystės veiksmų plano (angl. MAP) Ukrainai?

– Ne. Esame tikri, kad mums nereikia MAP, nes (...) šį pratimą jau darome daugelį metų kita forma, kuri vadinasi Individualiu partnerystės veiksmų planu ir tai yra panašus instrumentas į MAP. MAP yra vienas formalių instrumentų, kuris istoriškai buvo naudojamas su daugeliu NATO šalių narių, tačiau Ukraina jau dešimtmetį vysto labai intensyvią partnerystę su NATO.

(...) Manome, kad įgyvendinome būtinas reformas savo kariuomenėje, ir manome, kad mūsų kariuomenė visiškai atitinka NATO standartus ir turi didžiulę patirtį kariaujant modernų karą. Taigi, mums nereikia dar vieno laikotarpio pilkojoje zonoje, dvejų, trijų ar keturių kokių nors pereinamųjų laikotarpių, nes tai tik provokuos Rusiją. Reikia aiškiai įsipareigoti dėl Ukrainos narystės, jos saugumo. Manome, kad tai būtų didžiausia saugumo garantija visai Europai.

– Viešėdamas Briuselyje, prezidentas Zelenskis pareiškė, kad tikisi derybų dėl narystės ES pradžios šiemet, o jų pabaigos – kitąmet...

– Taip, jis išdėstė ambiciją, kad Ukraina pradės derybas šiais metais ir taps nare per dvejus metus. Tai labai didelė ambicija, bet svarbiausia derybas šiemet pradėti kaip įmanoma anksčiau. Tai visiškai padaroma ir mes artėjame prie sprendimo (pradėti derybas) vykdydami reformas. Pernai iš ES sulaukėme septynių rekomendacijų ir jas įgyvendinome netgi per karą, priėmėme ir ratifikavome didžiulį skaičių įstatymų ir tarptautinių konvencijų. Pristatėme šį progresą per pastarąjį Europos Komisijos narių vizitą į Kyjivą vasario 3 dieną ir pavasarį iš Europos Komisijos tikimės mūsų pasirengimo pradėti derybas įvertinimo. (...)

– Naują didįjį Rusijos puolimą pavadinote lemiamu šiame kare. Kodėl jis lemiamas?

– Nes per šią agresiją susidūrėme su keliomis jos fazėmis. Pirmą fazę galėtume pavadinti žaibo karu. Tai buvo didysis rusų planas, jie labai tikėjo, kad jie pajėgūs tai padaryti. Jie dislokavo apie 200 tūkst. karių aplink Ukrainą ties Baltarusija, ties Rusija ir pradėjo puolimą pernai vasario 24 dieną. Jų tikslas buvo labai greitai sunaikinti Ukrainos kariuomenę ir Ukrainos politinę vadovybę, jie norėjo arba nužudyti Zelenskį, arba priversti jį pabėgti, o tai būtų pakirtę pačios Ukrainos vienybę, tai būtų leidę okupuoti Kyjivą ir atvesti ten marionetinį režimą. (...)

Tai buvo jų planas. Ir tai neįvyko. Ukraina, Zelenskis išliko gyvi, jis liko Kyjive, jis nepabėgo, jis buvo pasiryžęs ir mūsų kariuomenei pavyko apginti Kyjivą ir galiausiai išvyti juos iš Kyjivo. Tai buvo antra agresijos fazė. Susidūrėme su stipriu spaudimu, jį sustabdėme ir atstūmėme atgal ne tik Kyjive, bet ir Charkive, Chersone, kitur. Taip vyksta kariniai veiksmai. (...) Tęstume kontrpuolimą, jeigu laiku būtume sulaukę sunkiosios ginkluotės. Vienintelė mūsų problema buvo ginkluotės trūkumas, artilerijos ir tankų trūkumas, todėl kontrpuolimas nebuvo tęsiamas.

Tada, rugsėjį, Rusija suprato, kad pralaimi, ir pakėlė statymus (...), Putinui surengus referendumą visame aneksuotame Donecke, Zaporižėje, Chersone ir Luhanske, ir pradėjus mobilizuoti 300 tūkst. naujų karių. Tai buvo naujos fazės pradžia ir tai reiškia, kad dabar šie 300 tūkst. karių buvo apmokyti, taigi yra pasiruošę ir apginkluoti naujam, dideliam puolimui. Tai vyksta dabar.

– Kodėl jis lemiamas?

– Todėl, kad tai yra dar vienas didysis Putino planas sunaikinti Ukrainos kariuomenę ir palaužti Ukrainą dabar. Jis darė tai žaibo karu, jam nepavyko. Jis bandė tai daryti sunaikindamas mūsų energetikos sektorių žiemą, nepavyko. Dabar jų kariuomenė yra didelė ir pasiruošusi pulti Ukrainą ir šis didysis puolimas prasidėjo.

– Ar jų tikslas yra užimti visą Ukrainą, ar tik Donbasą?

– Nežinome, kas nutiks. Dabar jie skelbia didžiulius planus okupuoti Ukrainą ir sunaikinti Vyriausybę, ši ambicija niekur nedingo. Kita vertus, manau, kad jie norėtų įgauti tam tikro pranašumo Donbase, Chersone ir pradėti derybas užfiksuoti esamai fronto linijai. Taigi, jie nori išsaugoti okupuotomis esančias teritorijas kokiu nors susitarimu dėl ugnies nutraukimo, panašiu į pasiektus 2014 ir 2015 metais (Minsko susitarimus).

Mūsų tikslai priešingi. Turime būti pasiruošę ginti savo pozicijas, bet dabar jie yra išmintingesni, turi daugiau pajėgų nei prieš metus (...) ir koncentruoja jas Donbase. Tai išmani strategija, nes prieš metus vykęs puolimas buvo neišmintingas, buvo išbarstytas per visą šalį. Dabar jų pajėgos koncentruotos vienoje vietoje ir mes turime nuo jų gintis, jas varginti ir, kai atvyks Vakarų artilerija ir tankai, pradėti kontrpuolimą, palaužti jų pajėgas ir deokupuoti savo teritorijas.

– NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas neseniai pareiškė, kad NATO šalyse yra pagaminama mažiau amunicijos, nei jos iššaudo Ukraina. Ar nesibaiminate, kad NATO artėja prie paramos šaudmenimis ribų?

– Šie pareiškimai reiškia, kad NATO su savo dabartine karine doktrina nėra pasiruošusi konvenciniam karui. Jos karinė įranga ir doktrinos sutelktos į greitus ir smarkius veiksmus, naudojant aviaciją, raketas ir panašiai. Jeigu šios atakos yra pakankamai smarkios, NATO pabaigtų konfliktą savaičių laikotarpiu. Ukrainos atveju, jeigu turėtume pažangią aviaciją, kitus ginklus ir galėtume pulti pakankamai tankiai, esu tikras, darbą padarytume mėnesių laikotarpiu. Taigi, (...) NATO ir JAV nereikia 155 mm artilerijos sviedinių metų metus truksiančioms kovoms, todėl tiek jų ir nebuvo gaminama ir sandėliuojama.

NATO reikia atgaivinti karinę pramonę, nes ji buvo mirštanti, šalių gynybos finansavimui mažėjus nuo 1990-ųjų

NATO reikia atgaivinti karinę pramonę, nes ji buvo mirštanti, šalių gynybos finansavimui mažėjus nuo 1990-ųjų. Pradėti gamybą iš naujo nėra lengva ir tai yra sunkūs NATO šalių vyriausybių politiniai sprendimai. Joms reikia vėl skirti daugiau resursų, kad karinės įrangos ir amunicijos užsakymų skaičius augtų. Tai parodytų Rusijai, kad NATO ilguoju laikotarpiu laimės. (...)

– Apie 40 šalių pasisakė prieš Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimą olimpinėse žaidynėse 2024 metais. Ar manote, kad to pakaks įtikinti Tarptautinį olimpinį komitetą neleisti jiems dalyvauti po neutralia vėliava?

– Manau, kad kiekviena vyriausybė, kiekvienas olimpinis komitetas bet kokioje šalyje, įskaitant Lietuvą, turi laikytis principingos pozicijos. Ištisus dešimtmečius matėme, kad Rusija nesilaiko taisyklių, nepaiso kitų šalių interesų, tarptautinės teisės. (...) Rusija naudoja viską, įskaitant sportą ir religiją, savo agresyviai politikai ir nedvejoja to daryti, kai jai reikia. Sportas yra Rusijos propagandos instrumentas. (...)

Visa tarptautinė bendruomenė yra izoliavusi Rusiją, kol ši tęsia agresiją. Jos pozicija yra labai aiški: Rusija pažeidinėja tarptautinę teisę ir nėra jokių ženklų, kad ji liausis. Taigi, sportas yra viena sričių, kur turime laikytis tos pačios tvirtos pozicijos. Turime priversti Rusiją laikytis principų ir taisyklių.

Keletas skaičių. Per šį karą buvo nužudyti 231 Ukrainos sportininkai. Tai buvo iškilūs sportininkai, dalis jų taip pat būtų dalyvavę olimpinėse žaidynėse, tačiau priėmė sprendimą stabdyti sportininkų karjeras, imti ginklą ir eiti į karą, kur buvo nužudyti Rusijos. Rusija Ukrainoje sunaikino 350 sporto infrastruktūros objektų. Nemulkinkime savęs, sakydami, kad Rusija siekia neutraliteto sporte.

– Kyjivo meras Vitalijus Kličko pareiškė, kad Rusijos sportininkams galėtų būti leista dalyvauti olimpinėse, jeigu jie viešai pasmerktų karą. Ar tai galėtų būti valstybės pozicija?

– Nesu toks tikras, ar šiuo klausimu palaikau Kličko. Dar reikia pasižiūrėti, kokia bus mūsų pozcija.

– Ukrainą neseniai supurtė korupcijos problemos, šalyje po skandalo dėl viešųjų pirkimų keisis gynybos ministras. Ar nesibaiminate, kad tai gali turėti neigiamos įtakos žmonių, aukojančių Ukrainos kariuomenei ir visuomenei, nuomonei?

– Tas įvykis turėtų dar kartą patvirtinti tiems žmonėms, kad korupcija Ukrainoje netoleruojama. Mes, ukrainiečiai, valdžios atstovai, diplomatai, visa visuomenė suprantame, kad mūsų priešas numeris vienas yra Rusija, o mūsų priešas numeris du yra korupcija. Turime padaryti viską, netgi vykstant karui, kad įgyvendintume reikalingas reformas. Ir tai jau padarėme. Visos rekomendacijos, susijusios su korupcija ir teisės viršenybe, kurios buvo tarp septynių Europos Komisijos pernai išvardytų sričių buvo įgyvendintos. Įsteigėme labai pažangią ir unikalią, modernią antikorupcinių institutų Ukrainoje sistemą, pavyzdžiui, skaitmeninius tarnautojų deklaracijų registrus. Netgi ne kiekviena ES šalis turi tokias modernias sistemas, kokias dabar turime mes.

Korupcija yra vienas iš instrumentų, kuriuo Rusija stengiasi palaužti situaciją savo pusėn. Vienas iš esminių mūsų pergalės garantų yra nuosekli mūsų partnerių parama ir Rusija bando supriešinti Ukrainą ir jos partnerius propaganda, dezinformacija ir panašiai. Už šio išpuolio prieš mūsų kariuomenės patikimumą slypi daugiasluoksnis Rusijos interesas. Pirmiausia, tai mažina mūsų patikimumą Vakarų partnerių akyse. Taip rusai kelia bangas JAV, kalbėdami, kad JAV skirti pinigai yra iššvaistyti, išvogti ir panašiai. Nors tai nėra tiesa, Rusija remia šį naratyvą.

Nesakome, kad korupcija Ukrainoje neegzistuoja. Sakome, kad su ja kovojame ir konkrečios bylos, kurios tampa viešos, yra ištirtos mūsų institucijų. Manome, kad šių institucijų veikla atneš būtinus rezultatus, padėsiančius su šaknimis išrauti korupciją Ukrainoje. Tai jau vyksta.

– Kaune vasario 24 dieną vyks diskusijos apie Ukrainos taikos formulę. Ko iš jų tikitės?

– Tai labai svarbus renginys. Pirmiausia, prezidento Zelenskio pristatytas taikos planas liečia kur kas daugiau nei tik Ukrainą. Jis susijęs su taika visoje Europoje, jis susijęs su atsakymais į klausimus, kaip užtikrinti, kad Europa būtų pasirengusi gintis nuo būsimų agresijų, ar tai būtų Rusija, ar kažkas kitas. Dabartinės tarptautinės architektūros – Jungtinių Tautų, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos – efektyvumas yra labai menkas, ji nesugebėjo užkirsti kelio šiam karui, ji nesugebėjo sustabdyti šio karo, sukurti Rusijai didelio spaudimo.

Galvojame apie tai, kas įvyks po karo, kaip užtikrinti, kad tai nebeįvyktų. (...) Tai didelis planas, didelį paveikslą sudaro dešimt punktų, įskaitant energetinį saugumą, branduolinį saugumą, maisto saugumą. Dirbame su partneriais telkdami palaikymą šiam planui ir siekdami įsipareigojimų imtis konkrečių žingsnių, siekdami sudominti vyriausybes, kurios vėliau pačios skatins politikos pokyčius atskirais klausimais.

Esame labai dėkingi Lietuvai, kad ji palaiko šį taikos planą nuo pat pradžių. Lietuva pasirinko dirbti su dvejais plano punktais – energetinio saugumo ir teisingumo. Tai reiškia, kad kartu su Ukraina ir kitomis vyriausybėmis Lietuva skatins pokyčius šiose srityse ir konferencija Kaune yra pirmas bendras žingsnis tai darant. (...) Ukrainos energetikos ministras nuotoliniu būdu dalyvaus diskusijoje apie energetinį saugumą, o teisingumo ministras fiziškai atvyks į diskusiją apie savo sritį.

– Ambasadoriau, ar paaukojote akcijai RADAROM?

– Taip, žinoma.

– Ačiū už jūsų laiką.

The post Ambasadorius: Ukrainos prezidentas planuoja atvykti į NATO susitikimą Vilniuje appeared first on LAIKMETIS.

N. Bennettas pirmosiomis savaitėmis po Rusijos invazijos netikėtai ėmėsi tarpininko vaidmens ir yra vienas iš nedaugelio Vakarų lyderių, susitikusių su Vladimiru Putinu vykstant karui Ukrainoje. Į Maskvą jis buvo nuvykęs pernai kovą.

Nors atrodo, kad N. Bennetto tarpininkavimas nelabai padėjo stabdyti kraujo liejimą, jo komentarai vėlai šeštadienį internete paskelbtame interviu nušviečia tuometinę užkulisinę diplomatiją ir skubias pastangas greit užbaigti konfliktą.

Penkias valandas trukusiame interviu įvairiomis temomis N. Bennettas sakė paklausęs V. Putino, ar jis ketina nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

„Paklausiau... „Ar ketinate nužudyti Zelenskį?“ Jis atsakė: „Nežudysiu Zelenskio.“ Aš tuomet jam pasakiau: „Turiu suprasti, kad jūs duodate man savo žodį nežudyti Zelenskio.“ Jis atsakė: „Nežudysiu Zelenskio“, – pasakojo N. Bennettas. Jis nurodė tuomet paskambinęs ukrainiečių lyderiui ir informavęs jį apie V. Putino pažadą.

„Klausykit, išėjau iš susitikimo... Jis jūsų nežudys.“ Jis klausia: „Ar jūs tikras?“ Aš pasakiau: „100 procentų, kad jis jūsų nenužudys“, – interviu kalbėjo N. Bennettas.

Ekspremjeras teigė, kad jam tarpininkaujant V. Putinas atsisakė savo pažado siekti Ukrainos nuginklavimo, o V. Zelenskis pažadėjo nestoti į NATO.

N. Bennettas, kuris Izraelio premjero poste buvo dirbęs tik kiek ilgiau nei pusmetį, kai prasidėjo karas, netikėtai ėmėsi tarptautinės diplomatijos, kai jo valia Izraelis užėmė nepatogią vidurio poziciją tarp Rusijos ir Ukrainos. Izraelis Irano grėsmės akivaizdoje teikia strateginę reikšmę savo geriems santykiams su Kremliumi, bet vienijasi su Vakarų šalimis ir stengiasi pademonstruoti paramą Kyjivui.

Praktikuojantis judėjas N. Bennettas, kuris tuo metu buvo nelabai žinomas tarptautinėje scenoje, į Maskvą susitikti su V. Putinu nuskrido per žydų šabą. Nors pažeidė žydų religines prievoles, jis buvo pasaulio pastangų sustabdyti karą priešakyje.

Tačiau neatrodo, kad jo pastangos būtų įsivažiavusios, o ir jo valdymas truko nebeilgai. N. Bennetto vyriausybė – ideologiškai marga koalicija, privertusi trumpam pasitraukti dabartinį Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahų) – žlugo vasarą dėl vidaus nesutarimų. N. Bennettas pasitraukė iš politikos ir dabar yra privatus asmuo.

The post V. Putinas Izraelio premjerui žadėjo nežudyti V. Zelenskio appeared first on LAIKMETIS.