Trečiadienį estų transliuotojas ERR skelbė, kad logistikos bendrovė „Stark Logistics“, kurios dalis priklauso Estijos premjerės sutuoktiniui, toliau bendradarbiavo su Rusija prasidėjus invazijai į Ukrainą.

„Mano vyro įmonė neturi klientų iš Rusijos Federacijos ir neorganizuoja jokio transporto Rusijoje. Kai tik prasidėjo šis karas, jie, kaip ir kiti verslininkai, nebeturi jokių reikalų su Rusijos klientais Rusijoje, šios sutartys buvo nutrauktos“, – ERR sakė K. Kallas.

Ji pridūrė, kad su vyru susijusius klausimus reikėtų adresuoti jam, nes premjerės darbas ir taip yra gana įtemptas.

„Esu ministrė pirmininkė, turiu savo darbą, – sakė K. Kallas. – Esu visiškai tikra ir įsitikinusi, kad mano vyrui priklausančios bendrovės nevykdo jokios amoralios veiklos.“

Paskolos

„Stark Logistics“ teigimu, ji turi tik vieną klientą Rusijos kryptimi, kuriam teikia krovinių vežimo paslaugas. Šis klientas yra „Metaprint“, vienas didžiausių Europoje plieninių aerozolinių talpyklų gamintojų. „Stark Logistics“ padeda bendrovei išvežti atsargų likučius iš Rusijos gamyklų ir vykdyti vis dar galiojančias sutartis.

„Stark Logistics“ ir „AS Metaprint“ yra susijusios ne tik sutartimis, bet ir organizaciniais ryšiais. Pastarosios įmonės vadovas Martti Lemendikas (Martis Lemendikas) taip pat yra didžiausias „Stark Logistics“ naudos gavėjas ir stebėtojų tarybos vadovas.

Premjerės vyrui priklauso 24,8 proc. „Stark Logistics“ akcijų. Kaip paaiškėjo vasaros pradžioje, K. Kallas suteikė daugiau kaip 350 tūkst. eurų paskolą A. Halliko įmonei „Novaria Consult OU“.

„Stark Logistics“ padeda bendrovei išvežti atsargų likučius iš Rusijos gamyklų ir vykdyti vis dar galiojančias sutartis

Laiške savo Reformų partijos nariams K. Kallas sakė visą šią paskolą jau atgavusi.

„Skaidrumo dėlei taip pat turėčiau pabrėžti, kad liepą suteikiau dar vieną 20 tūkst. eurų paskolą bendrovei „Novaria Consult“, kuri skirta investicijoms“, – rašė ji.

„ERR paskelbė naujieną, kad su mano vyru Arvo Halliku susijusi įmonė esą vykdo verslą Rusijoje. Norėčiau šiek tiek paaiškinti situaciją iš savo pusės. Mano vyrui priklauso logistikos bendrovės „Stark Logistics“ akcijų paketas. Ši bendrovė savo ruožtu turi klientą – Estijos bendrovę „Metaprint“, kuriai atliekami minėti pristatymai“, – rašė K. Kallas savo partiečiams ketvirtadienį.

„Mano vyras paaiškino, kad „Metaprint“ iš „Stark Logistics“ užsakė pervežimų, siekdama nutraukti savo gamybinę veiklą Rusijoje pagal įstatymus ir sankcijas“, – teigė premjerė.

„Esu tikra, kad abi bendrovės gali paaiškinti savo sprendimus ir veiksmus šiuo klausimu. Pats Arvo neturi klientų Rusijos Federacijoje“, – pridūrė ji.

Daugiau paaiškinimų

K. Kallas teigė mananti, kad visa prekyba ir verslas su Rusija turėtų būti sustabdyti, kol tęsiasi Maskvos invazija į Ukrainą.

Ji pridūrė, kad jei kam nors kiltų klausimų, ji pasirengusi atvirai kalbėti apie viską, kas susiję su jos veikla. „Užtikrinu, kad neturiu ko slėpti“, – pabrėžė K. Kallas.

Estijos prezidentas Alaras Karis ketvirtadienį pareiškė, kad laukia iš premjerės detalesnių paaiškinimų.

Jis sakė, kad liūdna kalbėti šia tema, ypač šią dieną, kai Ukraina mini Nepriklausomybės dieną. Jis pridūrė, kad visuomenė laukia premjerės pasiaiškinimo, o kai jis bus pateiktas, prezidentas sakė turėsiąs pagalvoti ir pasitarti su savo patarėjais, ką daryti toliau. 

A. Karis pridūrė, kad stebima vis daugiau atvejų, kai dėl invazijos paskelbtos sankcijos neveikia, taip pat ir Estijoje. Jis sakė manąs, kad šie atvejai turėtų būti viešinami.

K. Kallas ketvirtadienį per vyriausybės spaudos konferenciją dar kartą pareiškė, kad, jos nuomone, jos vyras nepadarė nieko neetiško, turint omenyje sąsajų su verslu Rusijoje kontekstą.

„Visada stengiausi atskirti darbą ir šeimyninį gyvenimą, bet dabar jie susikirto, tiksliau, iškilo klausimas dėl mano vyro verslo partnerio veiklos. Tačiau pažvelkime į šią istoriją. Tiesa ta, kad esu ištekėjusi, laimingai ištekėjusi, už Arvo Halliko. Tačiau neturiu jokio supratimo apie jo verslo veiklą“, – sakė Estijos vyriausybės vadovė.

„Tiesa ir tai, kad mano vyras turi logistikos įmonės akcijų paketą. Tai buvo visa informacija, kurią šiuo klausimu turėjau iki šios savaitės pradžios. Kai žiniasklaida kreipėsi į mane su klausimais, žinoma, šiuos klausimus uždaviau ir savo vyrui. Kaip jis sakė, viena iš bendrovės verslo krypčių prieš karą buvo ir logistikos paslaugų teikimas Rusijoje, kuris buvo nutrauktas dar 2022-ųjų kovą dėl prasidėjusių karo veiksmų“, – paaiškino ji.

„Kaip patvirtino mano vyras, jie teikia paslaugas tik vienai Estijos įmonei, ir šis projektas taip pat yra nutraukiamas. Taigi ši bendrovė nepažeidė nei Rusijai įvestų sankcijų, nei nerašytų taisyklių“, – teigė K. Kallas.

„Mano vyro teigimu, jie net yra nustatę taisyklę, kad kai vykdo pervežimą, jiems net neleidžiama įsipilti degalų Rusijoje, kad Rusijoje nebūtų paliktas nė vienas euras, doleris ar rublis“, – pridūrė premjerė.

The post Estijos premjerė neigia, kad jos vyro įmonė vykdo verslą su Rusijos klientais appeared first on LAIKMETIS.

E. Ašoklis eina Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktoriaus pareigas. Jis kaltinamas, kad 2020–2021 metais, veikdamas kartu su jam pavaldžiu šio centro darbuotoju A. T., siekdamas asmeninės naudos sau ir savo šeimos nariams, padarė tyčinius nusikaltimus – neteisėtai perdavė elektroninę mokėjimo priemonę, pagamino netikrą dokumentą bei iššvaistė jam patikėtą svetimą – Utenos PSPC – turtą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, E. Ašokliui susitarus su pavaldiniu A. T., autoservise buvo remontuojami direktoriaus sūnaus automobiliai. Suklastojus dokumentus nurodyta, kad remontuoti Utenos PSPC tarnybiniai automobiliai ir sąskaitos apmokėtos šios gydymo įstaigos lėšomis.

Į E. Ašoklio sūnaus K. A. automobilius ne kartą buvo pilamas kuras, už kurį taip pat buvo apmokama Utenos PSPC lėšomis, suklastotuose dokumentuose nurodant, kad kurą sunaudojo šio centro transportas.

Anot prokuratūros, į direktoriaus sūnaus automobilius kurą pylė šio centro darbuotojai ir pats K. A., neteisėtai naudodamasis Utenos PSPC priklausančia elektroninio mokėjimo priemone – degalų pirkimo kortele.

Atlikdami tyrimą, STT pareigūnai nustatė, kad 2020 metų gruodį, kai Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas ir ribojamas vykimas iš vienos savivaldybės į kitą, E. Ašoklis, susitaręs su žmona, jai pagamino žinomai netikrą dokumentą – Utenos PSPC darbo pažymėjimą, nors L. Ašoklienė šioje įstaigoje nedirbo.

Manoma, kad šis dokumentas buvo pagamintas, kad ji galėtų iš Vilniaus, kur gyvena, atvykti į Uteną pas sutuoktinį. L. Ašoklienei pareikšti kaltinimai dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu.

L. Ašoklienei pareikšti kaltinimai dėl disponavimo žinomai suklastotu dokumentu

„Pažymėtina, kad tuo metu užimdama šalies vyriausiosios epidemiologės pareigas, L. Ašoklienė, kaip niekas kitas, puikiai žinojo apie COVID-19 pandemijos keliamas grėsmes ir karantino priemones, skirtas kovai su šia pandemija, tarp jų – ir draudimą vykti iš vienos savivaldybės į kitą be pateisinamos priežasties. Todėl tokiame kontekste bandymas klastojant dokumentus apeiti pandeminius ribojimus – itin ciniškas“, – sakė ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras Mantas Jurkėnas.

Pasak jo, dėl E. Ašoklio veiksmų beveik 1200 eurų dydžio turtinę žalą ir didelę neturtinę žalą patyrė Utenos PSPC ir Sveikatos apsaugos ministerija.

Būdamas šios gydymo įstaigos vadovu, atsakingu už jos veiklą, siekdamas asmeninės naudos sau ir šeimos nariams, E. Ašoklis sistemingai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir įtraukė į nusikalstamą veiką jam pavaldų A. T., kuris suklastojo dokumentus. Be to, E. Ašokliui piktnaudžiaujant tarnyba, nusikalstamas veikas padarė ir jo žmona bei sūnus.

The post Teisiama buvusi vyr. epidemiologė L. Ašoklienė, jos vyras ir sūnus appeared first on LAIKMETIS.

Buvusi transeksualė konferencijos metu pabrėžė, kad „labai svarbu gydyti tuos, kurie kovoja su lyties disforija (lytinės tapatybės sutrikimu) tokiu pat būdu, kaip gydome jaunus žmones, turinčius psichinių sveikatos problemų“, užuot leidus visam laikui pakeisti savo kūną.

H. Kerschner teigė, kad vaikystėje nejautė jokių lyties disforijos požymių. Būdama 15 metų, ji „įsiliejo į translyčių bendruomenes internete, kur visos kalbos sukdavosi apie socialinį teisingumą ir lytiškumą“.

„Buvo hierarchiškai žiūrima į žmones, pavyzdžiui, buvo blogai būti cis (žmogumi, kuris sutinka su savo prigimtine lytimi), o ne trans, taip pat įprastų seksualinių pažiūrų, baltaodei, o aš tokia ir buvau“, - sakė ji. - Toje bendruomenėje tai buvo vertinama labai neigiamai".

Merginos dalyvavimas tokiose interneto bendruomenėse, kartu turint ir psichinės sveikatos problemų, ją paskatino save pradėti laikyti nebinaria (nepriskirti sau nei moters, nei vyro lyties). Tai galiausiai baigėsi „pilnu transeksualumu“.

Nors nuo 18 metų jai buvo taikoma pakaitinė hormonų terapija, Kerschner tuo metu nepatyrė jokio neigiamo poveikio.

Kerschner sakė, kad netrukus mokykloje aplink ją atsirado tokių pačių kaip ji. „Nemanau, kad kada nors būčiau laikiusi save berniuku, jei nebūčiau prisijungusi prie internetinių bendruomenių, nes tuo metu mokykloje nieko panašaus nebuvo. Visa tai buvo tik internete“, - sakė ji. „Tiesiog atsigręžus atgal matau, kad buvo tas pats modelis - tik vaikai, kurie turėjo problemų, vaikai, kurie buvo vieniši ir izoliuoti nuo bendruomenės, galbūt neturėjo laimingo šeimos gyvenimo“, - sakė ji. Jie tiesiog įsitraukdavo į bendruomenes internete ir taip stengdavosi įveikti savo emocinį skausmą.

Nors nėra įprasta dalintis tokiomis istrijomis, Kerschner pabrėžė mananti, kad yra nėra „tinkama“ priimti sprendimus dėl vaikų, kovojančių su lyčių disforija, kurie „visam laikui pažeis“ jų kūną. „Taip, kaip aš mąstau dabar, kai man 22-eji, yra visiškai kitaip, nei 18-os, ir aš vis dar bręstu“, - sakė ji. „Manau, kad labai svarbu apsaugoti jaunus žmones, vaikus“, - sakė jauna moteris, pradėjusi „Pique Resilience“ projektą. „Jie yra mūsų visuomenės ateitis. Mes gauname tik vieną gyvenimą, tik vieną kūną. Manau, kad mūsų prioritetas turėtų būti sveikatos apsauga, laimė, sugebėjimas egzistuoti Dievo duotame kūne, ir tai turėtų būti saugoma, vaikai turėtų būti ginami".

Tyrimai parodė, kad daugelis moterų, kovojančių su lyties disforija, taip pat kovoja ir su psichinės sveikatos problemomis. Tiems, kurie kovoja su lyčių disforija, „daug kas vyksta gilumoje“, todėl su jais reikia elgtis geranoriškai ir užjaučiant, sakė Kerschner. „Yra daug gretutinių psichinės sveikatos problemų. Yra daug depresijos, nerimo, savęs žalojimo, valgymo sutrikimų atvejų", - pokalbio metu pasakojo moteris. „Manau, kad su šiais jaunais žmonėmis turėtume būti rūpestingi ir mylintys. Turėtume suteikti jiems pagalbą ir atkreipti dėmesį į gilumines priežastis, kodėl jie jaučiasi taip, kaip jaučiasi. Nemanau, kad endokrininės sistemos sutrikdymas, kuno keitimas yra tinkamas dalykas", - pasakojo moteris, anksčiau maniusi, kad nori būti vyru.

The post Buvusi translytė: vaikai turėtų būti saugomi nuo transgender ideologijos appeared first on LAIKMETIS.

Džiaugiuosi ir alpėju. Skaityti garsiojo dramaturgo sonetus — vienas malonumas. Mokėjo žmogus aprašyti ne tik meilę, bet ir į kitas žmogaus sielos kertes giliai žvelgė. Renensansiškai taip, su polėkiu.

Dabarties laikais susidūrus su meilės „įdarbinimu“ kyla kitos mintys. Jos labiau primena Henry Miller (Henrį Milerį) „Ožiaragio atogrąžą“, bet ne šekspyriškas dramas. Konkretizuoju: dabartiniai alternatyvių vienalyčių bendrabūvio formų propaguotojai itin mėgsta pabrėžti meilės svarbą. Kur reikia, bet labiau — kur nelabai.

„Meilė viską nugalės“, „Jūs prieš meilę?“ ir epinis Love is love įvairiomis progomis mirga marga spalvotų plakatų regyklose. Love puikuojasi ant daugelio jaunų žmonių rūbų ar terbelių. Regis, ko daugiau norėti? Žmonės vaikšto su dieviškosios dorybės užrašais ir bent taip gerina pasaulį.

Kaip krikščionis negaliu menkinti vienos iš trijų didžiųjų dieviškųjų dorybių reikšmės. Bet dabartinis meilės suvokimas mutavo į sunkiai nupasakojamą jovalą, kur svarbiausi meilei būdingi dalykai paliekami paraštėse. Su šiuo jovalu susidūręs tikintis žmogus tiesiog pasimeta. Dievas juk irgi Meilė. Ką daryti? Kaip elgtis?

Pradėkime kiek iš toliau. Kalbant apie lytiškumo reikalus meilė, be abejo, svarbi. Gal net svarbiausia turint mintyje šeimą. Tačiau alternatyvių bendrabūvio formų propaguotojai ją uzurpuoja ir „įdarbina“ savo naudai. Lytiškumo raiškos pagrindą sudaro Meilė, tačiau ji neturi nieko bendro su ta, kuri verčia į kitą žmogų žiūrėti kaip į žaislą ar vartojamą daiktą.

Tikra Meilė yra vaisinga arba bent tokia siekia būti. Dabarties žmogus linkęs lytiškumą sudarančius elementus (meilę ir gyvybės tąsą) traktuoti atskirai ir tuo remiantis susikurti sau naudingą lytiškumo ar meilės supratimą. Meilę kaip pasiteisinimą.

Kai vaisingumo siekis atskiriamas nuo psichologinio (meilės) ryšio, pasipila šeiminių santykių variacijų gausa. Myliu šunį, katę, guminę lėlę, draugą ir t. t. Gyvybės perdavimo reikalai priklauso biologijai, o meilė — psichologijos sritis. Ir ji, kalbant dabarties terminais, yra gerokai svarbesnė. Lovizlov ir tiek žinių. Traukiam spalvingas vėliavas ir mamontoviškai skanduojam: „bet niekada mums meilės nebus per daug!” Visi kas nesutinka — atsilikėliai ir progreso stabdžiai.

Moteriškas ar vyriškas lytiškumas yra sudėtinė asmens dalis. Kai kalbame apie dviejų lygiaverčių asmenų bendravimą ir iš to užgimstančią meilę, būtina neišleisti iš akių dovanojimosi vienas kitam aspekto. Atsakomybės. Iš to randasi tarpusavio pagarba, bendrystė ir vaisinga meilės tąsa.

Arba, paprasčiau kalbant, meilė dėl pačios meilės yra nieko verta. Tai tik plakato užrašas. Pa(si)teisinimas sau ir kitiems. Tuščia konservų skardinė.

Meilė dėl pačios meilės yra nieko verta.

Dabar pereikime prie dar vieno nuolat eksploatuojamo žodžio, kuris kaip ir „meilė“ tūlam krikščioniui kelia tam tikrą suvokimo problemą. Pakalbėkime apie „laisvę“.

Čia viskas gerokai paprasčiau, nes laisvės sąvoka mąstančiam žmogui nėra „darau, ką noriu“, bet „žinau savo laisvės ribas“. Juokinga, kai laisvės vardu pasivadinusi partija propaguoja nelaisvę. Iki šiol neidentifikavau nei vieno (įstatymų) siūlymo, kuris būtų siejamas su tikrąja laisvės samprata. Su liberalizmo vertybėmis.

Susiduriame beveik su identiška situacija kaip ir kalbant apie meilę: demokratijos esmę, liberalizmo ašį ar net Bažnyčios socialinio mokslo pagrindą sudaranti laisvė nususinama iki infantilaus sąvokos traktavimo. Dingsta pagarba individui, valstybės samprata iš laisvų piliečių bendruomenės mutuoja į valdomų avigalvių sambūrį ir nelieka nieko kito, kaip tik konstatuoti laisvės kaip nelaisvės kiekio didėjimą. Tiksliau, sąmoningą didinimą. Kai laisvumo samprata apsiriboja noru išplėsti narkotinių medžiagų vartojimo galimybes, tai ne kaži ką ir bepridėsi.

Paklausite kas iš to? Viskas paprasta, kai turi į ką atsiremti. Meilė ir laisvė yra grynai krikščioniškos prigimties vertybės, kurias dera puoselėti, auginti ir ginti. Jos niekur nedingo, tik aplipo drumzlėmis ir apnašomis.

The post Dr. Valdas Kilpys. Meilė kaip seilė ir laisvė kaip nelaisvė appeared first on LAIKMETIS.