„Aš norėčiau, kad mes tokį sutarimą pasiektume, deja, manau, kad jis yra nelabai įmanomas. Kuo toliau mes viešai ieškosime būdų, kaip tą sanitarinį kordoną suburti, tuo labiau pakenksime patys sau. Kuo daugiau tu šneki apie kažką, tuo žmonės labiau tuo susidomi“, – Žinių radijui trečiadienį sakė politikas.

„Aš sakyčiau, kad nuo visų radikalų geriausia gintis, šnekėti ne per žiniasklaidą, o šnekėti vienas kitam. Demokratines vertybes išpažįstančios partijos turėtų sau tą viziją turėti“, – pridūrė jis.

Vakarietiškas vertybes išpažįstančias partijas, įskaitant reitingų lyderius socialdemokratus, burtis draugėn jau kurį laiką ragina valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Radikalu jis yra įvardinęs Remigijų Žemaitaitį ir jo partiją „Nemuno aušra“.

Socdemai tokią galimybę atmeta, tačiau partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė taip pat pareiškė, jog galimybė būti valdžioje kartu su „Nemuno aušra“ jai dabar yra sunkiai suvokiama, nors anksčiau svarstė tokį variantą.

Prezidentūra savo ruožtu tvirtina, kad R. Žemaitaičio antisemitiniai pasisakymai apsunkins jo galimybes būti valdančiojoje koalicijoje po Seimo rinkimų.

Pats „Nemuno aušros“ lyderis ragina sulaukti būsimų Seimo rinkimų rezultatų, argumentuodamas, kad valdžią renka visa visuomenė, o ne partijų pirmininkai.

Rugpjūčio pradžioje paskelbtame „Spinter tyrimų“ partijų reitinge ji užėmė antrą vietą, 10,2 proc. respondentų nurodė, kad balsuotų už šią politinę jėgą. Prezidento rinkimuose gegužę dalyvavęs R. Žemaitaitis surinko 9,21 proc. balsų ir liko ketvirtas.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.

The post V. Mitalas: apie radikalus kalbėti reikia ne viešai appeared first on LAIKMETIS.

„Nesu fanas šio mokesčio pratęsimo. Manau, kad jis savo darbą jau atliko. Labai buvo  aiškiai duotas lūkestis bankų sektoriui, kad šis mokestis bus laikinas“, – trečiadienį Žinių radijui teigė parlamentaras.

Anot jo, bankų solidarumo mokesčio pratęsimas rinkai pakenktų.  

„Mes dar kartą įsitikiname, kad prieiga prie kapitalo Lietuvoje yra labai skurdi, mums verkiant reikia naujų žaidėjų rinkoje. Naujų žaidėjų, kurie galėtų skolinti pinigus verslui už mažesnes palūkanas, negu daroma dabar vidutiniškai. Bankų solidarumo mokesčio pratęsimas tik pakenktų jai (bankų rinkai – BNS), o ne padėtų“, – pabrėžė V. Mitalas. 

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus šią savaitę tvirtino, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų.

G. Šimkaus teigimu, pernai dvejiems metams įvestas karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai įrengti skirtas mokestis nėra tvarus gynybos finansavimo šaltinis, jo bazė ateityje mažėtų, o jį pratęsus būtų nukrypta nuo „anksčiau užkoduoto laikinumo principo“.    

Anksčiau Vyriausybė teigė, kad pratęsti mokesčio neplanuojama, tačiau praėjusią savaitę premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, jog diskusija dėl kitąmet baigsiančio galioti laikinojo bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra baigta, dėl to konsultuojamasi su Lietuvos banku.

Pasak ministrės pirmininkės, mokesčio pratęsimas priklausytų nuo jo bazės – kiek pajamų valstybė galėtų surinkti iš šios įmokos.

Siekiant surinkti papildomų lėšų gynybai, dalis opozicijoje esančių politikų ragina Vyriausybę mokestį pratęsti.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę sakė, jog pritartų bankų solidarumo įnašo pratęsimui.  

Bankai už 2023 metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo, o už 2024-uosius jo gali būti sumokėta apie 220 mln. eurų. 

The post Bankų solidarumo mokesčio pratęsimas atgrasytų investuotojus, mano V. Mitalas appeared first on LAIKMETIS.

„Aš manau, kad alternatyvioje karo tarnyboje ar net ir toje pačioje karo tarnyboje, tačiau kituose daliniuose ar už IT, ar už dronus atsakingą, tikrai įmanoma rasti vietos visiems, kad mūsų pasipriešinimas, kariuomenės atgrasymas duotų maksimalų efektą“, – trečiadienį Žinių radijui kalbėjo V. Mitalas.

„Kai kuriuos dalykus Lietuva tikrai gali pati finansuoti, jeigu žmogus turi stiprią valią, bet neturi stiprios regos, tai tikrai šiuolaikinė medicina gali tą pataisyti, pakoreguoti, net ir galbūt už valstybės lėšas“, – pridūrė jis.

Seimas rudens sesijos pabaigoje pernai po pateikimo pritarė šauktinių reformai, kuri leistų pašaukti daugiau jaunuolių. Joje numatyta sudaryti galimybes tarnauti tiems, kurie nori, tačiau dėl sveikatos būklės negali atlikti privalomosios karinės tarnybos. Jie turės pareikšti norą atlikti tarnybą, o dėl jos trukmės ir formos apsispręs kariuomenės vadas.

Seimas rudens sesijos pabaigoje pernai po pateikimo pritarė šauktinių reformai, kuri leistų pašaukti daugiau jaunuolių

Pagal Vyriausybės pateiktą atnaujintą variantą, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai, tarnybos atidėti nebūtų leidžiama aukštosiose mokyklose studijuojantiems jaunuoliams.   
   
Šauktinių reformoje numatyta ir galimybė vaikinams pasirinkti – jie galėtų tarnauti šešis arba devynis mėnesius.

Šaukimo reforma buvo derinama bene metus, tačiau valdantieji konservatoriai tikisi su partijomis sutarti ir dėl visuotinio šaukimo. 

Apie jį imta kalbėti Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai nepavykus surengti greito sėkmingo kontrpuolimo ir ekspertams perspėjant, kad atkurianti pajėgumus Maskva ateityje gali didinti spaudimą NATO.

The post V. Mitalas: dėl sveikatos būklės netinkami šauktiniai galėtų atlikti kitas funkcijas appeared first on LAIKMETIS.

Penktadalį lėšų Seimo nariai panaudojo jau sausį.

Seimo vicepirmininko, atsakingo už komandiruotes, Vytauto Mitalo teigimu, lėšų padidėjimas susijęs su tuo, kad Lietuva šiemet pirmininkaus Europos Tarybai, taip pat gerokai suaktyvėjus parlamentinei diplomatijai.

„Dar prieš COVID-19 pandemiją Seimui komandiruotėms reikėdavo apie 500 tūkst. eurų per metus. Dabar gyvenimui einant į priekį, brangstant paslaugoms, natūralu, kad ta suma didėja“, – BNS sakė vicepirmininkas.

„Aš, pavyzdžiui, labai džiaugiuosi, kad Vašingtone Seimo Užsienio reikalų komiteto atstovai lankosi gana dažnai. Mes ten esame ir komunikuojame savo žinutę“, – teigė jis.

Pasak V. Mitalo, parlamentinei diplomatijai numatyta suma „yra tikrai adekvati“. 

Pagal Seimo valdybos patvirtintą planą, daugiausia – 269 tūkst. eurų – numatyta delegacijų tarptautinėse parlamentinėse organizacijose ir asamblėjose narių komandiruotėms.

Per 200 tūkst. eurų ketinama skirti parlamentinei diplomatijai, 90 tūkst. – Seimo vadovų darbo išvykoms, 80 tūkst. – Seimo komitetų atstovavimui susitikimuose, susijusiuose su pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai ir Europos Parlamento renginiuose, per 10 tūkst. eurų – su frakcijų veikla susijusioms komandiruotėms.

Seimo kanceliarijos duomenimis, vien per sausį parlamentarai komandiruotėms išleido penktadalį šių metų biudžeto – 138 tūkst. 846 eurus.

Išlaidos komandiruotėms ženkliau padidintos pernai, mat 2022-ųjų antrojoje pusėje šiam tikslui ėmė stigti lėšų. Pernai Seimo valdyba komandiruotėms buvo numačiusi 630 tūkst. eurų, bet išleido mažiau – 588 tūkst. 682 eurus.

„Džiaugiuosi, kad pernai šiek tiek sutaupyti pavyko“, – sakė V. Mitalas.

Ankstesniais metais – 2021 ir 2022 – Seimo narių darbo išvykoms būdavo numatyta po 300 tūkst. eurų.

The post Seimas parlamentarų komandiruotėms planuoja išleisti didžiausią sumą per šią kadenciją appeared first on LAIKMETIS.

„Man atrodo, įsispietė į kampą tie žmonės, kurie turėjo kuluaruose rasti geriausią sprendimą, ir dabar turi viešai skalbtis marškinius, bet abejoju, ar šitoj situacijoj, kai viskas neva Užsienio reikalų komitete turėtų spręstis, ar ten bus randamas kažkoks sprendimas, gal geriau vertėtų padaryti susitikimą prezidento ir užsienio reikalų ministro ir visą šitą melodramą užbaigti“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Mitalas.

Įstrigus ambasadoriaus Lenkijoje skyrimui į procesą įsitraukė Seimo Užsienio reikalų komitetas, klausimą aptaręs viešame posėdyje. Taip pat buvo nuspręsta dar vieną posėdį kviesti sausį ir mėginti rasti išeitį.

„Man labai gėda dėl situacijos, nes po šito viešo skalbinių demonstravimo kenčia tie žmonės, kurie dirba Lietuvai diplomatinėje tarnyboje, apie tuos žmones labai nedaug galvojama, kaip suprantu, nes kasdien nauja serialo serija paduodama“, – kalbėjo V. Mitalas.

Jis taip pat stebėjosi prezidento vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono versija, jog ginčas dėl naujų ambasadorių skyrimo kilo, nes esą „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti svarbias pozicijas.

„Nereikia vadovautis fantomais, kad čia kažkas kažką bando užvaldyti, iš šono padiktuoti, visi turim teisę feisbuke parašyti savo nuomonę ir to kažkaip bijoti, ypač prezidentui, neverta, nes atrodo labai nesolidu“, – sakė V. Mitalas.

Tęsiantis nesutarimams dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo Prezidentūra pasiūlė keisti URM vykdomą ambasadorių skyrimo tvarką.

Prezidentūros kanclerė taip pat antradienį raštu kreipėsi į URM kanclerę, prašydama pateikti prezidentui dokumentaciją apie URM vykdytus kandidatų į Lietuvos diplomatinių atstovybių, tarp jų ir ambasados Lenkijoje, vadovus atrankos konkursus.

F. Jansonas sakė, kad ginčas dėl naujų ambasadorių skyrimo kilo dėl to, jog „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti svarbias pozicijas

Gruodžio pabaigoje F. Jansonas sakė, kad ginčas dėl naujų ambasadorių skyrimo kilo dėl to, jog „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti svarbias pozicijas. Kaip vieną argumentų savo versijai pagrįsti jis nurodė Albino Januškos, kuris viešai sietas su „valstybininkais“, feisbuke skelbtus komentarus dėl ambasadorių skyrimo proceso.

Apie vadinamąjį valstybininkų klaną pranešta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui 2006 metais atliekant parlamentinį tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento veiklos.

„Valstybininkais“ neoficialiai vadinta tarnautojų ir pareigūnų grupė, galimai dariusi jų įgaliojimus viršijusį poveikį svarbiausiems Lietuvos politiniams ir ekonominiams procesams.

Valdantieji tvirtina, kad Prezidentūros priekaištai nėra pagrįsti ir primena F. Jansono darbą „Respublikos“ leidinių grupėje. Ši anuomet buvo glaudžiai sieta su prieš du dešimtmečius vykusia Rolando Pakso prezidentine rinkimine kampanija, o F. Jansonas joje dirbo daugiau nei dešimtmetį iki 2004-ųjų, buvo tuomečio dienraščio vyriausiuoju redaktoriumi.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas iš pareigų pasibaigus kadencijai buvo atšauktas nuo 2023 metų rugsėjo 7 dienos, ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.

G. Nausėda sakė, kad nesureikšmina stringančio ambasadoriaus į Lenkiją skyrimo ir ragina nekelti ažiotažo lygioje vietoje.

The post V. Mitalas dėl ambasadorių skyrimo: situacija darosi gėdinga appeared first on LAIKMETIS.

„Labai svarbu, jog Lietuvos investicijos į gynybą nebūtų suvokiamos taip, kad dabar čia reikia atiduoti paskutinius marškinius, viską dėti tik vardan gynybos pajėgumų stiprinimo“, – trečiadienį Žinių radijui sakė V. Mitalas. 

„Juk mes galime vystant Lietuvos gynybos pramonę palikti daug daugiau pinigų Lietuvos ekonomikoje“, – pridūrė jis. 

Pasak V. Mitalo, Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kurios į gynybos pramonės įmones pritraukia ir rizikos kapitalą, o dalis jos produkcija yra išbandyta Ukrainoje. 

„Tai leidžia mums tiek perkant ginkluotę sau, tiek perkant ginkluotę Ukrainai ir jai dovanojant šitame brutaliame kare, į gynybos pajėgumų vystymą žvelgti ne tik kaip į išlaidas, bet ir kaip dabar esančias ar kažkada būsimas pajamas“, – teigė V. Mitalas. 

„Jeigu tie pinigai (ginkluotės ar amunicijos įsigijimui – BNS) liktų Lietuvoje, tada mes suprastume, kad kažkoks beatodairiškas mokesčių didinimas, kuris kai kurių politikų lūpose čia lyg ir už kampo, gali būti ir nebūtinas“, – pridūrė jis.  

Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė praėjusią savaitę sakė, kad ministerija kitais metais stengsis sudaryti geresnes sąlygas auginti gynybos pramonę ir lengvinti jos veiklą.

ministerija kitais metais stengsis sudaryti geresnes sąlygas auginti gynybos pramonę ir lengvinti jos veiklą

Anot jos, ministerija jau parengė ir šiuo metu derina su institucijomis Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektą, kuris suteiks daugiau galimybių įmonėms augti.

Krašto apsaugos ministerijai trečiadienį Vyriausybei teikiant šaukimo į kariuomenę pokyčius, kurie, pasak ministro Arvydo Anušausko, sudarytų teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę, V. Mitalas pabrėžia, kad dėmesį pirmiausia reikėtų skirti investicijoms į infrastruktūrą ir kitoms priemonėms.

„Mano supratimu, visuotinio šaukimo idėja viena vertus nei buvo sustabdyta, nei yra kažkokia panacėja, kuri dramatiškai pakeistų Lietuvos saugumo būklę į gerą. Su šiuo paaiškinimu aš labai smalsiai lauksiu, ką Krašto apsaugos ministerija pasiūlys, kai mes davėme užduotį, kad nešti investicijų infrastruktūros grafiką, apsvarstyti, kaip ne tik šaukimu, bet ir krašto apsaugos savanorių pajėgų patrauklumu mes kai kurias problemas sprendžiame“, – teigė V. Mitalas.

„Tie darbai ne iki galo anksčiau buvo padaryti, gal dabar yra padaryti“, – pridūrė jis.

Kitų metų biudžete krašto apsaugai numatyta skirti kirti 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.

Dalis ekspertų sako, kad jei ne bankų solidarumo įnašas, iš esmės kariuomenė augančio finansavimo nepajustų.  Anot jų, Lietuva gynybai turėtų skirti bent 3 proc. BVP.

The post V. Mitalas: investuojant į gynybą, būtina stiprinti ne tik pajėgumus, bet ir jos pramonę  appeared first on LAIKMETIS.

„Nereikia kelti alaso, nereikia to pateikti kaip demono, kaip dabar bus indoktrinuojami moksleiviai. Anaiptol, didžioji dauguma, kas ten yra, nekelia diskusijų ir tiems, kurie kritikuoja, o dėl kelių aspektų tos programos atšaukt ar kažkaip keist nereikia, tuo labiau demonizuoti ar paversti prezidentinės kampanijos dalimi“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Mitalas. 

Tėvų forumas kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad per pamokas bus skleidžiama LGBT propaganda, piktinasi, kad vaikai bus mokomi apie kontracepciją, o ne susilaikymą nuo lytinių santykių. 

Advokatas Ignas Vėgėlė televizijos laidoje „Dėmesio centre“ teigė, kad vaikai šiose pamokose be kita ko bus mokomi „kaip tą kontraceptinę priemonę pasigaminti oraliniam seksui“. 

Anot V. Mitalo, gyvenimo įgūdžių programa moksleivius moko tų dalykų, apie kuriuos anksčiau buvo nutylima ir „prunkšdavo į alkūnę žmonės, juokdavosi“.

V. Mitalas priminė 2016 metais Vokietijoje sustiprėjusios kraštutinės nacionalistinės partijos „Alternatyvos ir Vokietija“ atstovų panašaus pobūdžio pareiškimus, kad mokykloje vaikams turi būti dėstoma apie tradicinę šeimą, kurioje yra tėtis ir mama, o visas kitas turinys turi būti pašalintas. 

„Labai patogus populistinis trafaretas, kuris kai kuriose knygose yra įrodyta, turi labai tiesioginių sąsajų su tuo, ko reikia iš esmės Kremliaus naratyvui skaldant Europą ir Europos Sąjunga. Tai šitas naratyvas dabar paimtas, yra gera proga tai padaryti“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas. 

Nuo šių mokslo metų mokyklose įdiegta gyvenimo įgūdžių pamoka 5 ir 7 klasėse dėstoma po vieną pamoką per savaitę, o 9 klasėje – po vieną pamoką kas dvi savaites. Palaipsniui nuo 1 iki 10 klasės šiam dalykui bus skiriama po vieną savaitinę pamoką.

Anot ŠMSM, svarbiausias šios pamokos tikslas – ugdyti mokinių socialinį ir emocinį raštingumą. 

Širvintų merė Živilė Pinskuvienė socialiniame tinkle skelbė, kad širvintiškių tėvai „gali būti ramūs“

Gyvenimo įgūdžių bendroji programa integruoja daug temų: socialinis ir emocinis ugdymas, sveikatos ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, žmogaus sauga, saugus eismas, pirmoji pagalba, lytiškumo ugdymas, psichinės sveikatos stiprinimas, lyčių lygybė, pagarbių santykių kūrimas, žmogaus teisės ir kt.

Anot V. Mitalo, lytinio švietimo tema Lietuvoje „labai keistoje būklėje iki šiol buvo“.

„Manau, kad atsiranda gyvenimo įgūdžių programoje daugiau tų visokių bendrų įgūdžių, kurie turėtų būti mokyklose mokomi tam, kad mūsų vaikai būtų pasiruošę geriau“, – sakė jis. 

Širvintų merė Živilė Pinskuvienė socialiniame tinkle skelbė, kad širvintiškių tėvai „gali būti ramūs“, nes gyvenimo įgūdžių pamokose bus koncentruojamasi į sveikos gyvensenos, higienos, žalingų įpročių ir smurto prevencijos problemas, mokiniams aktualius klausimus.

„Mūsų rajono mokyklose gyvenimo įgūdžiais nebus nei lytiniai santykiai tarp vienos lyties vaikų, nei oralinio sekso barjerinės plėvelės naudojimas. Širvintiškių mokinių tėvai gali būti ramūs“, – skelbė merė. 

Ministerijos teigimu, gyvenimo įgūdžių programos tikslas – paruošti vaikus suaugusiųjų gyvenimui.

The post „Laisvės" partija: gyvenimo įgūdžių programos atšaukti nereikia appeared first on LAIKMETIS.

„Mano supratimu, tie pakeitimai, kurie susiję su gyventojų pajamų mokesčio perstumdymais, turi būti minimalūs arba išvis jų nebūti. Mums reikėtų susikoncentruoti į pelno mokestį, pasižiūrėti, ar yra dalykų, kurie gerintų Lietuvos konkurencingumą pelno mokesčio įstatyme, ir tiek GPM, tiek nekilnojamo turto mokestį padėti į šalį“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Mitalas.

Jis mano, kad net ir mažesnes pajamas gaunantys dirbantieji pagal individualią veiklą turės mokėti didesnius mokesčius, be to, taps painesnis buhalterijos tvarkymas. 

„Man atrodo, kad bandydami pasiimti vieną kitą centą mes galime prarasti didesnes sumas“, – kalbėjo V. Mitalas. 

Laisvės partijos atstovas sako, kad Vyriausybė klaidingai formuoja lūkestį apie geresnę viešųjų paslaugų kokybę. 

„Aš kuo toliau, tuo labiau matau, kad atskiri (mokesčių reformos – BNS) dėmenys yra netikslingi, nepakankami arba net neteisingi ir kažkokio didelio pokyčio šita reforma ar taip, ar taip jau nebežada atnešti“, – kalbėjo V. Mitalas.

„Įgyvendindami akcizų pertvarką surinksime papildomai iki 200 mln. eurų sumą į biudžetą, o visa kita yra (...) diskusija ir sprendimai apie niekalus jau likę“, – pridūrė jis.

Įgyvendindami akcizų pertvarką surinksime papildomai iki 200 mln. eurų sumą į biudžetą

Laisvės partijos atstovas BNS patikslino, jog kalbėjo apie šiemet gegužę Seime priimtą „žaliųjų“ kuro akcizų paketą ir rėmėsi finansų ministrės Gintarės Skaistės pateiktais skaičiais.

Ministrės teigimu, per kelerius metus iš akcizų planuojama papildomai surinkti virš 200 mln. eurų.

V. Mitalas birželio pabaigoje yra sakęs, kad jeigu svarstant mokesčių pertvarką Seime atsirastų iniciatyvos didinti mokesčius arba įvesti naujus, „laisviečiai“ stabdytų tokios reformos priėmimą.    

Tuo metu Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė anksčiau sakė, kad frakcija Seime neremia didesnio individualios veiklos ir dovanų apmokestinimo, tačiau, pasak jos, reformos pakete yra gerų dalykų, pavyzdžiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlyti pelno mokesčio pakeitimai, kurie leistų lengviau augti 10 tūkst. smulkių įmonių.

Finansų ministrė G. Skaistė yra sakiusi, jog reforma padarys mokesčių sistemą patogesnę, leis paskirstyti mokestinę naštą skirtingoms verslo formoms.

Seimui teikiamos septynių įstatymų pataisos. Jomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas. 

The post Valdantieji: svarstant mokesčių reformą reikia koncentruotis į pelno mokestį appeared first on LAIKMETIS.

„Jeigu galim nestatyti, geriau nestatyti, aš vadovaujuosi tokiu noru, tokia taisykle ir kitų paminklų atvejais. Man atrodo, kad visi tie, kurie nori labai greit apstatyt Vilnių ar kitą miestą paminklais, savotiškai paima tas viešąsias erdves iš savo vaikų, tų kartų, kurios gyvens po jų, nes nori savo kartos akimis sudėlioti akcentus, kad jie liktų šimtams metų į priekį“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Mitalas.

Anot jo, kartais daug geriau yra „palaukti, pažiūrėt, kaip ta visa diskusija nusėda, o ne lėkti kaip išdegus akis ir savo vizijas, jausmus va dabar įprasminti betonu, bronza ar kitom medžiagom“.

Lietuvos rašytojų sąjungai siūlant pastatyti skulptūrą poetui J. Marcinkevičiui jo vardo skvere, Vilniaus meras Valdas Benkunskas antradienį paskelbė, kad sostinės savivaldybė nesiims spręsti dėl leidimo šiam įamžinimui, kol visuomenėje nebus sutarimo.

„Klausimo dėl paminklo J. Marcinkevičiui į tarybą neteiksime, kol visuomenėje nebus prieita vieningos nuomonės dėl šio paminklo reikalingumo“, – BNS antradienį perduotame komentare sakė meras.

Savo ruožtu Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkės pavaduotoja Vitalija Maksvytė tvirtina, kad organizacija  neatsisako Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato įamžinimo minties, tačiau pripažįsta, kad daug faktorių lems, ar projektas bus įgyvendintas. 

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2020 metais skverui prie Lietuvos rašytojų sąjungos būstinės K. Sirvydo gatvėje suteikė J. Marcinkevičiaus vardą. Lietuvos rašytojų sąjunga pernai paskelbė architektūrinio-skulptūrinio objekto J. Marcinkevičiui atminti konkursą, kurį laimėjo „Architektūros linijos“ architektų projektas „Trilogija“.

Diskusija dėl J. Marcinkevičiaus įamžinimo atsinaujino eseistui Vytautui Toleikiui leidinyje „Šiaurės Atėnai“ publikavus straipsnį „Justinas Marcinkevičius – iškiliausias tarybinis lietuvių poetas", viešojoje erdvėje iniciatyvą dėl paminklo šiam poetui komentavo ir daugiau viešųjų intelektualų, vadindami jį pertekliniu ar per ankstyvu.

Poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas bei visuomenės veikėjas J. Marcinkevičius (1930–2011) per kūrybos metus išleido apie 50 eilėraščių, vaikų poezijos, dramaturgijos, esė, publicistinių knygų, tarp žymiausių jo kūrinių – draminė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“.

Rašytojas buvo aktyvus Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, dalyvavo Sąjūdžio veikloje.

Jis 1957 ir 1969 metais yra pelnęs LSSR valstybinę premiją, 2001-aisiais – Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.

The post „Laisvietis" V. Mitalas apie paminklą J. Marcinkevičiui: jeigu galim nestatyti, geriau nestatyti appeared first on LAIKMETIS.

„Jeigu netikėtai ta reforma pavirs į tokį „Frankenšteiną“, kur Seimas nubalsuos visų rūšių socialdemokratams ir visų rūšių „valstiečiams“ iš kairės ir dešinės susivienijus taip, kad tas pasiūlymas po svarstymų Seime atrodys kaip „Frankenšteinas“, tada mes turėsime panaudoti savo buvimą koalicijoje tam, kad reformos priėmimą sustabdytume“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Mitalas.  

„Tada jau geriau jokios reformos negu „Frankenšteinas“, kuris užgula paprasčiausiu mokesčių didinimu ant Lietuvos žmonių – ir naujais mokesčiais, ir esamų mokesčių didinimu“, – pridūrė jis. 

Pasak V. Mitalo, daugiausia priekaištų „laisvečiai“ turi su gyventojų pajamų apmokestinimu susijusiems pakeitimams. 

„Sudėtingiausia istorija ir su liberalizmu, ir su mūsų palaikymu yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme – ten yra daugybė niuansų su individualia veikla dirbantiems žmonėms“, – teigė V. Mitalas.  

Sudėtingiausia istorija ir su liberalizmu, ir su mūsų palaikymu yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme

„Ir tas pajamų sudėjimas – kitoje įstatymo dalyje esantis pakeitimas – kada visos tavo metinės pajamos yra supliusuojamos ir apmokestinamos progresiniu tarifu. Tai čia yra toks dalykas, dėl kurio aš suprantu vakar Seimo salėje džiūgavo socialdemokratai, ir čia liberalizmo nėra daug“, – kalbėjo Seimo narys. 

„Turiu pasakyti, kad mes tikrai registruojame siūlymus, jau dabar dirbame ties jais tam, kad Lietuvos vidurinė klasė ne susilpnėtų dėl šito mokesčio paketo, o sustiprėtų“, – pridūrė V. Mitalas. 

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką. Toliau įstatymų paketą svarstys Seimo komitetai, jis į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti jau rudens sesijoje. 

The post V. Mitalas: geriau jokia reforma nei mokesčių didinimu žmones užgulantis „Frankenšteinas“ appeared first on LAIKMETIS.