„Lietuvos žmonės praėjusiuose rinkimuose labai aiškiai pasakė savo nuomonę Bako komisijos pastangų klausimu. Šiek tiek juokinga ir graudu, kad institucija, kurią pasitikėjimas Lietuvos žmonių yra žemiausio lygio, vertina instituciją, kuria Lietuvos žmonių pasitikėjimas yra didžiausias, patys darykite išvadas“, – Lukiškių aikštėje žurnalistams antradienį sakė G. Nausėda.

Už balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 42, susilaikė 10 parlamentarų.

Iš valdančiosios koalicijos prieš balsavo konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, susilaikė liberalas Andrius Bagdonas.

Iš opozicijos išvadas palaikė vienintelis komisijai vadovavęs demokratas Vytautas Bakas.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas dėl buvusių jo patarėjų ryšių su baltarusiškų trąšų verslo, Rusijos, Baltarusijos specialiųjų tarnybų atstovais. Be to, jis galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.

„Noriu padėkoti ir komisijai, ir Seimui, kuris leido atlikti šį labai svarbų tyrimą“, – prieš balsavimą kalbėjo V. Bakas.

„Seimas turi stoti į teisės viršenybės ir moralios politikos pusę. Kviečiu nesukurti precedento, kai siekiama sunaikinti pasitikėjimą pranešėjo institutu, specialiųjų tarnybų praktika ignoruoti parlamentinę kontrolę ir kištis į politinius procesus“, – sakė demokratas.

Laiko „nepavykusiu Seimo projektu“

Išvadoms nepritarusi konservatorė V. Aleknaitė-Abramikienė prieš balsavimą teigė, kad komisijos darbą laiko „vienu labiausiai nepavykusių Seimo projektų“.

„Neišvengta nevykusio politinio atspalvio. (...) Tai vyko prieš prezidento rinkimus ir atspindėjo tą keistą ketverius metus trukusią kovą su prezidento institucija, kuri buvo sunkiai paaiškinama, ypač dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis“, – kalbėjo parlamentarė.

Pasak jos, kadangi komisijos veikla buvo „atvirai nukreipta“ prieš prezidentą, Konstitucija jam suteikė teisę neatsakyti į komisijos klausimus ir neliudyti prieš save.

„Susidaro toks negeras įspūdis, kad dabartinė mano koalicija po kitų Seimo rinkimų vėl tęs tą kovą su rinkimus laimėjusiu asmeniu, užuot kovoję su tikraisiais grėsmę keliančiais dalykais“, – sakė V. Aleknaitė-Abramikienė.

„Mes esame ir konstruktyvūs, ir stiprūs, galime daug gero duoti Lietuvai, bet dabar prieš Europos Parlamento ir Seimo rinkimus tai gali sudaryti klaidingą įspūdį rinkėjams apie mūsų valdančiąją koaliciją“, – teigė konservatorė.

Mišrios Seimo narių grupės narė Agnė Širinskienė ragino nepalaikyti komisijos išvadų.

„Komisijos išvada yra labai prieštaringa, pati Etikos ir procedūrų komisija pripažino, kad vis dėlto buvo daug kur peržengtas ir interesų derinimas, peržengtos komisijos kompetencijos ribos, yra viena kitai prieštaraujančių nuostatų“, – Seimo posėdyje kalbėjo A. Širinkienė.

Ji komisijos išvadose siūlė palikti tik vieną straipsnį – konstatavimą, kad komisija savo darbą baigė. Parlamentarai šiam pasiūlymui nepritarė.

Stebėjosi opozicija

Konservatorius Jurgis Razma kvietė parlamentarus palaikyti komisijos išvadas.

„Negaliu atsistebėti opozicijos laikysena šioje situacijoje Kai pasirodo tokio pobūdžio žurnalistinis tyrimas, (...) štai opozicija atsistoja į visišką rezistencijos poziciją, blokuoja tokį tyrimą, nedalyvauja, ieško formalių priekabių, kad tik paveiktų patį tyrimą ir jo išvadas“, – sakė J. Razma.

Pasak jo, priėmus išvadas, Seimas turės spręsti, kokių veiksmų imtis, kaip keisti įstatymus, kelti VSD vadovo atsakomybės klausimą.

„Patvirtinkime išvadas ir judame į priekį pasiekę, kad VSD keistų savo darbo principus ir dirbtų teisėtai“, – prieš balsavimą sakė J. Razma.

Nepritarti komisijos išvadoms ragino Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Skardžius. 

„Bet kurioje demokratinėje šalyje neįsivaizduojama, kad parlamentas vykdytų tyrimą pagal kažkieno parašytą romaną“, – sakė Seimo narys.

Konservatorius Paulius Saudargas sakė, kad išvados yra ne apie G. Nausėdą, o apie tarnybų skaidrumą ir efektyvumą.

„Tarsi akcija „Skaidrinam“, kuri atėjo ne tik į savivaldybes ir Seimą, bet atėjo į Prezidentūrą, VSD, kitas institucijas ir paklausė įvairių klausimų dėl finansų, dėl lobizmo, dėl asmens duomenų, dėl informacijos perdavimo. Taip, nemalonu, bet visi kartu tobulėjame ir skaidrėjame“, – kalbėjo P. Saudargas.

Liberalų frakcijos atstovas Eugenijus Gentvilas teigė, kad komisijos darbas buvo „prasmingas, atsakantis į kai kuriuos klausimus“.

„Komisijos išvados yra ir perspėjimas specialiosioms tarnybos Lietuvoje – neužsižaiskite galios žaidimuose, Seimas priešinsis tokiems dalykams, kaip galimam valstybės užvaldymui, jeigu būtų tokių intencijų“, – sakė liberalas.

„Tikiuosi, kad remiantis išvadomis (...) nebus daromi išpuoliai prieš ką tik išrinktą šalies prezidentą“, – pridūrė jis.

Išvados: VSD vadovas talkino G. Nausėdai

Komisijos išvadose teigiama, kad apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

Išvadose taip pat konstatuota, kad prieš penkerius metus D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie šio komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Be to, dokumente nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

Šių išvadų tvirtinimas planuotas dar gegužės viduryje, tačiau dukart nukeltas: vieną kartą – dėl prezidento rinkimų, kad būtų išvengta kritikos, jog norima pakenkti prezidentui Gitanui Nausėdai per rinkimų kampaniją, kitą – dėl balsų trūkumo.

G. Nausėda gegužės 26 dieną perrinktas Lietuvos prezidentu antrai kadencijai.

Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovai kaltina Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot jų, Seimo komisija darydama išvadas neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

Institucijų vadovų skundą tyrusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad atliekant parlamentinį tyrimą pažeistas Seimo statutas, Politikų veiklos etikos kodeksas.

Komisijos sudarymo teisėtumas jau apskųstas Konstituciniam Teismui.

Komisija sudaryta po 2023 metų pradžioje išleistos knygos „Pranešėjas ir prezidentas“, kurios dalis turinio yra paremta VSD pranešėjo Tomo Gailiaus pasakojimais.

G. Nausėda komisijos sudarymą ir jos išvadas vadino politiškai motyvuotomis, siejo su prezidento rinkimais.

The post Po penkis mėnesius trukusio tyrimo Seimas pritarė VSD pranešėjo komisijos išvadoms appeared first on LAIKMETIS.

Už tokią išvadą balsavo penki komisijos nariai, keturi laikėsi priešingos nuomonės.

Kad pažeidimų būta, balsavo opozicijos atstovai ir liberalas Andrius Bagdonas, Etikos komisijai priklausantys konservatoriai palaikė išvados projektą, jog pažeidimų nepadaryta.

Socialdemokratė Dovilė Šakalienė nuo balsavimo nusišalino, nes jos sutuoktinis šiuo metu dirba VSD. Politikė pabrėžė tai daranti, nepaisant to, kad 2018–2019 metais – laikotarpiu, kuriuo domėjosi Seimo tyrėjai, – jos vyras VSD nedirbo, o ji pati nepakeitė pozicijos dėl šios istorijos.

Tapatybė atskleista, bet neatskleista

Etikos sargai nutarė, kad laikinoji komisija išplėtė tyrimo ribas, perėmė kitų valstybės institucijų funkcijas, atskleisdama pranešėjo tapatybę nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos, prašė tarnybų pateikti kriminalinės žvalgybos duomenų, o Seimo komisijai vadovavęs demokratas Vytautas Bakas buvo šališkas ir suinteresuotas tyrimu.

Anot išvados, tik Generalinė prokuratūra galėjo panaikinti T. Gailiui suteiktą pranešėjo statusą ir jam taikomą konfidencialumą, o tai, kad dar pernai kovą apžvalgininkas Marius Laurinavičius savo socialinio tinklo paskyroje paskelbė šią pavardę, „negali būti pagrindu kitoms institucijoms ir asmenims nesilaikyti pranešėjams taikomo konfidencialumo“.

Todėl Etikos komisija nutarė perduoti Generalinei prokuratūrai „vertinti galimą neteisėto pranešėjo tapatybės atskleidimo aplinkybes pagal kompetencijas“.

Laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas V. Bakas anksčiau etikos sargams tvirtino, kad pats T. Gailius nusprendė paviešinti savo tapatybę liudydamas viešame komisijos posėdyje, nors jam siūlyta to nedaryti.

Etikos komisija taip pat konstatavo, kad V. Bakas buvo suinteresuotas parlamentiniu tyrimu, nes dar 2019 metais T. Gailius jį informavo apie savo įtarimus, kad jo vadovai galėjo pažeisti įstatymą nurodydami jam patikrinti buvusio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir atskleisdami patikrinimo duomenimis tam teisės neturintiems asmenims. 

„Seimo narys priimdamas sprendimus privalo vengti šališkumo ir viešųjų bei privačių interesų konflikto regimybės, todėl Seimo narys V. Bakas 2019 metais buvęs vieno iš kandidatų į prezidentus štabo vadovu ir sutikdamas eiti laikinosios komisijos pirmininko pareigas bei atlikti įvykių, kuriose pats dalyvavo, tyrimą, pažeidė Seimo statuto, Politikų etikos kodekse nustatytas sąžiningumo, skaidrumo ir nesavanaudiškumo principus ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą“, – teigiama etikos sargų išvadoje.

Joje taip pat konstatuota, kad laikinoji tyrimo komisija išplėtė tyrimo ribas, ištirdama klausimus, kurių jai nepavedė Seimas, o taip pat perėmė kitų institucijų funkcijas – Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos, Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos ir Konstitucinio Teismo.

Etikos ir procedūrų komisijos narys konservatorius Antanas Matulas tvirtino, kad papildomi klausimai kilo atliekant parlamentinį tyrimą, be to, jie susiję su tais, kuriuos Seimas pavedė komisijai atsakyti.

„Jeigu atliekant tyrimą paaiškėja papildomos informacijos, jūs siūlote nereaguoti?“ – klausė parlamentaras.

Jis taip pat stebėjosi išvada dėl V. Bako šališkumo: „Jeigu parlamentas nubalsavo, kad V. Bakas būtų laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas, tai kaip galima sakyti, kad jis buvo šališkas? Kokių jis turėjo asmeninių interesų?“.

Seimo Etikos komisija taip pat konstatavo, kad tyrėjai prašė specialiųjų tarnybų pateikti kriminalinės žvalgybos duomenų, tačiau to pažeidimu nepatvirtino.

„(...) nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su informacijos, kuri yra ikiteisminio ar kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiaga ir gali būti įslaptinta, pateikimu laikinajai Seimo tyrimo komisijai nėra nuoseklus, tikslus ir aiškus“, – pareiškė etikos sargai ir pasiūlė šį reglamentavimą tobulinti.

Pasiskundė tarnybos

Seimo Etikos ir procedūrų komisija VSD pranešėjo komisijos darbą nagrinėjo gavusi Generalinės prokuratūros, VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovų kreipimąsi.

Jie kaltina pranešėjo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot tarnybų, išvadas darydama Seimo komisija neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

Seimas praėjusią savaitę po svarstymo pritarė minėtoms išvadoms, dabar liko paskutinis balsavimas, kurio metu parlamentarai galutinai nuspręs, ar jas patvirtinti.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvados neįpareigoja parlamentarų į jas atsižvelgti.

Opozicijos atstovo demokrato V. Bako vadovaujama komisija, kurioje be jo dirbo tik valdančiųjų frakcijų atstovai, aiškinosi buvusio VSD pareigūno T. Gailiaus pateiktą informaciją apie departamento vadovų veiksmus 2018–2019 metais tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką, patikrinimo duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, galimą neteisėtą įtaką įvedant sankcijas Baltarusijai.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.

Komisija teigia gavusi duomenų, kad kelios dešimtys asmenų iš tuometinio kandidato G. Nausėdos aplinkos buvo susiję su baltarusiškų trąšu verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir pan. Anot tyrėjų, tai daro prezidentą pažeidžiamą.

Komisija taip pat tvirtina surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.

Komisijos teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

Išvadose taip pat konstatuota, kad prieš penkerius metus D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Be to, dokumente nurodyta, kad STT vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.

The post Seimo Etikos ir procedūrų komisija: per VSD pranešėjo tyrimą pažeisti įstatymai appeared first on LAIKMETIS.