Taip ji įvertino Seimo Laisvės frakcijos narės Ievos Pakarklytės Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimo projektą. Jame numatoma, kad pavardė, suteikta sutuoktinio kitam sutuoktiniui arba vieno ar abiejų tėvų suteikta vaikui, piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose bei civilinės būklės aktų įrašuose rašoma „lietuviškais rašmenimis ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus (...) kai norima suteikti moterišką pavardę su galūne -a ar -ia, daromą iš vyriškos pavardės, turinčios galūnę -a ar -ia.“

VLKK pirmininkė Violeta Meiliūnaitė Seimui pateikė neigiamą išvadą dėl šio projekto. 

„Taip būtų nepaisoma teisinio aiškumo ir sistemiškumo principų, pažeidžiami lietuviškų pavardžių sistemos dėsningumai, daromas neigiamas poveikis šalies kalbiniam ir kultūriniam tapatumui bei savitumui“, – teigiama joje.

VLKK pabrėžia, kad moterų pavardės lietuvių kalboje yra išvestinės, jų sudarymo dėsningumai aprašyti gramatikose ir reglamentuoti Kalbos komisijos nutarime, moterų pavardžių daryba paremta autentiškais lietuvių kalbos faktais, fiksuotais istoriniuose dokumentuose ir tarmėse.

„Siūlymas nustatyti išimtį „dėl moterų pavardžių su galūnėmis -a ar -ia, kai tokia yra vyriška pavardė“, vertintinas kaip žingsnis link vyrų ir moterų pavardžių sutapimo, kitaip sakant, pažodinio „bendros pavardės“ nustatymo“, – nurodo V. Meiliūnaitė.

Anot jos, skirtingos tos pačios šeimos narių pavardžių formos yra lietuvių kultūrinis savitumas, nesudarantis pagrindo diskriminacijai.

skirtingos tos pačios šeimos narių pavardžių formos yra lietuvių kultūrinis savitumas, nesudarantis pagrindo diskriminacijai

„Nėra žinoma, kad lietuviai būtų iškėlę bylų dėl diskriminacijos pagal pavardės formą. Tuo labiau nėra žinoma, kad moteris dėl pavardės formos patirtų diskriminaciją šalyje – Lietuvoje moterys eina aukščiausio lygio pareigas Seime, Vyriausybėje, ar turėdamos lietuviškas pavardes su priesagomis, ar tik su galūne -ė, ar turėdamos kitakalbes pavardes“, – teigiama VLKK rašte.

Jame pabrėžiama, kad pavardės yra kalbos sistemos dalis, jos turi savitus nusistovėjusius dėsningumus, o siūloma pataisa nedera su lietuvių kalbos tradicija.

„Nėra jokių duomenų, rodančių, kad moterų antrieji (t. y. po vardo ėję) asmenvardžiai, vėliau virtę pavardėmis, būtų turėję galūnes -a, -ia (t. y. kad būtų sutapę su tokias galūnes turinčiomis vyriškomis pavardėmis). Lietuviškos pavardės su galūnėmis -a ir -ia yra vyriškos, ne moteriškos. Apskritai šeimos narių – vyrų ir moterų – pavardės turi skirtingas, iš giminės tradicijos paveldėtas pavardės formas“, – tvirtina kalbininkai.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad moterų pavardžių rašyba neturėtų būti Asmenvardžių įstatymo objektas, mat šį dalyką reglamentuoja VLKK 2003 metų birželio 26 dienos nutarimas „Dėl moterų pavardžių darymo“.

Kalbos komisija rašo pritarianti Seimo teisininkų išvadai, kad siūlomu teisiniu reguliavimu būtų suardytas moterų lietuviškų pavardžių darybos taisyklių sistemos vientisumas.

Liepos pradžioje Seimas po pateikimo pritarė siūlymui leisti moterų pavardes rašyti su galūne –a, laikantis tam tikrų taisyklių.

Seimo narės I. Pakarklytės teigimu, šiuo metu yra susidariusi paradoksali situacija, kai moteriškos giminės pavardės moterims yra negalimos. Anot jos, vyrai turi pavardes Mažeika, Lydeka, Šarka, o moterims neleidžiama turėti pavardžių su galūne -a.

Jos teigimu, reikia suteikti moteris galimybę rinktis, nes pavardė yra tapatybės dalis.

Šiuo metu moterų pavardžių darymo tvarką nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija VLKK savo nutarimu.

Jame numatyta, kad moterų pavardės daromos iš pamatinės vyriškos pavardės su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė, taip pat -ienė ir -(i)uvienė, o tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės formos gali būti daroma su galūne -ė.

Priėmus Laisvės frakcijos narės siūlymą, dalies moterų pavardžių rašybą reglamentuotų įstatymas, o dalies – VLKK nutarimas.

The post VLKK: moterų pavardžių rašybos su galūne -a įteisinimas neigiamai paveiktų kalbą appeared first on LAIKMETIS.

Svarbiausius strateginius kalbos politikos žingsnius pristatys VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis, profesorius Bonifacas Stundžia nagrinės principus, kaip kalba kinta ir kaip vyksta bendrinės kalbos kodifikacija, profesorė Laima Kalėdienė apžvelgs kitų Europos šalių kalbų politikos ir strategijos aktualijas, pranešė VLKK.

1922 metų rugpjūčio 1 dieną Steigiamojo Seimo priimtoje pirmojoje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje pirmą kartą istorijoje lietuvių kalba paskelbta valstybine

Požiūrį į lietuvių kalbą, savo lūkesčius dėl jos išsakys Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Haroldas Šinkūnas, Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis, Europos Parlamento Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos vertimo raštu skyriaus teisinės kalbos specialistas Timas Pelanis, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas Mindaugas Grigaitis, Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas Dovydas Čeilutka ir kiti.

Šiemet minimas lietuvių kalbos pripažinimo valstybine šimtmetis.

1922 metų rugpjūčio 1 dieną Steigiamojo Seimo priimtoje pirmojoje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje pirmą kartą istorijoje lietuvių kalba paskelbta valstybine. Jos 6 straipsnis skelbė: „Valstybės kalba – lietuvių kalba. Vietinių kalbų vartojimą nustato įstatymas“. 

The post Rengiamas forumas: „Valstybinei kalbai 100. Kokią ją norime turėti?“. appeared first on LAIKMETIS.

Po slapto balsavimo trečiadienį kitai kadencijai VLKK nariais siūloma skirti šešis dabartinius komisijos narius.

Jais perrinkti Albina Auksoriūtė, Laimantas Jonušys, Lina Murinienė, Rūta Kazlauskaitė, Vidas Valskys ir Vilma Zubaitienė.

Jei Seimas pritars, VLKK taip pat dirbs Daiva Sinkevičiūtė, Dalia Gedzevičienė, Edmundas Budvytis, Jurga Trimonytė Bikelienė, Laura Kamandulytė-Merfeldienė, Ramunė Kasperė, Vilija Sakalauskienė, Virginija Stukaitė-Laniauskienė, Vitalija Stravinskienė bei Žydronė Kolevinskienė.

Dabartinis VLKK pirmininkas A. Antanaitis surinko šešis balsus ir komisijos nariu nebebus skiriamas.

Dabartinis Dabartinis VLKK pirmininkas A. Antanaitis surinko šešis balsus ir komisijos nariu nebebus skiriamas

„Pirmininką rinksime po dviejų savaičių. Dabar prašome komiteto narių konsultuotis, klausinėti, kas gali būti pirmininku“, – paskelbus balsavimo rezultatus sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas. 

Iš viso į VLKK narius buvo pateikta 30 kandidatūrų. Komitetas atrinko 16. Vienas – Albinas Drukteinis – paskirtas anksčiau.

VLKK narius ir pirmininką Seimo Švietimo ir mokslo komiteto teikimu tvirtina Seimas. 

Kalbos komisiją sudaro 17 narių, jie skiriami penkeriems metams.

Ši komisija sprendžia Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus, teikia su kalbos politika susijusias išvadas, ekspertizę, nustato lietuvių kalbos tvarkybos kryptis, sprendžia jos norminimo ir kodifikavimo klausimus, rūpinasi lietuvių kalbos diegimu į informacijos technologijas, visuomenės kalbos kultūra ir pan.

The post VLKK bus atnaujinta, A. Antanaitis komisijai nebevadovaus appeared first on LAIKMETIS.

Šį klausimą komisija svarstė spalio pabaigoje.

„Komisija lieka prie savo dviejų, tradiciškai skelbiamų išimčių, kad leidžiama pavardes rašyti ir tikslinti sutuoktiniams ir jų vaikams bei užsieniečiams, įgyjantiems Lietuvos pilietybę pagal jo turėtą kitos valstybės išduotą dokumentą“, – BNS sakė komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis.

„Komisija nepritarė galimybei perrašyti pavardes ne lietuvių tautybės asmenims ir taip pat komisija lieka prie tos nuomones, kad Lietuvoje registruojami vardai, vaikų vardai taip pat, turi būti registruojami pagal lietuvių kalbos taisykles“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, liekama prie šių išimčių, kadangi jos yra pagrįstos bei reikalingos.

„Prie išimčių likome dėl to, kad jos yra reikalingos ir yra pagrįstos ir poreikiu, ir dokumento šaltiniais, kadangi pasaulis yra judus – daug mišrių santuokų, daug lietuvaičių tuokiasi su užsieniečiais ar užsienietėmis ir visai suprantama, kad šeima turi turėti vieną pavardę. Jeigu priimama užsieniečio pavardė, tai tada lotyniško pagrindo abėcėle jau turėtų būti suteikiama teisė sutuoktiniui ir vaikams turėti tą pačią pavardę. Tai yra visai natūralu“, – teigė VLKK pirmininkas.

„Ir antroji išimtis yra, jeigu užsienietis, įgyjantis pilietybę, turi kitos valstybės dokumentą, kur jo pavardė įrašyta lotyniško pagrindo abėcėle, tai taip pat savaime suprantama, kad mes nereikalausime keisti jo pavardės ir perrašyti jau pagal lietuvių kalbos gramatiką ir remdamiesi dokumentu mes manome, kad šita išimtis negriaus lietuvių kalbos sistemos“, – kalbėjo jis.

Išvados į VLKK spalio viduryje kreipėsi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas po to, kai Vyriausybė birželį pritarė siūlymui leisti originalią pavardžių rašytą lotyniškais rašmenimis asmens dokumentuose.

Ministrų kabinetas patvirtino išvadą tuo metu Seime svarstytiems projektams ir pasiūlė asmens dokumentuose leisti naudoti „q“, „x“ ir „w“ raides asmenims, sudariusiems santuoką su užsieniečiu, bei tautinių mažumų atstovams.

Vyriausybė tuo metu svarstė išvadą dėl praėjusią kadenciją registruotų įstatymų projektų: vienu buvo siūloma vardus ir pavardes nelietuviškais rašmenimis leisti pagrindiniame paso puslapyje, kitu – papildomame.

Teisingumo ministerijos siūlymu, Vyriausybė projektą dėl įrašo papildomame puslapyje Seimui rekomendavo atmesti, o pritarti variantui dėl originalių asmenvardžių įteisinimo pagrindiniame dokumento puslapyje.

Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos dokumentuose įteisinimo Lietuvoje vyksta jau kelis dešimtmečius, parlamente ne kartą dėl to teikti įstatymų projektai, tačiau nepakakdavo balsų jiems priimti.

Vieni politikai siūlo leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kad būtų užtikrinta asmens teisė į jo pavardę, o kiti teigia, kad taip bus sumenkintas valstybinės lietuvių kalbos statusas ir siūlo vardą bei pavardę lotyniško pagrindo rašmenis rašyti tik dokumento antrajame puslapyje.

Iki šiol užsieniečiai ir jų sutuoktiniai, norintys originalių pavardžių pasuose ir asmens tapatybės kortelėse, privalo kaskart šią poziciją ginti teismuose, teismai iki šiol priėmė jiems palankius sprendimus.

Teisingumo ministerijos duomenimis, 2019-2021 metais priimti 149 teismų sprendimai, kuriais civilinės metrikacijos įstaigos įpareigotos civilinės būklės aktų įrašuose įrašyti asmenvardžius su „q“, „x“ ar „w“. Teismų sprendimų, kuriais būtų atsisakyta suteikti asmenvardžius su minėtomis lotyniškomis raidėmis, nebuvo.

Pasak ministerijos, dažniausiai tai yra atvejai, kai vienas iš sutuoktinių ar vaikų tėvų yra užsienietis, pavardėje turintis nelietuviškų raidžių. Būtent santuoka su užsieniečiu ar tėvystė yra priežastys, dėl kurių siekiama įgyti pavardes su nelietuviškais rašmenimis, t. y. tokias pačias pavardes, kokias turi sutuoktinis ar vienas iš tėvų.

The post VLKK siūlo neplėsti išimčių dėl pavardžių rašymo dokumentuose lotyniškais rašmenimis appeared first on LAIKMETIS.

„Balandžio 1 dieną Žodyno pakomisė svarstė šio žodžio reikšmę ir pritarė, kad būsimajame Bendrinės lietuvių kalbos žodyne šis žodis būtų teikiamas su menkinamąja reikšme, kadangi iki šiol įvairiuose žodynuose ta reikšmė labai aiškios menkinimo reikšmės neturėjo“, – BNS sakė VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis.

Jis pabrėžė, kad sprendimas nebepalieka abejonių, jog šis žodis nebegali būti naudojamas kalbant apie homoseksualius asmenis, o pakoreguota jo reikšmė bus artimiausiu metu pateikta ir sudaromame Bendrinės lietuvių kalbos žodyne, jo versija skelbiama ir internete.

„Būtent kalbant apie homoseksualius asmenis, tai jau būtų įžeidimas ir už tai reikės vienaip ar kitaip atsakyti“, – sakė jis. 

Savo ruožtu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba informuoja, kad žodis yra nebevartotinas leidyboje, visuomenės informavimo priemonėse, komentaruose ir viešajame gyvenime, o nuo šiol žodynuose bus pažymima, kad „pederastas“ turi menkinančią reikšmę.

„Kontekstas yra labai svarbus. Anksčiau šis žodis neigiamos konotacijos neturėjo, buvo įtrauktas į žodynus, vadovėlius ir pan. Dabar jau turi“, – teigia Bendrinės lietuvių kalbos žodyno vyriausioji redaktorė, Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, VLKK ekspertė Danutė Liutkevičienė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė Mintautė Jurkutė akcentuoja, kad terminas „pederastas“ ir jo vediniai visais atvejais pateikiami itin neigiama konotacija – kaip niekinantys, žeminantys ir menkinantys homoseksualius asmenis.

„Įvairių visuomenės apklausų duomenys rodo, kad LGBT bendruomenė yra viena pažeidžiamiausių diskriminacijos, patyčių, neapykantos kalbos kontekste. Todėl kalbos ekspertų pateiktas naujasis išaiškinimas yra laiku ir vietoje“, – sako M. Jurkutė.

Pastarųjų metų sprendimuose Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, kad neapykantos kurstymas gali pasireikšti įžeidinėjant, šmeižiant įvairias socialines grupes, o diskriminacija dėl seksualinės orientacijos yra tokia pat rimta, kaip ir diskriminacija dėl rasės, kilmės ar odos spalvos.

Kaip nurodo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, žiniasklaidos analizės bendrovė „Mediaskopas“ oficialiuose žiniasklaidos kanaluose nuo 2015 metų iki dabar užfiksavo 688 žodžio „pederastas“ paminėjimus. Socialinėse medijose šis žodis tiek kartų paminimas per mėnesį, tačiau tikslias komentarų apimtis sunkiau išmatuoti.

„Dauguma paminėjimų žiniasklaidoje yra susiję su bylų nagrinėjimu, kaltinimais. Tačiau „Mediaskopo“ analitikai atkreipia dėmesį, jog kai kuriuose šaltiniuose („Laisvaslaikrastis.lt“, „Respublika.lt“) šis žodis yra vartojamas ir tiesiog menkinant politikus ar kitus asmenis, o ne aptariant aktualijas ar įvykius“, – tvirtina tarnyba.

Pastaruoju metu pasipiktinimo sulaukė parlamentaro Petro Gražulio dalyvavimas reklaminėje akcijoje, joje politikas su kitais asmenimis šoko pagal dainą, kurioje naudojamas ir minėto žodžio vedinys. Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė sako įžvelgianti galimą įmonės, taip reklamavusios savo paslaugas, pažeidimą. 

Prieš daugiau nei penkerius metus VLKK buvo priešingos nuomonės – jos konsultantai konstatavo, kad neįžvelgia neigiamo termino „pederastas“ poveikio visuomenės kalbos kultūrai ir nekvestionuoja šio žodžio vartojimo leidyboje, visuomenės informavimo priemonėse, viešajame gyvenime ir kitose srityse.

Komisijos atstovai tuomet nurodė, kad Tarptautinių žodžių žodyne teikiama žodžio pederastas reikšmė yra „vyras, užsiimantis pederastija“, t.y. „vyro lytinis santykiavimas su nesubrendusiu jaunuoliu pro išangę“.

The post VLKK: žodis „pederastas“ turi menkinamąją reikšmę ir yra nevartotinas appeared first on LAIKMETIS.