„Mūsų siena su Rusija saugoma aukščiausiu lygiu. Visas sienos ruožas stebimas moderniomis stebėjimo sistemomis, pasienio pareigūnai operatyviai reaguoja į bet kokius sienos pažeidimus. Tačiau atsižvelgus į galimas grėsmes, taip pat karo Ukrainoje pamokas, kontrmobilumo ir kitomis priemonėmis siekiame dar labiau sustiprinti sienos apsaugą. Taip pat turime stiprinti VSAT ir jos sąveiką su kariuomene“, – teigia ministrė A. Bilotaitė.

Pagrindinės grėsmės prie valstybės sienos su Rusijos Federacija yra susijusios su geopolitine situacija, galimomis įvairiomis provokacijomis bei pavieniais valstybės sienos pažeidimais. Šiais metais užfiksuoti 5 valstybės sienos su Rusijos Federacija pažeidimai. 95 proc. sienos pažeidimų įvyko dėl neatsargumo (plaukiojant, pramogaujant ir pan.). Praktiškai neliko valstybės sienos pažeidimų susijusių su kontrabandos gabenimu (2021 m. ir 2022 m. nustatyta po 6 atvejus, 2023 – 4 atvejai).

Vidaus reikalų ministerija rengiasi įvairių, sienos stiprinimui skirtų priemonių įgyvendinimui. Vykdant kontrmobilumo priemonių planą, šiuo metu vyksta inžinerinių priemonių pirkimo procedūros, kurias organizuoja ir vykdo Lietuvos kariuomenė. Planuojama įkurti kelias dešimtis Inžinerinių priemonių parkų savivaldybių teritorijose, iš jų ir netoli sienos su Rusijos Federacija.

Pasienyje su Rusijos Federacija numatoma tęsti patrulio tako remonto ir įrengimo darbus, suplanuoti sienos stebėjimo sistemų atnaujinimo etapus, tęsti dronų ir antidroninės įrangos plėtrą, stiprinti pasieniečių sąveiką su Lietuvos kariuomene, organizuoti bendras pratybas.

Visa siena su Rusijos Federacija yra kontroliuojama moderniomis stebėjimo sistemomis, įskaitant vietas, kur nėra fizinio barjero. Siekiant sustiprinti personalo pajėgumus užtikrinant sienos stebėjimą, 2024 m. papildomai įsteigta 30 vaizdo stebėjimo sistemų operatorių etatų.

Valstybės sieną su Rusijos Federacija saugo dvi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasienio rinktinės: Pagėgių pasienio rinktinė ir šiemet atkurta Pakrančių apsaugos pasienio rinktinė. Siekiant užtikrinti sienos saugumą, VSAT bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene, Karinėmis jūrų ir oro pajėgomis.

Valstybės sienos linijos ilgis su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi yra 297,12 km. Siena pasižymi išskirtinėmis gamtinėmis sąlygomis – didžiąją jos linijos dalį sudaro upės ir kiti vandens telkiniai.

The post Ministrė A. Bilotaitė: mūsų siena su Rusija saugoma aukščiausiu lygiu appeared first on LAIKMETIS.

„Tokia ta žinutė, kad pasibaigė ten akcija“, – BNS sakė Giedrius Mišutis.  

Pasak protesto organizatorių, jis turėjo trukti savaitę. 

Anot G. Mišučio, beveik savaitę vykusios akcijos metu Lietuvos pasienyje jokių problemų nebuvo.

„Nebuvo tokių epizodų, kad atsirastų kažkokios stovinčios eilės, būtų patiriama nesklandumų, prireiktų kažkokių labai didelių įsikišimų pareigūnų ir taip toliau, ir panašiai. (...) Kad dėl to streiko, tos ūkininkų blokados, kuri net nepanaši į blokadą buvo, tikrąja to žodžio prasme, būtų mūsų teritorijoje kažkokių nesklandumų, tai tikrai jų nebuvo“, – teigė G. Mišutis.

„Viskas, galima sakyti, praėjo sklandžiai“, – pridūrė jis.

Kad dėl to streiko, tos ūkininkų blokados, kuri net nepanaši į blokadą buvo, tikrąja to žodžio prasme, būtų mūsų teritorijoje kažkokių nesklandumų, tai tikrai jų nebuvo

Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė teigė, kad policijos, sienos apsaugos, muitinės ir kitos tarnybos aktyviai bendradarbiavo su Lenkijos kolegomis, kad eilės pasienyje nesusidarytų, o joms susidarius, kaip įvyko pirmadienio vakare dėl sugedusio sunkvežimio, būtų kuo geriau valdomos.

 G. Mišučio teigimu, pranešimas apie tai, kad už 8 kilometrų nuo pasienio Lenkijoje sugedusį vilkiką gautas antradienį apie 20 val. vakare. Apie 22 val. jis jau buvo patrauktas nuo kelio ir eismas vyko įprastai.

„Automobiliai judėjo, gal šiek tiek mažesniu greičiu, bet čia toks poros valandų ėjimas kolonoje judančioje, tai neužkimšo. (...) Jis gana operatyviai Lenkijos buvo patrauktas nuo kelio“, – BNS sakė G. Mišutis.

G. Balčytytės teigimu, Žemės ūkio ministerija ir ministras asmeniškai rūpinosi, kad į visus Lenkijos ūkininkų klausimus būtų atsakyta, o mitai apie „karuselinį“ grūdų kelią į Lietuvą ir iš jos būtų paneigti.

„Lietuvos tarnybos toliau aktyviai bendradarbiaus su kolegomis iš Lenkijos, ūkininkų atstovais, siekiant ir toliau užtikrinti tinkamą, kaip iki šiol, keliaujančios žemės ūkio produkcijos apskaitą bei užkirsti kelią bet kokiems bandymams per Lietuvą ar Lenkiją keliauti Rusijos iš Ukrainos pavogtų grūdų siuntoms“, – pranešime teigė G. Balčytytė.

Lenkijos ūkininkų prašymu šalies pareigūnai praėjusį penktadienį ties buvusiu Kalvarijos ir Budzisko pasienio punktu pradėjo tikrinti, ką iš Lietuvos į Lenkiją veža vilkikai. Jie nuogąstavo, kad dalis Ukrainos grūdų iš Lietuvos vėl grįžta į Lenkiją. 

Šiuo keliu per parą važiuoja apie 6 tūkst. vilkikų.

The post VSAT: Lenkijos ūkininkai baigė protestą pasienyje su Lietuva appeared first on LAIKMETIS.

Vis dėlto tarnybų vadovai sako biudžete norintys daugiau pinigų, tačiau kol vyksta derybos, konkrečių sumų neįvardija.

2024 metų biudžeto projekte Policijos departamentui numatyta daugiausia lėšų – 332,8 mln. eurų. Šiais metais policininkams skirta 313,8 mln. eurų.

„Matant kitų metų biudžeto skaičius, manome, kad gali kilti tam tikrų problemų, susijusių su darbo užmokesčiu ir socialinio draudimo įmokomis, mokant butpinigius, tarnybinio transporto išlaikymui, komunalinėms ir kitoms paslaugoms, tokioms kaip pašto siuntimas, areštinėse laikomų asmenų maitinimas, daiktinių įrodymų transportavimas, saugojimas ir naikinimas“, – BNS nurodė generalinis komisaras Renatas Požėla.

„Tikiuosi, kad derybose su politikais dar pavyks pakeisti šiuos skaičius ir įtikinti, kad mūsų pateiktas poreikis yra būtinas norint tinkamai užtikrinti žmonių saugumą“, – pridūrė jis.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) numatyta 187,2 mln. eurų, šiemet įstaigos biudžetas siekė 174,2 mln. eurų.

„Tikimės, kad 2024 metų biudžete bus numatyta tiek lėšų, kiek jų reikia, kad galėtume vykdyti mums pavestas funkcijas ir užtikrinti gyventojų saugumą. Labai svarbu, kad jos didėtų ir darbo užmokesčiui, kuris turėtų augti ne mažiau nei kitų Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų pareigūnams ir atliepti teisėtus ugniagesių gelbėtojų lūkesčius“, – BNS sakė PAGD direktorius Saulius Greičius.

„Esame pateikę lėšų poreikį. Šiuo metu kol kas turime tik preliminarų biudžetą. Tikiuosi, kad jis bus tikslinamas, ir bus atsižvelgta į spręstinus klausimus“, – kalbėjo ugniagesių vadas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) planuojama skirti 135,3 mln. eurų. Šiais metais ji gyvena su 108,8 mln. eurų biudžetu. Palyginti su kitomis vidaus reikalų sistemos įstaigomis, VSAT papildomai skirta daugiausia pinigų. Dalis jų bus panaudota 244 naujiems pasieniečių etatams įsteigti.

„Mes per ateinančius metus, jei biudžetas bus patvirtintas, tikrai galėsime stiprinti sienos apsaugą“, – BNS teigė pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas.

Viešojo saugumo tarnybai (VST) ketinama skirti 35 mln. eurų (2023 metais – 31,5 mln. eurų). Kaip BNS sakė laikinasis VST vadas Arūnas Paulauskas, biudžetas „yra toks, koks yra“.

„Aišku, visada norėtųsi daugiau“, – pridūrė jis.

VST laikinasis vadovas taip pat teigė, kad jei tarnyba galiausiai bus prijungta prie Policijos departamento, ji minėtą finansavimą vis tiek išlaikys.

„Jei VST būtų integruota į policijos sistemą, ji būtų integruota kaip atskiras juridinis asmuo, tai reiškia, kad VST išlaikytų darbdavio statusą, vykdytų viešuosius pirkimus, turėtų savo biudžetą“, – aiškino A. Paulauskas.

„Turbūt reikia būti sąžiningam, atsiradus pavaldumui, reikėtų tą biudžetą pasiderinti su generaliniu komisaru“, – pridūrė jis.

Mažiausiai – 16 mln. eurų (šiemet – 15,5 mln. eurų) lėšų, kaip ir kasmet, planuojama skirti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT). Šios įstaigos vadas Rolandas Kiškis BNS teigė, kad „Seimui pateiktas valstybės biudžeto projektas dar nepatvirtintas, todėl jį vertinti šioje stadijoje būtų nekorektiška“.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad nusikaltimams sudėtingėjant tarnyba mato didesnio finansavimo poreikį „pareigūnų ir darbuotojų kompetencijoms kelti, aukščiausio lygio mokymams, stiprinti bendradarbiavimą su užsienio partneriais kvalifikacijos kėlimo klausimais, taip pat atnaujinti patalpas Vilniuje ir Šiauliuose“.

Dėl geresnių darbo sąlygų šią savaitę protestavo dalis pareigūnų.

Lapkričio 14-ąją Seime numatytas pirmasis biudžeto projekto svarstymas, lapkričio 23-iąją – antrasis, o jį priimti numatoma gruodžio 5-ąją.  

The post Statutinių tarnybų vadovai teigia biudžete norintys daugiau pinigų appeared first on LAIKMETIS.

„Situacija (prie valstybės sienos – BNS) yra stabili, tačiau labai įtempta“, – penktadienį LRT radijui sakė R. Liubajevas.

„Prie sienos mes kol kas ypatingo judėjimo nefiksuojame, taip pat nebuvo fiksuojamas netipinis aktyvumas ar tai būtų pasienio komiteto pareigūnų, ar kitų institucijų atstovų. Vyksta įprastinis patruliavimas iš Baltarusijos pusės“, – pridūrė jis.

Rusijos aviacijos agentūra „Rosaviacija“ trečiadienio vakarą pranešė, jog tą pačią dieną sudužusiame privačiame lėktuve, iš Maskvos skridusiame į Sankt Peterburgą, buvo „Wagner“ grupės vadas.

VSAT vadas teigė, kad kol kas būtų sunku prognozuoti „Wagner“ samdinių grupės veiksmus po galimos J. Prigožino mirties.

J. Prigožinui artimi socialinio tinklo „Telegram“ kanalai kiek anksčiau patvirtino jo žūtį, bet oficialaus pranešimo dar nebuvo paskelbta.

Dalis ekspertų ragina pasirodžiusią informaciją vertinti atsargiai ir pastebėjo, kad tokia informacija nėra laikytina „Wagner“ įkūrėjo mirties patvirtinimu.

Tuo metu Prancūzijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl lėktuvo katastrofos aplinkybių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė užuojautą dėl J. Prigožino mirties, pavadindamas įvykį tragedija.

„Wagner“ birželio pabaigoje Rusijoje sukėlė trumpai gyvavusį maištą po kurio skelbta, kad J. Prigožinas su dalimi savo kovotojų persikėlė į Baltarusiją.

Minskas tvirtina, kad „Wagner“ nariai apmoko baltarusių karius.

Lietuvos ir Lenkijos duomenimis, Baltarusijoje šiuo metu yra apie 4 tūkst. „Wagner“ samdinių, dalis jų – arti Lietuvos ir Lenkijos sienų. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas tvirtina, kad samdinių skaičius gali siekti ir iki 4,5 tūkstančio.

The post Situacija prie valstybės sienos stabili, tačiau labai įtempta - VSAT appeared first on LAIKMETIS.

Tai BNS šeštadienį sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.

„Kol kas kažkokių tiesioginių grėsmių Lietuvos sienai nėra. Aukštesniu lygiu siena saugoma ir dėl migracijos ir ruošiantis NATO viršūnių susitikimui. Lygis yra aukštas sienos apsaugos – tiek Rusijos, tiek Baltarusijos. Kol kas kažkokių indikacijų, kad prie sienos ir šitoje sustiprintoje būsenoje reiktų dar kažkokių papildomų ypatingų priemonių, tai kol tokios informacijos nėra“, – BNS sakė VSAT atstovas.

Jis sakė, kad informacija apie padėtį Rusijoje stebima.

„Jei kažkas būtų tokio, dėl ko reikėtų imtis dar ypatingų priemonių, tai tas iškart ir būtų padaryta“, – tvirtino VSAT atstovas.

Rusijos privačios karinės samdinių bendrovės bosas Jevgenijus Prigožinas šeštadienį paskelbė, kad su savo pajėgomis kirtęs sieną įžengė į Rusiją nuversti šalies karinės vadovybės, ir pareiškė, kad jis ir jo 25 tūkst. kovotojų yra pasirengę mirti.

„Visi mes pasirengę mirti. Visi 25 tūkstančiai, o tada dar 25 tūkstančiai“, – garso įraše sako 62 metų J. Prigožinas, anksčiau apkaltinęs Rusijos karinę vadovybę smūgiais prieš jo vyrus.

Reaguodama Rusijos valdžia paskelbė sustiprinusi saugumą keliuose regionuose, o Maskvos meras pranešė, kad sostinėje imamasi antiteroristinių priemonių.

Saugumo tarnyba FSB apkaltino J. Prigožiną bandymu pradėti pilietinį konfliktą ir paragino „Wagner“ kovotojus jį sulaikyti.

J. Prigožinas teigė, kad jo pajėgos, kurios daug kur buvo Rusijos puolimo Ukrainoje priešakyje, įžengė į Rusijos pietinį Rostovo regioną ir numušė rusų kariuomenės sraigtasparnį.

Tačiau jis nepateikė įrodymų, o naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patikrinti jo pareiškimų.

Rostovo srities valdžia paragino gyventojus likti namie.

„Teisėsaugos agentūros daro visa, kas būtina, kad užtikrintų gyventojų saugumą“, – sakė Rostovo gubernatorius Vasilijus Golubevas.

Internete paskelbtuose vaizdo įrašuose ir nuotraukose, taip pat ir Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS, matyti ginkluoti vyrai, apsupę administracinius pastatus Rostove, ir tankai šio miesto centre. Kas tie ginkluoti vyrai, nebuvo neaišku.

Maskvoje buvo sustiprinta ypatingos svarbos objektų apsauga, remdamasi šaltiniu teisėsaugos institucijose pranešė TASS.

Generalinis prokuroras Igoris Krasnovas informavo V. Putiną „apie kriminalinės bylos iškėlimą dėl bandymo organizuoti ginkluotą maištą“, sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Jis pridūrė, kad prezidentas nuolat informuojamas apie padėtį.

The post Lietuvos siena jau kurį laiką saugoma sustiprintu režimu appeared first on LAIKMETIS.

Šakių rajone, Kidulių kaime, sustabdžius „Volvo“, jo vairuotojui 1983 metais gimusiam Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnui nustatytas 0,60 promilės girtumas.

Vyras vairavo ne tarnybos metu, buvo neuniformuotas.

Tuo metu Kauno rajone neblaivus vairavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas iš Palangos pasienio užkardos. Jo vairuojamas motociklas „Honda“ sustabdytas Vaišvydavos kaime.

1970 metais gimusiam vyrui nustatytas 0,58 promilės girtumas, jis taip pat vairavo ne tarnybos metu ir buvo neuniformuotas.

Abiem atvejais pradėtos administracinio nusižengimo teisenos, pareigūnams gresia laikinai netekti vairuotojo pažymėjimo, jie turės sumokėti baudas.

The post Prie vairo neblaivūs - policijos, VSAT pareigūnai appeared first on LAIKMETIS.

Laivo bei katerių pristatymo ir šventinimo ceremonijoje dalyvavo LR Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, VSAT vadovas Rustamas Liuvajevas, Pagėgių pasienio rinktinės vadas Rimantas Timinskis bei kiti pareigūnai.

Po pašventinimo svečiai apžiūrėjo laivą ir išbandė jį atviroje jūroje.

The post Telšių vyskupas pašventino VSAT patrulinį laivą ir katerius appeared first on LAIKMETIS.

VSAT antradienį išplatintame pranešime teigiama, jog 2022-aisiais iš kariuomenės pasieniečiai planuoja gauti dar beveik 1,7 tūkst. šių ginklų.

Anot tarnybos, G-36 pakeis NATO standartų neatitinkančius pasieniečių turimus ginklus.

VSAT vadas Rustamas Liubajevas yra teigęs, jog iki metų pabaigos gauti ginklai patenkins kiek daugiau nei pusę pasieniečių poreikio

VSAT vadas Rustamas Liubajevas yra teigęs, jog iki metų pabaigos gauti ginklai patenkins kiek daugiau nei pusę pasieniečių poreikio. Kitąmet reikėtų nupirkti dar daugiau kaip 1 tūkst. automatų.

Dabar dauguma tarnybos pareigūnų ginkluoti rusiškais Kalašnikovo tipo automatiniais ginklais.

Lietuvos pasienyje iš viso tarnauja apie 3,5 tūkst. pareigūnų.

The post Pasieniečiai iš kariuomenės perima 500 automatinių šautuvų appeared first on LAIKMETIS.

Kaip BNS informavo VSAT atstovas Giedrius Mišutis, sekmadienį iš 1330 į šalį ketinusių atvykti Rusijos piliečių neįleista 13.

Iš viso per savaitę į Lietuvą atvyko 9896 Rusijos piliečiai.

Latvijos pareigūnai per savaitę neįleido 48 rusų (sekmadienį – septynių) iš 2075 atvykusių, Estijoje iki šeštadienio neįleista 155 Rusijos piliečių (šeštadienį – 38). Iš viso per savaitę, be kol kas nepateikiamų sekmadienio duomenų, į Estiją atvyko 10 tūkst. 236 asmenys iš Rusijos.

Nuo praėjusio pirmadienio į Baltijos valstybes ir Lenkiją įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, atsisakydami įleisti kriterijų neatitinkantį Rusijos pilietį į Lietuvos teritoriją, turi teisę panaikinti arba atšaukti jo vizą. VSAT teigimu, iki šiol nepanaikinta nė viena viza.

Nuo praėjusio pirmadienio į Baltijos valstybes ir Lenkiją įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.

Taip pat Rusijos piliečiai toliau gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

Draudimas įleisti Rusijos piliečius numatytas Seimo priimtame nutarime dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jis galios mažiausiai iki gruodžio 16 dienos imtinai.

The post Per savaitę į Lietuvą atvyko 9896 Rusijos piliečiai, neįleido tik 153 appeared first on LAIKMETIS.

Pabradės Užsieniečių registracijos centro teritorijoje centre planuojama pastatyti du pastatus migrantų apgyvendinimui, siekiant gerinti jų gyvenimo sąlygas.

Vis dėlto vasarį pirmą kartą rengtas pirkimas buvo nesėkmingas. Kaip BNS nurodė VSAT atstovas Gedrius Mišutis, konkursas buvo nutrauktas, nes „keli dalyviai neatitiko techninių specifikacijų“.

Pasak jo, tuomet pradėti ruošti dokumentai naujam pirkimui, vykdytos ir konsultacijos su rinkos dalyviais.

„Sulaukėme pasiūlymų, pastabų, užklausimų. Žvelgdami į juos spręsime, ar koreguoti, ar nekoreguoti technines specifikacijas. Tikslas – konkursą kaip įmanoma labiau priartinti prie tikrovės“, – kalbėjo pasieniečių atstovas.

Užsieniečių registracijos centre planuojama statyti du keturių aukštų pastatus, kuriuose galėtų gyventi apie 450 žmonių.

Anksčiau planuota, jog tam reikės 5–6 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, tačiau dėl kylančių kainų dabar statybos turėtų atsieiti 7,5 mln eurų

Anksčiau planuota, jog tam reikės 5–6 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, tačiau dėl kylančių kainų dabar statybos turėtų atsieiti 7,5 mln eurų. 

Pasak G. Mišučio, tokio masto pirkimas leidžia skelbti tarptautinį konkursą.

„Jis bus paskelbtas artimiausiu metu ir šiuo atveju jis bus tarptautinis, – teigė VSAT atstovas. – Ta vertė leidžia jį traktuoti kaip tarptautinį.“

Iš viso planuojamo multifunkcinio centro plotas turėtų siekti 5,1 tūkst. kvadratinių metrų.

Pastatuose numatyta įrengti sporto, užimtumo, maldos kambarius, taip pat gyvenamuosius kambarius su atskiromis sanitarinėmis patalpomis, virtuves, valgyklą, treniruoklių salę, vaikų kambarius, rūkomuosius, kabinetus psichologams ir socialiniams darbuotojams.

Infrastruktūra migrantams Lietuvoje plečiama pernai kilus migracijos krizei, kai į šalį per pasienį su Baltarusija neteisėtai pateko daugiau nei 4 tūkst. asmenų.

Lietuva teigia, jog šį srautą organizavo Baltarusijos režimas, ir vadino tai hibridine ataka.

The post VSAT vėl ieškos galimybių statyti multifunkcinį centrą migrantams appeared first on LAIKMETIS.