Nuo savo atsiradimo pradžios gerokai išaugusi bendruomenės šventė „Grilio pieva“ šiais metais tradiciškai vyko šalia statomos Dievo gailestingumo bažnyčios.

Vydmantų kaimo bendruomenės centro „Vydmantai“ pirmininkas Simas Končius džiaugėsi, kad kasmet į šią šventę susirenka vis daugiau ir maistą gaminančių, ir jį ragaujančių žmonių.

„Gera matyti, kad jūsų gretos vis gausėja – džiaugiasi širdis matant, kiek susirenka žmonių, kurie kepa, troškina, verda, kad įgyvendintų tą gražų tikslą, nes, kaip žinote, šiais metais devintoji „Grilio pieva“ yra skirta Vydmantų Dievo Gailestingumo bažnyčios statybai“, – sakė S. Končius.

Jam antrino ir besišypsantis puikios nuotaikos nestokojantis Vydmantų parapijos klebonas Karolis Petravičius, kuris pirmiausia padėkojo žmonėms už iki šiol suaukotus pinigus ir akcentavo, kad visi padaryti darbai yra žmonių gerumo liudijimas.

„Tai yra be galo didelis stebuklas, nes iki šiol vieno didelio aukotojo nesam sulaukę. Viskas vyksta dėka žmonių, kurie aukoja po tuos kelis eurus, būtent jie padarė tai, ką dabar matome. Šiai dienai esame išleidę daugiau kaip pusę milijono eurų, ir visi tie pinigai yra iš jūsų“, – kalbėjo K. Petravičius.

Kad motyvacijos aukoti būtų daugiau, klebonas nurodė ir konkretų pagrindinį tikslą – iki žiemos bažnyčioje sudėti langus. K. Petravičius sakė: būtų labai puiku, kad būtų surinkta bent vienam langui reikalinga suma, o ankščiau jis buvo minėjęs, kad būtų tikras stebuklas, jei pavyktų surinkti 13 tūkst. eurų.

„Šiuo metu esame surinkę tik apie 55 proc. reikalingos sumos langams. Rugsėjo pabaigoje – kitas mokėjimas, jeigu neaukosit – klebonas išeis iš proto“, – šypsodamasis sakė K. Petravičius.

Apibendrindamas jis pridūrė, kad kiekviena auka yra svarbi, nes bažnyčia bus ne tik gražus pastatas, ne tik kultūrinis objektas, bet ir vieta, kur kiekvienas žmogus – tiek vietinis, tiek važiuojantis pro šalį – galės užsukti ir atgauti sielos ramybę.

„Dešimt eurų daugiau ar mažiau toj piniginėje, iš bado vis tiek nenumirsime, bet žinosime, kad esame save įsiamžinę naujojoje bažnyčioje. Kiek mes čia pagyvensime toj žemėj, o čia per amžius liks statinys, kuriame bus meldžiamasi už mus ir už tuos, kuriuos mes mylime“, – sakė Vydmantų parapijos klebonas.

Stebino patiekalų įvairovė

„Mielieji, aš kaip visada sakau: atėję čia jūs neperkate patiekalo, jūs neperkate troškinio, čebureko ar šašlyko – jūs aukojate bažnyčios statybai, o už tai atsidėkodami vaišiname porcija karšto maisto, paruošto čia pat pievoje“, – tokius žodžius pasakęs bendruomenės pirmininkas S. Končius ragino visus nepasivarginti ir apžiūrėti viską, ką siūlo šventės virėjai ir kepėjai. Atrodė, kad visą kaimą užpildė malonių gaminamo maisto kvapų dvelksmas. Aktyviausi bendruomenės nariai, Kretingos rajono kultūros centro Vydmantų skyriaus darbuotojai, svečiai iš Klaipėdos ir Palangos demonstravo savo kulinarinius įgūdžius ir kvietė susirinkusius paragauti įvairiausių patiekalų.

Nuotaikingai nusiteikusių vydmantiškių draugų komanda šypsenomis puošė ne tik savo veidus, bet ir marškinėlius – draugai šventėje dalyvauja jau ne pirmus metus ir šiemet trečią kartą kvietė vaišintis jų specialioje krosnyje kepamu kugeliu, kuriam pagaminti prireikė 5 maišų bulvių.

„Tuoj čia drieksis eilės, ne kasdien juk gali paragauti kugelio ant pievos“, – šaudamas į krosnį skardą sakė Vytautas Jocius. Nemaža eilė susidarė ir prie Vydmantų seniūno Rimvydo Šakinio palapinės, kur jis su žmona Laura vietoje minkė tešlą ir kepė čeburekus. O norinčiuosius kažko saldesnio į „Kultūros kavinukę“ kvietė Kretingos rajono kultūros centro Vydmantų skyriaus kolektyvas. Čia už prekystalio šeimininkavo skyriaus vedėja Jolanta Japertienė, o meno vadovas, režisierius Saulius Vaičiulis pats maišė tešlą ir kepė čirvinius blynus.

Palangos medžiotojų būrelis „Pensininkai“ žmonių dėmesį patraukė ant iešmo kepamu šernu ir vietoje verdama elnienos sriuba. Pasak būrelio pirmininko vydmantiškio Edmundo Petrošiaus, būrelis išlaiko seną pavadinimą iš pagarbos buvusiam pirmininkui, tačiau čia ne vien senjorai renkasi – jų likę mažuma, klubo veikloje noriai dalyvauja ir jaunimas.

„Pagrindinis mūsų patiekalas šiandien yra du šerniukai, gudriai paruošti. Mes iš vakaro juos karštai parūkėme, kad nereikėtų 5–6 valandas jų kepti. Virš ugnies sukame labiau dėl vaizdo ir efekto“, – pripažino E. Petrošius.

Šventėje buvo siūlomas gausus skirtingų patiekalų asortimentas kiekvieno skoniui. Tradiciniai lietuviški patiekalai – cepelinai ir kugelis, Vydmantų bendruomenės firminis troškinys, mėsainiai, dešrainiai ir net šefo iš Klaipėdos Laimio Macijausko vietoje kepta skumbrė. Besidominčiųjų ir ragaujančiųjų netrūko, dauguma maisto gamintojų tikslių kainų nė nenustatė – kvietė aukoti nuo 5 ar 10 eurų ir daugiau, kiek kas nori ir gali.

Paaukojo per 15 tūkst. eurų

Per šventę tarp atlikėjų pasirodymų vyko keli aukcionai. S. Končius ir N. Stasiulis įtaigiai siūlė renginio rėmėjų įsteigtus prizus: automobilių plovyklos „Kempiniukas“ kuponą, kuris buvo parduotas už 80 eurų, taip pat „KAI krautuvėlės“ jautienos gaminį, už kurį pirkėjas nepagailėjo ir 100 eurų, o įmonės „Baldinis“ stalą nusipirkęs vyras aukų dėžutę papildė 300 eurų.

Prie šventės tradiciškai prisidėjo ir „Pajūrio naujienos“. Laikraščio prenumeratą renginio metu buvo galima užsisakyti su svaria – laukiamos Rudens derliaus ir Moliūgo šventės – moliūgine nuolaida, o susigundę šiuo pasiūlymu laikraščio prenumeratoriai dar sudalyvavo ir loterijoje. Vakarop ištraukus burtus paaiškėjo, kad laikraščio įsteigtas prizas – „trimeris“ atiteko Juozui Sendrevičiui iš Vydmantų. Laimėtojas, paklaustas, ar tikėjosi tokios sėkmės, sakė, kad tikrai ne, bet, be abejonės, labai džiaugėsi. „Tikrai nesitikėjau, bet, žinoma, smagu laimėti tokį praktišką daiktą“, – sakė Juozas.

Pakilią nuotaiką šventei suteikė ir šventinis koncertas, kurį pradėjo Kretingos rajono kultūros centro Vydmantų skyriaus liaudiška kapela. Po kapelos pasirodymo šventės vedėjas Nerijus Stasiulis į sceną pakvietė viešnias iš Palangos – Palangos trečiojo amžiaus universiteto šokių kolektyvą „Jūrė“. „Pirmą kartą dalyvaujame šioje šventėje. Smagu, kai tiek daug žmonių, o ir idėja labai graži. Džiaugiamės, kad galime dalyvauti ir prisidėti“, – kalbėjo kolektyvo vadovė Janina Serapinienė.

Savo dainomis susirinkusiuosius taip pat džiugino Vydmantų vokalinis moterų ansamblis „Perlanta“, po jų pasirodė atlikėja Gintarė Karaliūnaitė, grupė „Kitava“, žmones išjudino ir į šokių aikštelę pakvietė grupė „Medžiotojų trio“ ir atlikėjas Virgilijus Butkus. Per šių metų renginį Vydmantų Dievo Gailestingumo bažnyčios statybai paaukota 15 tūkst. 235 eurai.

The post Vydmantų „Grilio pievoje“ bažnyčios statybai paaukota rekordinė pinigų suma appeared first on LAIKMETIS.

Reabilitaciją po ligos iškeitė į savanorystę

Krašto žmonės dėkingi G. Katkuvienei už pasišventimą: septynerius metus – tiek, kiek statoma Vydmantų bažnyčia – ji neatlygintinai renka aukas jos statybai. Ne vien per parapijos ar bendruomenės šventes, bet ir išvykose, daugiausia – Žemaičių Kalvarijos atlaiduose. Savanorė tikino per šį laiką patyrusi, kad žmonės yra geri ir dosnūs: statydami bažnyčią, kaip Dievo namus, visi kartu stato ir savo širdžių bažnyčias.

Paklausta, kas lėmė jos apsisprendimą ryžtis savanorystei, moteris neslėpė – sunki liga ir netikėtas nušvitimas po operacijos, kad geriausia reabilitacija jai būsią atsiliepti į Vydmantų parapijos klebono Karolio Petravičiaus prašymą talkinti – rinkti aukas bažnyčios statybai artėjant Žemaičių Kalvarijos atlaidams.

„Atsimenu, guliu ant operacinio stalo ir sakau medikams: viskas yra Dievo valioje ir jūsų rankose. Aiškiai mačiau viziją – Jėzų ir Mariją, kad jie mane globoja. Dar būdama ligoninėje, sužinojau apie klebono Karolio kvietimą savanoriauti ir pasiryžau vykti į atlaidus. Nors tuomet turėjau iš ligoninės važiuoti reabilitaciniam gydymui. Dvylika dienų savanorystės per atlaidus man pakeitė reabilitaciją“, – atvirai kalbėjo G. Katkuvienė.

Dėl savęs nedrįstų, dėl tikslo – ne gėda

Moteris prisimena tuos pirmuosius metus, kai, stovėdama bažnyčios šventoriuje, akimis pati ieškodavo žmonių, prie kurių galėtų prieiti, pašnekinti ir papasakoti apie tai, kad Vydmantų krašto žmonės iš aukų ėmėsi statyti bažnyčią. „Glostydavau petį prašydama, kad paaukotų kas ir kiek gali – eurą, du ar daugiau. Kiekvieną aukotoją užrašydavau į specialiai užvestą aukų knygą. Stovėdavau nuo septynių ryto iki vienuoliktos vakaro, o kartais ir dar ilgiau, kol iš Kalvarijos kalnų grįžta paskutiniai maldininkai“, – pasakojo G. Katkuvienė.

Pririnko aukų, kad vos bepakėlė dėžę, galvojo, kad žmonės centais primetė, o kai grįžusi namo suskaičiavo – žmonės paaukojo kone 5 tūkst. Tai bent buvo džiaugsmo, kad ne veltui dvylika dienų ištiesta ranka stovėta ligi išnaktų. „Dėl savęs nedrįsčiau, bet dėl kilnaus tikslo, dėl Dievo namų statybos nejaučiau jokios gėdos“, – akcentavo moteris. Dabar jau kasmet į atlaidus, tradiciškai vykstančius nuo liepos 1 iki 12 dienos, atvykstantys maldininkai žino ją, žino, kad Vydmantuose statoma bažnyčia, o ir patys mato važiuodami prošal į Palangą, domisi statybos procesu. O ir aukų dėžutė jau visai kitokia – meniška, kaldinto metalo ir vaizduojanti sumažintą būsimos bažnyčios modelį. Tai – meistro Vitalijaus Anužio dovana jų parapijai. „Dabar jau kasdien ir tų monetų svorio dėžėje nebetampau – susidraugavau su vietos parduotuvės pardavėjomis, ir kasdien išsikeičiu monetas į stambias kupiūras“, – kaip tobulėja savanorystės procesas, juokėsi pašnekovė.

Rūdaičių koplyčios „pročkelė“

Anksčiau per atlaidus pati ieškodavo vietos, kur apsistoti per tas 12 dienų, vėliau į Šarnelės bendruomenės namus ją priėmė pirmininkė Rima Jokubauskienė, o pastaruosius metus apgyvendina Šarnelės kultūros namuose. „Svarbu, kad būtų kur permiegoti ir nusiprausti, juk ne į kurortą vykstu“, – pastebėjo G. Katkuvienė.

Laike tarp Žemaičių Kalvarijos atlaidų, rinkdama aukas, savanorė važinėja ir į kitų miestelių atlaidus, šventes, su Vydmantų vokaliniu ansamblio ir giesmių atlikėjo jų klebono K. Petravičiaus koncertais – po Lietuvos bažnyčias, ir pavieniui lanko pažįstamus Pryšmančiuose, Rūdaičiuose, Ankštakiuose, Kretingoje. Kiekviena auka registruojama, aukotojų sąrašų jau prirašytos kelios knygos – šias, kaip geradarių atminimą, klebonas ketina įmūryti į specialią nišą po stiklu prie centrinio bažnyčios altoriaus.

Be aukų rinkimo savanorystės, G. Katkuvienė dar yra ir Rūdaičių kaimo, kur ir gyvena, Šv. Antano Paduviečio koplyčios „pročkelė“ – prižiūrėtoja: ji valo, puošia, parengia koplyčią sekmadienio šv. Mišioms, šventinėms pamaldoms. Koplyčioje yra 60 sėdimų vietų – šių pakanka kaimo tikintiesiems, o ją aptarnauja Vydmantų parapijos klebonas K. Petravičius. Žmonės džiaugiasi, kad koplyčia išpuošta puokštėmis, kompozicijomis. „Mėgstu gėles, savo darželyje jų prisiauginu įvairiausių, dėlioju, kaip moku – džiaugiuosi, kad žmonėms tai patinka“, – atviravo įvairiais kompozicijas, proginius vainikus kurianti ir bendruomenės moteris to pamokanti G. Katkuvienė.

Įteiktas popiežiaus palaiminimo raštas

Ji 12 metų vadovauja ir Rūdaičių bendruomenei, džiaugėsi, kad įgyvendinant Europos Sąjungos projektus ir remiant Savivaldybei, kaime pavyko įrengti 3 poilsiavietes su vaikų žaidimo aikštelėmis, pavėsinėmis ir treniruokliais, sutvarkyti takus palei tvenkinį, pakloti šaligatvį Parko gatvėje. Trinkelėmis yra išklotas takas nuo stotelės ligi prieplaukos, taip pat – aikštelės palei koplyčią ir šv. Jurgio skulptūrą. Pastarieji sakraliniai objektai, G. Katkuvienės žodžiais, jų kaime buvo pastatyti per Atgimimą, dar nepriklausomybės priešaušriu, tuometinio kolūkio pirmininko Stasio Mažeikos pastangomis.

Paklausta, ką vis dėlto jai teikia ši savanoriška veikla, G. Katkuvienė atsakė – sveikatos ir stiprybės: „Man tai – geriausia reabilitacija ir ligų prevencija. Visur stengiuosi matyti tik pozityvą ir šviesą: kur šviesa, ten Dievas, o kur Dievas, ten yra meilė ir kitos didžiosios vertybės.“

Jos veiklą, tikino, nuolat palaiko šeima: vyras Rimantas, buvęs ilgametis Kretingos seniūnijos darbuotojas, ir dvi dukterys – pedagogė Jūratė ir medikė Lijana, 4 anūkai ir 1 proanūkis, kurį neseniai padovanojo anūkė Ieva. Gražina ir Rimantas šį spalį atšventė 55-erių santuokos metų jubiliejų, ta proga jiems buvo įteiktas asmeninis popiežiaus Pranciškaus palaiminimo raštas, kaip ir neseniai – ištikimų Vydmantų bažnyčios statytojų Jolantos ir Virgilijaus Japertų šeimai.

The post Kretingos rajono Metų žmogus: statydami Dievo namus, stato širdžių bažnyčias appeared first on LAIKMETIS.

„Gruodžio 5 d., antradienį, 17 val. kviečiu padėti papuošti koplyčią. Gal kas galėtumėte paskolinti palminių augalų, bet kad nebūtų labai jautrūs, koplyčioje vėsoka. 14.30 val. Rinksis Virginijus, Andrius ir Vaclovas kabinti drobės. Ten nepamaišytų papildoma vyriška ranka! Gal kas turite laiko prieiti? Nuo 17 val. puošyba, dulkių valymas, skulptūrų paruošimas… būtų gerai, kad turėtumėte darbo pirštines ir šluostes".

Žemaitijos geradariai per adventą taip pat rinks aukas tolimesnei bažnyčios statybai. Pavyzdžiui, ateitininkai gamins žvakes, advento vainikus ir keps sausainius, o surinktas aukas perduos kunigui.

Vydmantų gyvenvietė šiais metais mini 770 metų jubiliejų, o kažkada ją puoš ir daili bažnyčia.

The post Vydmantų kunigas kviečia į talką geradarius appeared first on LAIKMETIS.

Priėmė optimalų sprendimą

Bažnyčios statybos darbais besirūpinantis Vydmantų parapijos klebonas Karolis Petravičius paaiškino, kad „sumuštiniai“ montuojami ant specialiai pastorintų sijų. Sijų storinimo darbams, kuriuos, nepaisant darganotų oro sąlygų, atliko bendrovė „Indesa“, papildomai sunaudota 23 kub. m medienos. Prieš šalčius skubama užpildyti bažnyčios sienas, tačiau ji vis dar liks be langų ir durų, šios ertmės bus užklotos tentais. Klebonas paaiškino darbų eigą: „Vasarą atlikti darbų neleido technikai, nes, pagal pirminį projektą, bažnyčios sienos turėjo būti 3-jų dalių: išorėje – dekoratyvinis skalūno akmuo, viduje – taip pat puošybos elementai, o tarp jų „sumuštinis“. Architektai „sumuštinį“ buvo suplanavę iš medžio–vatos–medžio, tačiau montuojant tokio pobūdžio plokštes, išsyk būtų tekę montuoti ir skalūną, o tai būtų kainavę 300–350 tūkst. Eur. Suprantama, šitokių pinigų neturime, nes bažnyčią statome iš parapijiečių aukų ir geradarių paramos, todėl teko galvoti apie optimalų variantą – nuspręsta „sumuštinius“ montuoti ant mediena pastorintų sijų, – kalbėjo K. Petravičius, neslėpdamas, kad bažnyčios architekto Alvydo Šeiboko toks sprendimas netenkino, nes jis suplanavo kokybišką statinį. – Tačiau realybė tokia, kad tenka suktis iš padėties.“

Svarbiausia, kad visas bažnyčios „kūnas“, kaip vaizdžiai palygino klebonas, bus šiltai aprengtas, o vėliau, surinkus pakankamai lėšų, galima bus atlikti išorės ir vidaus sienų apdailą.

Išleista pusė milijono

Užpildžius sienas, tikimasi įrengti šildomas grindis, – suskaičiuota, kad šios kainuos apie 80 tūkst. Eur. Visas bažnyčios plotas yra apie 3 tūkst. kv. m. Vydmantų bažnyčios statyboms jau išleista per 0,5 mln. Eur. Statyba sudėtingomis sąlygomis, įskaitant ir pandemijos laiką, ir karą Ukrainoje, kai gerokai pakilo kainos, trunka septynerius metus.

Per tą laiką buvo sutvarkyti statyboms reikalingi dokumentai, leidimai, techniniai ir darbo projektai. Pakloti inžineriniai tinklai, išlieti bažnyčios ir klebonijos pamatai, nutiesti elektros tinklai. Baigta konstruoti bažnyčios pastato konstrukcinė dalis. Į bažnyčią yra sudėta per 25 t metalo, o 7 m aukščio kryžius pagamintas iš ypatingo, atsparaus pajūrio sąlygoms plieno. Viena pusė sijos sveria 1,2 t, jos apkaustytos 100 kg svorio metaliniais sutvirtinimais. iš viso yra sumontuota 18 sijų, vien joms panaudotų specifinių varžtų bendras svoris siekia apie 2 t.

Stato iš aukų

Bažnyčią Vydmantuose, darsyk pasidžiaugė klebonas, nuo pat statybos pradžios, kai jis prieš 7-eius metus čia buvo paskirtas tarnauti, stato patys žmonės. „Tie, kurie kaskart jai paaukoja po 10–20 Eur. Bažnyčia yra jų svajonė, siekis ir užsidegimas. Retsykiais geradariai perveda į sąskaitą ir stambias sumas – po 10 tūkst. Eur ir daugiau. Prisideda ir garsūs šalies žmonės: važiuodami prošal į Palangą sustoja, domisi, o paskui žinią apie statomą bažnyčią ir renkamas aukas perduoda draugams. Taigi prie mūsų bažnyčios prisideda visa Lietuva.“

Klebono dėkingumas žmonėms – beribis: „Man kartais labai graudu, kai aukotojų sąraše matau žmones, kurie gyvena labai kukliai, ir pinigėlį nutraukia nuo savo pensijos, žinau, kad ir maistą jie pirks pigiau, bet jiems labai svarbu prisidėti auka, matant kylančią bažnyčią.“

Kleboną ligi šiol stebina bičiulio, kurį vadina savo dešiniąja ranka Virginijaus Japerto, bažnyčios statybos komiteto pirmininko, išskirtinis entuziazmas: „Jis nuo ryto iki vakaro pievoj, prie statybų. Dirba be jokio atlygio. Netgi sergantį vos nuvarėme į lovą“, – atviravo K. Petravičius.

Kurs gintaro altorių

Prie šios bažnyčios statybos prisideda kas ir kuo gali, taip pat – ir pats klebonas: jis tapo paveikslus, kuria dainas, išleido 3 muzikinius albumus, ir išvien su moterų vokaliniu ansambliu, vadovaujamu Jolantos Japertienės, važinėja po Lietuvą rengdami koncertus. Klebonas pasidžiaugė, kad per pastarąsias gastroles jiems pavykę surinkti net 4 tūkst. Eur.

Beje, parapijos klebono iniciatyva Vydmantų bažnyčioje kuriamas ypatingas ir, kaip tikino jis, vienintelis pasaulyje gintarinis altorius, po gabalėlį suneštas ir suvežtas tūkstančių žmonių iš viso pasaulio. „Šiuo metu žmonių dovanoto gintaro turime bemaž 700 kilogramų. Pastačius bažnyčios pastatą, gintaras bus išlydytas ir iš jo pagamintas altoriaus aukos stalas, liudijantis pasaulio žmonių vienybę dėl bendro tikslo“, – su užsidegimu kalbėjo K. Petravičius.

Šiemet Kretingos rajono savivaldybė darbams taip pat skyrė 14,6 tūkst. Eur, dar 15 tūkst. Eur pažadėjo Telšių vyskupijos kurija, o 10 tūkst. Eur – bendrovė „Ignitis“.

The post Vydmantų bažnyčiai velka išorės rūbą appeared first on LAIKMETIS.

Parapijos paskyroje klebono vardu, be kita ko, rašoma (kalba netaisyta):

"Šešerių metų kūryba nejučia sugulė naujame dainų rinkinyje GERUMAS

20 dainų rinkinys kvies patirti gerumo pasaulį, kuriame visko - ir džiaugsmo ir skausmo… bet daugiausia MEILĖS. Muzika mano įkvėpta 12 autorių žodžių. Džiugu, kad šiame rinkinyje ir dviejų vydmantiškių tekstai virtę dainomis! Ir dar didesnis džiaugsmas, kad visa tai gimė Vydmantuose veikiančioje garso įrašų studijoje NAPSOUND&KAROLIS. Taip, čia ta pati, kurią man dovanojo NELLY IR ARVYDAS PALTINAI ir kurią Jonas Matevičius prikėlė naujam gyvenimui."

Rinkinys išleistas kompaktinės plokštelės CD ir USB formatais. USB laikmenoje šalia dainų klausytojai ras ir du vaizdo klipus.

Šiuo metu Vydmantuose vyksta bažnyčios statyba, prie kurios prisideda visi įsigiję albumą "Gerumas" - praneša kun. K. Petravičius.

The post Vydmantų klebonas kunigas K. Petravičius išleido naują dainų albumą appeared first on LAIKMETIS.