Pokalbio metu V. Zelenskis padėkojo naujai išrinktam pontifikui už raginimą siekti taikos Ukrainoje.

„Pakviečiau Jo Šventenybę apaštališkojo vizito į Ukrainą. Toks vizitas suteiktų tikrą viltį visiems tikintiesiems, visiems mūsų žmonėms“, – sakė V. Zelenskis įraše socialiniuose tinkluose.

Žinią patvirtino Šventojo Sosto spaudos salės vadovas.

Abu lyderiai taip pat kalbėjosi apie „tūkstančius Rusijos deportuotų ukrainiečių vaikų“, sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad Kyjivas tikisi Vatikano pagalbos grąžinant juos namo.

Kyjivas pripažino Vatikano pastangas tarpininkauti keičiantis karo belaisviais ir grąžinant vaikus, išvežtus į Rusiją iš okupuotų Ukrainos teritorijų. 

Jo pirmtakas popiežius Pranciškus, kuris praėjusį mėnesį mirė sulaukęs 88 metų, ne kartą ragino siekti taikos Rusijos ir Ukrainos kare, tačiau niekada nesilankė nė vienoje iš šių šalių.

V. Zelenskis sakė, kad papasakojo Leonui XIV apie bendrą JAV ir Ukrainos pasiūlymą dėl visiškų ir besąlygiškų paliaubų.

Jis taip pat minėjo, kad tikisi su naujuoju popiežiumi „artimiausiu metu suplanuoti susitikimą akis į akį“.

Popiežius Leonas XIV, sekmadienį sveikindamas minias iš Šv. Petro bazilikos balkono, ragino nutraukti karus pasaulyje.

Kaip ir jo pirmtakas Pranciškus, jis paragino siekti „tikros, teisingos ir ilgalaikės taikos“ Ukrainoje.

Kardinolas Robertas Francis Prevostas (Robertas Frensis Prevostas) popiežiumi išrinktas ketvirtadienį.

The post Įvyko telefoninis pokalbis tarp popiežiaus Leono XIV ir Ukrainos prezidento V. Zelenskio appeared first on LAIKMETIS.

„Džiaugiuosi galėdamas pranešti apie šiandien pasirašytą istorinį ekonominės partnerystės susitarimą“, – sakė iždo sekretorius Scottas Bessentas (Skotas Besentas) vaizdo pranešime, pavadinęs susitarimą istoriniu.

S. Bessentas socialiniame tinkle „X“ paskelbtame vaizdo įraše teigė, kad „ši partnerystė leidžia Jungtinėms Valstijoms investuoti kartu su Ukraina, atskleisti Ukrainos augimo potencialą, sutelkti Amerikos talentus, kapitalą ir valdymo standartus, kurie pagerins Ukrainos investicinį klimatą ir paspartins Ukrainos ekonomikos atsigavimą“.

Ukrainos ekonomikos ministrė, vicempremjerė Julija Svyrydenko naujienų agentūrai „The Associated Press“ patvirtino, kad susitarimas buvo pasirašytas Vašingtone.

Pranešime „X“ ji teigė: „Kartu su Jungtinėmis Valstijomis kuriame fondą, kuris pritrauks pasaulines investicijas į mūsų šalį.“

„Laisva, suvereni ir klestinti Ukraina“

Ukraina nurodė, kad po užsitęsusių derybų ji užsitikrino pagrindinius interesus, įskaitant visišką suverenitetą dėl savo retųjų žemių, kurios yra labai svarbios naujoms technologijoms ir kurių ištekliai iš esmės nėra išnaudojami.

D. Trumpas iš pradžių reikalavo teisių į Ukrainos naudingąsias iškasenas kaip kompensacijos už buvusio prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) laikais atsiųstus milijardus dolerių vertės JAV ginklų nuo to laiko, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą prieš daugiau nei trejus metus.

Po tam tikrų dvejonių Ukraina sutiko su susitarimu dėl naudingųjų iškasenų kaip būdu užsitikrinti ilgalaikes Jungtinių Valstijų investicijas, D. Trumpui mėginant drastiškai mažinti JAV saugumo įsipareigojimus visame pasaulyje.

S. Bessentas sakė, kad susitarimas rodo „abiejų šalių įsipareigojimą siekti ilgalaikės taikos ir klestėjimo Ukrainoje“.

„Šis susitarimas aiškiai rodo Rusijai, kad D. Trumpo administracija yra pasiryžusi siekti taikos proceso, kurio centre yra laisva, suvereni ir klestinti Ukraina ilguoju laikotarpiu“, – sakė iždo sekretorius.

„Ir, kad būtų aišku, jokiai valstybei ar asmeniui, finansavusiam ar aprūpinusiam Rusijos karo mašiną, nebus leista gauti naudos iš Ukrainos atstatymo“, – nurodė jis.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis per nacionalinę televiziją sakė, kad susitarimas yra „geras, lygiavertis ir naudingas“.

Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ jis teigė, kad abi šalys įsteigs Atstatymo investicijų fondą, kuriame kiekviena šalis turės po 50 proc. balsų.

„Ukraina išlaiko visišką savo žemės gelmių, infrastruktūros ir gamtos išteklių kontrolę“, – sakė jis.

Turėdamas galvoje pagrindinį Kyjivui susirūpinimą keliantį klausimą, premjeras patikino, kad Ukrainos nebus prašoma grąžinti jokios „skolos“ už milijardų dolerių vertės JAV ginkluotę bei kitą paramą, suteiktą nuo Rusijos įsiveržimo 2022 metų vasarį.

„Fondo pelnas bus reinvestuojamas tik Ukrainoje“, – sakė jis.

„Neleis daugeliui blogų veikėjų patekti“ į Ukrainą

D. Trumpas iki šiol nesutiko pasiūlyti Ukrainai saugumo garantijų ir atmetė jos siekį prisijungti prie NATO.

Tačiau trečiadienį D. Trumpas sakė, kad amerikiečių buvimas vietoje būtų naudingas Ukrainai.

„Manau, kad amerikiečių buvimas neleis daugeliui blogų veikėjų patekti į šalį arba, žinoma, į teritoriją, kurioje mes vykdome kasinėjimus“, – sakė D. Trumpas vyriausybės posėdyje.

Valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) antradienį pagrasino, kad D. Trumpo administracija atsisakys tarpininkavimo siekiant nutraukti Rusijos pradėtą karą, kurį D. Trumpas per rinkimų kampaniją pažadėjo užbaigti pirmąją savo darbo dieną, jei abi šalys nepateiks „konkrečių pasiūlymų“.

D. Trumpas spaudė siekti susitarimo, pagal kurį Ukraina atsisakytų dalies teritorijos, užgrobtos Rusijos. Maskva savo ruožtu atmetė JAV remiamus siūlymus nutraukti ugnį bent 30 dienų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmeta bet kokias oficialias nuolaidas Rusijai dėl Krymo – 2014 metais Rusijos užgrobto pusiasalio. Tarptautiniu mastu ši aneksija nėra pripažįstama.

Tačiau V. Zelenskis pasirūpino išreikšti paramą D. Trumpo diplomatijai po vasario 28 dienos susitikimo Baltuosiuose rūmuose, kur įvyko jo ir JAV vadovų ginčas.

Tądien V. Zelenskis Baltuosiuose rūmuose turėjo pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, tačiau po ginčo prieš kameras jam teko išvykti anksčiau laiko.

Iš pradžių D. Trumpas siekė 500 mlrd. dolerių (441 mlrd. eurų) už naudingąsias iškasenas – maždaug keturis kartus daugiau, nei Jungtinės Valstijos skyrė Ukrainai nuo karo pradžios.

Įvairiais vertinimais, Ukrainai priklauso apie 5 proc. pasaulio naudingųjų iškasenų ir retųjų žemių išteklių. Tačiau daugelis jų dar nepradėti eksploatuoti, o nemažai telkinių yra teritorijoje, kurią dabar kontroliuoja Rusijos pajėgos.

Prancūzijos geologinių ir kasybos tyrimų biuro duomenimis, Ukrainoje yra apie 20 proc. pasaulio grafito, kuris būtinas baterijoms.

Ukraina taip pat yra pagrindinė mangano ir titano gamintoja ir teigia turinti didžiausius ličio telkinius Europoje.

Daugiau nei trejus metus tęsiantis karui, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių civilių gyventojų, Rusija kontroliuoja apie 20 proc. Ukrainos teritorijos.

Pernai rugpjūtį Ukraina netikėtai įsiveržė į Rusijos Kursko regioną. Maskva teigė, kad savaitgalį visiškai išstūmė Ukrainos pajėgas.

Trečiadienį Rusija pranešė, kad per Kursko įsiveržimą žuvo 288 civiliai gyventojai.

The post JAV ir Ukraina pagaliau susitarė dėl retųjų iškasenų appeared first on LAIKMETIS.

REZOLIUCIJA. Jungtinės Valstijos pirmadienį nesugebėjo pasiekti, kad Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja trečiųjų Rusijos invazijos į Ukrainą metinių proga patvirtintų jų pasiūlytą rezoliuciją, kuria siekiama užbaigti karą, bet nėra paminėta Rusijos agresija. 

JT Generalinė Asamblėja iš dalies pakeitė JAV pasiūlytą rezoliucijos projektą, jame aiškiai nurodydama, kad Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, pažeisdama JT Chartiją.

Už pakeistą rezoliuciją balsavo 93 pasaulinės organizacijos nariai, aštuoni pasisakė prieš, o dar 73 balsuojant susilaikė. Už rezoliuciją balsavo Ukraina, JAV balsuojant susilaikė, o Rusija pasisakė prieš. 

DISKUSIJOS. „Rimtai diskutuoju su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl karo užbaigimo, taip pat dėl svarbių ekonominės plėtros sandorių, kurie vyks tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos. Pokalbiai vyksta labai gerai!“ – parašė D. Trumpas savo platformoje „Truth Social“.

KARAS. Su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) Baltuosiuose rūmuose pirmadienį susitikęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė, kad karas Ukrainoje gali baigtis „per kelias savaites“. 

KOALICIJA. Vokietijos konservatorių lyderis Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas), kurio vadovaujamas CDU/CSU blokas laimėjo nacionalinius rinkimus, pirmadienį pareiškė, kad ketina sudaryti koaliciją su kadenciją baigiančio kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) centro kairiaisiais socialdemokratais.

„Kartu su socialdemokratais (...) mes galime sudaryti vyriausybę (...) ir būtent to norime“, – po sekmadienio rinkimų Berlyne surengtoje spaudos konferencijoje sakė F. Merzas.

MERZAS. Vokietijos rinkimų nugalėtojas konservatorius Friedrichas Merzas pirmadienį pareiškė, kad, prezidentaujant Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), sieks gerų ryšių su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau taip pat yra pasirengęs „blogiausiam scenarijui“.

„Tikiuosi, kad mums pavyks įtikinti amerikiečius, jog mūsų abipusis interesas – palaikyti gerus transatlantinius santykius“, – spaudos konferencijoje sakė F. Merzas, kurio vadovaujamas CDU/CSU blokas sekmadienį laimėjo nacionalinius rinkimus.

AUDITAS. Kovo viduryje rengiant uždarą Seimo posėdį, parlamento vadovas Saulius Skvernelis mato poreikį jo metu išklausyti krašto apsaugos sistemos audito rezultatus.

„Aš matau, kad be dviejų pagrindinių klausimų, kurie buvo numatyti: grėsmių vertinimo ir nacionalinės divizijos konkrečių skaičių, įrangos, finansų pristatymo, dar būtų gera galimybė pristatyti ir audito rezultatus, kurie yra riboto naudojimo“, – pirmadienį žurnalistams sakė parlamento vadovas.

„Tame posėdyje galėtų valstybės kontrolierius pristatyti ir audito rezultatus, kurie buvo padaryti ankstesnės Vyriausybės valdymo metu. Manau, kad būtų verta mūsų Seimo nariams susipažinti su audito išvadomis“, – pabrėžė jis.

SIRIJOS SANKCIJOS. Europos Sąjunga (ES) pirmadienį atlaisvino sankcijas Sirijos energetikos, transporto ir bankininkystės sektoriams, siekdama padėti valstybės atstatymui po to, kai buvo nuverstas Basharas al Assadas (Bašaras Asadas).

Sirijos naujoji valdžia ragino Vakarus atlaisvinti sankcijas, skirtas daryti spaudimą B. al Assado režimui pilietinio karo metu.

PADĖKA. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį, per Rusijos didelio masto invazijos į jo šalį metines, gyrė trejus pasipriešinimo ir didvyriškumo metus.

„Treji pasipriešinimo metai. Treji dėkingumo metai. Treji absoliutaus ukrainiečių didvyriškumo metai“, – socialiniuose tinkluose sakė V. Zelenskis.

„Dėkoju visiems, kas tai gina ir remia“, – sakė jis.

The post Naujienų telegrafas: Ukraina JT, JAV ir jos Radoje appeared first on LAIKMETIS.

LAIDOTUVĖS. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtai išvadai, kuria siūloma laidojimo pašalpą didinti nuo aštuonių iki vienuolikos bazinių socialinių išmokų (BSI) – 770 eurų.

Seimo prašymu Vyriausybė svarstė grupės parlamentarų inicijuotas Paramos mirties atveju įstatymo pataisas dėl pašalpos didinimo du kartus – iki 16 BSI dydžių. Šiuo metu ji siekia aštuonis BSI.

PREMIJOS. Ministrų kabinetas trečiadienį skyrė 12 Vyriausybės kultūros ir meno premijų.

Jos skirtos vertėjai Irenai Aleksaitei, menininkų duetui Neringai Černiauskaitei ir Ugniui Gelgudai, dailės istorikei, kritikei, parodų kuratorei Erikai Grigoravičienei, knygų leidėjai, redaktorei Giedrei Kadžiulytei, aktorei Vitalijai Mockevičiūtei, kompozitorei Loretai Narvilaitei.

Taip pat literatūrologei, literatūros kritikei Jūratei Sprindytei, aktoriui, kultūros vadybininkui Egidijui Stancikui, dirigentui Martynui Staškui, scenografei, teatro ir kino dailininkei Sigitai Šimkūnaitei, menininkei, vitražistei Daliai Onai Truskaitei, teatrologei Rasai Vasinauskaitei.

Kasmet skiriama ne daugiau kaip 12 Vyriausybės kultūros ir meno premijų.

BIUROKRATIJA. Ministrų kabinetas trečiadienį nutarė sudaryti biurokratizacijos mažinimo, arba Perteklinių reikalavimų verslui šalinimo komisiją.

Ministrų kabinetas pritarė ekonomikos ir inovacijų ministro Luko Savicko siūlymui į komisiją įtraukti ministrus. Jai vadovaus premjeras.

PUTINAS RUOŠIASI. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad norėtų susitikti su JAV vadovu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), tačiau susitikimui reikia pasirengti, kad jis būtų produktyvus.

„Norėčiau surengti susitikimą, bet jam reikia pasirengti, kad jis duotų rezultatų“, – sakė V. Putinas per televiziją.

Jis pridūrė, kad jam būtų malonu susitikti su D. Trumpu.

DEZINFORMACIJA. Per spaudos konferenciją Ukrainos sostinėje Kyjive V. Zelenskis pareiškė, kad „mes matėme (…) dezinformaciją. Suprantame, kad ji ateina iš Rusijos“.

„Deja, prezidentas D. Trumpas, kurį mes labai gerbiame kaip Amerikos žmonių lyderį (...) gyvena šioje dezinformacijos erdvėje“, – sakė V. Zelenskis žurnalistams Kyjive, kaltindamas Maskvą klaidinant D. Trumpą.

Ragindamas surengti prezidento rinkimus Ukrainoje, kuriuos draudžia karo padėtis, D. Trumpas antradienį apie V. Zelenskį sakė: „Jo reitingas sumažėjo iki keturių procentų“.

Ukrainos prezidentas teigė, kad šis skaičius gautas iš Rusijos.

PASIUNTINYS. Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas (Kitas Kelogas) trečiadienį teigė, kad supranta, jog šaliai reikalingos saugumo garantijos.

Trečiadienį jis pirmą kartą po to, kai pradėjo eiti savo pareigas, lankosi Kyjive.

„Suprantame, kad reikia saugumo garantijų. Mums labai aišku, kad tai svarbu šios tautos suverenitetui“, – sakė jis Ukrainos visuomeniniam transliuotojui „Suspilne“.

NEPASITIKĖJIMAS. Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjai antradienį pareikalavo, kad Europa padidintų finansavimą savo gynybai ir remtų Ukrainą po to, kai Jungtinės Valstijos kartu su Rusija ėmėsi pastangų sustabdyti karą.

„Europa nebegali visiškai pasikliauti Jungtinėmis Valstijomis, kad apgintų mūsų bendras vertybes ir interesus, įskaitant nuolatinę paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – sakoma Europos liaudies partijos (ELP), centro kairiųjų Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D), centristinės frakcijos „Atnaujinkime Europą“ (Renew Europe) ir Žaliųjų pareiškime.

NULINĖS PROMILĖS. Lietuvoje nemažėjant nuo alkoholio apsvaigusių vairuotojų, siūloma dar labiau sumažinti arba visiškai panaikinti leistino alkoholio kiekio kraujyje ribą. Tai reiškia, kad būtų taikoma nulio promilių alkoholio riba.  

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė mano, kad toks žingsnis sumažintų neblaivių vairuotojų skaičių. Ji siūlo svarstyti galimybę dar labiau sumažinti dabartines 0,4 promilės girtumo „lubas“ arba jas visai panaikinti. 

„Gal nulinė (promilių – BNS) tolerancija visiems?“ – pareiškė parlamentarė trečiadienį Seime vykstančioje tarptautinėje  diskusijoje apie alkoholio kontrolės politikos. 

The post Naujienų telegrafas: laidojimo pašalpa, Zelenskis prieš Trumpą, nulinės promilės appeared first on LAIKMETIS.

ELEKTRA. Energetikos ministerija siūlo leisti smulkiems – iki 1 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros per metus suvartojantiems gyventojams, taip pat socialiai remtiniems ar su negalia buitiniams vartotojams iki 2030-ųjų pradžios naudotis visuomeniniu elektros tiekimu. Tai reiškia, kad maždaug 800 tūkst. vartotojų neturėtų privalomai rinktis nepriklausomo tiekėjo. 

Visuomeninį tiekimą užtikrina valstybės valdomos „Ignitis grupės“ tiekėja „Ignitis“. Ministerija ketvirtadienį užregistravo tai numatančius Energetikos įstatymo pakeitimus, juos kovą planuojama svarstyti Vyriausybėje ir pavasario sesijoje pateikti Seimui.

SPĄSTAI. „Yra du labai akivaizdūs pasirinkimai, ar mes nuspręsime patikėti iliuzija, kad ponas Trumpas ir ponas Putinas ras sprendimą mums visiems – ir tai būtų mirtini spąstai – arba mes, kaip Europa, pasinaudosime savo ekonominiais, finansiniais ir kariniais pajėgumais, ir būsime tie, kurie nuspręs, kas bus Europoje ir Ukrainoje kartu su JAV“, – teigė ministrė.

Taip Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė kalbėjo JAV prezidentui Donaldui Trumpui trečiadienį pirmą kartą šioje kadencijoje pasikalbėjus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir sutarus susitikti aptarti galimą taiką Ukrainoje.

NAUSĖDA. Kremliui pareiškus, kad Rusija siekia derybų su JAV ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl NATO plėtros, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad niekas neturi teisės kelti ultimatumų Aljansui.

„Niekas neturi kelti NATO jokių ultimatumų, NATO priima sprendimus, kurie pagrįsti pirmiausia visų Aljanso narių saugumu, įskaitant ir mus, be jokios abejonės“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė jis.

„NATO penktasis straipsnis veikia, visa tai agresoriui turi būti tinkamai pristatyta, paaiškinta ir duota suprasti, kad agresorius negali kaip iš meniu rinktis savo kokių nors pageidaujamų opcijų“, – pridūrė Lietuvos vadovas.

RAIDĖ. Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį priimta nutartimi nusprendė, kad Lietuvos pilietis turi teisę asmens dokumentuose vardą ir pavarę rašyti naudojant raidę „w“, bet atmetė pareiškimą dėl raidės su diakritiniu ženklu naudojimo.

Pasak teismo, tokios raidės rašyba neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad šiuo metu galiojantys įstatymai leidžia šalies piliečiams rašyti savo vardą ir pavardę lotyniškos abėcėlės raidėmis, bet be lietuvių abėcėlėje nesančių diakritinių ženklų.

Tai reiškia, kad tokios raidės kaip „w“, „x“ ar „q“ gali būti naudojamos, tačiau tokios raidės kaip „ł“, „ń“ ar „ř“ – ne.

POROŠENKO. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį uždraudė savo pirmtakui Petro Porošenkai išvykti iš šalies, naudotis savo turtu ir rodytis viešose laidose ar naudotis internetu.

Pranešimas sutapo su audringa parlamento sesija, kai P. Porošenkos sąjungininkai, protestuodami prieš šias sankcijas, įsiveržė į parlamento pirmininko tribūną ir privertė posėdį nutraukti anksčiau laiko.

DERYBOS. „Mes, kaip nepriklausoma šalis, negalime sutikti su jokiais susitarimais, (sudarytais) be mūsų. Aš tai labai aiškiai sakau mūsų partneriams – bet kokios dvišalės derybos dėl Ukrainos, ne kitomis temomis, bet bet kokios dvišalės derybos dėl Ukrainos be mūsų – mums nepriimtinos“, – lankydamasis atominėje elektrinėje Vakarų Ukrainoje teigė V. Zelenskis. 

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivas bus įtrauktas į taikos derybas, kuriomis siekiama vienaip ar kitaip užbaigti jau beveik trejus metus trunkantį karą, praėjus dienai po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) surengė atskirus pokalbius su Rusijos ir Ukrainos vadovais.

The post Naujienų telegrafas: mokesčių lengvumas, betvarkė Ukrainoje, taikos derybos vyks appeared first on LAIKMETIS.

D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė, kad abu lyderiai apsikeitė kvietimais „apsilankyti vienas kito šalyse“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netrukus pranešė, kad telefonu pasikalbėjo su D. Trumpu.

V. Zelenskio biuras žurnalistams sakė, kad pokalbis truko maždaug valandą. D. Trumpas anksčiau sakė, kad po pokalbio su V. Putinu paskambins V. Zelenskiui.

Kremlius atskirai pranešė, kad pokalbis truko pusantros valandos ir kad V. Putinas ir D. Trumpas sutarė, jog „atėjo laikas dirbti kartu“.

V. Putinas taip pat pasakė D. Trumpui, kad „ilgalaikis Ukrainos konflikto, kurį sukėlė 2022 metais Rusijos invazija į provakarietišką kaimynę, sureguliavimas“ yra įmanomas, ir pakvietė JAV prezidentą atvykti į Maskvą, pranešė Kremlius.

D. Trumpo ir V. Putino pokalbis įvyko po šią savaitę įvykusio apsikeitimo kaliniais, kai Maskva išlaisvino amerikietį Marcą Fogelą (Marką Fouglą) mainais į Rusijos kriptovaliutų karalių Aleksandrą Viniką. 

D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“  pagyrė V. Putiną, sakydamas, kad jis „netgi panaudojo mano labai stiprų kampanijos šūkį: SVEIKAS PROTAS“. 

Jis sakė, kad jie „abu sutarė, kad norime sustabdyti milijonus mirčių kare su Rusija ir Ukraina“, o D. Trumpas nurodė nepatvirtintą karo aukų skaičių.

„Sutarėme dirbti kartu, labai glaudžiai, įskaitant apsilankymus vienas kito tautose“, – sakė D. Trumpas.

„Taip pat sutarėme, kad mūsų komandos nedelsdamos pradės derybas, ir pirmiausia paskambinsime Ukrainos prezidentui Zelenskiui, kad informuotume jį apie šį pokalbį, o aš tai padarysiu jau dabar“, – teigė jis. 

D. Trumpas sakė, kad paprašė JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio (Marko Rubijaus), patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Michaelo Waltzo (Maiko Volco) ir specialiojo pasiuntinio Artimuosiuose Rytuose Steve'o Witkoffo (Stivo Vitkofo) „vadovauti deryboms, kurios, mano giliu įsitikinimu, bus sėkmingos“.

Skambino ir Zelenskiui

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad prasmingai pasikalbėjo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Ukrainiečių lyderis pranešė, kad su D. Trumpu telefonu aptarė būdus, kaip nutraukti beveik trejus metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.

„Ilgai kalbėjomės apie galimybes pasiekti taiką, aptarėme savo pasirengimą dirbti kartu komandiniu lygmeniu“, – socialiniame tinkle sakė V. Zelenskis.

Jis pridūrė, kad yra „dėkingas prezidentui D. Trumpui už jo susidomėjimą tuo, ką galime pasiekti kartu“. 

D.Trumpas netrukus pareiškė, kad V. Zelenskis nori taikos. 

„Ką tik kalbėjau su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Pokalbis praėjo labai gerai. Jis, kaip ir prezidentas (Vladimiras) Putinas, nori taikos“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D. Trumpas.

JAV vadovas pridūrė, kad V. Zelenskis penktadienį Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose susitiks su JAV viceprezidentu JD Vance'u (Dž. D. Vansu) ir valstybės sekretoriumi Marco Rubio (

The post Įvyko D. Trumpo telefoniniai pokalbiai su V. Putinu ir V. Zelenskiu appeared first on LAIKMETIS.

DERYBOS. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad sutiktų pradėti tiesiogines derybas su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu, kad būtų nutrauktas beveik trejus metus trunkantis karas.

„Kol kas tai galima vertinti tik kaip tuščius žodžius“, – žurnalistams V. Zelenskio pareiškimą komentavo Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

MIGRANTAI. Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad sprendžiant dėl neteisėtų migrantų priėmimo Lietuvoje galima pasinaudoti abiem Europos Sąjungos (ES) siūlomais variantais – sumokėti dalį solidarumo įnašo ir priimti dalį migrantų.

„Paėmimas arba mokėjimas sprendžia vieną situaciją, bet sušaukia kitokią situaciją. Tai galima kombinuoti – galima dalį migrantų paimti, dalį sumokėti, kaip solidarumo mokestį“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė V. Kondratovičius.

INDĖLIAI. Šalies vadovui siūlant didesniam gynybos finansavimui įveiklinti gyventojų indėlius specialiose einamosiose sąskaitose, už juos valstybės mokama palūkanų norma būtų nustatoma atsižvelgiant į infliacijos rodiklius, sako prezidento patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius.

REAKCIJA. JT pabėgėlių agentūros vadovas trečiadienį labai nusistebėjo JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymu amerikiečiams perimti Gazos Ruožą, o jo gyventojus palestiniečius perkelti į kitas šalis.

„Tai labai stebina, bet turime pažiūrėti, ką tai reiškia konkrečiai“, – Briuselyje interviu naujienų agentūrai AFP sakė Filippo Grandi (Filipas Grandis).

GRENLANDIJA. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pakartojo, kad Grenlandija „neparduodama“, tačiau ji išlieka atvira Amerikos „pėdsako“ šioje Arkties saloje didinimui.

„Manau, kad Danijos Karalystė, remiama Europos partnerių ir Europos Sąjungos, labai aiškiai pasakė, kad turi būti gerbiamas visų pasaulio nacionalinių valstybių suverenitetas,  kad Grenlandija šiandien yra Danijos Karalystės dalis, ji yra mūsų teritorijos dalis ir ji nėra parduodama“, - žurnalistams sakė Frederiksen angliškai. „Pirmininkas, Grenlandijos vadovas, labai aiškiai pasakė, kad jie neparduodami“.

MUSKAS. Naujojo JAV Vyriausybės efektyvumo departamento (DOGE) vadovas ir verslininkas Elonas Muskas pakeitė savo socialinės žiniasklaidos profilio X statusą į „Baltųjų rūmų techninė pagalba“.

PSO. Prezidento atstovas spaudai Manuelis Adorni žurnalistams pranešė, kad Argentina, sekdama JAV, išstoja iš Pasaulio sveikatos organizacijos. „Prezidentas Milei nurodė užsienio reikalų ministrui nutraukti Argentinos dalyvavimą Pasaulio sveikatos organizacijos veikloje“, - sakė Adorni.

The post Naujienų telegrafas: Rivjera Gazoje, Argentina iš PSO, mokestis už migrantus appeared first on LAIKMETIS.

„Manau, kad abi pusės šiek tiek nusileis“, – duodamas interviu televizijai „Fox News“ teigė jis. 

PANAMA. JAV diplomatijos vadovas Marco Rubio įspėjo Panamą nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų išspręstas JAV susirūpinimas dėl Kinijos įmonių, valdančių uostus šalia kanalo, kurios, pasak prezidento Donaldo Trumpo, kelia grėsmę JAV nacionaliniam saugumui.

Per M. Rubio vizitą Panamos mieste JAV ir Panama padarė pažangą svarbiausiais migracijos ir verslo klausimais, tačiau nepavyko rasti bendros kalbos dėl Panamos kanalo veiklos, o prezidentas Chosė Mulinas pareiškė, kad jo šalies suverenitetas antro pagal judrumą vandens kelio pasaulyje atžvilgiu nesvarstytinas.

PRETENZIJOS Į KANADĄ. D. Trumpas pareiškė, kad JAV moka „šimtus milijardų dolerių Kanados SUBSIDIJAVIMUI“, turėdamas omenyje JAV prekybos su kaimynine šalimi deficitą. Jo teigimu, „be šios didžiulės subsidijos Kanada nustotų egzistuoti kaip gyvybinga šalis“. „Todėl Kanada turėtų tapti mūsų brangia 51-ąja valstybe“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D. Trumpas. Anot jo, toks sprendimas Kanadai atneštų mažesnius mokesčius ir daug geresnę karinę apsaugą šalies gyventojams. 

NUOSTUOLIAI. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuostolius apibūdino kaip didžiulius. „Mes taip pat patyrėme didžiulių nuostolių“, - sakė jis interviu su ‚Associated Press‘, kurio fragmentus paskelbė savo ‚Telegram‘ kanale. V. Zelenskio biuro „YouTube“ kanale taip pat paskelbta visa interviu versija, kurioje jis paminėjo, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų skaičius yra 800 000. Sausio 15 d. V. Zelenskis sakė, kad Ukrainos kariuomenės skaičius išlieka 880 000 ir jo mažinti neplanuojama.

VAIKŽUDYS MIGRANTAS. Nyderlandų policija šeštadienį pranešė sulaikiusi vyrą, įtariamą mirtinai subadžius 11-metę mergaitę šalies Nivegeino mieste. „Policija, remdamasi praeivių ir kitų asmenų pateikta informacija, įvykio vietoje sulaikė 29 metų įtariamąjį“, – sakoma Utrechto regiono policijos pareiškime. Naujienų agentūra ANP pranešė, kad policija patvirtino, jog įtariamasis yra kilęs iš Sirijos.

PALANGA. Iki birželio vidurio Palangos Jono Basanavičiaus gatvėje, aprėpiant Jūratės ir Kastyčio skverą bei Palangos tiltą, planuojama atnaujinti apšvietimą, įrengimo darbus už vieną eurą atliks konkursą laimėjusi žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“. Kaip BNS informavo jos atstovas Paulius Kalmantas, už tai grupė dešimčiai metų gaus „išskirtines komunikacines galimybes“ vienoje iš lankomiausių šalies vietų.

DINGUSI PARAMA. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nežino, kur dingo 200 mlrd. dolerių, kuriuos, anot D. Trumpo, Vašingtonas skyrė Kijevui karinei pagalbai. Pasak jo, Ukraina iš JAV gavo tik daugiau nei 75 mlrd. dolerių. „Kai sakoma, kad Ukraina per karą gavo 200 mlrd. dolerių kariuomenei remti ir pan., tai netiesa. Nežinau, kur visi tie pinigai yra. Galbūt tai tiesa, kalbant apie tai, kaip yra popieriuje“, - sakė jis naujienų agentūrai ‚Associated Press‘.

MUSKAS. Elonas Muskas pareiškė, kad Tarptautinės plėtros agentūra (USAID) yra nusikalstama organizacija, kuri turėtų būti uždaryta. „USAID yra nusikalstama organizacija. Atėjo laikas jai mirti“, - rašė jis X. „USAID yra kairiųjų radikalų marksistų, kurie nekenčia Amerikos, gyvačių lizdas“, - pridūrė ‚SpaceX‘ įkūrėjas.

The post Naujienų telegrafas: Ukrainos nuostuoliai, piktas Muskas, tragedija Nyderlanduose appeared first on LAIKMETIS.

Žurnalistas Johnas Jessupas (Džonas Džesapas) pasakė Zelenskiui, kad žino apie jo žydišką kilmę.

Todėl Jessupas pareiškė, kad jam pačiam ir daugeliui žmonių įdomu, kaip karas paveikė Zelenskio tikėjimą.

„Ar šis tikėjimas buvo išbandytas karo? Ar jis sustiprėjo? Manau, kad žmonėms būtų įdomu, jei atsakytumėte“, - uždavė klausimą žurnalistas.

Atsakydamas V. Zelenskis teigė, kad „šis karas mus visus padarė labiau tikinčius, nes esame žmonės“.

„Žmonės kovoja ir meldžiasi. Taip jau yra. Ir tai labai svarbu. Nes žmonėms tikrai reikia pagalbos, tokios pagalbos, kokios tik jie gali gauti.

Ir, kaip jau sakiau, pati Ukraina yra labai religinga, labai tikinti šalis.

Taip, ji pirmiausia pasikliauja savo jėgomis, bet taip pat labai tiki, kad Dievas padės Ukrainai. Ir ukrainiečiai tuo tiki“, - užbaigė V. Zelenskis.

The post Volodymyras Zelenskis: karas mus visus padarė labiau tikinčius appeared first on LAIKMETIS.

Vietos žiniasklaida savo ruožtu pranešė, kad su Ukrainos vadovu Romoje taip pat susitiks Italijos ministrė pirmininkė.

Žiniasklaidai atsiųstoje Vatikano darbotvarkėje nurodyta, kad popiežiaus ir V. Zelenskio susitikimas Vatikane prasidės penktadienį 9 val. 30 min. vietos laiku (10 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Italijos žiniasklaida pranešė, kad ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) su Ukrainos prezidentu susitiks ketvirtadienio vakarą, nors oficialiai niekas nebuvo patvirtinta.

Trečiadienį V. Zelenskis lankosi Kroatijoje, kur dalyvauja aukščiausiojo lygio susitikime su Balkanų šalių lyderiais, siekdamas tarptautinės karinės paramos.

Šeštadienį JAV Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje jis turėjo dalyvauti kitame tarptautiniame susitikime dėl paramos Kyjivui.

Tačiau šis aukščiausio rango pareigūnų iš daugiau kaip 50 šalių susitikimas buvo atidėtas, mat JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) dėl link Floridos besiartinančio uragano „Milton“ atšaukė planuotą valstybinį vizitą į Vokietiją ir Angolą.

The post V. Zelenskis lankysis Vatikane appeared first on LAIKMETIS.