„Trys JAV Sausumos pajėgų kariai (...) rasti žuvę Lietuvoje“, – teigiama pranešime.

Anot vadavietės, pelkėje nuskendusiame šarvuotyje rastų karių tapatybės dar bus patvirtintos artimųjų, o ketvirto dingusio kario tebeieškoma.

DRONAI. Kariuomenei ir Šaulių sąjungai galimai nedraugiškose šalyse pagamintus dronus tiekė įmonė „Geodezija 3D“, remdamasis šaltiniais skelbia naujienų portalas „15min“. Anot jo, orlaiviai galėjo būti pagaminti Kinijoje.

Lietuvai galimai nusipirkus nedraugiškose šalyse pagamintų bepiločių orlaivių, dėl su tuo susijusių įvykių teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą.

PYKTIS. D. Trumpas pirmiausiai sukritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris suabejojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, kaip derybų partnerio, patikimumu, pareikšdamas, kad yra „labai supykęs ir įsiutęs“ ant Kremliaus vadovo.

Tačiau vėliau JAV lyderis sušvelnino toną V. Putino atžvilgiu ir išliejo pyktį ant V. Zelenskio, įspėdamas jį, kad Ukraina turės „didelių, labai didelių problemų“, jei jis susilaikys nuo susitarimo dėl teisių į naudingąsias iškasenas perdavimo Jungtinėms Valstijoms.

KONTAKTAI. Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Vladimiras Putinas vis dar neatsisako kalbėtis su Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) po to, kai JAV lyderis pareiškė esąs labai supykęs ant Rusijos prezidento dėl lėtos pažangos siekiant paliaubų Ukrainoje.

„Šis procesas užima daug laiko, tikriausiai dėl to, kad medžiaga yra sudėtinga. Prezidentas ir toliau neatmeta kontaktų su prezidentu Trumpu“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jis pridūrė, kad nėra suplanuoto lyderių pokalbio telefonu, tačiau „kai reikės, jų pokalbis bus skubiai surengtas“.

LE PEN. Prancūzijos teismas pirmadienį kraštutinių dešiniųjų lyderei Marine Le Pen (Marin Le Pen) uždraudė penkerius metus eiti viešąsias pareigas, nuteisęs ją dėl sukčiavimo fiktyviomis darbo vietomis Europos Parlamente.

GEDULAS. Mianmare pirmadienį paskelbtas savaitės trukmės nacionalinis gedulas dėl šalį sukrėtusio žemės drebėjimo, žuvusiųjų skaičius perkopė 2 tūkst., o viltys rasti daugiau išgyvenusiųjų pastatų griuvėsiuose blėsta.

SUTARTIS. Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas-Kamišas) pirmadienį pranešė, kad Lenkija pasirašė 2 mlrd. dolerių (1,85 mlrd. eurų) vertės sutartį su Jungtinėmis Valstijomis dėl logistinės paramos JAV sukurtoms oro gynybos sistemoms „Patriot“.

The post Naujienų telegrafas: žuvę JAV kariai, įsiutęs Trumpas, kinų dronai Lietuvoje appeared first on LAIKMETIS.

LAIDOTUVĖS. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtai išvadai, kuria siūloma laidojimo pašalpą didinti nuo aštuonių iki vienuolikos bazinių socialinių išmokų (BSI) – 770 eurų.

Seimo prašymu Vyriausybė svarstė grupės parlamentarų inicijuotas Paramos mirties atveju įstatymo pataisas dėl pašalpos didinimo du kartus – iki 16 BSI dydžių. Šiuo metu ji siekia aštuonis BSI.

PREMIJOS. Ministrų kabinetas trečiadienį skyrė 12 Vyriausybės kultūros ir meno premijų.

Jos skirtos vertėjai Irenai Aleksaitei, menininkų duetui Neringai Černiauskaitei ir Ugniui Gelgudai, dailės istorikei, kritikei, parodų kuratorei Erikai Grigoravičienei, knygų leidėjai, redaktorei Giedrei Kadžiulytei, aktorei Vitalijai Mockevičiūtei, kompozitorei Loretai Narvilaitei.

Taip pat literatūrologei, literatūros kritikei Jūratei Sprindytei, aktoriui, kultūros vadybininkui Egidijui Stancikui, dirigentui Martynui Staškui, scenografei, teatro ir kino dailininkei Sigitai Šimkūnaitei, menininkei, vitražistei Daliai Onai Truskaitei, teatrologei Rasai Vasinauskaitei.

Kasmet skiriama ne daugiau kaip 12 Vyriausybės kultūros ir meno premijų.

BIUROKRATIJA. Ministrų kabinetas trečiadienį nutarė sudaryti biurokratizacijos mažinimo, arba Perteklinių reikalavimų verslui šalinimo komisiją.

Ministrų kabinetas pritarė ekonomikos ir inovacijų ministro Luko Savicko siūlymui į komisiją įtraukti ministrus. Jai vadovaus premjeras.

PUTINAS RUOŠIASI. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad norėtų susitikti su JAV vadovu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), tačiau susitikimui reikia pasirengti, kad jis būtų produktyvus.

„Norėčiau surengti susitikimą, bet jam reikia pasirengti, kad jis duotų rezultatų“, – sakė V. Putinas per televiziją.

Jis pridūrė, kad jam būtų malonu susitikti su D. Trumpu.

DEZINFORMACIJA. Per spaudos konferenciją Ukrainos sostinėje Kyjive V. Zelenskis pareiškė, kad „mes matėme (…) dezinformaciją. Suprantame, kad ji ateina iš Rusijos“.

„Deja, prezidentas D. Trumpas, kurį mes labai gerbiame kaip Amerikos žmonių lyderį (...) gyvena šioje dezinformacijos erdvėje“, – sakė V. Zelenskis žurnalistams Kyjive, kaltindamas Maskvą klaidinant D. Trumpą.

Ragindamas surengti prezidento rinkimus Ukrainoje, kuriuos draudžia karo padėtis, D. Trumpas antradienį apie V. Zelenskį sakė: „Jo reitingas sumažėjo iki keturių procentų“.

Ukrainos prezidentas teigė, kad šis skaičius gautas iš Rusijos.

PASIUNTINYS. Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas (Kitas Kelogas) trečiadienį teigė, kad supranta, jog šaliai reikalingos saugumo garantijos.

Trečiadienį jis pirmą kartą po to, kai pradėjo eiti savo pareigas, lankosi Kyjive.

„Suprantame, kad reikia saugumo garantijų. Mums labai aišku, kad tai svarbu šios tautos suverenitetui“, – sakė jis Ukrainos visuomeniniam transliuotojui „Suspilne“.

NEPASITIKĖJIMAS. Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjai antradienį pareikalavo, kad Europa padidintų finansavimą savo gynybai ir remtų Ukrainą po to, kai Jungtinės Valstijos kartu su Rusija ėmėsi pastangų sustabdyti karą.

„Europa nebegali visiškai pasikliauti Jungtinėmis Valstijomis, kad apgintų mūsų bendras vertybes ir interesus, įskaitant nuolatinę paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – sakoma Europos liaudies partijos (ELP), centro kairiųjų Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D), centristinės frakcijos „Atnaujinkime Europą“ (Renew Europe) ir Žaliųjų pareiškime.

NULINĖS PROMILĖS. Lietuvoje nemažėjant nuo alkoholio apsvaigusių vairuotojų, siūloma dar labiau sumažinti arba visiškai panaikinti leistino alkoholio kiekio kraujyje ribą. Tai reiškia, kad būtų taikoma nulio promilių alkoholio riba.  

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė mano, kad toks žingsnis sumažintų neblaivių vairuotojų skaičių. Ji siūlo svarstyti galimybę dar labiau sumažinti dabartines 0,4 promilės girtumo „lubas“ arba jas visai panaikinti. 

„Gal nulinė (promilių – BNS) tolerancija visiems?“ – pareiškė parlamentarė trečiadienį Seime vykstančioje tarptautinėje  diskusijoje apie alkoholio kontrolės politikos. 

The post Naujienų telegrafas: laidojimo pašalpa, Zelenskis prieš Trumpą, nulinės promilės appeared first on LAIKMETIS.

„Su giliu apgailestavimu turiu jus informuoti, kad Idaras Dadinas, vadinamas Gandhi (Gandžiu), vakar žuvo mūšyje Charkivo srityje“, Šiaurės rytų Ukrainoje, feisbuke paskelbė jo draugas ir buvęs Rusijos parlamentaras Ilja Ponomarevas, gyvenantis tremtyje.

Jis gyrė I. Dadiną kaip „bebaimį ir ryžtingą kovotoją“, kuris išėjo „į frontą kovoti su putinizmu“.

Pasak I. Ponomarevo, I. Dadinas kariavo kartu su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis „Sibiro batalione“, o vėliau – „Rusijos laisvės legione“ – už Ukrainą kovojančia Rusijos savanorių grupuote, kuri anksčiau yra kelis kartus trumpam įsiveržusi į Rusiją iš Ukrainos teritorijos.

Jo mirtį platformoje „Telegram“ patvirtino Rusijos žurnalistė Ksenija Larina ir kelios kitos nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos priemonės.

I. Dadinas 2015 metais Rusijoje buvo nuteistas pustrečių metų laisvės atėmimo bausme dėl pakartotinių nesankcionuotų protestų Rusijoje. Jis pats vienas taikiai protestuodavo prieš Kremliaus politiką.

Laiške, kurį 2016 metais paskelbė nepriklausoma žiniasklaidos priemonė „Meduza“, jis pasmerkė kalėjimo prižiūrėtojų taikytus kankinimus ir pažeminimus.

I.Dadinas 2015 metų gruodį tapo pirmuoju asmeniu, nuteistu kalėti pagal 2014-aisiais sugriežtintą įstatymą, numatantį įkalinimą už pasikartojantį dalyvavimą nesankcionuotuose protestuose.

The post Žuvo „kovotojas su putinizmu“ I. Dadinas appeared first on LAIKMETIS.

V. Putiną pasveikino Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, o po to jiedu apsilankė specialiųjų pajėgų akademijoje ir pasikalbėjo su savanoriais kovotojais, kurie ten treniruojasi prieš išsiunčiami kariauti Ukrainoje.

V. Putinas gyrė savanorius ir sakė, kad kol Rusija turės tokių vyrų kaip jie, ji bus nenugalima, teigiama rusų valstybinių agentūrų pranešimuose.

R. Kadyrovas savo oficialiame „Telegram“ kanale paskelbtame pranešime teigė, kad nuo tada, kai Maskva 2022-ųjų vasarį pradėjo invaziją į Ukrainą, šiame centre treniravosi daugiau kaip 47 tūkst. kovotojų, įskaitant savanorius.

Kovotojai iš Čečėnijos, kurios nepriklausomybės siekis po Sovietų Sąjungos žlugimo lėmė ilgus metus trukusį karą su Rusijos pajėgomis, dalyvauja abiejose karo Ukrainoje pusėse.

Čečėnijos nepriklausomybės šalininkų lyderiui Džocharui Dudajevui ištikimi proukrainietiški savanoriai yra V. Putiną ir R. Kadyrovą remiančių čečėnų pajėgų nesutaikomi priešai. Pastarosios pajėgos prisijungė prie rusų kelis mėnesius trukusioje svarbaus Ukrainos Mariupolio uostamiesčio ir kitų konflikto židinių šalies pietuose ir rytuose apgultyje.

Antradienį V. Putinas taip pat aplankė R. Kadyrovo tėvo, buvusio Čečėnijos lyderio Achmato Kadyrovo kapą, vadavietę ir mečetę sostinėje Grozne.

Galiausiai jis surengė derybas su čečėnų lyderiu, kuris pranešė, kad respublika turi „dešimtis tūkstančių“ rezervistų, pasiruošusių kovoti Ukrainoje, skelbia Rusijos valstybinė žiniasklaida. Pranešimuose nenurodoma, ar kas nors iš jų gali būti pasiųstas atremti Ukrainos įsiveržimą į Rusijos Kursko sritį.

Kremlius kliaujasi R. Kadyrovu, kad Šiaurės Kaukaze po daugelį metų trukusių neramumų būtų išlaikytas stabilumas. Tarptautinės teisių gynimo grupės kaltina R. Kadyrovo saugumo pajėgas neteisminiais nužudymais, kankinimais ir disidentų grobimais, tačiau Rusijos institucijos ne kartą atmetė reikalavimus atlikti tyrimus.

Kremlius pasitelkė kovotojus iš Čečėnijos, kad padėtų apsaugoti Maskvą nuo galiausiai žlugusio samdinių grupuotės „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino pernai surengto maišto, tačiau kai kurie ekspertai perspėja, kad R. Kadyrovo ambicijos gali kelti grėsmę ir federalinei valdžiai.

Nei Kremlius, nei R. Kadyrovas nepasidalijo jokia informacija apie netikėto V. Putino vizito tikslą, o R. Kadyrovas tik pasakė, kad Rusijos vadovo laukia „įtempta darbotvarkė“.

Vėliau V. Putinas su R. Kadyrovu kalbėjosi Čečėnijos lyderio rezidencijoje Grozne.

Prieš netikėtą vizitą Čečėnijoje V. Putinas antradienį lankėsi Šiaurės Osetijos provincijos Kaukazo mieste Beslane. Jis pirmą kartą per beveik du dešimtmečius susitiko su vaikų, žuvusių per 2004 metais islamistų kovotojų surengtą išpuolį mokykloje, per kurį žuvo daugiau kaip 330 žmonių, motinomis.

Susitikime jis peikė Kyjivo įsiveržimą į Rusijos Kursko sritį, kaltindamas ukrainiečius bandymu destabilizuoti jo šalį.

„Mes nubausime nusikaltėlius. Dėl to negali būti jokių abejonių“, – sakė jis.

The post V. Putinas vedė derybas Čėčėnijoje appeared first on LAIKMETIS.

„Mes negalime to padaryti“, – žurnalistams pareiškė kadenciją baigiantis meksikiečių prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras (Andresas Manuelis Lopesas Obradoras) ir pridūrė, kad tai nepriklauso nuo Meksikos. 

Jį cituoja naujienų agentūra „Reuters“.

Trečiadienį Rusijos valstybinis laikraštis „Izvestija“, cituodamas meksikiečių ambasadą Rusijoje, nurodė, kad Meksika pakvietė V. Putiną į spalio 1 dieną įvyksiančią C. Sheinbaum inauguraciją. 

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) 2023 metais išdavė Rusijos prezidento V.Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus šimtus ukrainiečių vaikų nuo tada, kai 2022 metų vasarį Maskva pradėjo plataus masto invaziją į savo kaimynę. 

TBT narės, tarp jų ir Meksika, turėtų areštuoti V. Putiną, jei jis įžengtų į jų teritoriją.

Juanas Ramonas de la Fuente (Chuanas Ramonas de la Fuentė), paskirtas C. Sheinbaum užsienio reikalų ministru, sakė, kad pagal „standartinį protokolą“ į inauguraciją kviečiami visų šalių, su kuriomis Meksika palaiko diplomatinius santykius, įskaitant Rusiją ir Ukrainą, vadovai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat gavo kvietimą į inauguraciją. 

Birželio 2 dieną Meksikoje vykusiuose visuotiniuose rinkimuose C. Sheinbaum iškovojo istorinę pergalę ir spalį pradės savo šešerių metų kadenciją. Ji taps pirmąja Meksikos prezidente moterimi.

The post Meksikos valdžia: negalime patenkinti Kyjivo prašymo sulaikyti Rusijos prezidentą appeared first on LAIKMETIS.

Trečiadienį Pchenjane susitikęs su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu), V. Putinas pasirašė strateginę sutartį, į kurią įtrauktas abiejų šalių pasižadėjimas padėti viena kitai užpuolimo atveju.

Rusija „neatmeta karinio-techninio bendradarbiavimo su KLDR pagal šiandien pasirašytą sutartį“, – sakė V. Putinas, pasirašęs strateginį susitarimą. Jis pavartojo oficialaus Šiaurės Korėjos pavadinimo akronimą.

Tačiau toks bendradarbiavimas „gali būti tiesioginis atitinkamų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimas, turint omeny jo poveikį mūsų šalies ir regiono saugumo aplinkai“, žurnalistams teigė Japonijos vyriausiasis vyriausybės atstovas Yoshimasa Hayashi (Jošimasa Hajašis).

Japonija yra „rimtai susirūpinusi dėl to, kad prezidentas Putinas neatmetė karinio-techninio bendradarbiavimo su Šiaurės Korėja“, sakė jis.

V. Putinas Pchenjane taip pat teigė, kad JT sankcijos Šiaurės Korėjos režimui turėtų būti peržiūrėtos. Šį raginimą H. Hayashi ketvirtadienį pavadino nepriimtinu.

„Nepaisydama tarptautinės bendruomenės valios, Rusija įsigijo iš Šiaurės Korėjos ginklų ir šaudmenų, įskaitant balistines raketas, ir panaudojo juos Ukrainoje akivaizdžiai pažeisdama atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas“, – sakė jis.

„Pranešimas [dėl sankcijų Šiaurės Korėjai peržiūros] yra nepriimtinas“, – pridūrė Y. Hayashi.

The post Japonija išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos appeared first on LAIKMETIS.

„Nėra reikalo ieškoti kokių nors mūsų imperinių ambicijų. Jų nėra“, – teigė V. Putinas, atsakydamas į naujienų agentūros AFP klausimą dėl sovietinių ir Rusijos imperijos vėliavų prie rusų energetikos milžinės „Gazprom“ būstinės, kur vyko susitikimas.

„Nekurkite Rusijos, kaip priešės, įvaizdžio. Tik pakenksite patys sau“, – kalbėjo V. Putinas.

„Jie sugalvojo šitą mintį, kad Rusija nori pulti NATO. Ar išprotėjote? Ar esat kvaili per visą pilvą? Kas tai išgalvojo? Tai nesąmonė“, – reporteriams sakė jis.

Prieš tai, kai 2022 metų vasario 24-ąją įsiveržė į Ukrainą, Rusija ištisus mėnesius neigė, kad rengia karinį puolimą šioje kaimyninėje valstybėje, ir kaltino Vakarų šalis bandant pasinaudoti Ukraina prieš Rusiją.

Rusija taip pat yra paskelbusi, kad aneksavo penkis Ukrainos regionus, o keli Rusijos pareigūnai, įskaitant patį V. Putiną, yra sakę, kad šios teritorijos anksčiau priklausė Rusijos imperijai ir Sovietų Sąjungai.

Trečiadienį V. Putinas taip pat kritikavo Vakarų sprendimą tiekti Ukrainai tolimojo nuotolio ginklus ir pareiškė, kad Maskva galėtų apginkluoti kitas šalis panašiais ginklais, Vakarų taikiniams atakuoti.

Šis komentaras retoje spaudos konferencijoje užsienio žurnalistams pasirodė po to, kai kelios Vakarų valstybės, tarp jų JAV, leido Ukrainai smogti taikiniams ją užpuolusios Rusijos teritorijoje.

71 metų Kremliaus šeimininkas įspėjo, kad vakarietiškų ginklų tiekimas Ukrainai yra labai neigiamas žingsnis, ir ypač kritikavo Vokietiją.

„Jei kas nors galvoja, kad įmanoma siųsti tokius ginklus į karo zoną mūsų teritorijai atakuoti ir [siekiant] pridaryti mums problemų, tai kodėl mes neturime teisės tiekti tokios pačios klasės ginklų pasaulio regionams, kur bus smūgių jautriems tų [Vakarų] šalių objektams“, – sakė V. Putinas.

„Tai yra, atsakas gali būti asimetrinis. Mes apie tai pagalvosime“, – reporteriams sakė jis.

71 metų Kremliaus šeimininkas įspėjo, kad vakarietiškų ginklų tiekimas Ukrainai yra labai neigiamas žingsnis, ir ypač kritikavo Vokietiją. Pasak jo, Ukrainos teritorijoje pirmą kartą pasirodę Vokietijos tiekiami tankai „sukėlė moralinį ir etinį šoką Rusijoje“ – dėl Antrojo pasaulinio karo palikimo.

Turėdamas galvoje Vokietijos valdžią, V. Putinas sakė: „Kai jie sako, kad bus daugiau raketų, smogsiančių taikiniams Rusijos teritorijoje, tai tikrai griauna Rusijos ir Vokietijos santykius.“

„Neatitaisomi nuostoliai“

Sėdėdamas priešais žiniasklaidos atstovus, V. Putinas pakartojo, kad jo šalis nepradėjo karo prieš Ukrainą, ir dėl to kaltino 2014 metų ukrainiečių provakarietišką revoliuciją.

Jis atsisakė nurodyti, kokius nuostolius Rusija patyrė mūšio lauke per daugiau kaip dvejus konflikto metus, tik sakė, kad Ukrainos nuostoliai yra penkiskart didesni.

„Galiu jums pasakyti, kad, kaip taisyklė, niekas apie tai nekalba, – sakė V. Putinas, paklaustas, kodėl Rusija dar nėra paskelbusi skaičiaus. – Jei kalbame apie neatitaisomus nuostolius, santykis yra vienas su penkiais.“ 

Karinių nuostolių klausimas yra itin opus Rusijoje, kur bet kokia konflikto kritika yra uždrausta, o už „neteisingos informacijos“ apie kariuomenę skleidimą galima atsidurti už grotų penkiolikai metų.

V. Putinas taip pat sakė, kad Vakarų instruktorių jau yra Ukrainoje ir kad jie patiria nuostolių.

Anksčiau būta pranešimų, kad Prancūzija galėtų nusiųsti į Ukrainą karinių instruktorių.

„Jų yra Ukrainos teritorijoje ir, jų nelaimei, jie patiria nuostolių“, – pareiškė V. Putinas.

Paklaustas apie AFP žurnalisto Armano Soldino žūtį Ukrainoje praėjusiais metais, tikriausiai per apšaudymą rusų raketomis, Rusijos lyderis užsiminė, kad Maskva yra pasirengusi padėti tyrimui.

„Padarysime visa, ką galime, – sakė jis. – Esame pasirengę atlikti šį darbą. Nežinau, kaip jį galima atlikti praktiškai, nes šis asmuo žuvo karo zonoje.“

„Deginama iki pamatų“

V. Putino taip pat klausinėta apie tai, ką JAV ir Rusijos santykiams reikštų lapkritį vyksiančių JAV prezidento rinkimų rezultatai. Rinkimuose varžysis buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir dabartinis šalies vadovas Joe Bidenas (Džo Baidenas).

„Bendrai kalbant, skirtumo nėra“, – sakė V. Putinas.

Tačiau kriminalinius kaltinimus D. Trumpui dėl verslo įrašų klastojimo V. Putinas pavadino politiškai motyvuotais ir sakė, jog eksprezidento nuteisimas paneigia, kad JAV yra pirmaujanti demokratija.

„Visam pasauliui akivaizdu, kad Trumpo persekiojimas [...] paprasčiausiai yra naudojimasis teismų sistema per politinę vidaus kovą, – pareiškė V. Putinas. – Jų tariama lyderystė demokratijos sferoje deginama iki pamatų.“

D. Trumpas praėjusią savaitę tapo pirmuoju JAV eksprezidentu, nuteistu už nusikaltimą. Niujorko prisiekusieji pripažino jo kaltę dėl 34 sunkių kaltinimų „pinigų už tylą“ byloje.

D. Trumpas yra pavadinęs V. Putiną sumaniu vyruku.

V. Putinas taip pat sakė, kad Rusija ir JAV nuolat palaiko ryšį dėl galimo apsikeitimo kaliniais, įskaitant Rusijoje laikomą JAV žurnalistą Evaną Gershkovichą (Evaną Gerškovičą), pernai sulaikytą dėl kaltinimų šnipinėjus.

„Atitinkamos tarnybos JAV ir Rusijoje nuolat palaiko ryšį [...] ir, žinoma, spręs tik remdamosi abipusiškumu“, – nurodė V. Putinas.

The post Putinas: Maskva nepuoselėja imperinių ambicijų appeared first on LAIKMETIS.

Jis nurodė, kad parlamentarai vėliau penktadienį renkasi į posėdį apsvarstyti šio klausimo. Visgi Kremliaus kontroliuojamo parlamento pritarimas beveik neabejotinas.

Pagal 2020 metais patvirtintus konstitucijos pakeitimus žemieji rūmai tvirtina ministro pirmininko kandidatūrą, kuris vėliau pateikia kabineto narių kandidatūras.

Pagal Rusijos įstatymus 58 metų M. Mišustinas, kuris šias pareigas ėjo pastaruosius ketverius metus, antradienį, kai V. Putinas pradėjo savo penktąją prezidento kadenciją po prabangios inauguracijos Kremliuje, įteikė atsistatydinimo pareiškimą.

Politikos apžvalgininkai tikėjosi, kad M. Mišustinas vėl bus paskirtas, ir pažymėjo, kad V. Putinas vertina jo įgūdžius ir politinių ambicijų nebuvimą.

M. Mišustinas, buvęs Rusijos mokesčių tarnybos vadovas, laikėsi santūriai, vengė politinių pareiškimų ir interviu žiniasklaidai.

M. Mišustinui ir kitiems ministrų kabineto technokratams buvo priskiriami nuopelnai už tai, kad, nepaisant gniuždančių Vakarų sankcijų, išlaikė gana stabilius ekonominius rodiklius.

Tikimasi, kad dauguma ministrų kabineto narių taip pat išsaugos savo darbo vietas ir netrukus bus paskirti iš naujo.

Tačiau gynybos ministro Sergejaus Šoigu likimas atrodo neaiškus po to, kai praėjusį mėnesį buvo suimtas jo viceministras Timuras Ivanovas.

T. Ivanovas, dirbęs gynybos ministro pavaduotoju, atsakingu už daugiamilijardinius karinių statybų projektus, buvo sulaikytas dėl kaltinimų kyšininkavimu ir jį leista suimti, kol bus atliekamas oficialus tyrimas.

T. Ivanovo areštas buvo plačiai interpretuojamas kaip išpuolis prieš S. Šoigu ir galimas jo atleidimo ženklas, nepaisant jo glaudžių asmeninių ryšių su V. Putinu.

S. Šoigu buvo plačiai kritikuojamas dėl Rusijos kariuomenės nesėkmių ankstyvajame plataus masto karo Ukrainoje etape. Jis sulaukė aršių išpuolių iš samdinių boso Jevgenijaus Prigožino, kuris praėjusį birželį surengė trumpai gyvavusį maištą, reikalaudamas nušalinti S. Šoigu ir Generalinio štabo viršininką generolą Valerijų Gerasimovą.

Po J. Prigožino žūties mįslingų aplinkybių gaubiamoje aviakatastrofoje praėjus dviem mėnesiams po sukilimo, kuri buvo plačiai vertinama kaip Kremliaus kerštas už jo maištą, atrodė, kad S. Šoigu sustiprino savo pozicijas, tačiau T. Ivanovo suėmimas vėl atskleidė gynybos ministro pažeidžiamumą.

The post Putinas nusprendė premjeru palikti Mišustiną appeared first on LAIKMETIS.

Nors nuo tada, kai į sostinės pakraštyje esančią koncertų salę „Crocus City Hall“ įsiveržę nusikaltėliai nužudė 144 žmones ir dar šimtus sužeidė, praėjo daugiau nei savaitė, V. Putinas iki šiol viešai nesusitiko su išgyvenusiaisiais ir neapsilankė išpuolio vietoje.

Imtis tokių veiksmų jo nepaskatino net Rusijos žiniasklaidos pranešimai apie tai, kad Vakarų šalių diplomatai, įskaitant Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų diplomatus, šeštadienį aplankė prie išpuolio vietos įrengtą improvizuotą memorialą aukoms atminti.

Atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas valstybinės televizijos žurnalistui sakė, kad V. Putinas savaip išgyvena šią tragediją.

„Patikėkite manimi, jei jo veide nematote ašarų, tai nereiškia, kad jam neskauda. O tai, ką jis išgyvena, vargu ar kas nors kada nors atpažins ir supras“, – sakė jis.

Kremlius šią savaitę nedavė jokių ženklų, kad Rusijos lyderis planuoja aplankyti žuvusiųjų per išpuolį – pražūtingiausią šalyje per du dešimtmečius – artimuosius.

Vietoj to saugumo tarnybos sutelkė dėmesį į tai, kas yra atsakingas už išpuolį, ir sulaikė per dešimt įtariamųjų, įskaitant keturis įtariamus užpuolikus iš Tadžikistano.

Po išpuolio „Islamo valstybės“ (IS) džihadistai kelis kartus nurodė, kad jie yra už jį atsakingi, o su IS susiję žiniasklaidos kanalai paskelbė šiurpių vaizdo įrašų iš šios koncertų salės.

Nors V. Putinas pripažino, kad išpuolį įvykdė „radikalūs islamistai“, jis ir toliau tvirtina, kad prie to kažkaip prisidėjo Ukraina, nors ir nepateikia jokių įrodymų.

The post Kremlius: V. Putinui vis dar skaudu dėl Pamaskvėje įvykusių žudynių appeared first on LAIKMETIS.

„Šio klubo prasmė yra ta, kad turi būti pasiektas sutarimas su kitais 19 narių. Tai bus Brazilijos diplomatijos darbas“, – nurodė E. Macronas per bendrą spaudos konferenciją Brazilijoje su savo kolega Luizu Inacio Lula da Silva (Luisu Inasiju Lula da Silva).

Prancūzijos prezidentas pridūrė, kad jei V. Putino dalyvavimas susitikime bus laikomas naudingu, jis turėtų įvykti, tačiau, pasak E. Macrono, bet kokie nesutarimai šiuo klausimu gali užkirsti kelią jo pakvietimui. 

Brazilija, šiuo metu pirmininkaujanti G-20, nepritaria JAV pastangoms izoliuoti Rusiją nuo tarptautinės politinės arenos ir nubausti ją už plataus masto invaziją į Ukrainą. Anot L. I. Lulos da Silvos, dėl karo Ukrainoje iš dalies kaltas prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Vakarų valstybės. 

Praėjusiais metais V. Putinas nedalyvavo G-20 aukščiausiojo lygio susitikime Naujajame Delyje, kad išvengtų galimo politinio pasmerkimo ir rizikos būti suimtam pagal Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) orderį.

Hagoje įsikūręs TBT pernai išdavė V. Putino ir jo įgaliotinės vaiko teisių klausimais Marijos Lvovos-Belovos arešto orderį dėl kaltinimų neteisėtai deportavus Ukrainos vaikus.

Praėjusių metų rugsėjį Brazilijos prezidentas pareiškė, kad V. Putinas nebus suimtas, jei atvyks į G-20 susitikimą Rio de Žaneire. 

Tačiau netrukus po savo komentarų, L.  I. Lula da Silva pareiškė, kad sprendimą dėl galimo V. Putino suėmimo turėtų priimti teisingumo sistema, o ne jo vyriausybė.

The post E. Macronas: G-20 nariai turi susitarti, ar kviesti V. Putiną atvykti į Braziliją appeared first on LAIKMETIS.