Pirminiai Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys rodo, kad šiuos mandatus pasidalijo aštuonios politinės jėgos.

Andrius Kubilius. Ilgametis fiziko išsilavinimą turintis politikas 2008–2012 metais buvo ministru pirmininku ir vedė Lietuvą iš ekonominės ir finansų krizės. 67-erių konservatorius Seimo nariu buvo renkamas nuo 1992 metų, o 2019 metais pirmą kartą tapo Europos Parlamento nariu.

Rasa Juknevičienė. Ši politikė dirbo krašto apsaugos ministre Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje ir taip pat dirba europarlamentare nuo 2019 metų. 66-erių politikos veteranė konservatorė yra ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signatarė.

Paulius Saudargas. Šis 45-erių politikas yra vienas vadinamojo krikdemiškojo konservatorių sparno lyderių, tad buvo vidinė opozicija liberalesnei partijos vadovybei. Jis į dabartinės kadencijos Seimą išrinktas kaip vienmandatininkas – tai reiškia, kad išvykus dirbti į Europos Parlamentą konservatoriai Lietuvos parlamente neteks vieno frakcijos nario. Tai dar labiau apsunkins balsų skaičiavimą valdančiojoje koalicijoje, ir taip balansuojančioje ties daugumos Seime riba.

Vilija Blinkevičiūtė. Lietuvių pamėgta dar nuo darbo socialinės apsaugos ir darbo ministre šio amžiaus pradžioje, politikė sugrąžino socdemus į partijų reitingų viršūnę. Dabar Lietuvos socialdemokratų partija yra favoritė laimėti Seimo rinkimus šiemet spalį, tačiau intriga, ar 64-erių V. Blinkevičiūtė nutars kandidatuoti į Seimą ir galbūt dirbti premjere, ar likti Briuselyje, tebeišlieka. Europos Parlamento nare ji renkama nuo 2009 metų.

Vytenis Povilas Andriukaitis. Socialdemokratų rinkimų sąraše jis buvo ketvirtas, tačiau rinkėjai jį pakėlė į antrą vietą. Pastaraisiais metais jis politinių pareigų nėjo, 2014 – 2019 metais dirbo už sveikatą ir maisto saugą atsakingu Europos Komisijos nariu, dar anksčiau buvo sveikatos apsaugos ministru. 72 metų politikas yra Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataras.

Aurelijus Veryga. Šis politikas Lietuvoje išgarsėjo, kai dirbdamas sveikatos apsaugos ministru 2016–2020 metais lyderiavo „valstiečių“ užmojams griežtinti alkoholio kontrolės politiką. Jis taip pat buvo vienas labiausiai matomų politikų koronaviruso pandemijos pradžioje. 47-erių A. Veryga tapo „valstiečių“ sąrašo Europos Parlamento rinkimuose lyderiu, kai sutiko atsiimti savo kandidatūrą prezidento rinkimuose, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai parėmus advokatą Igną Vėgėlę.

Dainius Žalimas. Jis liko penktas iš aštuonių kandidatų gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose, tačiau jau tada prognozuota, kad Europos Parlamento rinkimuose Laisvės partija pasirodys geriau. 51-erių D. Žalimas šiuo metu yra Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, o 2014–2021 buvo Konstitucinio Teismo pirmininku.

Virginijus Sinkevičius. Su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ išrinktas V. Sinkevičius pastaruosius penkerius metus dirbo Europos Komisijos nariu, atsakingu už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę. Būsimasis jauniausias europarlamentaras iš Lietuvos – 33 metų – politikas taip pat yra dirbęs Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministru.

Waldemaras Tomaszewskis. Jis į Europos Parlamentą renkamas nuo 2009 metų ir buvo perrinktas vėl, nepaisant abejonių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos galimybėmis pasiekti didesnių pergalių. Ši partija neperlipo patekimo į Seimą kartelės 2020 metais, o 2023 metais pralaimėjo Vilniaus rajono mero rinkimus. Rinkimų dieną Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas 59-erių W. Tomaszewskis dėvėjo marškinėlius su užrašu „Atsakykime į Dievo meilę“.

Petras Gražulis. Jam tai buvo vienintelė galimybė gauti politines pareigas, nes 65-erių P. Gražulis pernai per apkaltą pašalintas iš Seimo. Apkalta jam suorganizuota dėl balsavimo už kitą Seimo narį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) taip pat pernai patvirtino galutinį apkaltinamąjį nuosprendį politiko atžvilgiu vadinamojoje šaldytos produkcijos gamintojos „Judex“ byloje. Jis taip pat yra teisiamas dėl neapykantos kurstymo, nes 2022 metais Seime koneveikė LGBTIQ bendruomenę.

Petras Auštrevičius. Jis Lietuvos nepriklausomybės pradžioje dirbo diplomatu, vėliau buvo Vyriausybės kancleriu, o 2001–2004 metais – vyriausiuoju derybininku derantis dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. Į Europos Parlamentą 61-erių Liberalų sąjūdžio atstovas renkamas nuo 2014 metų.

The post Rinkimų rezultatai: ką lietuviai siųs į Europos Parlamentą appeared first on LAIKMETIS.

„Ilgesniam laikui pamiršti kokius nors žodžius yra sunkoka, kol dar yra pandemijos režimas, – Žinių radijui antradienį sakė socialdemokratas. – Priemonės, kurios per dvejus metu buvo pritaikytos, lieka tos pačios. Taip kad karantino galimybė, jeigu kur nors protrūkis bus milžiniškas, tokia galimybė išlieka.“

Taip jis kalbėjo paklaustas, ar šiuo metu galima ilgesniam laukui pamiršti tokius žodžius kaip karantinas.

„Pandemijos režimas yra visame pasaulyje ir jis dar nėra atšauktas ir nežadama kol kas jo atšaukti, kadangi bendras epidemiologinis vaizdas nedžiugina“, – teigė V. P. Andriukaitis.

Pasak jo, PSO yra informavusi šalis, kad šiuo metu būtų ypač sustiprintas budrumas.

Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, pastarosiomis savaitėmis fiksuojama kylanti nauja susirgimų banga. Tačiau kol kas dėl to ligoninės gydomų pacientų skaičius reikšmingai neišaugo.

V. P. Andriukaitis vylėsi, kad išvengti gausaus susirgimų skaičiaus turėtų padėti kaukės, patalpų vėdinimas, tačiau svarbiausia – atnaujinta vakcina nuo koronaviruso

V. P. Andriukaitis vylėsi, kad išvengti gausaus susirgimų skaičiaus turėtų padėti kaukės, patalpų vėdinimas, tačiau svarbiausia – atnaujinta vakcina nuo koronaviruso.

„Tokie optimistiniai samprotavimai, kad ji bus šį rudenį“, – kalbėjo PSO atstovas.

Siekiant taikomų priemonių efektyvumo, socialdemokratas paragino Vyriausybę „pastoviai sekti visuomenės nuotaikas ir pastoviai koreguoti informacinę kampaniją“.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje reguliariai auga ir šiuo metu siekia 266,7 atvejo. Ligoninėse gydomi 84 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų šeši – reanimacijoje.

The post PSO pasiuntinys V. Andriukaitis: daugėjant COVID-19 susirgimų, turime galvoti apie karantino alternatyvą appeared first on LAIKMETIS.

Ketvirtadienį politiko ir mediko, nepriklausomybės atkūrimo signataro perduotą dokumentų rinkinį ir kartu parengta virtualia paroda plačiau pristatęs archyvaras Darius Gudelis teigė, kad didelę dalį rinkinio sudaro V. P. Andriukaičio tėvų Alfonso Andriukaičio ir Liudos Gikytės-Andriukaitienės asmeninis archyvas, įskaitant sovietinę tremtį ir laiką grįžus iš jos, paties V. Andriukaičio biografiją atspindinčių dokumentų rinkinys, nuotraukos, kai kurie daiktai.

Taip pat perduoti sovietų KGB, sekusios šeimą, tardymo ir kiti dokumentai.

Archyve atsispindi ir 1990-ųjų kovo 11-osios dokumentų, 1992-ųjų Konstitucijos rengimas, vėlesnė V. P. Andriukaičio karjera.

Paties V. Andriukaičio teigimu, archyve aiškiai matomas ir 1989-ųjų Sąjūdžio solidarumas bei vėlesni politiniai procesai atkuriant nepriklausomą valstybę.

„Archyvuose tas atsispindi, archyvuose galite rasti be galo daug dokumentų, kas po to vyko, kodėl skilo, kodėl aš negaliu pritarti Vytauto Landsbergio daliai veiksmų, nes jie prisidėjo skaldant visuomenę“, – sakė V. P. Andriukaitis.

Lietuvos valstybės naujojo archyvo direktorė Danutė Kontrimavičienė pabrėžė, kad asmeniniai, šeimų archyvai paįvairina „pliką institucinę istoriją“ ir leidžia pamatyti „žmogaus atspaudą“ joje.

„Džiaugiamės, kad gerbiami signatarai Lietuvos valstybės naujajam archyvui sutinka perduoti dokumentus ir vienas jų – V. P. Andriukaitis, kuris jau 15 metų, nuo 2005-ųjų atiduoda archyvui dokumentus, o kas trejus–ketverius metus dokumentai papildomi. Vakar atvažiavo keturios didelės dėžės, suprantu, kad tai – ne paskutinis rinkinys, kurį turėsime“, – tvirtino D. Kontrimavičienė. 

Anot jos, kitąmet archyvas tikisi sutvarkyti visą V. P. Andriukaičio fondą, o šiuo metu virtualioje parodoje pateikta tik mažoji dalis dokumentų – jie fiziškai bus pasiekiami archyve visiems.

The post V. Andriukaičio archyvui perduotuose dokumentuose – valstybingumo raidos detalės appeared first on LAIKMETIS.