Katalikų vadovai teigia, kad šis įstatymas yra „akivaizdus įsikišimas“ į jų tikėjimo praktiką ir pažeidžia Pirmosios JAV Konstitucijos pataisos bei Vašingtono valstijos konstitucijos garantuotas religijos laisves.

Ieškinį JAV Vakarų Vašingtono apygardos teismui Takoma mieste ketvirtadienį pateikė Sietlo arkivyskupijos, Spokane ir Jakimos vyskupijų vadovai bei keli kunigai. Atsakovais įvardyti demokratų partijos gubernatorius Bobas Fergusonas, generalinis prokuroras Nicholasas Brownas ir visi valstijos apskričių prokurorai. Katalikų hierarchai siekia, kad liepos 27-ąją įsigaliosiantis įstatymas būtų pripažintas antikonstituciniu.

Pagal šį naująjį teisės aktą, dvasininkai įtraukiami į privalomų pranešėjų sąrašą ir turės informuoti teisėsaugą apie bet kokius vaikų išnaudojimo ar nepriežiūros atvejus, net jei apie juos sužinojo tik išpažinties metu, „vien tik kaip privilegijuotos komunikacijos“ būdu.

Tai yra radikalus pokytis: iki šiol galioję įstatymai aiškiai saugojo išpažinties paslaptį. Kaip pažymima teisminiame skunde, dvasininkai neturėjo būti apklausiami dėl to, kas buvo pasakyta per sakramentinę išpažintį, be išpažintį atlikusio asmens sutikimo.

„Senato įstatymo projektas 5375 pastato katalikų kunigus prieš absurdišką pasirinkimą – arba išduoti išpažinties paslaptį, arba būti nubaustiems įstatymo. Tai šiurkštus religijos laisvės pažeidimas“, – teigiama ieškinyje.

Be to, ieškinyje teigiama, kad įstatymas diskriminuoja dvasininkus, nes kitos privilegijuotos komunikacijos formos – pavyzdžiui, tarp advokato ir kliento arba tarp gydytojo ir paciento – išlieka apsaugotos. Tai, pasak ieškovų, rodo, kad dvasininkai buvo išskirti tyčia.

Nors Vašingtono vyskupai patikino tikinčiuosius, kad jų kunigai ir toliau saugos išpažinties paslaptį, net jei tektų už tai sėsti į kalėjimą, ieškinyje reiškiamas susirūpinimas, kad naujasis įstatymas gali atgrasyti tikinčiuosius nuo išpažinties sakramento.

„Žinodami, kad sakramentinės paslapties neliečiamumas gali būti pažeistas teisinio įpareigojimo pranešti apie išnaudojimą ar nepriežiūrą pagrindu, penitentai gali neatskleisti visų nuodėmių ar visai vengti išpažinties. Tai reikštų dvasinį nutolimą nuo Kristaus Bažnyčios ir nuo Dievo, o galų gale – riziką pražūti amžinybėje“, – rašoma dokumente.

Ieškovai prašo teismo pripažinti, kad įstatymas pažeidžia Konstitucijos pirmąją pataisą, 14-ąją pataisą (lygių teisių apsaugą) ir atitinkamus Vašingtono valstijos konstitucijos straipsnius. Jie taip pat siekia, kad būtų uždrausta įstatymą taikyti ir atlyginta už teisines išlaidas.

Tuo metu JAV Teisingumo departamento Pilietinių teisių skyrius jau anksčiau šį mėnesį pradėjo tyrimą dėl šio įstatymo priėmimo aplinkybių, įtardamas galimą pirmosios pataisos pažeidimą.

The post Vašingtono valstijos katalikų vyskupai kreipėsi į teismą dėl įstatymo, pažeidžiančio išpažinties paslaptį appeared first on LAIKMETIS.

Šia garbe apdovanotas 45 metų kunigas Miguelis Angelis Contreras Llajaruna SM – Maristų vienuolių kongregacijos narys iš Peru. Jis paskirtas vyskupu augziliaru į Kaljao vyskupiją, esančią vakarinėje šalies dalyje.

Šis paskyrimas reikšminga ne tik dėl to, kad tai pirmasis popiežiaus Leono XIV sprendimas šioje srityje, bet ir dėl asmeninio ryšio su paskirta vyskupija – pats Šventasis Tėvas buvo šios vyskupijos vadovas iki 2021 m. gegužės.

Popiežius Leonas XIV, tuomet dar vyskupas Robertas F. Prevostas OSA, buvo paskirtas į Čiklajaus vyskupiją šiaurės Peru, o vėliau jam buvo patikėta ir Kaljao vyskupijos administratoriaus pareiga. Tuo metu šios dvi vyskupijos nebuvo kaimyninės ir jas skyrė didelis geografinis atstumas, todėl laikinas vadovavimas abiem buvo nemenka atsakomybė ir pastoracinis iššūkis.

Dabar, praėjus keleriems metams, jau kaip popiežius, Leonas XIV sugrįžta prie pažįstamos vyskupijos, skirdamas jai naują pagalbininką – vyskupą augziliarą.

Naujasis vyskupas Miguelis Angelis Contreras Llajaruna gimė 1979 m. Peru. 2008 m. buvo įšventintas kunigu ir nuo tada aktyviai tarnavo Maristų kongregacijoje, kurioje ėjo įvairias vadovaujančias pareigas. Jis buvo savo vienuolinės bendruomenės Pietų Amerikos regiono vyresnysis, taip pat užėmė atsakingus vaidmenis Kaljao vyskupijos pastoraciniame gyvenime.

Šis paskyrimas laikomas svarbiu ženklu, atspindinčiu naujojo popiežiaus jautrumą Lotynų Amerikos Bažnyčiai, o kartu ir asmeninį dėmesį vietovėms, su kuriomis jį sieja ankstesnė tarnystė.

Tai taip pat ženklas, kad popiežius ir toliau vertina vienuolinius pašaukimus bei jų indėlį į visuotinę Bažnyčią.

The post Pirmasis naujojo popiežiaus paskyrimas appeared first on LAIKMETIS.

Tai laikoma netikėtu ir precedento neturinčiu Bažnyčios žingsniu šioje Pietų Amerikos šalyje, kur vyskupai ilgą laiką vengė tiesioginio kišimosi į politinius procesus.

Gegužės 6 d. paskelbtame laiške, kurį vyskupai priėmė metinės konferencijos metu, išreiškiamas gilus susirūpinimas Bolivijos socialine, ekonomine ir politine būkle. Nors MAS partijos pavadinimas dokumente tiesiogiai neminimas, kritika akivaizdžiai nukreipta į ją ir jos buvusius bei esamus lyderius – Evo Moralesą ir dabartinį prezidentą Luisą Arce.

„Melas, apgaulė ir demagogija“

Vyskupų konferencija konstatuoja, kad „pažadai dėl ekonomikos atgaivinimo, teismų reformos ir tautinės vienybės atstatymo liko tušti“. Dokumente rašoma, kad „demagogija žudo demokratiją, teisinę valstybę ir teisinį saugumą“. Valstybės kontroliuojamas ekonomikos modelis, anot vyskupų, „sistemingai naikina privačią nuosavybę, skurdina šalį ir griauna demokratinius pamatus“.

Vyskupai teigia, kad šalyje baigėsi iškastinio kuro atsargos, eksportas paralyžiuotas, o Bolivija tampa darbo jėgos eksportuotoja. Ypatingai akcentuojama būtinybė atkurti socialinį teisingumą ir gerbti pažeidžiamiausių visuomenės narių teises.

Raginimas vienybei ir atsakingam balsavimui

Antroje laiško dalyje – „Gyvybės ženklai“ – vyskupai kviečia Bolivijos žmones kurti „vienybės paktą“, kuris leistų šalį paversti „gyvybinga valstybe“, atsisakant siaurų interesų. Artėjantys rinkimai, pasak jų, yra galimybė iš esmės atkurti šalį ir pradėti naują kelią. Tikintieji raginami atsakingai naudotis savo balsavimo teise, atmetant antidemokratinį spaudimą.

Kritika MAS partijai ir jos ateičiai

Prezidentas Luisas Arce paskelbė atsisakantis dalyvauti rinkimuose dėl žemo populiarumo. Tuo tarpu MAS partijai artimiausiu metu gali atstovauti 36 metų senatorius Andrónico'as Rodríguezas, kuris anksčiau buvo laikomas Evo Moraleso įpėdiniu, bet nuo jo atsiskyrė.

Bolivijos Pando vyskupijos ordinaras Eugenio'us Coteras interviu teigė, kad MAS neturi nei politinės valios, nei gebėjimų įgyvendinti reikalingas reformas. Anot jo, ilgametis valstybinės ekonomikos modelis ne tik išsekino šalies finansus, bet ir sukūrė korumpuotą, stagnuojančią sistemą. Vyskupas pridūrė, kad kaimiškose vietovėse žmonės patiria spaudimą per rinkimus – vyriausybės atstovai juos lydi iki balsavimo punktų ir net fotografuoja jų pasirinkimus.

Pokytis Bažnyčios pozicijoje

Religijos sociologas Julio Cordova pažymi, kad šis laiškas reiškia ryškų Bolivijos vyskupų politinio pozicionavimo pokytį. Nors MAS valdymo metais būta įtampos su Bažnyčia, ypač po 2009 m. konstitucinės reformos, kai valstybė oficialiai tapo sekuliari, iki šiol vyskupai vengė tiesioginės konfrontacijos. Pasak Cordovos, vyskupų žinia šįkart atspindi Rytų Bolivijos – ypač Santa Kruzo regiono – ekonominių elitų ir viduriniosios klasės požiūrį, kuris griežtai nusistatęs prieš MAS.

Grėsmė būsimiems santykiams su Šventuoju Sostu?

Laiško paskelbimas gali turėti pasekmių – Bolivijos ir Šventojo Sosto atstovai artimiausiu metu planuoja pasirašyti naują konkordatą. Pasak Cordovos, toks viešas vyskupų pasisakymas prieš vyriausybę gali būti laikomas diplomatiškai neapgalvotu žingsniu ir netgi atidėti sutarties pasirašymą. Jei naujuoju prezidentu taptų Rodríguezas, dokumento patvirtinimas gali atsidurti pavojuje.

Vis dėlto, pasak Cordovos, nežiūrint visų valdžios kritikų, Bolivija nėra komunistinė valstybė, neįgyvendinami drastiški žemės reformos planai, o kai kurios socialinės problemos, pavyzdžiui, kainų augimas ir deficitas vidaus rinkoje, priklauso ne tik nuo valdžios sprendimų, bet ir nuo verslo interesų.

Rinkimų baigtis – neprognozuojama

Kol kas neaišku, ar opozicija sugebės susivienyti ir pasiūlyti vieną stiprų kandidatą, galintį mesti iššūkį Rodríguezui. Tačiau akivaizdu viena: Bolivijos vyskupų konferencija jau pasirinko savo pusę – „sustabdyti MAS valdymą“, kaip reziumavo sociologas Cordova.

The post Bolivijos vyskupai metė iššūkį valdžiai appeared first on LAIKMETIS.

Balandžio 23 d. (ką tik mirus popiežiui) išplatintame Vokietijos vyskupų konferencijos (DBK) ir Vokietijos katalikų centrinio komiteto (ZdK) pranešime teigiama, kad šios gairės nutolsta nuo anksčiau vyravusio visiško palaiminimų atmetimo toms poroms, kurios negali sudaryti bažnytinės santuokos. Gairės taip pat atveria kelią palaiminimams translyčių asmenų poroms, neapsiribojant vien lytine orientacija.

Šios nuostatos pateikiamos vadove „Apie pagarbų elgesį su kunigais, palikusiais tarnystę dėl partnerystės klausimo“, kuris skirtas nebenorintiems gyventi laikantis celibato. Dokumente pažymima, kad nuo 2022 m. lapkričio įsigaliojusios bažnytinės tarnystės taisyklės neberiboja Bažnyčios darbuotojų gyvenimo būdo, tad ir laicizuoti kunigai gali dirbti parapijose, įvairiose bažnytinėse struktūrose nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties ar seksualinės tapatybės.

Vyskupai pabrėžė, kad tokios poros – nesusituokusios Bažnyčioje, išsiskyrusios ir pakartotinai susituokusios, taip pat tos pačios lyties ar translyčių asmenų poros – yra natūrali visuomenės dalis. Daugelis jų esą nori palaiminimo kaip padėkos už meilę ir tikėjimo įkvėpto siekio ją puoselėti išraiškos.

Tradicinis mokymas tampa nebepriimtinas

Nors gairės remiasi popiežiaus Pranciškaus dokumentu Fiducia supplicans (2023 m.), kuriame leidžiami neliturginiai palaiminimai tos pačios lyties poroms, Vokietijos gaires kai kas vertina kaip žengiančias toliau nei leidžiama – ypač dėl leidimo palaiminti translyčių asmenų poras ir dėl to, kad tokius palaiminimus galėtų teikti ne tik kunigai, bet ir pasauliečiai, turintys vyskupo įgaliojimą.

Tuo tarpu katalikų LGBTQ+ teisių grupė Out in Church šias gaires kritikavo kaip vis dar išlaikančias „antrojo lygio palaiminimo“ nuostatą ir teigė jas įrodančias, kad tradicinis mokymas tampa nebepriimtinas ir turi būti keičiamas. Grupės teigimu, tai yra diskriminacija, pridengta pastoracine kalba ir išoriškai pateikta kaip įtraukumas.

Celibatas „laužo mums sprandą"

Tuo pačiu laikotarpiu visuomenėje dėmesio sulaukė ir žinomo Miuncheno kunigo Rainerio Maria Schießlerio (Rainerio Marijos Šislerio) pareiškimai. 64 metų dvasininkas, rašytojas ir televizijos veidas atskleidė, kad jau 30 metų gyvena poroje su savo namų tvarkytoja, su kuria jį sieja ir seksualiniai santykiai.

Pasak jo, celibato pažeidimas nėra kunigo nesėkmė: „Mes esame vienas kitam, rūpinamės vienas kitu ir kartu senstame. Celibatinis gyvenimas nereiškia pasmerkimo vienatvei.“ Jo nuomone, seksualiai aktyvus vyras, gyvenantis santuokiniuose santykiuose, taip pat gali būti labai geras kunigas.

Schießleris pasisako už privalomo celibato atšaukimą, teigdamas, kad tai nėra tikėjimo dogma, o tik lotynų apeigų Bažnyčios struktūrinė nuostata, kurią galima keisti. „Tai laužo mums sprandą – prarandame gerus ganytojus“, – pridūrė jis.

Iki šiol lotynų apeigų katalikų kunigai, nusprendę tuoktis, privalo atsisakyti kunigystės. Naujosios Vokietijos vyskupų gairės gali lemti didesnę diskusiją apie šių reikalavimų pritaikymą ir tikėjimo bendruomenių pasirengimą dialogui dėl kunigystės ir gyvenimo būdo suderinimo.

The post Vokietijos vyskupai: palaiminimai poroms bus lyčiai neutralūs, laicizuoti kunigai galės dirbti parapijose appeared first on LAIKMETIS.

Brangūs broliai kunigai, diakonai, brangūs tikintieji, šiais ypatingais Bažnyčiai Jubiliejiniais metais popiežius Pranciškus pakvietė mus būti vilties piligrimais, kad vilties stiprybė pripildytų mūsų dabartį (plg. SPES NON CONFUNDIT, Bulė dėl eilinio 2025 m. Jubiliejaus paskelbimo, 25). Tai labai svarbus kvietimas šiandienos pasauliui, kuris yra blaškomas nerimo bangų.

Dėl karo Ukrainoje, Rytų Europoje ir Lietuvoje jaučiama nesaugumo bei ateities baimės atmosfera, neigiamai veikianti mūsų protus ir širdis. Bažnyčios misija – siųsti ramybės ir paguodos žinią, kurią ypač dovanoja vieninga malda. Dabar gera proga liudyti tikėjimo galią ir kviesti vieni kitus susitelkti į maldą, naujai atpažinti, kad Šventoji Eucharistija yra malonių versmė, iš kurios kyla Dievo artumo ir paguodos dovana.

Brangūs broliai ir seserys, nuoširdžiai kviečiame Jus šių metų gegužės ir birželio mėnesiais sustiprinti mums brangių Rožinio maldos bei gegužinių ir birželinių pamaldų praktikas. Jos gali tapti nauja proga atgaivinti mūsų tikėjimą ir viltį, dovanoti ramybę, apgaubti Lietuvą malda už taiką.

Pateikiame Jums gegužės ir birželio mėnesiais siūlomos maldos, kurios intencija – malda už taiką, tvarką. Tai mums įprastos ir gerai pažįstamos maldos praktikos, jų detalesnis pristatymas yra pridėtas žemiau. Nuoširdžiai kviečiame Jus atsiliepti į šią mūsų, Lietuvos ganytojų, iniciatyvą, kuri teišsiskleidžia taika ir ramybe mūsų širdyse ir pasaulyje.

„Dievas – mūsų prieglauda ir stiprybė, visada artima pagalba varguose.“ (Ps 46, 2)

The post Lietuvos vyskupai: apgaubkime Lietuvą malda už taiką appeared first on LAIKMETIS.

Šv. Mišioms vadovaus apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas dr. Georgas Gänsweinas, koncelebruos Lietuvos vyskupai.

„Popiežius Pranciškus drąsino mus atpažinti Kristų vargstančiuosiuose, būti taikos nešėjais ir statyti tiltus ten, kur pasaulis stato sienas. Jis mokė matyti Kristų kiekviename žmoguje, ragino Bažnyčią būti gyvu Evangelijos liudytoju šiandienos pasaulyje“, – popiežių Pranciškų prisimena Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

Lietuvių atmintyje gyvas liks ir istorinis popiežiaus vizitas 2018 m., kai Lietuva minėjo valstybės atkūrimo šimtmetį. Tai buvo svarbus dvasinis įvykis, kuris stiprino tautos tikėjimą, atvėrė širdis, ir daugelis tikinčiųjų iki šiol šias akimirkas prisimena su dideliu dėkingumu.

Popiežiaus dėmesį Lietuvai liudija ir tai, kad Lietuvos dvasininkai buvo pastebėti ir įvertinti visos Bažnyčios mastu: arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, daugelio gerbiamas kaip ištikimas tikėjimo liudytojas sovietinio persekiojimo metais, tapo kardinolu, monsinjoras Visvaldas Kulbokas – arkivyskupu ir apaštaliniu nuncijumi Ukrainai. Taip pat visai neseniai arkivyskupas Rolandas Makrickas, ilgus metus tarnavęs Vatikane, tapo kardinolu.

„Visus tikinčiuosius kviečiu melstis už popiežiaus Pranciškaus sielą dėkojant Dievui už šio ganytojo gyvenimą ir tarnystę. Tegul Viešpats, kuriam Šventasis Tėvas visa širdimi tarnavo, priima šį nuolankų savo tarną į džiaugsmą, kurį jis skelbė žemėje. Tegul Viešpats priima jį į savo amžinąją šviesą“, – kviečia į maldą Vilniaus arkivyskupas G. Grušas.

Šv. Mišios už mirusį popiežių Pranciškų bus aukojamos balandžio 25-ąją, penktadienį, 17.30 val., Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.

Apaštalinėje Nunciatūroje (Šventojo Sosto Vatikano ambasadoje), Kosciuškos g. 28, Vilnius, balandžio 24 d., ketvirtadienį, ir balandžio 25 d., penktadienį, nuo 9:30 iki 12:30 ir nuo 16:00 iki 18:00 atverta knyga, skirta norintiems savo užuojautą pareikšti asmeniškai. Nurodant savo vardą, pavardę ir užimamas pareigas, užuojautą galima atsiųsti ir elektroniniu paštu: condolences.baltics@gmail.com.

The post Lietuva meldžiasi už popiežių Pranciškų: Vilniuje vyks gedulinės šv. Mišios appeared first on LAIKMETIS.

Asyžiaus vyskupas Domenico Sorrentino, pateikė skundą prieš nežinomus asmenis po to, kai internete buvo parduodamos relikvijos, priskiriamos palaimintajam Karlui Akučiui, kuris balandį bus paskelbtas šventuoju.

Jo kūnas ilsisi Šventojo Nuplėšimo šventovėje, esančioje Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bažnyčioje Asyžiuje.

Skundas buvo perduotas Perudžos prokuratūrai, kuri nedelsiant pradėjo tyrimą. Jis susijęs su jaunojo milaniečio plaukų sruoga, parduodama už daugiau nei 2 000 eurų ir patvirtinta Postuliacijos. Šiuos plaukus pardavinėjo asmuo, kurio tapatybė vis dar nežinoma, nes jis naudojosi slapyvardžiu.

„Prašėme konfiskuoti šį objektą“, – paaiškino vyskupas Sorrentino.

„Nežinome, ar šios relikvijos tikros, ar ne, bet net jei viskas būtų išgalvota, jei tai būtų apgaulė, susidurtume ne tik su sukčiavimu, bet ir su religinių jausmų įžeidimu.“

Skundas buvo pateiktas dėl vienos relikvijos, tačiau, pasak Asyžiaus-Nodžeros-Gualdo vyskupijos, internete gali būti parduodamos ir kitos relikvijos, priskiriamos palaimintajam Karlui Akučiui, dar vadinamam „Dievo gyku“.

„Internete egzistuoja relikvijų rinka, susijusi su įvairiais šventaisiais, pavyzdžiui, mūsų šventuoju Pranciškumi, ir netgi pateikiamas kainoraštis. Tai visiškai nepriimtina“, – pabrėžė vyskupas.

Jis priminė, kad kanonų teisė griežtai draudžia tokį relikvijų pardavinėjimą. Relikvijas vyskupai dovanoja nemokamai, o tikinčiųjų aukos yra skirti šventovei, iš kurios jos kilusios.

„Tai praktika, siekianti pirmuosius mūsų istorijos amžius“, – pridūrė vyskupas.

The post Internete pardavinėjama palaimintojo Karlo Akučio relikvija, vyskupas papiktintas appeared first on LAIKMETIS.

Radikaliai konservatyvių pažiūrų vyskupas 2009 m. atsidūrė didelio skandalo centre, kai neigė nacių vykdytą žydų genocidą.

2009 m. Vokietijos teisingumas iškėlė baudžiamąjį persekiojimą Williamsonui po to, kai jis per Švedijos televiziją pareiškė, kad dujų kameros neegzistavo.

„Aš apgailestauju dėl tokių savo kalbų ir, jei aš būčiau iš anksto žinojęs visą žalą ir skausmą, kurį tos kalbos suteiks, ypač bažnyčiai, taip pat visiems, išgyvenusiems Trečiojo reicho neteisybę bei jo aukoms, aš nebūčiau taip kalbėjęs“, - vėliau teigė R. Williamsonas.

Tačiau vyskupas teigė apgailestaująs tik dėl kalbų, tačiau atsiprašyme nekomentavo jų turinio. Jis neatsiribojo nuo savo kalbos, kurioje teigė, kad per holokaustą težuvo 300 tūkst. žydų.

Už šiuos pasisakymus jis buvo nubaustas 10 tūkst. eurų bauda.

1988 m. anglų kunigą Richardą Williamsoną vyskupu įšventino arkivyskupas Marcelis Lefebvre'as (Marselis Lefebvras), kuris nepripažino Vatikano II Susirinkimo sprendimų. Kadangi šis įšventinimas buvo atliktas be popiežiaus sutikimo (tuo metu Romos vyskupu buvo Jonas Paulius II), tiek Williamsonas, tiek Lefebvre'as, tiek kiti trys jo įšventinti vyskupai buvo ekskomunikuoti iš Katalikų Bažnyčios kaip schizmatikai.

2009 m. popiežius Benediktas XVI, siekdamas įveikti schizmą, panaikino keturių vyskupų, tarp jų ir Williamsono, ekskomuniką (schizmos iniciatorius Lefebvre'as tuo metu jau buvo miręs).

Tačiau 2015 m. Villiamsonas vėl buvo ekskomunikuotas, nes pats vienas savavališkai įšventino vyskupą. Dar anksčiau, 2012 m., jis buvo pašalintas iš Šventojo Pijaus X kunigų brolijos, Lefebvre'o pasekėjų bendruomenės, už „nepaklusnumą vyresniesiems“.

Jis laikėsi radikalių pažiūrų ir pastaraisiais metais suartėjo su arkivyskupu Carlo Maria Vigano (Karlu Marija Viganu), buvusiu nuncijumi Jungtinėse Valstijose, kuris pats 2024 m. buvo ekskomunikuotas iš Bažnyčios už aštrią Vatikano ir asmeniškai popiežiaus Pranciškaus kritiką.

The post Mirė vyskupas Richardas Williamsonas, kuris buvo du kartus ekskomunikuotas appeared first on LAIKMETIS.

Praėjusią savaitę pareigas pradėjusio eiti kataliko Vance'o buvo paklausta apie sausio 26 d. vyskupų kritiką dėl įvairių naujų D. Trumpo administracijos direktyvų imigracijos srityje, konkrečiai - dėl to, kad vyriausybė atšaukė politiką, anksčiau ribojusią imigrantų areštus „jautriose vietose“, pavyzdžiui, bažnyčiose.

„Manau, kad [JAV katalikų vyskupų konferencijai] iš tikrųjų reikia šiek tiek pažvelgti į veidrodį ir pripažinti, kad kai jie gauna daugiau kaip 100 mln. dolerių, kad padėtų perkelti nelegalius imigrantus, ar jie nerimauja dėl humanitarinių problemų? O gal jie iš tikrųjų nerimauja dėl savo veiklos rezultatų?“ - pareiškė Vance'as.

Paklaustas, ar mano, kad JAV vyskupai „aktyviai slepia nusikaltėlius nuo teisėsaugos“, Vance'as teigė, kad vyskupai „nebuvo geri partneriai sveiko proto imigracijos vykdymo užtikrinimo srityje, už kurią balsavo Amerikos žmonės, ir aš, vėlgi kaip pamaldus katalikas, tikiuosi, kad jie elgsis geriau“.

Savaitės pradžioje kardinolas Dolanas išreiškė nusivylimą dėl Vance'o užuominų, kad vyskupų pozicija imigrantų atžvilgiu yra tik finansinis apskaičiavimas, ir pavadino šiuos komentarus „šmeižikiškais“ ir „labai bjauriais“.

„Buvau labai nusivylęs tuo, ką jis pasakė aną dieną laidoje „Face the Nation“. Ir, neslėpsiu, šiek tiek įskaudino. Tai buvo ne tik žalinga, tai buvo netikslu. Jūs girdėjote, ką jis pasakė: 'O, vyskupai, jie pasisako už imigrantus dėl to, kad jie iš to uždirba pinigus'. Tai tiesiog šmeižikiška. Tai labai šlykštu, ir netiesa“, - sakė Dolanas, kalbėdamas savo savaitinėje radijo stoties SiriusXM laidoje ‚Pokalbiai su kardinolu Dolanu‘.

Dolanas sakė, kad Bažnyčia dažnai dalyvauja migracijos ir pabėgėlių tarnybų veikloje pasaulietinių vadovų, pavyzdžiui, merų ir gubernatorių, kurie, pasak jo, pripažįsta Bažnyčios gebėjimą veiksmingai ir skaidriai valdyti išteklius, prašymu.

„Norite ateiti pažiūrėti į mūsų auditą, kuris atliekamas skrupulingai? Manote, kad mes uždirbame pinigų rūpindamiesi imigrantais? Mes neužsiimame pinigų uždirbimo“, - tęsė jis.

2023 m., t. y. paskutiniais metais, kurių duomenys yra prieinami, JAV vyskupų konferencija migracijos ir pabėgėlių paslaugoms išleido beveik 131 mln. dolerių, iš kurių beveik 130 mln. dolerių sudarė vyriausybinės dotacijos, daugiausia iš JAV Sveikatos ir socialinių paslaugų departamento ir JAV Valstybės departamento.

Nepaisant nusivylimo, Dolanas išreiškė viltį, kad Vance'o komentarai buvo nebūdingi ir neatspindėjo įprasto išmintingo Vance'o elgesio. Dolanas taip pat su dėkingumu įvertino Vance'o palankią poziciją katalikiškojo šeimos gyvenimo ir švietimo klausimais.

The post Viešai susikirto JAV viceprezidentas ir Niujorko kardinolas appeared first on LAIKMETIS.

Šios, sausio 19 d. kartu su 4 tūkstančiais svečių, švęstos Mišios tapo atsisveikinimu su Vienos arkivyskupo pareigomis, nes sausio 22 d. kardinolui suėjo 80 metų.

Kaip ir tikėjosi pats kardinolas, jubiliejaus proga popiežius patenkindamas jo prašymą, priėmė jo atsistatydinimą iš užimamų pareigų suėjus amžiaus cenzui.

Kol bus paskirtas naujas Vienos arkivyskupas, laikinai diecezijos administratoriaus pareigas eis Christopho Schönborno sekretorius Josefas Grünwidlas (62 m.), kuris apibūdinamas kaip itin geras, charizmatiškas kunigas, jautrus nuodėmklausys, legendinis pamokslininkas, gerai pažįstantis diecezijos parapijas.

Žinoma, Austrijos tikintieji nekantriai laukdami spėlioja, kuris iš numanomų kandidatų taps naujuoju Vienos arkivyskupu. Bažnyčios aktyvo sluoksniuose šnabždamasi, kad iš trijų pirmųjų nunciatūros Austrijos Vatikanui pasiūlytų kandidatų du iškart atsisakė, - praneša „Kronen Zeitung".

Tai - Michaelis Landau, ilgametis Austrijos Caritas prezidentas, kuris nuo 2020 metų eina ir Europos Caritas vadovo pareigas ir charizmatiškas popiežiškosios mokyklos Athenaeum Romoje vadovas Bernhardas Eckerstorferis.

Tad liko Insbruko vyskupas, meno mecenatas Hermannas Glettleris (60 m.), ilgai laikytas favoritu, tačiau, ypač tarp Tirolio tikinčiųjų sukelęs papiktinimą dėl savo palankumo meniniams performansams, tokiems, kaip antai, Insbruko katedroje, virš altoriaus pakabinus instaliaciją, vaizduojančią kiaulės širdį, įspraustą į prezervatyvą.

Vis dažniau Bažnyčios vadovybės rate minimas ir Štirijos vyskupo Wilhelmo Krautwaschlio (61 m.) vardas. Jis yra fokolarų judėjimo narys, pasisakantis, kad tikėjimo negalima apriboti nei religiškai, nei bažnytiškai. Apie moterų kunigystę jis sako, kad tik Bažnyčios tradicija yra vienintelis tam prieštaraujantis argumentas, ir kad tik popiežiaus valdžioje yra galimybė peržiūrėti šią tradiciją.

Jis neprieštarauja suteikti Komuniją išsiskyrusioms ir naujai susituokusioms poroms, o 2021 m. kovo mėnesį pasisakė už tos paties lyties porų laiminimą. Romoje šnabždamasi, kad įmanoma ir staigmena - naujasis bažnyčios Santa Maria dell'Anima Romoje rektorius iš Zalcburgo Michaelis Maxas galėtų būti kandidatu į Vienos arkivyskupus, - rašo „Kronen Zeitung".

Nors laikas ir spaudžia, bet naujo Austrijos sostinės katalikų ganytojo paieška vyksta lėtai. Apie tai liudija ir neseniai įvykęs Christopho Schönborno vizitas Romoje. Žurnalistai įsitikinę, - nesvarbu kas taps naujuoju Austrijos katalikų bažnyčios vadovu, jis neišvengiamai turės taktiškai suktis tarp žemiškų kliūčių ant slidaus Vienos parketo.

The post Austrijoje spėliojama, kas taps naujuoju Vienos arkivyskupu appeared first on LAIKMETIS.