Iš viso partijoms bus pervesta 2,75 mln. eurų.

Šis pusmetis yra pirmasis, kai skaičiuojant valstybės biudžeto asignavimus atsižvelgta į 2024 metas vykusių rinkimų į Europos Parlamentą ir Seimo rinkimų rezultatus.

Taip pat šio pusmečio dotacijų dydžius lėmė ir rinkėjų balsai, atiduoti per 2023 metų savivaldybių tarybų rinkimus.

Daugiausia – 662,7 tūkst. eurų – skirta valdančiajai Lietuvos socialdemokratų partijai, opoziciniams Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams išmokėta 612,2 tūkst. eurų.

258,8 tūkst. eurų gaus opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, valdančioji „Nemuno aušra“ sulauks 241,8 tūkst. eurų, o jų koalicijos partnerė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ gaus taip pat labai panašią sumą – 241,5 tūkst. eurų.

Opoziciniam Liberalų sąjūdžiui skirta 237 tūkst. eurų, tris vienmandatėse išrinktus atstovus Seime turinti Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga sulauks 141,6 tūkst. eurų dotacijos.

Į Seimą nepatekusi, bet atstovų Vilniaus miesto taryboje ir Europos Parlamente turinti Laisvės partija gaus 140,4 tūkst. eurų, Lietuvos regionų partija – 88 tūkst. eurų, po vieną atstovą Seime turintis Nacionalinis susivienijimas ir partija „Laisvė ir teisingumas“ sulauks atitinkamai 65,4 ir 61,1 tūkst. eurų dotacijų.

„Nemuno aušra“ ir Nacionalinis susivienijimas nėra anksčiau gavę valstybės biudžeto asignavimų, dotacijos šį pusmetį nėra skirtos anksčiau jas gavusiai Darbo partijai ir Lietuvos žaliųjų partijai.

VRK skaičiavimais, vienas balsas 2 proc. barjerą rinkimuose perkopusioms partijoms šių metų antrą pusmetį atneša 0,596 euro.

Valstybės biudžete partijoms šiemet iš viso numatyta 5,5 mln. eurų.

VRK valstybės dotacijas politinėms partijoms paskirsto du kartus per metus – iki kiekvienų metų balandžio 15-osios ir iki lapkričio 15 dienos.

The post Partijoms bus pervesta 2,75 mln. eurų appeared first on LAIKMETIS.

Pareiškėjas I. Vėgėlė kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus tam tikrus VRK sprendimo punktus, kuriais pripažinta, kad Krikščionių sąjungos ir Rimanto Jono Dagio feisbuko paskyrų įrašai ir portalo laikmetis.lt publikacija yra 2024 m. gegužės 12 d. Respublikos Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvio Igno Vėgėlės paslėpta politine reklama. Mano, kad minėta informacija negali būti kvalifikuojama kaip politinė reklama, kadangi ji atitinka Rinkimų kodekse nustatytą išimtį, kas nėra laikoma politine reklama. Be to, pareiškėjas pabrėžė, kad paskelbta publikacija buvo iliustruota naujienų agentūros BNS viešai skelbiamomis nuotraukomis, o ne nuotraukomis iš asmeninio archyvo, minėta publikacija buvo paskelbta portalo redakcijos iniciatyva, tyrimo metu aptariamos publikacijos kaina nebuvo nustatyta. 

Teismas, išnagrinėjęs bylą, ginčijamame Komisijos sprendime pasigedo motyvų, kuriais remiantis būtų galima Rimanto Dagio ir Krikščionių sąjungos 2023 m. lapkričio 29 d. ir gruodžio 5 d. feisbuko įrašus priskirti politinei reklamai, taip pat kaip visiškai nemotyvuotą ir nepagrįstą teismas pripažino ir VRK sprendimo punktą, kuriuo portalo laikmetis.lt publikacija  pripažinta Respublikos Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvio Igno Vėgėlės paslėpta politine reklama. Teismas pasigedo argumentų, kodėl priimant sprendimą nebuvo taikyta Rinkimų kodekse nustatyta išimtis, kas yra nelaikoma politine reklama, taip pat VRK nedetalizavo paslėptos politinės reklamos turinio.

Taigi teismas pripažino VRK sprendimą neatitinkančiu administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, todėl jį panaikino.

Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

The post Teismas pripažino, kad portalas „Laikmetis.lt“ neskleidė paslėptos politinės reklamos appeared first on LAIKMETIS.

Sprendimas priimtas bendru sutarimu, už jį balsavo 12 VRK narių.

VRK teigimu, P. Gražulis neatitinka Rinkimų kodekso reikalavimo, kad asmuo, apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų arba netekęs Seimo nario mandato, gali būti renkamas Seimo nariu tik, kai nuo jo mandato panaikinimo yra praėję ne mažiau kaip dešimt metų. 

Tuo metu P. Gražulio mandatas atimtas pernai gruodžio 18 dieną.

P. Gražulis siekė vesti partijos kandidatų sąrašą Seimo rinkimuose.

Anot politiko, kandidatavimas ir pareigų ėjimas prisiekus yra du skirtingi dalykai.

P. Gražulis tvirtino, kad pagal Konstituciją ir Rinkimų kodeksą, kandidatavimas rinkimuose laikomas teise dalyvauti politiniame procese, o ne pareigybė, kuri reikalauja Konstitucijoje numatytos priesaikos.

„Lietuvos Konstitucija numato, kad asmuo, kuris buvo pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka, gali užimti tam tikras pareigas tik praėjus ne mažiau kaip dešimčiai metų. Tačiau ši nuostata netaikoma kandidatavimo teisei, o tik pareigų, kurioms reikalinga priesaika, ėjimui“, – aiškino politikas.

Pernai Konstitucinis Teismas pripažino, kad P. Gražulis, sąmoningai balsuodamas už kitą Seimo narį jam nematant, pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Dėl to gruodį per apkaltą panaikintas jo Seimo nario mandatas.

Konstitucija numato, kad per apkaltą iš pareigų pašalinus Seimo narį jis dešimt metų negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika.

P. Gražulis dar yra teisiamas dėl LGBTQ asmenų niekinimo, anksčiau jis pripažintas kaltu korupcijos byloje, nes veikė šaldytos produkcijos gamintojos „Judex“ interesais

Birželį P. Gražulis yra išrinktas į Europos Parlamentą.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.

The post VRK atsisakė registruoti P. Gražulį kandidatu į Seimą appeared first on LAIKMETIS.

Komisija informuoja apie fiksuotus elektros sutrikimus trijose – Šilutės rajono Kintų ir Vilkyčių, taip pat Mažeikių rajono Pikelių rinkimų apylinkėse. 

„Incidentas yra registruotas ESO, greitu metu turėtų būti išspręstas. Abi (Kintų ir Vilkyčių – BNS) rinkimų apylinkės turi nešiojamuosius kompiuterius su pilnomis baterijomis ir kol kas gali dirbti be trukdžių“, – nurodė VRK.

Pasak komisijos, Pikelių rinkimų apylinkėje po trumpalaikio sutrikimo elektra vėl tiekiama, ši apylinkė turėjo ir generatorių, tad trikdžių galėjo išvengti.

Anot VRK, visos rinkimų komisijos dar prieš rinkimus yra gavusios instrukcijas, kaip dirbti nesant elektros energijos.

iki 13 val. savo valią jau pareiškė 19,15 proc. rinkėjų.

Atvykusių balsuoti, bet dar nepažymėtų elektroniniame apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjų duomenys yra kaupiami ir atsiradus galimybei nedelsiant suvedami į elektroninį apylinkės rinkėjų sąrašą.

Balsavimo organizavimo tvarka numato, kad tokiais atvejais atvykusių balsuoti rinkėjų žymėjimas elektroniniame apylinkės rinkėjų sąraše gali būti atliekamas ir vėliau.

VRK teigimu, visos šios apylinkės yra sąlyginai nedidelės: Kintų apylinkėje yra 1165, Vilkyčių – 988, o Pikelių apylinkėje 450 rinkėjų.

Naujausiais VRK duomenimis, iki 13 val. savo valią jau pareiškė 19,15 proc. rinkėjų, su balsavusiais iš anksto (11,03 proc.) bendras aktyvumas siekia 31,18 procento.

The post Net ir dingusi elektra nesutrikdo balsavimo appeared first on LAIKMETIS.

Kaip BNS nurodė VRK atstovė Indrė Ramanavičienė, komisijai abejonių sukėlė sekmadienį G. Nausėdos pasidalintas įrašas jo „feisbuko“ paskyroje, kuriame šis kviečia laukti rinkimų rezultatų Prezidentūros kieme.

„Vyriausiajai rinkimų komisijai kandidato įrašas agitacijos draudimo laikotarpiu kelia abejonių. Komisija jau rengia kreipimąsi kandidato rinkimų štabui su priminimu apie Rinkimų kodekso nuostatas“, – teigė I. Ramanavičienė.

Anot jos, taip pat gauti du rinkėjų prašymai pasidomėti situacija.

Su G. Nausėdos štabu BNS sekmadienį kol kas susisiekti nepavyko.

The post VRK įspėja G. Nausėdą dėl agitacijos draudimų appeared first on LAIKMETIS.

VRK duomenimis, rinkėjai buvo daugiau kaip dukart aktyvesni, nei rinkimuose prieš ketverius metus, kai pirmąją dieną balsavo beveik 17 tūkst. arba 0,7 proc. visų rinkėjų.

Šiemet išankstinis balsavimas vyks tris dienas – nuo antradienio iki ketvirtadienio, balsuoti rinkėjai gali nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro visose 60-yje savivaldybių, nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.

2019-aisiais balsuoti iš anksto buvo galima ilgiau – keturias dienas. 

Pasak komisijos, šiemet, kaip įprasta, daugiausia rinkėjų iš anksto balsuoja sostinėje.

„Gausiausiai rinkėjai ėjo balsuoti į Vilniaus miesto savivaldybę, taip pat – į Lukiškių aikštėje ir aikštėje prie Vilniaus spaudos rūmų bei Kaune Vytauto Didžiojo universiteto patalpose įrengtas balsavimo vietas“, – teigia VRK.

Pirmąją išankstinio balsavimo dieną aktyviausi buvo Neringos savivaldybės gyventojai, pasyviausi kol kas – Šalčininkų rajono rinkėjai.

Dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai.

Antros kadencijos siekia dabartinis prezidentas nepartinis Gitanas Nausėda. Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į prezidentus kelia premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija –  Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekaną Dainių Žalimą, opozicinė Darbo partija – savo lyderį, parlamentarą Andrių Mazuronį, kita opozicinė politinė jėga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kelia buvusį krašto apsaugos viceministrą Giedrimą Jeglinską.

Save išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus ir partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Pastarąjį dėl antisemitinių pareiškimų Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją, dėl to politikas atsisakė Seimo nario mandato.

Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyksta ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Pareikšti nuomonę reikės dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

Daugumoje savivaldybių išankstinio balsavimo vietos įrengtos savivaldybių pastatuose.

Prezidento rinkimai ir referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo vyks sekmadienį, gegužės 12 dieną. Tuomet balsuoti bus galima 1895 vietose visoje Lietuvoje.

The post Pirmąją išankstinio balsavimo dieną balsavo 1,7 proc. visų rinkėjų appeared first on LAIKMETIS.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, 10 tūkst. rinkėjų parašų nesurinko Lietuvos liaudies partija ir politinė partija „Lietuvos sąrašas“. Pirmoji pristatė 1915 parašų, antroji – 6981.

Kitos septynios partijos, kurioms reikėjo įveikti šį rinkimų slenkstį, pateikė didesnį skaičių parašų, tačiau jie dar bus tikrinami, todėl neaišku, ar visoms šioms politinėms jėgoms užteks surinktų parašų.

Didžiausią skaičių – per 27 tūkst. – parašų pristatė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, mažiausią – 11 tūkst. – Krikščionių sąjunga.

Kad galėtų dalyvauti šiuose rinkimuose, parašus rinko devynios partijos: Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Krikščionių sąjunga, Laisvės partija, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos liaudies partija, Nacionalinis susivienijimas, politinė partija „Lietuvos sąrašas“ ir Žemaičių partija.

Jos turėjo pateikti ne mažiau kaip 10 tūkst. jų dalyvavimą rinkimuose palaikančių rinkėjų parašų.

Rinkimų kodeksas numato, kad rinkėjų parašų rinkti nereikia toms politinėms partijoms, kurios yra dalyvavusios pastaruosiuose EP rinkimuose ir jų metu surinkusios daugiau  nei 10 tūkst. rinkėjų balsų.

Rinkimai į Europos Parlamentą vyks birželio 9 dieną.

Lietuvoje bus renkama 11 europarlamentarų.

The post Partijos, norinčios dalyvauti EP rinkimuose, pateikė VRK rėmėjų parašus, dvi neįveikė barjero appeared first on LAIKMETIS.

„Tai prielaidomis, o ne realiu faktų tyrimu grįstas VRK sprendimas“, – BNS teigė I. Vėgėlė.

„Vienareikšmiškai, ir aš skųsiu šitą sprendimą teismui kaip nepagrįstą“, – paklaustas, ar laiko save nepapirkinėjusiu potencialių rinkėjų, pridūrė jis.

I. Vėgėlė taip pat sakė rekomenduojantis „VRK išlikti nešališka ir neįsivelti į rinkimų batalijas“.

Komisija ketvirtadienį nutarė, kad kandidatas į prezidentus I. Vėgėlė pažeidė draudimą papirkti rinkėjus, kai Vilniaus Kaziuko mugėje moterims kovo 8-osios proga dovanojo gėles.

Pasak komisijos, I. Vėgėlės gėlių dovanojimas moterims vertinamas kaip siekis skatinti asmenis dalyvauti rinkimuose ir balsuoti už jį.

Šis komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui.

Apie minėtus advokato veiksmus VRK keturis pranešimus gavo kovo 12 dieną. I. Vėgėlė teigė gėles dovanojęs premjerei ir pažįstamoms moterims, advokato nuomone, tai nėra susiję su jo dalyvavimu prezidento rinkimuose.

The post VRK nusprendė, kad Ignas Vėgėlė dovanodamas gėles moterims papirkinėjo rinkėjus appeared first on LAIKMETIS.

Anot komisijos, pareiškinių dokumentų iki nustatyto termino nepateikęs „Sąjūdis už miškus“ (Jaunoji Lietuva) rinkimuose dalyvauti negalės.

Šios politinės kampanijos dalyviais iš viso registravosi 19 partijų. 

Taip pat likus parai iki termino pabaigos dvi politinės partijos atsiuntė VRK prašymą jungtis į koaliciją pavadinimu „Taikos koalicija“. Ją sudarys Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija ir Žemaičių partija.

Pasibaigus pareiškinių dokumentų teikimo etapui komisija pradeda tikrinti, ar partijų keliami kandidatai atitinka Rinkimų kodekse nustatytus reikalavimus.

Pasak VRK, tam, kad galėtų toliau dalyvauti rinkimuose, devynios politinės partijos iki balandžio 25 dienos turi surinkti po mažiausiai 10 tūkstančių rinkėjų parašų.

Aštuonios partijos, kurios pareiškinius dokumentus pateikė anksčiau, rinkėjų parašus jau renka. Paskutinę termino dieną dokumentus pateikusiai Lietuvos liaudies partijai parašų rinkimo lapai bus išduoti pirmadienį. 

Pasak VRK, tam, kad galėtų toliau dalyvauti rinkimuose, devynios politinės partijos iki balandžio 25 dienos turi surinkti po mažiausiai 10 tūkstančių rinkėjų parašų.

EP rinkimuose ketina dalyvauti Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Laisvės partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Demokratų sąjunga „Vardas Lietuvos“, Darbo partija, Lietuvos regionų partija, Lietuvos žaliųjų partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Krikščionių sąjunga, Lietuvos liaudies partija, Nacionalinis susivienijimas, „Laisvė ir teisingumas“, „Lietuvos sąrašas“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Žemaičių partija.

Kiekviena rinkimuose į EP dalyvaujanti politinė partija ar koalicija gali kelti kandidatų sąrašą, kuriame yra ne mažiau kaip penki ir ne daugiau kaip 22 kandidatai.

Galutiniai rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų ir jų keliamų kandidatų sąrašai paaiškės ne vėliau kaip gegužės 9 dieną., kai VRK priims sprendimus dėl registravimo.

Likus mėnesiui iki rinkimų, bet ne vėliau kaip gegužės 10 dienos, VRK savo interneto svetainėje atvers privalomus skelbti kandidatų duomenis: biografijas, turto, pajamų, privačių interesų deklaracijas ir kita.

Rinkimai į Europos Parlamentą vyks birželio 9 dieną.

The post Europos Parlamento rinkimuose nori dalyvauti 18 partijų appeared first on LAIKMETIS.

„Teismas nusprendė pareiškėjo Eduardo Vaitkaus skundą tenkinti iš dalies, panaikintas VRK sprendimas ir (komisija – BNS) buvo įpareigota iš naujo spręsti dėl pareiškėjo pateiktos programos spausdinimo“, – ketvirtadienį BNS sakė LVAT atstovė Kamilė Arbačiauskaitė.

Anot jos, teismas nusprendė, kad VRK turėjo motyvuoti priimtą sprendimą.

„Kadangi nepakankamai motyvavo sprendimą, buvo pažeista pareiškėjo pasyvioji rinkimų teisė. (...) Dėl to ir buvo grąžinta VRK iš naujo spręsti“, – teigė K. Arbačiauskaitė.

VRK nusprendė nespausdinti E. Vaitkaus programos rinkimų leidinyje, argumentuodama, kad programa neatitinka nustatytų reikalavimų.

Komisija ne sykį E. Vaitkaus prašė pašalinti programos trūkumus, tačiau jis tą padarė tik iš dalies. Todėl VRK nusprendė leidinyje nurodyti tik jo vardą, pavardę ir tai, kad jo rinkimų programa neatitinka reikalavimų.

Pasak E. Vaitkaus, VRK nariai išreiškė savo nuomonę dėl programos, tačiau nenurodė nei vieno įstatymo, kurį jis būtų pažeidęs. Komisiją jis vadino grėsme nacionaliniam saugumui.

Pasak E. Vaitkaus, VRK nariai išreiškė savo nuomonę dėl programos, tačiau nenurodė nei vieno įstatymo, kurį jis būtų pažeidęs. Komisiją jis vadino grėsme nacionaliniam saugumui.

VRK teigimu, E. Vaitkaus programoje esama teiginių, nukreiptų prieš Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant jos narystę NATO, valdžia nepagrįstai, be teisinio pagrindo vadinama išdavikais, taip pat siekiama skleisti nepasitikėjimą užsieniečiais.

Kaip neatitinkantys reikalavimų, nurodomi šie E. Vaitkaus teiginiai programoje: „Jau skelbiamas naujas siekis – mūšio lauke nugalėti branduolinę valstybę, kas reiškia tik viena – ne tik Lietuvos žmonių, bet ir Lietuvos valstybės sunaikinimą. Ir šiame fone Lietuvos prezidentas bučiuoja svetimą vėliavą, Lietuvos valdžia skelbia leidžianti užsieniečiams nesilaikyti Lietuvos įstatymų; Dalyvauti agresyvaus karinio bloko NATO veikloje, ar ne?; Siųsti Lietuvos karius į Vakarų „proxy“ karą Ukrainos teritorijoje, ar ne.“

E. Vaitkus komisijai praėjusią savaitę įteikė per 31 tūkst. parašų, kai norint būti pripažintam kandidatu pakanka 20 tūkstančių.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.

The post Teismas įpareigojo VRK iš naujo spręsti dėl E. Vaitkaus programos spausdinimo appeared first on LAIKMETIS.