„Penktadienį Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje išrinktas Klaipėdos miesto meru Arvydas Vaitkus, su koalicijos partneriais, pasirašys valdančios daugumos sutartį ir veiklos programą“, – informavo A. Vaitkaus komitetas „Ištikimi Klaipėdai“. 

Anksčiau skelbta, kad koaliciją kartu su A. Vaitkaus komitetu turėtų sudaryti palaikymą antrajame ture išreiškusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei partija „Laisvė ir teisingumas“, tačiau pastarosiomis dienomis užsiminta ir apie ketvirtą politinę jėgą, prisijungsiančią prie koalicijos. 

Pats A. Vaitkus žiniasklaidai neatskleidė, kas yra ši ketvirtoji politinė jėga.

Valdančiojoje koalicijoje penktadienį BNS žiniomis bus galima išvysti Lietuvos socialdemokratų partiją, prie kurios yra prisijungęs ilgametis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. 

Valdančiojoje koalicijoje penktadienį BNS žiniomis bus galima išvysti Lietuvos socialdemokratų partiją, prie kurios yra prisijungęs ilgametis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas

„Palikim kažkokią intrigą, nors kažkiek. Palikim iki rytojaus“, – BNS teigė V. Grubliauskas.

„Sakyčiau, apie tai pirmiausia turėtų kalbėti būsimasis koalicijos formuotojas, lyderis, naujasis meras. Iš jo lūpų turėtų eiti informacija, laikyčiausi subordinacijos. Skaičiuoti visi moka, įžvelgti užverstas kortas žmonės moka ir supranta, kažkokių didelių kriminalų ar paslapčių neįmenamų turbūt kaip ir nėra, bet rytoj tai taps vieša, oficialu“, – kalbėjo 12 metų miestui vadovavęs meras. 

Klaipėdos taryboje daugiausiai, aštuonis mandatus iškovojo politinis komitetas „Ištikimi Klaipėdai“. Po septynis mandatus pelnė partija „Laisvė ir teisingumas“ ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Po tris mandatus teko Liberalų sąjūdžiui, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai ir Lietuvos socialdemokratų partijai.

The post Klaipėdoje bus pasirašoma koalicinė sutartis, galimai prisijungs ir V. Grubliauskas appeared first on LAIKMETIS.

„Realias“, – į klausimą kokias savo galimybes mato savivaldos rinkimuose ketvirtadienį žurnalistams sakė išankstiniame balsavime dalyvavęs V. Grubliauskas. 

„Labai blaiviai, racionaliai, labai bešališkai vertinu situaciją, visas aplinkybes, nesu nei naivus idealistas, nei kažkoks tragikomiškas optimistas – tikrai ne. Klaipėdiečiai pasirinks“, – teigė meras.

Anot V. Grubliausko, nė vienas rinkimuose dalyvaujantis kandidatas mieste neturi „kažkokio scenarijaus sužlugdyt, nusmukdyt, trukdyt, stabdyt“.

„Tikrai manau, kad ne. Skiriasi galbūt scenarijai, tačiau aš esu už patirtį, už atsakomybę, už stabilumą judėjime, bet ne stabilumą stovėjime, ne už stagnaciją, bet už dinamiką, ateitį, kuria tikiu ir į kurią kviečiu“, – kalbėjo V. Grubliauskas. 

Paklaustas, ar mato save antrajame ture ir su kokiu kandidatu, V. Grubliauskas buvo santūrus.

Jeigu matys klaipėdietis mane antrame ture – aš tam pasiruošęs, o su kuo – irgi nuspręs klaipėdietis

„Ne aš save turiu matyti antrame ture. Jeigu matys klaipėdietis mane antrame ture – aš tam pasiruošęs, o su kuo – irgi nuspręs klaipėdietis, todėl į tai žiūriu ne asmeninių tam tikrų planų ar projekcijos prizmės kontekste, bet žiūriu į tai ir vertinu kaip klaipėdiečių pasirinkimą“, – kalbėjo V. Grubliauskas.

Su Socialdemokratų partija pirmą kartą rinkimuose dalyvaujantis meras nebuvo linkęs atskleisti ir lūkesčių taryboje. Mero teigimu, suplanuoti pasiekimai yra „realūs, adekvatūs“. 

„Klausimas į kurį bevelyčiau šiai minutei taip tiksliai skaičiais neatsakinėti, – sakė meras. – Be abejo, kiekviena politinė jėga, kiekvienas politikas dalyvaudamas rinkimuose dalyvauja ne tam, kad pralaimėtų ar išeitų su niekuo. Turbūt visi turi ambicijų, visi turi tam tikrų planų, ne išimtis ir socialdemokratų partija. Yra tam tikros viltys, tam tikri lūkesčiai, tam tikri planai, bet aš tikrai neskubėčiau juos vertinti kaip kažkokį užsibrėžtą tikslą, kurio nepasiekus būtų kažkokia drama“.

Ketvirtos kadencijos siekiantis miesto vadovas pernai lapkritį paskelbė prisijungiantis prie socialdemokratų. 

Iki 2018 metų politikas priklausė Liberalų sąjūdžiui, o praėjusiuose rinkimuose dalyvavo su savo vardo komitetu, kurio gretos per ketverius metus taryboje gerokai praretėjo. Šis komitetas su konservatoriais sudarė valdančią koaliciją.

Klaipėdos mero posto siekia dar 10 kandidatų. Tarp stipriausiųjų įvardijami konservatorius Audrius Petrošius bei „valstiečių“ atstovė Ligita Girskienė, taip pat su komitetu dalyvaujantis buvęs uosto vadovas Arvydas Vaitkus. 

Mero posto siekia ir buvęs Seimo narys Naglis Puteikis, atstovaujantis Tautos ir teisingumo sąjungai.

Liberalų sąjūdis kandidatu antrą kartą iš eilės iškėlė buvusį savivaldybės administracijos vadovą S. Budiną. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – Artūrą Bogdanovą, partija „Laisvė ir teisingumas“ – Remigijų Žemaitaitį. 

Darbo partija rinkėjams pasiūlė Giedriaus Bindzos kandidatūrą, Lietuvos žaliųjų partija – Arvydo Ekčio, Laisvės partija – Birutės Andruškaitės.  

The post Ketvirtos kadencijos mero poste siekiantis V. Grubliauskas: galimybes vertinu kaip realias appeared first on LAIKMETIS.

Sekmadienio vakarą meras feisbuke skelbė, kad miestą valančioms bendrovėms pareiškė pretenzijas ir neatmeta, kad joms bus taikomos nuobaudos. 

„Galima teigti, kad mašinų, valančių miesto gatves pakanka, vairuotojų taip pat, dirbama pakankamai intensyviai, tačiau "egiptietiška" druska (nebe baltarusiška, kaip buvo iki šiol), kurią viešųjų pirkimų būdų nusipirko "valytojai" Klaipėdoje (o ir regioninių kelių prižiūrėtojai taip pat), deja, bet neatitinka keliamų reikalavimų mūsų žiemos sąlygoms<..>

Manau, kad sankcijos iki pačių griežčiausiųjų bus pritaikytos, bet gatvėse ir keliuose slidinėjome vakar, slidinėjame ir šiandien, nors tos druskos, „afrikietiškosios“, beriama buvo gerokai daugiau nei reikėtų pagal normatyvus. Tačiau efektas – arba minimalus, arba jo net ir nebuvo ir tai, deja, bet faktas“, – feisbuke skelbė meras.

V. Grubliauskas skelbė susitiksiantis su bendrovių, kurios dalyvauja miesto valyme, vadovais, „kad nedelsiant būtų rasti reikalingi ir operatyvūs sprendimai, o miesto gatvės ir šaligatviai būtų valomi kaip pridera“. 

Ne tokia veiksminga druska

Uostamiesčio gatves valančios bendrovės teigia darančios viską – valančios sniegą, beriančios smėlį ir druską, tačiau pastaroji į oro sąlygas reaguoja kitaip nei anksčiau naudota baltarusiška druska.

„Mes kalti būtume, jei neišvažiuotume, o kai išvažiuoji, ir beri, ir valai, ir to sniego tiek per kelias dienas kiek žiemų nebuvo“, – BNS sakė šiaurinę Klaipėdos miesto dalį valančios bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ vadovas Vaidas Ramanauskas. 

Mes kalti būtume, jei neišvažiuotume, o kai išvažiuoji, ir beri, ir valai, ir to sniego tiek per kelias dienas kiek žiemų nebuvo

Anot jo, šį savaitgalį darbo valant gatves įdėta itin daug, tačiau „rezultato gero neturime“.

„Pirmas dalykas, dėjo daug sniego, buvo piko metas ir po to staigiai krito temperatūra, tai iškart važinėtą sniegą pavertė ledu. Ir toliau, kada po piko išvažiavo mašinos, (teko – BNS) bert ir valyt, jau ledas po apačia suformuotas, – sakė V. Ramanauskas. – Kaip parodė praktika, kadangi baltarusiškos druskos nebėra, yra egiptietiška, ji neefektyviai tirpdo“.

Bendrovės vadovo teigimu, šiomis dienomis gatvėse buvo išbertas rekordinis kiekis druskos, tačiau jis ledo nesutirpdo. Specifikacijose nurodoma, kad ši druska efektyviausia esant -12 laipsnių temperatūrai. Klaipėdoje temperatūra kol kas nebuvo nukritusi žemiau -10.

„Buvo -10, ji netirpo, o ar tirptų prie -12, nežinia“, – kalbėjo vadovas, 

V. Ramanauskas teigė, kad bendrovės „tokia situacija tikrai nedžiugina“, tačiau vairuotojai šešiomis transporto priemonėmis dirba pakaitomis tiek dieną, tiek naktį. Į pagalbą pasitelktas ir subrangovas. 

„Darbą padarai, bet viduj jautiesi blogai, nes efekto nėra. Žmonės pikti, pikta valdžia, baudom ir kitom sankcijom kalba, bet situacija nepasikeis, druskos nesuminkštinsime“, – sakė bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ vadovas. 

Bėrė gausiau

Pietinę miesto dalį valančios bendrovės „Vakarų švara“ vienas bendrasavininkų Virgilijus Šidlauskas BNS teigė, jog kelių barstymui įmonė dar turėjo užsilikusios baltarusiškos druskos, nors naudoja ir egiptietišką. 

„Baltarusiškos nedaug turėjom, beriam egiptietišką, bet reaguoja prasčiau – tai faktas. Reaguoja prasčiau į sniegą, į temperatūrą, prasčiau dirba, nei dirbdavo ana“, – sakė V. Šidlauskas

Anot jo, bendrovė druskos bėrė daugiau nei tradiciškai, tačiau situaciją veikia ir pačios oro sąlygos – gausus sniegas, žema temperatūra. 

Savaitgalį bendrovė sulaukė skambučio iš miesto valdžios, tačiau, pasak V. Šidlausko, „didelių pretenzijų niekas nereiškė“. 

Jo teigimu, pietinėje miesto dalyje gatvės buvo maksimaliai valomos ir pakankamai švarios. 

The post Klaipėdos meras dėl slidžių gatvių kaltina egiptietišką druską, rengia pasitarimą appeared first on LAIKMETIS.

A. Razbadauskas teigė pasirinkęs konservatorių kandidato, dabartinio Seimo nario Audriaus Petrošiaus komandą dėl jaunatviško veržlumo ir lyderystės.

„Telkiama jauna komanda, bus Audriaus lyderystė. Klaipėdos miestui reikia pokyčių, jie įmanomi dirbant jaunai energingai komandai“, – pirmadienį per sąrašo lyderio pristatymą Klaipėdoje sakė A. Razbadauskas.

Jis teigė, kad jam įspūdį padarė A. Petrošiaus lyderystė sprendžiant klaipėdiečių problemas dirbant miesto taryboje ir Seime telkiant vietos bei nacionalinio lygmens politikus steigiant Klaipėdos universitetinę ligoninę.

Jis teigė, kad jam įspūdį padarė A. Petrošiaus lyderystė sprendžiant klaipėdiečių problemas

A. Petrošius sąrašo lyderio pasirinkimą vadino nestandartiniu sprendimu.

„Ne paslaptis, kad esu telkiantis žmogus ir ieškojau tokio pat tipo žmogaus, kuris gebėtų ne tik telkti klaipėdiečius, bet ir geriausiai jiems atstovauti. Buvo tikras iššūkis perlipti per save ir ieškoti nestandartinio sprendimo. Manau, kad sprendimą radome, suradome tokį variantą, kuris su manimi ir mano jaunatviška energija, mano patirtimi viešajame ir privačiame sektoriuje, su mano politine patirtimi savivaldybės taryboje, Seime, kartu sukooperavę savo gebėjimus ir patirtį tiek politikoje, tiek asmeniniame gyvenime sudarytų labai stiprų branduolį“, – kalbėjo konservatorių kandidatas į merus. 

2019 metai į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą A. Razbadauskas kandidatavo visuomeninio rinkimų komiteto „Vytautas Grubliauskas ir komanda“ sąraše, buvo įrašytas antru numeriu.

Tarybos nariu jis yra nuo 2011 metų, dvi pirmas kadencijas rinktas kaip partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas.

Nuo 2019 metų A. Razbadauskas eina Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas.

Savivaldos rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų kovo 5 dieną.

The post V. Grubliausko bendražygis A. Razbadauskas bus Klaipėdos konservatorių sąrašo lyderis appeared first on LAIKMETIS.

Jis socialiniuose tinkluose paskelbė klaipėdiečių apklausą, kurioje klausia, ar drastiškai brangstant energijos resursams šią žiemą Klaipėdoje turėtų vykti tradicinis Šviesų festivalis.

V. Grubliausko teigimu, ši apklausa parodys dvi galimybes – nedaryti nieko ir laukti kol situacija pagerės arba ieškoti sprendimų, kurie būtų adekvatūs esamai situacijai dėl išaugusių elektros kainų. 

„Aš vertinčiau simbolinės apklausos rezultatą kaip postūmį ieškoti kitų galimų sprendimų būdų, kurie nekeltų erzelio, nepykintų, neskaudintų nieko ir neatrodytų kaip puota maro metu arba išlaidavimas visiškai neatsižvelgiant į tai, kas vyksta pasaulyje“, – BNS sakė Klaipėdos meras.  

Anot jo, tai nėra oficiali Klaipėdos miesto savivaldybės paskelbta apklausa, tačiau padės susidaryti gyventojų nuomonę šiuo klausimu.

„Tai ne ta formalioji apklausa, kurią inicijuoja meras, suburia komisiją, suformuoja klausimą, po to jau skelbia tą apklausą, mėnesį ar kiek, o apklausos rezultatai, jei sudalyvavo kiek ten priklauso miestiečių, tampa patariamąja nuomone tarybai. Čia ne tas atvejis. Čia tiesiog noras socialiniuose tinkluose pasidalinti nuomone, kaip miestiečiai žvelgia į šitą idėją“, – sakė meras.

Jo teigimu, artimiausias festivalis, kuris tradiciškai vyksta vasario mėnesį, turės būti kitoks. Tai diktuoja elektros kainos. 

„Galiu drąsiai pasakyti, kad tas šviesų festivalis, kokį mes turime savo vaizduotėse iš pastarųjų metų, kai visas senamiestis ir nemaža dalis miesto teritorijos apšviečiama prožektoriais, įvairiais rakursais, instaliacijomis, apie tokius sprendinius pamiršti reikėtų ir apie tai nesiimsime kalbėti“, – sakė Klaipėdos vadovas.

Jo teigimu, festivaliui derėtų ieškoti „inovatyvių, šiuolaikiškų sprendimų“, įdarbinant saulės energiją ir ieškant kitų alternatyvų. 

„Galėtume kalbėti apie istorijos tęstinumą, bet visiškai naujam kontekste, nutolstant nuo to įprastinio įvaizdžio, stereotipo, koks susiformavo per eilę metų. Šiai minutei tokio festivalio koks buvo, sunkiai įsivaizduoju, bet kad jis galėtų būti kitoks, idėjų laukiam pliūpsnio, lietaus, diskusijos dėl to“, – kalbėjo V. Grubliauskas.

Klaipėdos miesto vadovas teigė miestiečių išreikštą nuomonę vertinsiantis kaip ženklą, ar klaipėdiečiai yra už pokyčius.

Šviesų festivalis Klaipėdoje rengiamas nuo 2015-ųjų. 

The post Dėl išaugusių elektros kainų Šviesų festivalis turės būti kitoks - Klaipėdos meras appeared first on LAIKMETIS.

Klaipėdos mero „praregėjimas“

Nors laipsniškas  sovietinio paveldo šalinimas iš viešųjų erdvių Lietuvoje vyko nuolatos, tačiau istorinės atminties klausimai retai domindavo politikus. Netgi diskusijoms apie tokio paveldo vertingumą, reikalingumą ar žalą dėmesio buvo nedaug.  

Tačiau prasidėjus karui Ukrainoje viskas pasikeitė. Štai net ir Klaipėdos meras V. Grubliauskas, keletą metų leidęs organizuoti miesto skulptūrų parke atvirai prorusiškus minėjimus ir ignoravęs visuomenininkų pasiūlymus naikinti sovietmečio garbinimo panteoną uostamiestyje, griebėsi skubių memorialo šalinimo darbų.

Kyla klausimas, ar vienuolika metų miestui vadovaujantis politikas tik dabar išgirdo, kas dedasi jo valdose? Kodėl meras užsikimšdavo ausis, kai kasmet Gegužės 9- ąją rusų partijų politiniai aktyvistai viešai dergdavo Lietuvos laisvės kovas ir kartodavo apie nedėkingus lietuvius, kurie užmiršo, kad sovietų armija išvadavo ir padovanojo Lietuvai Klaipėdą?

Daug svarbiau už pačius paminklus yra emocijos, kurias jie teikia toje vietoje gyvenantiems ar tiesiog pro šalį traukiantiems žmonėms. Klaipėdos skulptūrų parke esantis memorialas, akivaizdu, buvo užkonservuoto sovietinio militarizmo vieta, tapusi ne vieta mirusius pagerbti, bet antivalstybiniams veikėjams reikšti savo pozicijas. Atlikti politinį seansą apie „neteisingą“ Lietuvos istoriją, lietuvių nedėkingumą juos išvadavusiems rusams ir priminti tarybinės armijos šlovę, be abejo, ignoruojant jos nusikaltimus.

Nuo nepriklausomybės prabėgo 32 metai, karas Ukrainoje irgi prasidėjo ne prieš keletą mėnesių, bet prieš aštuonetą metų. Kas atsakys už ideologinę žalą, kurią tokių memorialų egzistavimas ir kasmetinių antivalstybinių renginių toleravimas padarė jaunoms rusakalbių moksleivių galvelėms? Ar neapykantos Lietuvai toleravimas ir jos platinimas miesto centruose nėra apskritai nusikalstama?

Paminklas nėra tik atmintis, nėra tik istorija - tai ir gyva šios dienos emocija, reakcija bei nuostata. Kai kada – atvirai antilietuviška, kaip, kad visada buvo Klaipėdos atveju.

Sava ir svetima istorija bei „kovos su kaulais“

Siūlant naikinti paminklą paliečiamas ne tik pats paminklas, bet ir žmonių, kurie tapatinasi su paminklo idėja emocijos ir nuostatos. Dėl to svarbu ne tik pasakyti, kokios nuostatos peržengia valstybingumo ribas Lietuvoje, bet ir nubrėžti ribą ką, kur ir kaip galime panaikinti.

Paminklas nėra tik atmintis, nėra tik istorija - tai ir gyva šios dienos emocija, reakcija bei nuostata.

Dalis visuomenės ir net ekspertų teigia, jog šie paminklai, nepaisant jų neigiamo politinio krūvio, yra Lietuvos istorijos dalis, kurią turime pažinti ir dėlto palikti viską taip, kaip buvę. Visgi, sunku sutikti su teiginiu, kad pagal okupantų reikalavimus matomiausiose vietose pastatyti paminklai buvo „mūsų“.

Dažnai primygtinai rodomas JAV pavyzdys apie tai, kaip pasikeitus politinėms nuostatoms Amerikoje griaunami konfederatų generolų ar net šalies kūrėjų, tokių kaip T. Jeffersonas skulptūros, čia netinka.

Ne pasikeitusios politinės nuostatos Lietuvoje, o galutinis sovietinės nostalgijos nusikratymas karo fone pagaliau leidžia naujai įvertinti sovietinį palikimą. Amerikiečiai išties elgiasi kvailai griaudami savo istorijos ženklus dėl pasikeitusių valdančiųjų požiūrio ar asmeninių antipatijų minėtoms istorinėms asmenybėms. Nepaisant nuostatų, tai vis dėlto yra jų pačių, o ne kitos šalies kurtos istorijos dalis. Galbūt ne visada pačios šviesiausios, bet tai yra jų kurta istorija. Tuo tarpu Lietuvoje esame įtikinti daugelį metų svetimą, primestos iš išorės mums istorijos dalį toleruoti ir priimti kaip „savą“.

Pagrįstai yra bijoma, kad paminklų griovimo vajus gali sunaikinti visus bent kiek nevienareikšmiškai vertinamus istorijos riboženklius. Dėl to turėtume sutarti brėžti liniją, kad bet kokių nepriklausomos Lietuvos statytų paminklų, atminimo lentų, skulptūrų, tarpukario ar jau atkurtos Lietuvos laikais statytų ženklų naikinti negalime. Tai ne ko nors kito, bet mūsų pačių apsisprendimų atminties sąrašas.

Šiuo atveju, Vilniaus mero R. Šimašiaus sprendimas panaikinti K. Škirpos alėją ir bandymai sunaikinti J. Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą ant LMA Vrublevskių bibliotekos, neabejotinai patenka į dalykų „ko nedaryti“ su istorine atmintimi sąrašą.

Daug diskusijų kelia ir tai, kad dažniausiai šie atminimo ženklai pastatyti ant laidojimo vietų, kuriose užkasti sovietų kariai. Pagarba mirusiems lyg ir įpareigoja nebekvestionuoti jų poilsio vietos. Bet kokie paminklų naikinimai ar svarstymai dėl perlaidojimo tučtuojau išvadinami „kova su mirusiais“, „kova su nebegalinčiais apsiginti“, į amoralaus beširdžio poziciją pastatomas laidojimo vieta suabejojęs pilietis. Bet ar vietoje šios kapinės?

Patraukę šonan emocingai graudžius posakius turėtume paklausti – o ką šie palaikai veikia miestų aikštėse, ir kodėl jie vis dar ne mūsų miestų kapinėse? Niekas netrokšta lygiuotis į Rytų barbarus, kurių pomėgis, žinome iš istorijos, buvo iškasti savo priešų lavonus ir tampyti juos pririšus prie savo žirgo, tačiau kodėl iki šiol demonstruojama tokia nepagarba palaikams?

Kodėl tie mirę kūnai guli vis dar ne ten, kur jiems pridera? Ar tikrai nusikalto tie, kurie galvoja, kad tokio memorialo ir žmonių laidojimo vieta kur kas geriau tiktų kapinių teritorijoje? O gal, visgi, nusikalto tie, kurių sprendimai nulėmė, kad Lietuvos miestai tapo prifarširuoti tokių neįprastų laidojimo vietų kaip Palangoje, Klaipėdoje ir kitur? Svarstant tokius klausimus šiandien yra pats metas atsisakyti graudžių lozungų ir pamąstyti logiškai, drąsiai užduodant šiuos klausimus.

Ne tik neigti, bet ir teigti

Siekiant sukurti istorinę atmintį, kuri ne niekina, o skatina didžiuotis savo šalies istorija, įkvepia gyventojus ir kviečia ją pažinti, nepakanka desovietizuoti viešųjų erdvių. Būtina jas užpildyti savo istoriniu pasakojimu, kuriame įamžintume mūsų laisvės kovotojus ir valstybės kūrėjus.

Nors dažnas skeptiškai žvelgia į naujų paminklų statybą sovietinių paminklų griovimo fone, vadina tai „vienų balvonų keitimu kitais“, toks mąstymas tik uždaro mus sovietų primestos istorijos pasakojime, įdiegiant mintį, kad privalome saugoti sau svetimus simbolius ir šalintis savos istorijos kūrimo.

Klaipėdos merui nepakaks desovietizuoti uostamiesčio. Kitąmet, artėjant Klaipėdos sukilimo šimtmečiui, būtų puiki proga ne tik naikinti priešišką istorinę atmintį, bet ir parodyti, kad Klaipėda – tai neatskiriama Lietuvos istorijos ir valstybės dalis.

Kas geriau nei Klaipėdos krašto patriarcho Martyno Jankaus skulptūra mieste galėtų įamžinti didžiausią karinį ir politinį Lietuvos šimtmečio pasiekimą: Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimą?

Paminklo statymas nėra tik istorinio fakto fiksavimas ar pagarba praeičiai, bet ir pasididžiavimo dabar gyvenantiems žmonėms formavimas. Tai parodymas, kad mūsų istorija nėra vien kančių sąrašas, bet taip pat ir pergalės, kova bei principai.

Sovietinės nostalgijos atstovai daug metų turėjo vietas susirinkti ir švęsti dabar Rusijos bandomą reanimuoti sovietinį imperializmą. Tuo tarpu atlaisvintose mūsų miestų vietose, Lietuvos etmonai, partizanai, patriarchai ir Lukiškių Vytis vis dar laukia savo eilės įkvėpti lietuvius.

The post Dovilas Petkus. Apie savą ir svetimą istoriją ir kovą „su kaulais“ appeared first on LAIKMETIS.

„Jūros šventė turi įvykti, tačiau tikrai nelaukiame joje nepasiskiepijusių žmonių – tų žmonių, kurie kelia grėsmę ir sau, ir kitiems“, – BNS antradienį sakė miesto vadovas.

„Kad ją atšauktume ar atidėtume, turėtų būti visiškai ekstremali situacija“, – pridūrė jis.

V. Grubliausko teigimu, likus trims dienoms iki šventės, ją atšaukti ar nukelti būtų netinkamas sprendimas, nes renginyje ketina dalyvauti „gausybė burlaivių iš viso pasaulio, yra sukviesti atlikėjai“.

Vis dėlto meras pabrėžė, kad šventėje imuniteto neturintys žmonės nėra laukiami.

Vis dėlto meras pabrėžė, kad šventėje imuniteto neturintys žmonės nėra laukiami.

„Natūralu, kad patikrinti žmonių, kurie atvažiuos į šventę, ar turi jie skiepo pažymėjimą, galimybių pasus, fiziškai neįmanoma. Būkit patys sau kontrolieriai“, – sakė V. Grubliauskas.

Jis taip pat teigė kalbėjęsis su Jūros šventės organizatoriais ir jų paprašęs papildomo saugumą užtikrinančių priemonių paketo. Vienas iš galimų griežtinimų – neleisti žmonėms lankytis „burlaiviuose ar kitose vietose, kur susibūrimus sunku kontroliuoti“.

Klaipėdoje šiuo metu fiksuojamas didžiausias sergamumas COVID-19. Skaičiuojant 14 dienų naujų atvejų rodiklis 100 tūkst. siekia 108,7. Tai yra beveik tris kartus daugiau nei šalies vidurkis. Klaipėda šiuo metu yra vienintelė savivaldybė, patenkanti į raudonąją zoną.

Pastarąją savaitę mieste nustatoma po keliolika naujų užsikrėtimų. Šiuo metu koronavirusine infekcija Klaipėdoje serga apie pusantro šimto žmonių. 

Jūros šventė uostamiestyje vyks penktadienį–sekmadienį, epidemiologai nerimauja, kad masiniai žmonių susibūrimai, net ir siekiant užtikrinti saugumo rekomendacijas, gali padidinti koronaviruso plitimo riziką. 

The post Jūros šventės atšaukti neplanuojama, tačiau reikės daugiau dėmesio saugumui, sako meras appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė uostamiesčio savivaldybė, grįžimo galimybės aptartos su švietimo įstaigų  vadovais, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro bei Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistais, tačiau daugelis jų išsakė poziciją, jog užtikrinti saugų grįžimą, testavimą, srautų reguliavimą ir kitų reikalavimų įgyvendinimą būtų gana sudėtinga, o mokslo metams artėjant į pabaigą grįžimo nauda greičiausiai nebebus didelė.

Anot mero Vytauto Grubliausko, kiekvienoje švietimo įstaigoje situacija gali būti skirtinga, skirtingas ir bendruomenių nusiteikimas, tačiau principinė miesto pozicija – į mokyklas grįžta tik abiturientai, mišriu (kontaktiniu ir nuotoliniu) būdu toliau ugdomi ir pradinukai.

„Miesto pozicija – 5–11 klasių mokiniams pabaigti mokslo metus nuotoliniu būdu ir teikti prioritetą abiturientų grįžimui, kad būtų galima saugiai ruoštis egzaminams ir organizuoti egzaminų sesiją“, – sakė V. Grubliauskas.

Jo teigimu, mokykloms, kurių bendruomenės vis dėlto norėtų grįžti į kontaktinį ugdymą, „niekas kategoriškai kelio neužkirs“, tačiau jos privalės įgyvendinti visus saugumo reikalavimus.

Pagal Vyriausybės nutarimą, į mokyklas abiturientai gali grįžti nuo pirmadienio, o  5–11 klasių mokiniai – nuo gegužės 10 dienos. Galutinius sprendimus leista priimti savivaldai.

Klaipėdos savivaldybės duomenimis, iš 12-os miesto gimnazijų į kontaktinį ugdymą kitą savaitę grįš daugiau nei 90 proc., o beveik pusėje šių mokyklų sutiko grįžti visi dvyliktokai. Abiturientai kviečiami testuotis greitaisiais antigenų testais, nors tai nėra privaloma.

Apie tai, jog 5–11 klasių Vilniaus moksleiviai metus baigs mokydamiesi namuose anksčiau skelbė ir sostinės meras Remigijus Šimašius. Jis sakė siūlysiantis kas antrą savaitę organizuoti pamokas lauke.

The post Klaipėdoje 5–11 klasių mokiniai mokslo metus baigs nuotoliniu būdu appeared first on LAIKMETIS.