Į šias dvi šalis pontifikas vyks praėjus mažiau nei dviem savaitėms po to, kai grįš iš 12 dienų kelionės po Aziją.

Belgijos vyskupų konferencija anksčiau sakė, kad popiežius buvo pakviestas dalyvauti Leveno katalikiškojo universiteto 600 metų jubiliejaus iškilmėse.

Universitetas buvo įkurtas 1425-aisiais, tačiau jubiliejiniai renginiai vyks visus 2024–2025 akademinius metus.

„Jo Šventenybė popiežius Pranciškus rugsėjo 26 dieną leisis į apaštališkąją kelionę į Liuksemburgą, o rugsėjo 26–29 dienomis – į Belgiją, aplankys Briuselį, Leveną ir Leveną la Nevą“, – sakoma Vatikano pranešime.

Pastarąjį kartą popiežius Belgijoje lankėsi 1995-aisiais, kai Jonas Paulius II Briuselyje dalyvavo XIX amžiaus flamandų kunigo Jozefo De Veusterio (Jozefo Damiano de Vesterio), vadinamo tėvu Damijonu, beatifikacijos iškilmėse.

Šie vizitai bus surengti praėjus mažiau nei dviem savaitėms po to, kai popiežius Pranciškus grįš iš rugsėjo 2–13 dienomis planuojamos kelionės po Indoneziją, Papua Naująją Gvinėją, Rytų Timorą ir Singapūrą.

Tai bus bus pirma pontifiko kelionė į užsienį nuo 2023-iųjų rugsėjo, kai lankėsi Marselyje. Balandį popiežius lankėsi Venecijoje, o šį savaitgalį – Veronoje.

Vis dėlto maždaug 30 tūkst. km kelionė bus didžiausia Pranciškui nuo 2013 metų, kai jis buvo išrinktas popiežiumi, ir reikš nemenką fizinį iššūkį. 

Pranciškus pastaraisiais metais turėjo nemažai sveikatos problemų, įskaitant kelio ir klubo skausmus, dėl kurių dabar naudojasi neįgaliojo vežimėliu.

The post Popiežius vyks į Liuksemburgą ir Belgiją appeared first on LAIKMETIS.

Ji tris dienas kartu su kitų valstybių parlamentų pirmininkėmis ir įvairių sričių lyderėmis dalyvaus renginiuose, kurie dėmesį sutelks į lyčių lygybę, lygiavertiškumą ir įgalinimą politikoje, švietimą lygybės, sveikatos ir kovos su smurtu prieš moteris srityse.

„Šio politikos lyderių susitikimo tikslas – remti tarptautines iniciatyvas ir įsipareigojimus moterų teisėms, pabrėžiant parlamentinės diplomatijos vaidmenį sprendimų priėmimui“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

dalyvaus renginiuose, kurie dėmesį sutelks į lyčių lygybę, lygiavertiškumą ir įgalinimą politikoje

Į konferencijos dalyves kreipsis Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos pirmininkė Yael Braun-Pivet (Jel Bron-Pivė), Ukrainos „Pilietinių laisvių centro“, kuris 2022 metais gavo Nobelio taikos premiją, vadovė Oleksandra Matvičuk, nuotoliu jungsis JAV Atstovų Rūmų narė Nancy Pelosi (Nensi Pelosi).

Vyks kiti renginiai ir diskusijos, kuriose pasisakys Lietuvos parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen, Vokietijos Bundestago pirmininkė Barbel Bas (Berbel Bas) ir kitų parlamentų pirmininkės.

Lietuvos parlamento vadovė planuoja susitikti su Prancūzijos Senato pirmininku Gerardu Larcheriu (Žeraru Laršė), numatyti kiti darbiniai renginiai ir susitikimas su Prancūzijos lietuvių bendruomene.

The post Seimo pirmininkė vizituoja Paryžiuje, dalyvaus lyčių lygybės renginiuose appeared first on LAIKMETIS.

„JAV pajėgų buvimas Lietuvoje išlieka svarbiu atgrasymo elementu. Lietuva ypač vertina nepertraukiamas amerikiečių karių rotacijas Lietuvoje, nuolat gerina jiems priimančiosios šalies paramą, greitu metu planuojama JAV kariams pasiūlyti naują infrastruktūrą Pabradėje“, – per susitikimą su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu J. Austinu (Loidu Ostinu) sakė A. Anušauskas.  

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą Vašingtonas padidino karinį buvimą Baltijos šalyse, JAV pajėgų statusas Lietuvoje pakeistas į nepertraukiamą rotacinį dislokavimą.

Per susitikimą abu ministrai pabrėžė, kad bus tęsiamas atgrasymo priemonių Baltijos šalių regione stiprinimas, nurodoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.

Anot jo, JAV gynybos sekretorius savo ruožtu pasveikino Lietuvos įsipareigojimą ir indėlį į NATO saugumą. 

Noriu pabrėžti, kad Lietuva išlieka didžiausia JAV ginkluotės pirkėja tarp Baltijos šalių. Daugiau nei 20 proc. mūsų naujosios karinės įrangos ir ginkluotės sudaro pirkimai iš JAV

A. Anušauskas Vašingtone teigė, kad Lietuva ypatingą dėmesį skirs neseniai su JAV pasirašyto dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje 2024–2028 metais plane numatytoms sritims – plėtojant integruotą oro gynybos architektūrą Baltijos jūros regione, paramą nacionalinės divizijos vystymui, vystant ilgojo nuotolio ugnies paramos pajėgumus.

A. Anušausko teigimu, Lietuvos ir JAV gynybinis bendradarbiavimas per pastaruosius metus kokybiškai išsiplėtė.

Gynybos ekspertas Aleksandras Matonis socialiniame tinkle „Facebook" teigė, kad susitikimo metu susitarta dėl amerikiečių savaeigės artilerijos bataliono dislokavimo Lietuvoje iki 2026 m.

„Noriu pabrėžti, kad Lietuva išlieka didžiausia JAV ginkluotės pirkėja tarp Baltijos šalių. Daugiau nei 20 proc. mūsų naujosios karinės įrangos ir ginkluotės sudaro pirkimai iš JAV. Buvome vieni pirmųjų, kurie įsigijo dronus „Switchblades“, – teigė jis.

A. Anušauskas pabrėžė, kad Lietuva nori plačiau bendradarbiauti su JAV gynybos pramone.

Su JAV gynybos sekretoriumi taip pat aptarta parama Ukrainai, regioninis saugumas, artėjantis Vašingtono NATO viršūnių susitikimas, bendradarbiavimo galimybės Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.

The post Vašingtone A. Anušauskas amerikiečių kariams žada papildomas investicijas, tariamasi dėl artilerijos bataliono appeared first on LAIKMETIS.

Pasak Justino Tkatchenko (Džastino Tkačenkos), vyriausybė gavo „oficialų pranešimą, kuriame teigiama, kad popiežius Pranciškus rugpjūtį atvyks į Papua Naująją Gvinėją“ su trijų dienų vizitu.

„Glaudžiai bendradarbiaujame su apaštališkojo nuncijaus tarnyba, – pridūrė jis. – Buvo suburta komanda, kuri susitiks (...) ir išnagrinės visus vizito aspektus.“

Šis pranešimas paskelbtas praėjus vos dviem savaitėms po to, kai Port Morsbį sukrėtė mirtinos riaušės.

87-erių popiežius Pranciškus greičiausiai aplankys sostinę ir vieną iš dviejų pakrantės miestų šalies šiaurėje.

Papua Naujojoje Gvinėjoje gyvena daugiau kaip devyni milijonai krikščionių, t. y. beveik visi gyventojai, nors dauguma Papua Naujosios Gvinėjos gyventojų yra protestantai, išsaugoję daug tradicinių animistinių ar dvasinių tikėjimų bruožų.

Šalies parlamente saugoma 400 metų senumo veršio oda įrišta karaliaus Jokūbo Biblijos versija.

Vėliausią kartą šioje šalyje popiežius lankėsi 1995 metais. Tuometinį pontifiką Joną Paulių II pasitiko genčių šokėjai, pasipuošę egzotiškų paukščių plunksnomis, sijonais iš žolių ir strėnjuostėmis.

2020 metais planuotą popiežiaus vizitą teko atšaukti dėl prasidėjusios COVID-19 pandemijos.

87-erių popiežius Pranciškus greičiausiai aplankys sostinę ir vieną iš dviejų pakrantės miestų šalies šiaurėje.

Pasak Vatikano šaltinio, rugpjūtį popiežius taip pat gali aplankyti Rytų Timorą ir Indoneziją – dvi kitas šalis, kur jis planavo nukeliauti 2020-aisiais, tačiau oficialiai vizitai dar nėra patvirtinti.

Pirmadienį Vatikane Pranciškus priėmė Rytų Timoro prezidentą Jose Ramosą-Hortą (Žozė Ramušą-Ortą) ir aptarė šalies ekonominę ir socialinę padėtį bei klimato kaitos poveikį regionui, pranešė Vatikanas.

Papua Naujosios Gvinėjos ministras pirmininkas Jamesas Marape (Džeimsas Marapė), kuris buvo raginamas atsistatydinti po riaušių, per kurias žuvo mažiausiai 25 žmonės, žinią apie artėjantį popiežiaus vizitą įvertino palankiai. 

Sausio 11 dieną įsiutusi minia siautėjo Port Morsbyje, padeginėjo stovinčius automobilius, pastatus, plėšė maisto prekių parduotuves.

Smurtas išplito ir kitose šalies dalyse, dešimtys piliečių buvo pašauti, sužeisti mačetėmis arba nudeginti.

Riaušės kilo, kai šalies policijos pajėgų nariai pradėjo streiką po to, kai jiems per klaidą ir be paaiškinimo buvo sumažintas darbo užmokestis.

Nuo 2013 metų, kai buvo išrinktas, popiežius Pranciškus surengė 44 keliones į užsienį. 2024-aisiais jis taip pat yra suplanavęs kelionę į Belgiją ir yra užsiminęs apie galimą vizitą į savo gimtąją Argentiną.

The post Vasarą popiežius Pranciškus lankysis Papua Naujojoje Gvinėjoje appeared first on LAIKMETIS.

Hanojus per JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) apsilankymą rugsėjį ėmėsi gerinti diplomatinius ryšius su Vašingtonu. 

J. Bideno vizitas buvo JAV pastangų visame pasaulyje suvaldyti Kinijos augančią ekonominę galią dalis. Be to, siekta užsitikrinti aukštosioms technologijoms svarbių žaliavų tiekimą.

Xi Jinpingas susitiks su Vietnamo valdančiosios Komunistų partijos lyderiu Nguyen Phu Trongu (Ngujen Fu Čongu). Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas) sakė, kad vizito metu bus kalbama apie Kinijos ir Vietnamo santykių pakėlimą į aukštesnį lygį.

Vietnamas jau seniai laikosi „bambukų diplomatijos“ principo, siekdamas išlaikyti gerus santykius su abiem galybėmis.

Vietnamas jau seniai laikosi „bambukų diplomatijos“ principo, siekdamas išlaikyti gerus santykius su abiem galybėmis

Jis, panašiai kaip ir JAV, yra susirūpinęs dėl didėjančio Pekino aktyvumo ginčytinoje Pietų Kinijos jūroje, tačiau taip pat palaiko glaudžius ekonominius ryšius su Kinija, o abiejose šalyse valdo komunistų partijos.

Vietnamą ir Kiniją jau sieja vadinamoji visapusiška strateginė partnerystė – tai aukščiausias Vietnamo diplomatinis statusas. Hanojus ir Vašingtonas rugsėjį pakėlė savo santykius į tą patį lygį.

Xi Jinpingas galėtų raginti Vietnamą prisijungti prie jo „Bendro likimo bendrijos“ – tai laisvai apibrėžta frazė, kuri reiškia būsimo bendradarbiavimo ekonominiais, saugumo ir politiniais klausimais viziją.

Antradienį Vietnamo laikraštyje „Nhan Dan“ paskelbtame straipsnyje Xi Jinpingas teigė, kad „Azijos ateitis priklauso ne kam kitam, o azijiečiams“.

Wang Wenbinas sakė, kad Xi Jinpingo kelionės darbotvarkė apima „politiką, saugumą, praktinį bendradarbiavimą, viešosios nuomonės formavimą, daugiašalius ir jūrų klausimus“.

Antradienį Kinijos ir Vietnamo vėliavos papuošė maršrutą, kuriuo Xi Jinpingas keliaus iš oro uosto į Hanojaus centrą.

Prie viešbučio, kuriame Xi Jinpingas turėtų apsistoti, susirinko dešimtys sveikintojų, mojuojančių Kinijos ir Vietnamo vėliavomis.

Trečiadienį Xi Jinpingą surengs derybas su Vietnamo ministru pirmininku Pham Minh Chinhiu (Pham Min Činiu) ir prezidentu Vo Van Thuongu (Vo Van Tuongu) ir padės vainiką prie revoliucijos lyderio Ho Chi Minho (Ho Ši Mino) mauzoliejaus.

Kelionė vyksta esant didelei įtampai tarp Kinijos ir Filipinų Pietų Kinijos jūroje, po to, kai šalių laivai susidūrė prie įtampos zonoje esančių rifų.

Filipinai teigė, kad pirmadienį iškvietė Kinijos pasiuntinį ir pranešė apie galimybę jį išsiųsti.

Vietnamas kartu su Malaizija, Brunėjumi ir Taivanu taip pat reiškia persidengiančias pretenzijas į Pietų Kinijos jūrą.

Pastarąjį dešimtmetį Kinija Pietų Kinijos jūroje išplėtė melioracijos darbus ir sukūrė militarizuotas salas su kilimo ir tūpimo takais, uostais ir radarų sistemomis.

J. Bideno vizito metu Vietnamas ir JAV kartu perspėjo dėl grasinimo jėga ar jos panaudojimo Pietų Kinijos jūroje.

Be to, Vietnamas buvo viena iš kelių Pietryčių Azijos šalių asociacijos (ASEAN) narių, kurias papiktino rugsėjį paskelbtas naujas oficialus Kinijos žemėlapis, kuriame jai priskiriamas beveik viso šio išteklių turtingo vandens kelio suverenitetas.

Analitikai teigia, kad Xi Jinpingas, kaip ir J. Bidenas rugsėjį, gali siekti glaudesnio bendradarbiavimo dėl retųjų žemių iškasenų, naudojamų aukštųjų technologijų prietaisų, pavyzdžiui, išmaniųjų telefonų ir elektromobilių baterijų, gamyboje.

Praėjusį mėnesį Vietnamo valstybės kontroliuojama žiniasklaida pranešė, kad įmonė „China Rare Earth Group Co.“ ieško galimybių bendradarbiauti su Vietnamo kasybos milžine „Vinacomin“.

Rugsėjį JAV ir Vietnamas susitarė bendradarbiauti, kad padėtų Hanojui kiekybiškai įvertinti ir plėtoti retuosius išteklius.

Į jų naująją partnerystę taip pat įtrauktas susitarimas dėl puslaidininkių, didėjant nuogąstavimams dėl JAV priklausomybės nuo Kinijos strateginių išteklių.

JAV lustų milžinė „Nvidia“ sekmadienį pareiškė norinti įkurti bazę Vietname, kad galėtų plėtoti puslaidininkių pramonę, pranešė Vietnamo vyriausybė.

The post Tikėdamasis atsverti JAV įtaką Kinijos prezidentas lankosi Vietname appeared first on LAIKMETIS.

Milijardierius ir Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) apžiūrėjo Kfar Azos kibucą – kaimišką gyvenvietę, kurią „Hamas“ kovotojai užpuolė spalio 7 dieną.

Per netikėtą ataką Izraelyje kovotojai nužudė apie 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, taip pat paimta apie 240 įkaitų, nurodo žydų valstybė.

Atsakydamas į šią daugiausiai aukų pareikalavusią ataką per šalies istoriją, Izraelis pradėjo puolimą Gazos Ruože, kad sunaikintų „Hamas“. „Hamas“ vyriausybės Gazoje duomenimis, šioje palestiniečių teritorijoje žuvo beveik 15 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

E. Muskas, dėvintis apsauginę liemenę ir lydimas apsaugos darbuotojų, lyjant lietui telefonu fotografavo ir filmavo nuniokojimą, matyti B. Netanjahu biuro išplatintame vaizdo įraše.

„Tesla“ vadovas ir Izraelio ministras pirmininkas aplankė kai kurių aukų namus, įskaitant vietą, kur gyveno Abigail Edan, dvigubą Izraelio ir JAV pilietybę turinčios ketverių metų mergaitės, šeima. Jos tėvai nužudyti, o „Hamas“ ją laikė įkaite. Mergaitė buvo paleista sekmadienį per vėliausią mainų raundą per paliaubas Gazos Ruože.

„Buvo šiurpu pamatyti žudynių vietą“, – vėliau per pokalbį su B. Netanyahu sakė E. Muskas. Jis pasakojo, kad jam sukėlė nerimą civilių gyventojų, įskaitant vaikus, žudynių vaizdo įrašai ir nuotraukos, kurias premjeras jam parodė.

Jiedu kalbėjosi apie konfliktą, jo sukeltus protestus, „Hamas“, Vidurinius Rytus ir kitus dalykus, tačiau apie antisemitizmo internete temos nepalietė. B. Netanyahu sakė, kad tikisi, jog E. Muskas dalyvaus kuriant geresnę ateitį, o milijardierius atsakė: „Mielai padėčiau.“

B. Netanyahu sakė, kad tikisi, jog E. Muskas dalyvaus kuriant geresnę ateitį, o milijardierius atsakė: „Mielai padėčiau.“

E. Muskas taip pat turi susitikti su Izraelio prezidentu Isaacu Herzogu (Isaaku Hercogu) ir Benny Gantzu (Beniu Gancu), buvusiu gynybos ministru, kuris dabar priklauso Izraelio karo meto ministrų kabinetui.

Vyriausybės atstovas spaudai Eilonas Levy (Eilonas Levis) atsisakė patikslinti, ar E. Muskas buvo pakviestas, ar atvyko savo iniciatyva. „X“ neatsakė į prašymą pakomentuoti.

Izraelio susisiekimo ministras Shlomo Karhi (Šlomas Karhis) anksčiau pirmadienį „X“ pranešė apie susitarimą, kurį jo ministerija sudarė su E. Musko palydovinio interneto bendrove „Starlink“.

„Dėl šio svarbaus susitarimo „Starlink“ palydoviniai įrenginiai Izraelyje, taip pat ir Gazos Ruože, gali būti naudojami tik gavus Izraelio susisiekimo ministerijos leidimą“, – rašė ministras, bet nepateikė išsamesnės informacijos.

E. Muskas pastaruoju metu sulaukė daug priekaištų dėl to, kad, pasak kritikų, nuo tada, kai jis įsigijo „X“, jame smarkiai padaugėjo neapykantos kalbos.

Baltieji rūmai taip pat apkaltino technologijų magnatą skatinant antisemitizmą, kai šis parėmė sąmokslo teoriją, teigiančią, kad žydai bando susilpninti baltųjų daugumą.

I. Herzogo biuras nurodė, kad susitikime su E. Musku taip pat dalyvaus palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ laikomų įkaitų artimieji.

„Susitikimo metu prezidentas pabrėš, kad reikia imtis veiksmų kovojant su didėjančiu antisemitizmu internete“, – nurodė prezidento kanceliarija. 

Rugsėjį Izraelio ministras pirmininkas paragino E. Muską kovoti su antisemitizmu „X“. Jis kvietė rasti būdą nutraukti ne tik antisemitizmą, bet ir visas kolektyvinės neapykantos formas.

Turtingiausias pasaulio žmogus E. Muskas tąkart nurodė, kad negali sustabdyti visų neapykantos kalbų socialiniame tinkle prieš jas paskelbiant, tačiau teigė, kad asmeniškai joms nepritaria.

Anksčiau šį mėnesį E. Musko bendrovė „X Corporation“ padavė į teismą pelno nesiekiančią organizaciją „Media Matters“ už tai, kad ji socialinį tinklą „X“ pavaizdavo kaip antisemitinio turinio pilną platformą. 

Jis taip pat pagrasino pateikti ieškinį pilietinių teisių grupei „Anti-Defamation League“ („Kovos su šmeižtu lygai“) dėl jos teiginių, kad nuo to laiko, kai E. Muskas perėmė platformos „X“ valdymą, joje smarkiai padaugėjo probleminių ir rasistinių pasisakymų.

The post Plečiantis kaltinimams dėl antisemitizmo „X“, E. Muskas lankosi Izraelyje  appeared first on LAIKMETIS.

„Pirmasis tikslas, kurio šiandien turėtume siekti, yra visų įkaitų paleidimas, be jokio skirstymo, nes tai siaubingas nusikaltimas, kai žaidžiama su vaikų, suaugusiųjų, senų žmonių, civilių ir karių gyvybėmis“, – sakė E. Macronas po susitikimo su Izraelio prezidentu Isaacu Herzogu (Isaku Hercogu).

Jis pridūrė, kad kampanija turi būti vykdoma neišplečiant karo.

The post E. Macronas: Gazos Ruože laikomų įkaitų išlaisvinimas turi būti pirminis tikslas appeared first on LAIKMETIS.

Jis taip pat paminėjo pažangą, pasiektą įtikinėjant JAV sąjungininką Izraelį apsaugoti civilius Gazos Ruože.

Vyriausiasis JAV diplomatas beveik aštuonias valandas Izraelio gynybos ministerijoje derėjosi su ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi), pažadėjusiu sutriuškinti palestiniečių grupuotę „Hamas“ po daugiausiai aukų pareikalavusio išpuolio per 75 metų Izraelio istoriją.

Konfliktas tiesiogiai paveikė derybas – jų metu įsijungė oro pavojaus sirenos. A. Blinkenas, B. Netanyahu ir padėjėjai penkioms minutėms pasislėpė bunkeryje, o laukiantys žurnalistai buvo nuvesti laiptais žemyn, kol JAV remiama „Geležinio kupolo“ sistema sunaikino atskriejusią raketą.

Antradienį 3 val. ryto vietos (ir Lietuvos) laiku A. Blinkenas pranešė, kad J. Bidenas, kuris emocingai kalbėjo apie paramą Izraeliui, atvyks trečiadienį.

„Prezidentas dar kartą patvirtins Jungtinių Valstijų solidarumą su Izraeliu ir mūsų tvirtą įsipareigojimą užtikrinti jo saugumą

„Prezidentas dar kartą patvirtins Jungtinių Valstijų solidarumą su Izraeliu ir mūsų tvirtą įsipareigojimą užtikrinti jo saugumą“, – sakė A. Blinkenas.

„Izraelis turi teisę ir, išties, pareigą ginti savo žmones nuo „Hamas“ ir kitų teroristų, užkirsti kelią būsimiems išpuoliams“, – sakė A. Blinkenas.

J. Bidenas iš pirmų lūpų išklausys informaciją apie Izraelio karinius poreikius ir bendradarbiaus su Kongresu, kad jie būtų patenkinti, sakė A. Blinkenas.

J. Bidenas apsilankys Tel Avive, sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis). Kalbėdamas Vašingtone jis taip pat pranešė, kad vėliau J. Bidenas nuvyks į Jordaniją susitikti su karaliumi Abdullah II (Abdula II), kuris yra svarbus JAV partneris, taip pat su palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu (Mahmudu Abasu) ir Egipto prezidentu Abdel Fattahu al Sisi (Abdel Fatahu Sisiu).

A. Blinkenas per turą šešiose arabų šalyse su visais šiais trimis lyderiais susitiko per tris dienas tarp dviejų vizitų į Izraelį. 

The post JAV prezidentas J. Bidenas vyks į Izraelį appeared first on LAIKMETIS.

Vienintelis opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovas Jonas Jarutis manė, kad tokio lygio vizito į Taivaną nereikia.

„Mes kaip buvome vieninteliai pasaulyje taip ir likome vieninteliai pasaulyje atidarę Taivano ambasadą Vilniuje, kas stipriai pablogino santykius su Kinija  – ir prekybinius, ir visokius kitokius. Aš šituo klausimu nepritarsiu“, – per valdybos posėdį sakė „valstietis“.

„Jeigu būtų galima išskaidyti, dėl vizito į Japoniją tai tikrai norėčiau palaikyti, bet dėl Taivano – ne“, – tvirtino jis.

V. Čmilytė-Nielsen priminė, kad Vilniuje atidaryta ne Taivano ambasada, o atstovybė.

Be to, anot jos, šioje saloje su verslo delegacija lankėsi ir kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių parlamento vadovai.

„Mano kolegė iš Čekijos žemutinių parlamento rūmų vadovė šių metų pavasarį su labai didele verslo delegacija lankėsi Taivane. Šiuo atveju tikrai tęsiame ir darome tai, ką ne viena Europos Sąjungos valstybė daro, tai yra plėtoja ekonominius, kultūrinius ir kitokius ryšius“, – teigė Lietuvos Seimo pirmininkė.

Mes kaip buvome vieninteliai pasaulyje taip ir likome vieninteliai pasaulyje atidarę Taivano ambasadą Vilniuje

Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sakė, kad vizitas į Japoniją ir Taivaną Lietuvai labai svarbus.

„Darbietis“ Andrius Mazuronis stebėjosi, kad valdyba išvis turi duoti leidimą parlamento vadovo vizitams.

Anot Seimo pranešimo, spalio 21–29 dienomis numatytas Seimo pirmininkės vizitas vyks įgyvendinant vasarą patvirtintą Lietuvos, Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono strategiją, plėtojant ekonominius ir kultūrinius ryšius su regionu.

V. Čmilytė-Nielsen į Taivaną vyks su 14 Lietuvos įmonių ir keturių verslo asociacijų atstovais, misijos tikslas – bendradarbiavimo galimybių plėtra informacinių technologijų ir inovacijų srityse.

Seimo pirmininkė dalyvaus didžiausiame Taivano finansinių technologijų renginyje „Fintech Taipei 2023“, Lietuvos verslo galimybių pristatymo renginiuose, aplankys neseniai atidarytą Lietuvos lazerių laboratoriją, aptars ekonominio bendradarbiavimo galimybes su Taivano pareigūnais.

Verslo misijoje taip pat dalyvaus finansų viceministrė, Lietuvos banko Finansų rinkos plėtros vadovas, Inovacijų agentūros ir Lietuvos verslo konfederacijos atstovai.

Taivane numatoma pasirašyti sveikatos srities ir dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimo memorandumus.

Iš Taivano V. Čmilytė-Nielsen vyks į Japoniją, kur parlamente surengs susitikimų, o Čiunės Sugiharos gimtajame Mino mieste atidarys didžiausią metų Lietuvos kultūrinį renginį Japonijoje „Lithuania NOW“.

Kinija demokratinį ir savarankišką Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, kurią vieną dieną ketina susigrąžinti, ir neleidžia kitoms šalims vienu metu pripažinti ir Pekino, ir Taibėjaus.

2021 metais Vilniui leidus Taibėjui atidaryti Taivaniečių atstovybę Lietuvos sostinėje, šis žingsnis sukėlė Kinijos nepasitenkinimą – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą bei importą. Dėl to ES praėjusių metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.

The post „Valstiečiai" nepritaria V. Čmilytės - Nielsen vizitui į Taivaną appeared first on LAIKMETIS.

Trečiadienį, rugpjūčio 30 d., popietę popiežius lankėsi Popiežiškojoje Didžiojoje Marijos bazilikoje ant Romos Eskvilino kalvos, pranešė Vatikano spaudos salė. Popiežius automobiliu buvo palydėtas iš Šv. Mortos namų Vatikane į Didžiąją Marijos baziliką, kurioje trumpai pasinėrė į maldą priešais Salus Populi Romani ikoną. 

Pranciškus ne tik susitiks su 1500 šalies katalikų, bet su visa kilnia ir išmintinga tauta, puoselėjančia budizmo tradicijas.

Daugelis užduoda klausimą – kodėl popiežius vyksta į Mongoliją? Pasak mongolų kunigo Pietrono Tserenkhando Sanjaajavo, tai Dievo dovana, padėsianti tikintiesiems augti tikėjime. Tikėjimas, kuris neturi didelių pajėgų ar išorinių ženklų, kuriais galėtų kliautis, tačiau jis paremtas gyvu Prisikėlusio Viešpaties buvimu, dialogu, rūpinimusi mažiausiais. Tikėjimas, patyręs, ką reiškia būti mažuma, kartais – marginalizuojamas.

Maža Mongolijos bažnytinė bendruomenė Visuotinei Bažnyčiai gali pasiūlyti šviežumą tikėjimo, kuris kelia klausimus ir leidžiasi klausinėjamas. Augančios Bažnyčios troškimai pratęsia seną istoriją – prieš aštuonis šimtus metų popiežius siuntė taikos pasiuntinį pranciškoną Giovanni di Pian del Carpine su laišku, kurį šis turėjo įteikti mongolų imperijos chanui, tuo metu dominavusiam ir Kinijoje. 2022 m. liepą dabartinė Mongolijos valdžia atvykusi į Romą įteikė oficialų kvietimą popiežiui apsilankyti jų šalyje.

Dėl popiežiaus vizito Mongolija, kuri daugeliui atrodo tolima, tampa artimesnė krikščionims. Nes popiežius, lankydamas šią mažą kaimenę, sako, kokie Viešpačiui brangūs visi ir kiekvienas, net ir gyvenantis mažiau pažįstamoje pasaulio vietovėje. Mongolijos Bažnyčia tikisi, kad popiežiaus vizitas dovanos draugystę tarp skirtingų tautų, solidarumo ir vilties liudijimą. Šią viltį  perteikia saleziečio misionieriaus Leungo Kon-Chiu žodžiai: „Kas žino, koks medis išaugs iš šios mažytės sėklos“.

Pasiekęs Mongolijos sostinę, po sutiktuvių oro uoste, popiežius keliauja tiesiai į Ulan Batoro apaštališkojo prefekto namus, kurie vizito dienomis bus oficiali popiežiaus rezidencija. Penktadienį nebus jokių kitų įvykių, visa diena skirta poilsiui po ilgos kelionės. Pirmasis oficialus programos įvykis – vizitas Mongolijos prezidentūroje ir susitikimas su šalies valdžios bei visuomenės atstovais – vyks šeštadienio rytą.

The post Popiežius pradėjo savo vizitą Mongolijoje appeared first on LAIKMETIS.