Šiais metais Ukraina iš Jungtinių Valstijų, kurios Kyjivui suteikė dešimtis milijardų dolerių karinės pagalbos, gavo tik nedidelę paramą, nes baigėsi pinigai, skirti iš JAV atsargų paimtiems dalykams pakeisti, o kai kurių respublikonų pasipriešinimas sutrukdė patvirtinti papildomą finansavimą.

Dėl susidariusių spragų Ukrainos kariams, kurių skaičius ir ginkluotės atsargos nusileidžia Maskvai, pritrūko svarbiausių reikmenų, pavyzdžiui, artilerijos šaudmenų.

Įstatymo projektas JAV Kongreso žemuosiuose rūmuose priimtas po kelis mėnesius trukusių įtemptų derybų, JAV sąjungininkų spaudimo ir pakartotinių Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pagalbos prašymų.

Šeštadienį JAV Atstovų Rūmai taip pat patvirtino paramos paketus Izraeliui ir Taivanui, pagalbą Gazos Ruožui ir kitoms pažeidžiamoms gyventojų grupėms pasaulyje.

Visam paketui, sudarančiam apie 95 mlrd. dolerių (89,1 mlrd. eurų), dar turės pritarti Senatas, ir pasirašyti prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), tačiau tai laikoma formalumu.

„Atsiliepti į istorijos kvietimą“

V. Zelenskis šeštadienį sakė, kad nauja Vašingtono pagalba išgelbės tūkstančius gyvybių Ukrainoje.

Socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime jis sakė: „Tikimės, kad įstatymams bus pritarta Senate ir jie bus nusiųsti ant prezidento Bideno stalo. Ačiū, Amerika!“

J. Bidenas gyrė įstatymų leidėjus iš abiejų partijų dėl šeštadienio balsavimų, pabrėždamas, jog „šiuo kritiniu momentu jie susibūrė, kad atsilieptų į istorijos kvietimą.“

„Šis paketas suteiks itin svarbią paramą Izraeliui ir Ukrainai, itin reikalingą humanitarinę pagalbą Gazai, Sudanui, Haičiui ir kitoms vietovėms [...] ir sustiprins saugumą bei stabilumą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione“, – pareiškime sakė J. Bidenas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas irgi gyrė ilgai atidėliotą JAV Atstovų Rūmų žingsnį.

„Džiaugiuosi, kad JAV Atstovų Rūmai patvirtino naują didelį pagalbos Ukrainai paketą. Ukraina naudoja NATO sąjungininkų suteiktus ginklus, kad sunaikintų Rusijos kovinius pajėgumus. Dėl to mes visi Europoje ir Šiaurės Amerikoje esame saugesni“, – sakė J. Stoltenbergas socialiniame tinkle „X“.

Europos Sąjungos vadovai Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ir Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) taip pat palankiai įvertino JAV Atstovų Rūmų sprendimą.

„Ukraina nusipelno visos įmanomos paramos kovojant su Rusija. Dabar prašome JAV Senato kuo greičiau balsuoti, nes ant kortos pastatyta žmonių gyvybė. Transatlantiniai sąjungininkai vieningai remia laisvę ir demokratiją“, – sakė U. von der Leyen „X“.

Balsavimas pasiuntė „aiškią žinią Kremliui: tie, kurie tiki laisve ir JT chartija, ir toliau rems Ukrainą ir jos žmones“, sakė Ch. Michelis.

Vokietija irgi pasveikino JAV įstatymų leidėjų sprendimą ir pavadino tai „optimizmo diena“.

„JAV ir Europa kartu stovi laisvės pusėje – prieš Putino teroro karą. Tai optimizmo diena Ukrainai ir Europos saugumui“, – „X“ rašė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok).

Tuo metu Maskva pasmerkė JAV Atstovų Rūmų pritarimą pagalbos paketui Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui.

„JAV karinės pagalbos skyrimas Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui pagilins pasaulines krizes“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, pavadinusi pagalbą Kyjivui „tiesiogine parama teroristinei veiklai“.

Jungtinės Valstijos yra didžiausios Ukrainos rėmėjos daugiau kaip dvejus metus besitęsiančiame Rusijos sukeltame plataus masto kare.

Tačiau Kongresas daug mėnesių nepatvirtino didelio masto finansavimo savo sąjungininkei, daugiausia dėl vidinių politinių ginčų.

Prezidentas J. Bidenas ir demokratų įstatymų leidėjai Kongrese ilgą laiką ragino Ukrainai paskirti naują didelį pagalbos, taip pat ir karinės, paketą.

„Gyvybiškai svarbi“

Papildomas finansavimas Ukrainai kelis mėnesius buvo stabdomas dėl kai kurių griežtosios linijos respublikonų Atstovų Rūmuose pasipriešinimo.

Tačiau šeštadienį įstatymų leidėjai 311 balsais prieš 112 patvirtino 61 mlrd. dolerių paramą Kyjivui.

Šeštadienį priimtame įstatyme numatyta skirti beveik 14 mlrd. dolerių (13,1 mlrd. eurų) Ukrainos kariuomenės mokymui, aprūpinimui ir finansavimui.

Ukraina taip pat gaus 10 mlrd. dolerių (9,4 mlrd. eurų) „atleidžiamų paskolų“, skirtų gyvybiškai svarbiai ekonominei ir biudžetinei paramai, įskaitant energetikos ir infrastruktūros sektorius.

Paskolos, o ne dotacijos idėją pasiūlė buvęs prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), kuris išreiškė nuomonę, kad Jungtinės Valstijos turėtų nustoti dalyti pinigus.

Tokios paskolos gali būti iš dalies ar visiškai grąžintos arba atidėtos tam tikromis sąlygomis.

Dalis šių pinigų taip pat bus skirta JAV karinėms atsargoms papildyti.

Pentagonas nurodė, kad Ukraina gaus pagalbą neilgai trukus po to, kai jai pritars visas Kongresas.

„Esame pasirengę greitai reaguoti dėl saugumo pagalbos paketo“, kuris greičiausiai apims „tokius dalykus kaip oro gynyba ir artilerijos pajėgumai“, sakė atstovas spaudai generolas majoras Patas Ryderis (Petas Raideris).

Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresnysis patarėjas Markas Cancianas (Markas Kansianas) teigė, kad nauja karinė pagalba „yra gyvybiškai svarbi tolesniam Ukrainos pasipriešinimui“.

Dėl delsimo jį patvirtinti „Ukraina prarado tam tikrą teritoriją, patyrė papildomų nuostolių ir turėjo mažiau galimybių atremti oro atakas“, sakė jis, pažymėdamas, kad tai taip pat „tikriausiai paskatino Putiną tikėti, kad jis gali įveikti Vakarus ilgame kare“.

„RAND Corporation“ politikos tyrėja Ann Dailey (En Deili) atkreipė dėmesį, kad Ukrainos pajėgoms „beviltiškai trūksta 155 mm kalibro artilerijos sviedinių“, be to, „sunkiai sekasi užtikrinti oro gynybą“.

„Jei priešas jus apšaudo iš artilerijos [...] ir jūs neturite pakankamai šaudmenų, kad galėtumėte atsakyti į ugnį [...] labai sunku, jei ne neįmanoma, išlikti gynybinėje pozicijoje – greičiausiai teks persikelti“, – sakė A. Dailey, pažymėdama, kad būtent taip nutiko Avdijivkoje – mieste, kurį Rusija užėmė vasario mėnesį.

Tuo metu oro gynybos trūkumas verčia Ukrainą „priimti nepakeliamus sprendimus, ar palaikyti ir saugoti savo fronto liniją, kad užkirstų kelią tolesniam Rusijos puolimui, ar apsaugoti savo civilius gyventojus ir pramonę“, kuriuos taip pat puola Maskva.

The post JAV patvirtintas ilgai lauktas beveik 61 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketas Ukrainai appeared first on LAIKMETIS.

Ukrainos vadovą skraidinęs valstybinis lėktuvas apie 10.45 val. nusileido Vilniaus oro uoste, pranešė vietoje esantis BNS fotografas.

BNS žiniomis, V. Zelenskis dalyvaus Trijų jūrų viršūnių susitikime.

Kyjivas vadina Vilnių vienu didžiausių savo rėmėjų

V. Zelenskis nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvoje lankosi trečią kartą. Iš viso tai – penktasis jo vizitas šalyje. Pastarąjį kartą Lietuvoje jis viešėjo sausį, lankydamas visas tris Baltijos šalis.

Kyjivas vadina Vilnių vienu didžiausių savo rėmėjų, Ukrainai daugiau nei dvejus metus kovojant su Rusijos invazija ir susiduriant su stringančia JAV parama.

Lietuva aktyviai pasisako už Ukrainos narystę ES, taip pat NATO. Pagal ekonomikos dydį, Lietuva patenka tarp daugiausiai karinės paramos Ukrainai skiriančių valstybių.

The post Į Lietuvą atvyko Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, dalyvaus Trijų jūrų susitikime appeared first on LAIKMETIS.

Serhijus Šefiras atleistas iš pirmojo padėjėjo posto, kuriame dirbo nuo 2019 metų. V. Zelenskis taip pat atleido tris patarėjus ir du savo atstovus, prižiūrėjusius savanorišką veiklą bei karių teisių klausimus.

Kol kas nepateikta jokio paaiškinimo, kodėl buvo padaryti šie pakeitimai. Didelis personalo pertvarkymas vyksta kelis pastaruosius mėnesius. 

Antradienį Oleksijus Danilovas buvo atleistas iš Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pareigų, o vasario 8-ąją ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigų neteko Valerijus Zalužnas. Pastarasis anksčiau šį mėnesį buvo paskirtas ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje. 

The post Ukrainos prezidentas atleido ilgametį padėjėją, kelis patarėjus appeared first on LAIKMETIS.

„Jei tu nesiimi žingsnių [...] pasirengti kitam kontrpuolimui, juos žengs Rusija. Štai ką išmokome šiame kare: jei tu to nedarysi, padarys Rusija“, – kalbėjo V. Zelenskis.

„Bandome surasti kokį nors būdą neatsitraukti“, – sakė jis ir pridūrė, kad rusams vasarį užėmus Avdijivką, ukrainiečių kariuomenė sumaniais veiksmais stabilizavo padėtį, bet be tolesnės karinės pagalbos perspektyvos atrodo niūrios.

„Tai reiškia, kas mes trauksimės atgal, [...] mažais žingsneliais“, – įspėjo V. Zelenskis.

„Atsakymas yra [raketos] ATACMS-300“, – interviu sakė ukrainiečių prezidentas.

Jo teigimu, šios tolimojo nuotolio raketos būtų naudojamos prieš aerodromus Rusijos okupuotame Kryme.

The post Jei JAV karinė pagalba ir toliau vėluos, mums gali reikėti atsitraukti - V. Zelenskis appeared first on LAIKMETIS.

Tai vienas didžiausių pastarojo meto puolimų.

„Per naktį buvo paleista daugiau kaip 60 dronų „Shahed“ ir beveik 90 įvairių tipų raketų“, – sakė jis.

„Pasaulis kuo aiškiausiai mato rusų teroristų taikinius: elektrinės ir energijos tiekimo linijos, hidroelektrinės užtvanka, eiliniai gyvenamieji pastatai, net troleibusas“, – pridūrė jis. 

Ukrainos oro pajėgos platformoje „Telegram“ pranešė numušusios 55 dronus ir 37 raketas.

Ukrainos vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad per smūgius žuvo mažiausiai du žmonės, dar 14 sužeista, o trys dingo be žinios.

„Visos mūsų tarnybos dabar dalyvauja šalinant atakos padarinius. Pavojingose vietose naudojame robotizuotą įrangą, kad gelbėtojai patirtų kuo mažiau sužalojimų“, – sakoma pranešime.

V. Zelenskis dar kartą paragino Vakarus perduoti daugiau ginklų. 

„Rusų raketos nevėluoja, priešingai nei pagalbos paketai mūsų šaliai. „Shahed“ nėra tokie neryžtingi kaip kai kurie politikai. Svarbu suprasti, kiek kainuoja delsimas ir atidėti sprendimai“, – teigė jis.

„Mums reikia oro gynybos, kad apsaugotume žmones, infrastruktūrą, namus ir užtvankas. Mūsų partneriai tiksliai žino, ko reikia. Jie tikrai gali mums padėti [...]. Gyvybė turi būti apsaugota nuo šių nehumaniškų individų iš Maskvos“, – kalbėjo jis. 

Per vieną iš Rusijos smūgių penktadienį buvo nutraukta viena iš dviejų elektros linijų, kuriomis tiekiama elektra į didžiausią Europos atominę elektrinę pietryčių Ukrainoje.

„Šiuo metu priešas vykdo didžiausią pastarojo meto ataką prieš Ukrainos energetikos pramonę“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė energetikos ministras Hermanas Haluščenka. Jis pridūrė, kad apšaudymas nutraukė „vieną iš elektros perdavimo linijų, maitinančių“ Zaporižios elektrinę.

Šį didžiausią Europoje branduolinės energijos objektą pirmosiomis karo dienomis užėmė Rusijos kariuomenė, tačiau jis yra maitinamas iš Ukrainos elektros linijų.

Anot Zaporižios gubernatoriaus, anksti penktadienį regionui smogė 12 Rusijos raketų, buvo sugriauti keli namai ir sužeista kažkiek žmonių.

Nuo 2022 metų Rusijos kontroliuojamo Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka per „Telegram“ pranešė, kad rusų raketai pataikius į troleibusą Dnipro hidroelektrinėje, taip pat esančioje Zaporižioje, žuvo juo važiavę civiliai gyventojai.

Vakarinio Chmelnyckio miesto meras Oleksandras Symčyšynas rytą apibūdino kaip siaubingą ir sakė, kad buvo apgadinta infrastruktūros ir gyvenamųjų pastatų.

„Tarp civilių yra aukų ir nukentėjusiųjų“, – rašė jis „Telegram“.

Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad šiame regione du žmonės žuvo ir aštuoni buvo sužeisti.

Penktadienį Rusijos raketų, dronų ir artilerijos smūgiai buvo nukreipti į energetikos objektus įvairiuose Ukrainos miestuose, įskaitant Charkivą, Zaporižią, Vinycią, Chmelnyckį ir Kryvyj Rihą.

„Tikslas – ne tik pakenkti, bet ir vėl pabandyti, kaip ir praėjusiais metais, sukelti didelio masto šalies energetikos sistemos žlugimą“, – sakė energetikos ministras H. Haluščenka.

The post V. Zelenskis prašo Vakarų pagalbos: perduokite daugiau ginklų appeared first on LAIKMETIS.

Praėjusią savaitę Lenkijos ūkininkai per protestus išpylė į Europos Sąjungą eksportuotų ukrainietiškų grūdų krovinį ir sukėlė pasipiktinimą Ukrainoje. Varšuva atsiprašė už šį incidentą.

Varšuva yra ištikima Kyjivo rėmėja kovoje su Rusija, tačiau pastaraisiais mėnesiais santykiai pablogėjo dėl kelių ekonominių ginčų.

„Pavedžiau Ukrainos ministrui pirmininkui skubiai derėtis su Lenkijos kolega (Donaldu Tusku)", – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame vakariniame kreipimesi.

Jis kritikavo grūdų krovinio incidentą, per kurį Lenkijos ūkininkai protestavo prieš, jų nuomone, nesąžiningą ukrainietiškų grūdų importo į ES konkurenciją, ir paragino gerinti ryšius.

„Ukrainietiški grūdai ant kelio nėra tik keli dramatiški kadrai. Tai įrodymas, kaip emocijos gali tapti pavojingos, – sakė V. Zelenskis. – Nepaisant visko, privalome apsaugoti gerus kaimyninius santykius.“

Ukrainos vadovas teigė, kad Varšuva ir Kyjivas turi bendrą priešą Maskvoje ir kad jos turėtų visada derėtis tarpusavyje.

Rusijai 2022 metais įsiveržus į Ukrainą, Lenkija priėmė daugiau kaip milijoną ukrainiečių pabėgėlių, tačiau praėjusių metų antroje pusėje, Varšuvoje valdant buvusiai dešiniųjų vyriausybei, santykiuose atsirado tam tikra įtampa.

D. Tuskas, kuris praėjusį mėnesį atvyko į Kyjivą susitikti su V. Zelenskiu, paragino abi šalis rasti kompromisą.

The post V. Zelenskis nurodė savo vyriausybei skubiai derėtis su Lenkija appeared first on LAIKMETIS.

„Nuo šiandien Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pradeda vadovauti nauja vadovų komanda“, – nurodė V. Zelenskis socialiniame tinkle „Telegram“.

„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu paskyriau generolą pulkininką [Oleksandrą] Syrskį“, – sakė prezidentas, pabrėžęs jo didelę patirtį.

„2024 metai Ukrainai gali būti sėkmingi tik tuo atveju, jei įvykdysime veiksmingus pokyčius mūsų gynybos branduolyje – Ukrainos ginkluotosiose pajėgose“, – nurodė V. Zelenskis, padėkojęs už darbą V. Zalužnui.

Vis dėlto šalies lyderis paminėjo, kad pakvietė V. Zalužną toliau dalyvauti šalies pastangose atremti Rusijos pajėgas.

„Pakviečiau Valerijų Fedorovičių (Zalužną) likti komandoje“, – teigė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose.

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas kiek anksčiau nurodė, kad „šiandien buvo nuspręsta pakeisti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybę“.

Jis padėkojo V. Zalužnui už darbą ir sakė, kad jam teko viena sunkiausių užduočių – vadovauti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms plataus masto karo su Rusija metu.

„Mūsų kariai atrėmė agresoriaus invaziją, apgynė mūsų valstybingumą ir toliau kasdien gina mūsų nepriklausomybę. Tačiau karas nelieka toks pat. Karas keičiasi ir reikalauja pokyčių. Kovinės operacijos 2022, 2023 ir 2024 metais – tai trys skirtingos realybės“, – rašė R. Umerovas socialiniame tinkle „Facebook“.

„2024-ieji atneš naujų pokyčių, kuriems turime būti pasirengę. Mums reikia naujų požiūrių ir naujų strategijų“, – nurodė jis.

„Keisti metodus ir strategiją“

Kiek anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis ir V. Zalužnas socialiniuose tinkluose paskelbė apie savo susitikimą ir sakė aptarę pokyčius kariuomenės vadovybėje.

„Susitikau su generolu Valerijumi Zalužnu. Padėkojau jam už dvejus metus ginant Ukrainą. Aptarėme, kokio atnaujinimo reikia Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Taip pat aptarėme, kas galėtų būti atnaujintoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybėje“, – sakė V. Zelenskis.

Jis pridūrė, kad dabar metas „tokiam atnaujinimui“.

V. Zelenskis paragino atsinaujinančią šalies karinę vadovybę šiems metams parengti naują strategiją, kaip pasipriešinti Rusijos kariams.

„Turėtų būti pateiktas realus, išsamus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmų planas 2024 metams. Atsižvelgiant į realią padėtį mūšio lauke dabar ir į perspektyvas“, – teigė V. Zelenskis.

V. Zalužnas savo ruožtu socialiniuose tinkluose rašė, kad kova su įsiveržusiomis rusų pajėgomis kasdien keičiasi, o 2022 metų užduotys skiriasi nuo 2024 metų užduočių. Pasak jo, per susitikimą su prezidentu „nuspręsta keisti metodus ir strategiją“.

„Visi turi keistis ir prisitaikyti prie naujų realijų. Kad laimėtume kartu“, – teigė V. Zalužnas.

„Esu dėkingas visiems, kurie yra su manimi. Generaliniam štabui, Gynybos ministerijai, Ukrainos prezidentui“, – rašė V. Zalužnas.

Tuo metu prezidento biuras rengia dekretą dėl V. Zalužno atleidimo iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigų, sakė šaltiniai ukrainiečių leidiniui „Ukrajinska pravda“.

Ryškėję nesutarimai

V. Zelenskis praėjusią savaitę pirmą kartą patvirtino, kad galvoja apie šalyje itin populiaraus generolo atleidimą. Tokia galimybė sukėlė nerimą Ukrainoje ir pradžiugino Kremlių artėjant antrosioms karo metinėms.

Remiantis Ukrainos ir Vakarų žiniasklaidos pranešimais, anksčiau šiemet V. Zelenskis pasiūlė V. Zalužnui atsistatydinti, tačiau generolas atsisakė. V. Zalužnas tada šio klausimo nekomentavo.

Įtampa tarp prezidento ir V. Zalužno didėjo po nesėkmingo vasaros puolimo šalyje labai trūkstant šaudmenų ir personalo. Pranešama, kad viena iš nesutarimų sričių buvo poreikis surengti didelės apimties mobilizaciją karių gretoms papildyti.

Visgi V. Zalužnas buvo gerai vertinamas savo karių ir užsienio pareigūnų.

Praėjusių metų pabaigoje V. Zelenskis sakė, kad atmetė kariuomenės prašymą mobilizuoti iki 500 tūkst. žmonių, reikalaudamas išsamesnės informacijos dėl to, kaip tai bus organizuojama ir apmokama.

Pirmą kartą nesutarimai tarp V. Zalužno ir V. Zelenskio išryškėjo praėjusių metų rudenį, kai generolas interviu leidiniui „The Economist“ pripažino, kad kovos su Rusija atsidūrė aklavietėje. Prezidentas tai griežtai paneigė.

Ukrainai labai reikia daugiau Vakarų šalių karinės pagalbos, Rusijos pajėgoms spaudžiant daugeliu 1 500 km ilgio fronto linijos krypčių, tačiau JAV Kongrese pagalbos paketas blokuojamas. V. Zalužno atleidimas gali pakurstyti netikrumą tarp Vakarų sąjungininkų.

Apgynęs Kyjivą O. Syrskis

Naujasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas, 58 metų O. Syrskis, pelnė nuopelnus už tai, kad apgynė Kyjivą, kai į jį įsiveržė Rusijos pajėgos, ir padėjo sužlugdyti Kremliaus planus per kelias dienas parklupdyti šalį ant kelių.

Vėliau O. Syrskis, vadovaudamas žaibiškam Ukrainos 2022 metų rudens kontrpuolimui Charkivo srities šiaurės rytuose, įteikė Rusijai dar vieną žeminantį pralaimėjimą.

Nepaisant šių laimėjimų, O. Syrskis nėra laikomas tautos ikona, kaip jo pirmtakas.

2023 metų gruodžio apklausos duomenimis, apie 48 proc. ukrainiečių teigė nieko negirdėję apie O. Syrskį.

Vis dėlto jis yra „vienas iš nedaugelio aukšto rango vadų, reguliariai lankančių fronto liniją“, naujienų agentūrai AFP sakė kariuomenės atstovas spaudai Ilia Jevlašas.

O. Syrskis nuo 2013 metų buvo atsakingas už Ukrainos kariuomenės pastangas perimti NATO standartus.

2014 metais Rusijai aneksavus Krymą ir įsiplieskus separatistiniam konfliktui, O. Syrskis tapo vienu iš svarbiausių Kyjivo vadų kare, kurio tikslas buvo neleisti Rusijos remiamoms pajėgoms užimti viso rytinio Donbaso regiono.

2015 metų pradžioje jis koordinavo sudėtingą atsitraukimą iš strategiškai svarbios Debalcevės, kur ukrainiečiai turėjo didelę persvarą.

Po dvejų metų O. Syrskis buvo paskirtas visos Ukrainos karinės operacijos rytuose vadu – prižiūrėjo karius visoje fronto linijoje, kuri iš esmės nesikeitė, kol 2022 metų vasarį Maskva pradėjo plataus masto invaziją iš rytų, šiaurės ir pietų.

The post Valerijus Zalužnas pašalintas iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado posto appeared first on LAIKMETIS.

Spaudos konferencijoje paklaustas, kas bus, jei „ateis rusai“, V. Zelenskis pareiškė, kad atsakant į šį klausimą yra tik vienas pavyzdys – Ukraina.

„Rusija „atėjo“ į Krymą ir jį aneksavo. Jei žmonės nekovos ir negins savo laisvės, jie praras ne tik nepriklausomybę. Vieniems svarbios tradicijos, kitiems – kalba, visa tai svarbu, kad neprarastume savo vertybių, savo šalies ir nepriklausomybės“, – nurodė prezidentas. 

Jis pabrėžė, kad karo atveju žmonės eis gintis, o Maskva bandys juos sunaikinti. Pasak V. Zelenskio, tokiais momentais alternatyvų praktiškai nėra.

„Žinau, kad latviai kovos. Tai reiškia, kad jie žus. Štai ką reiškia „rusų atėjimas“. Jei kas nors palaiko Putino politiką ir mano, kad viskas bus labai gražu, jei žmonės galvoja, kad televizija juos apsaugos, jei žmonės gyvena su Rusijos skleidžiamu naratyvu, noriu pasakyti, kad tai yra pasakos, kurios niekada neišsipildys“, – pareiškė V. Zelenskis. 

Anot ukrainiečių prezidento, Maskva nebijo civilių aukų ir siekia savo tikslų bet kokia kaina.

Komentuodamas padėtį fronte, V. Zelenskis pabrėžė, kad visuomenė neturėtų pasikliauti Rusijos skleidžiama informacija.

„Jie yra sunkus priešas, nes nebijo žudyti civilių gyventojų. Atvirai kalbant, jie siekia rezultatų, kurių nori pasiekti bet kokia kaina“, – sakė jis. 

Anot jo, Rusijos taktika – viską sunaikinti, o tada ateiti. Rusija gąsdina artilerija, bet negali visiškai sunaikinti miesto, nes bijo, kad bus dar viena Buča ir genocidas, kalbėjo jis.

Dabar rusai nenori padaryti klaidos, kad smogdami į miestus išgąsdintų gyventojus ir priverstų juos bėgti, pridūrė prezidentas. 

Ukrainai stokojant ginklų, padėtis fronte išlieka sudėtinga. Pasak V. Zelenskio, tam, kad Ukrainos kariuomenė galėtų judėti į priekį, jai reikia daugiau oro gynybos sistemų.

Jis sakė, kad Rusija šiuo metu stengiasi sutelkti kuo daugiau karių ir neplanuoja nutraukti karo. Manoma, kad Maskva gali pašaukti apie 300 tūkst. kalinių kariauti fronte.

V. Zelenskis pažymėjo, kad Rusija siekia mobilizuoti jaunus vyrus iš Maskvos okupuotų Ukrainos teritorijų. 

2022-ųjų rugsėjį Rusija paskelbė aneksavusi Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionus, tačiau neturi visiškos jų karinės kontrolės.

Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės šios aneksijos nepripažįsta, o ukrainiečių pajėgos kovoja, kad susigrąžintų užgrobtas teritorijas.

Ukrainos prezidentas ketvirtadienį su oficialiu vizitu lankėsi Latvijoje. Anksčiau ketvirtadienį jis viešėjo Estijoje, kur dėkojo estų lyderiams ir tautai už tvirtą paramą ir ragino ją tęsti. Trečiadienį jis viešėjo Lietuvoje.

The post V. Zelenskis: jei žmonės negins savo laisvės, praras daugiau nei nepriklausomybę appeared first on LAIKMETIS.

„Nieko asmeniško čia nebuvo ir aš siūlyčiau iš šito nedaryti kažkokių didelių apibendrinimų“, – žurnalistams penktadienį sakė šalies vadovas.

Prezidentūra kiek anksčiau teigė, kad Lietuvos ir Ukrainos lyderių susitikime dėmesys buvo skiriamas karinės pagalbos klausimams, tad į jį pakviestas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Tą patį penktadienį teigė ir G. Nausėda.

„Su V. Zelenskiu mes kalbėjome apie karinę pagalbą, apie bendradarbiavimą karinės pramonės stiprinime, taip kad šioje vietoje krašto apsaugos ministras tiesiog labiau atliepė to susitikimo turinį“, – sakė Lietuvos vadovas.

Tuo metu Ukrainos delegacijos pusėje susitikime dalyvavo ir šalies diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba.

The post G. Nausėda apie į susitikimą su V. Zelenskiu nepakviestą ministrą: nieko asmeniško appeared first on LAIKMETIS.

„Mes įrodėme, kad Rusija gali būti sustabdyta, kad atgrasymas yra įmanomas. Dabar turime išplėšti iš Rusijos rankų taiką, tokią taiką, kokios norime – sąžiningą, ir gauti saugumą mūsų tautoms. Tokį saugumą, kokio mums reikia. Taip pat viltį“, – teigė Ukrainos vadovas.

Jo teigimu, šie metai bus lemiami daugeliu aspektų.

V. Zelenskis atkreipė dėmesį, kad pirmojo vizito šiais metais atvyko į Lietuvą.

„Tai ne tik dėkingumo vizitas, tai bendro pasitikėjimo vizitas tautų, kurios gyvena kaimynystėje su Rusija“, – teigė jis.

Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad nei Ukraina, nei Lietuva neleis Rusijai sugriauti abiejų šalių valstybingumo.

„Teko nesėkmė turėti tokį neadekvatų kaimyną, kuris atneša tik nelaimes ir pavergimą, tačiau mes daugiau niekada netapsime geografijos įkaitai“, – kalbėjo V. Zelenskis.

„Neleisime Rusijai sugriauti mūsų valstybingumo, nes mes kartu ir apjungiame kitus“, – pridūrė jis.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu teigė, kad Lietuva visomis priemonėmis rėmė ir rems Ukrainą

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu teigė, kad Lietuva visomis priemonėmis rėmė ir rems Ukrainą –  karinėmis, politinėmis, ekonominėmis.

Vasarą Vilniuje NATO viršūnių susitikime sąjungininkai sutarė, kad kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.

Ukraina viliasi, kad aiškesnė narystės perspektyva bus apibrėžta šiemet Vašingtone vyksiančio Aljanso lyderių susitikimo metu.

„Lietuva ir toliau aktyviai rems Ukrainos kelią į narystę Aljanse“, – sakė G. Nausėda.

Jis taip pat teigė, kad Ukrainos vieta yra ir Europos Sąjungoje. Gruodį pradėti Kyjivo stojimo derybas sutarė Europos Vadovų Taryba.

„Būtina padėti Ukrainai ne tik karine prasme, būtina padėti politiškai“, – sakė G. Nausėda.

„Čia Lietuva labai gerai supranta savo atsakomybe, nes esame Ukrainos balsas ten, kur ji negali galbūt tiesiogiai savo lūkesčio iškelti“, – teigė Lietuvos vadovas.

Po dvišalio susitikimo Lietuvos ir Ukrainos vadovai pasirašė bendrą pareiškimą „Kartu iki pergalės! Разом до перемоги! Together until the victory!“, kuriame pabrėžė strateginius Lietuvos ir Ukrainos ryšius, bendras vertybes ir ryžtą ginti Ukrainos nepriklausomybę.

The post V. Zelenskis Vilniuje: įrodėme, kad Rusiją imanoma sustabdyti, dabar turime išplėšti taiką  appeared first on LAIKMETIS.