Trečią kartą CDU vadovo posto siekęs F. Merzas užsitikrino 62,1 proc. partijos narių paramą ir nugalėjo du savo varžovus centristus. Jo surinktų balsų užteko, kad būtų išrinktas po pirmojo balsavimo etapo.

Nuo sausio mėnesio partijai vadovaujantis Arminas Laschetas (Arminas Lašetas) atsistatydina po prasčiausių per visą istoriją partijos rezultatų rugsėjį vykusiuose rinkimuose. Jo vadovaujamas dviejų partijų blokas, kuriame dominuoja CDU, nedidele balsų persvara pralaimėjo naujojo kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) centro kairės socialdemokratams.

66 metų F. Merzas turi opozicijos lyderio patirties. Jis vadovavo centro dešiniųjų grupei parlamente nuo 2000 iki 2002 metų, kai iš šios pozicijos jį išstūmė A. Merkel. 2009 metais F. Merzas paliko parlamentą ir vėliau užsiėmė teisininko praktika, vadovavo investicijų bendrovės „BlackRock“ Vokietijos skyriaus stebėtojų tarybai.

F. Merzas į parlamentą grįžo po rugsėjį vykusių visuotinių rinkimų. Internetu ir paštu vykę CDU vadovo rinkimai, kuriuose galėjo balsuoti maždaug 400 tūkst. partijos narių, buvo pirmieji tokie šioje partijoje. Pranešama, kad juose dalyvavo beveik du trečdaliai partijos narių.

F. Merzas savo varžovus nugalėjo didele balsų persvara. Antrą kartą partijos vadovo posto siekęs buvęs aplinkos apsaugos ministras Norbertas Roettgenas (Norbertas Rėtgenas), pastaraisiais metais vadovavęs parlamento užsienio politikos komitetui, gavo 25,8 proc. balsų.

Mažiausio palaikymo – 12,1 proc. balsų – sulaukė Helge Braunas (Helgė Braunas), nuo 2018 metų dirbęs A. Merkel administracijos vadovu.

F. Merzas vadovaus opozicijai prieš naująją praėjusią savaitę A. Merkel pakeitusio O. Scholzo vadovaujamą koalicinę vyriausybę, sudarytą su žaliaisiais ir verslą palaikančiais laisvaisiais demokratais FDP.

„Aš, žinoma, visiškai atsiduosiu partijai ir spręsiu visus klausimus, kurie mūsų partijai atrodo svarbūs“, – žadėjo F. Merzas Berlyne, paskelbus balsavimo rezultatus.

Prisitaikymas dirbti opozicijoje „neateis per vieną naktį, ypač kai taip ilgai ir taip sėkmingai buvome valdžioje, bet, žinoma, kad mes prisitaikysime prie šio vaidmens“, sakė jis.

Per ankstesnius partijos suvažiavimus 2018 metais ir šių metų sausį F. Merzui nepavyko laimėti partijos vadovo rinkimų. Abu kartus jis pralaimėjo atitinkamai Annegret Kramp-Karrenbauer (Anegret Kramp-Karenbauer), o po to A. Laschetui, laimėjusiems nedidele persvara. N. Roetttgenas sausį vykusiuose rinkimuose užėmė trečią vietą.

„Išeiti iš A. Merkel šešėlio“

Tačiau trečias kartas F. Merzui buvo laimingas. Jis laimėjo pirmus CDU vadovo rinkimus, kuriuose pirmą kartą partijos istorijoje balsavo eiliniai nariai. Anksčiau lyderius rinkdavo gerokai mažesnis vyresniųjų partijos narių skaičius.

F. Merzas turėtų būti oficialiai išrinktas partijos lyderiu sausio 21–22 dienomis vyksiančiame partijos suvažiavime Hanoveryje.

Socialiniu požiūriu konservatyvus, bet ekonominiu – liberalus F. Merzas yra politikos veteranas, per savo ilgą karjerą dirbęs ir Europos Parlamente, ir Bundestage.

Metų pradžioje varžydamasis su A. Laschetu dėl vadovavimo CDU F. Merzas pabrėžė, kad planuoja atsisakyti A. Merkel stiliaus laikytis „vidurinės pozicijos“ politikoje.

„CDU privalo išeiti iš Angelos Merkel šešėlio“, – rašė jis nuomonės skiltyje žurnale „Der Spiegel“.

Jo kartais kategoriškas požiūris, įskaitant griežtą poziciją saugumo ir migracijos klausimais, gerai dera prie konservatyvesnės CDU bazės.

A. Merkel 2018 metais pasitraukė iš partijos vadovės posto ir paskelbė, kad nesieks penktos kadencijos kanclerės poste.

The post Vokietijos konservatorių naujasis lyderis - F. Merzas appeared first on LAIKMETIS.

Specialaus kalėdinio pašto ženklo paveikslas paimtas iš Johanno Michaelio Herco (1725-1790) paveikslo. Jame pavaizduotas angelas Gabrielius, ateinantis pas Mariją pranešti, kad ji taps Mesijo, Jėzaus Kristaus, motina. „Istorijoje ji buvo nekaltumo simbolis. Kartu ji yra Dievo malonės simbolis“, - rašoma Finansų ministerijos pranešime spaudai.

Pašto ženklo kaina - 1,20 euro. 40 centų skiriama labdaros projektams. Kasmet šie specialūs pašto ženklai Vokietijoje uždirba 10 mln. eurų. Kartu su pašto ženklu išleista 25 eurų kolekcinė moneta. Šioje monetoje taip pat yra kalėdinė žinutė: „Weihnachten - Geburt Christi“ („Kalėdos – Kristaus gimimas“) yra labai giliai įsišaknijusi mūsų šalies kultūroje ir papročiuose“, - teigia ministerija. Monetos buvo pagaminta 1,1 mln. egzempliorių.

kalėdinė žinutė: „Kalėdos – Kristaus gimimas“ yra labai giliai įsišaknijusi mūsų šalies kultūroje ir papročiuose.

Atrodo, kad Vokietijoje krikščioniški motyvai kalėdiniuose pašto ženkluose nekelia problemų. Kaip rašo Krikščionių spaudos biuras, Norvegijoje vyko diskusijos dėl sezoninių pašto ženklų. Šiemet kalėdiniuose pašto ženkluose nėra biblinių nuorodų, tačiau labai reguliariai jų pasitaiko.

Kita vertus, Europos Sąjungoje net pats žodis „Kalėdos“ yra prieštaringas. Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad Komisijos narė Helena Dalli „atsiėmė“ savo vadovą, skirtą Europos Komisijos integracinei komunikacijai. Buvo teigiama, kad ES pareigūnai negali manyti, jog visi piliečiai yra krikščionys, ir kad geriau rašyti apie šventinį laikotarpį, o ne minėti žodį „Kalėdos“.

ES pareigūnai negali manyti, jog visi piliečiai yra krikščionys; Geriau rašyti apie šventinį laikotarpį, o ne minėti žodį „Kalėdos“.

Pirmadienį popiežius Pranciškus pasmerkė EK planus ir palygino juos su istorinių diktatūrų veiksmais: „Istorijoje daug, daug diktatūrų bandė daryti tokius dalykus. Prisiminkime Napoleoną. Prisiminkime nacių diktatūrą, komunistų diktatūrą“, - sakė 84 – erių metų katalikų vadovas žurnalistams lėktuve, grįždamas į Vatikaną iš kelionės į Graikiją ir Kiprą. „Tai kažkas, kas per visą istoriją nepasiteisino“.

Remiantis „Vatican News“ paskelbta popiežiaus komentarų stenograma, popiežius Pranciškus kalbėjo apie „ideologinę kolonizaciją“, dėl kurios gali žlugti net „Europos Sąjunga“. „Europos Sąjunga turi gerbti kiekvienos šalies vidinę struktūrą, jos įvairovę ir nesistengti jų suvienodinti.“

The post Vokietijos vyriausybė išleido aiškiai krikščionišką pašto ženklą appeared first on LAIKMETIS.

„Turime įsitikinti, kad pandemija neprivers mūsų grįžti prie senų lyčių modelių, kuriuos, kaip manėme, jau įveikėme“, – vaizdo įrašo pranešime, paskelbtame artėjant Tarptautinei moters dienai kovo 8-ąją, teigė A. Merkel.

Moterys pajuto neproporcingą sveikatos krizės poveikį, teigė Vokietijos kanclerė, nors priimant sprendimus jos išlieka nepakankamai atstovaujamos.

„Ir vėl dažniau būtent moterims reikia rūpintis pusiausvyra tarp vaikų mokymosi namuose, vaikų priežiūros ir savo darbo“, – pažymėjo A. Merkel.

Be to, slaugos sektoriuje dirba daugiau moterų nei vyrų, o šiuo metu šie darbai yra „ypač sunkūs“.

„Daugiau nei 75 proc. sveikatos priežiūros sektoriuje dirbančių asmenų yra moterys, pradedant gydytojų kabinetais ir ligoninėmis, baigiant laboratorijomis ir vaistinėmis“, – kalbėjo A. Merkel, nors dėlto moterys užima vos 30 proc. šių sričių vadovaujamųjų pareigų.

„Taip negali būti, kad moterys būtų toks svarbiu mūsų visuomenės ramsčiu, tačiau tuo pat metu nebūtų vienodai įtrauktos į svarbius politinius, ekonominius ir visuomenės sprendimus“, – pridūrė ji.

A. Merkel pasidžiaugė naujausiais teisės aktais, pagal kuriuos į biržų sąrašus įtrauktos Vokietijos įmonės į savo vykdomąją valdybą turės įtraukti daugiau moterų.

Visgi ji teigė, kad reikia daugiau nuveikti remiant moteris, be kita ko, plečiant vaikų priežiūros įstaigų tinklą ir vienodinant atlyginimą.

„Moterys pagaliau turi uždirbti tiek pat, kiek vyrai“, – kalbėjo kanclerė.

Vokietijoje stebimi vieni didžiausių moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumų Europos Sąjungoje: moterys 2019 metais uždirbo vidutiniškai 19 proc. mažiau nei vyrai – iš dalies todėl, kad daugelis vokiečių moterų dirba ne visą darbo dieną.

Palyginus vyrus ir moteris, dirbančius tuos pačius darbus, atotrūkis sumažėja iki 6 procentų.

A. Merkel perspėjimai atsispindėjo šią savaitę paskelbtos ES metinės ataskaitos dėl lyčių lygybės išvadas.

Tyrimas parodė, kad pandemija „sustiprino esamą moterų ir vyrų nelygybę beveik visose gyvenimo srityse“.

Be padidėjusios vaikų priežiūros naštos uždarius mokyklas ir darželius, kaip teigiama, moterys taip pat dažniau dirba mažai apmokamus darbus paslaugų sektoriuje, kurį labiausiai paveikė uždarymai, todėl joms kyla didesnė nedarbo rizika.

Gali „prireikti kelerių metų ar net dešimtmečių“, kol pandemijos sukelta lyčių nelygybė bus įveikta, rašoma ataskaitoje.

The post Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo: pandemija gali panaikinti lyčių lygybės srityje pasiektą pažangą appeared first on LAIKMETIS.