Vietos žiniasklaida savo ruožtu pranešė, kad su Ukrainos vadovu Romoje taip pat susitiks Italijos ministrė pirmininkė.

Žiniasklaidai atsiųstoje Vatikano darbotvarkėje nurodyta, kad popiežiaus ir V. Zelenskio susitikimas Vatikane prasidės penktadienį 9 val. 30 min. vietos laiku (10 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Italijos žiniasklaida pranešė, kad ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) su Ukrainos prezidentu susitiks ketvirtadienio vakarą, nors oficialiai niekas nebuvo patvirtinta.

Trečiadienį V. Zelenskis lankosi Kroatijoje, kur dalyvauja aukščiausiojo lygio susitikime su Balkanų šalių lyderiais, siekdamas tarptautinės karinės paramos.

Šeštadienį JAV Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje jis turėjo dalyvauti kitame tarptautiniame susitikime dėl paramos Kyjivui.

Tačiau šis aukščiausio rango pareigūnų iš daugiau kaip 50 šalių susitikimas buvo atidėtas, mat JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) dėl link Floridos besiartinančio uragano „Milton“ atšaukė planuotą valstybinį vizitą į Vokietiją ir Angolą.

The post V. Zelenskis lankysis Vatikane appeared first on LAIKMETIS.

Vienas žinomiausių JAV politikos analizės centrų – Europos politikos analizės centras (angl. Center for European Policy Analysis, CEPA) taip pat apdovanojo pirmąją Ukrainos ponią Oleną Zelenską, Vladimirą Kara-Murzą ir tris JAV Atstovų rūmų narius – Michaelą McCaulą (Maiklą Makolą), Michaelą Turnerį (Maiklą Ternerį) bei Michaelą Rogersą (Maiklą Rodžersą), šeštadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).  

„V. Putino imperinės ambicijos ir veiklos metodai nesikeičia jau dešimtmečius, nesikeičia ir dalies Vakarų naivumas. Vienintelis tinkamas atsakas į Kremliaus agresiją – dar didesnė mūsų vienybė ir karinė parama siekiant Ukrainos pergalės. Tikiuosi, kad Ukrainos begalinė narsa ir JAV dosnumas padės Ukrainai laimėti“, – atsiimdamas apdovanojimą teigė G. Landsbergis.

Po apdovanojimo vyko ministro G. Landsbergio ir CEPA vadovės Alinos Polyakovos diskusija apie saugumo iššūkius.

CEPA kasmet pagerbia pasaulio lyderius, pasižymėjusius ginant laisvę, demokratines vertybes, teisės viršenybės principus ir prisidėjusius prie transatlantinių ryšių stiprinimo.

Anksčiau CEPA Transatlantinės lyderystės apdovanojimą yra gavę NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, JAV valstybės sekretorius  Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), Lietuvos, Lenkijos, Estijos ir Latvijos ministrai pirmininkai – Ingrida Šimonytė, Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moravieckis), Kaja Kallas (Kaja Kalas) ir Krišjanis Karinis, JAV senatoriai Mitchas McConnellas (Mičas Makonelas) ir Rogeris Wickeris (Rodžeris Vikeris).

The post Vašingtone apdovanotas G. Landsbergis appeared first on LAIKMETIS.

87 metų pontifikas, kuris vizito pradžioje atrodė pavargęs, bet greit atsigavo, ketino Liuksemburge ir Belgijoje – šalyse, kuriose įsikūrusios svarbios Europos institucijos – aptarti šio žemyno vaidmenį pasaulyje.

„Deja, (...) Europos žemyne vėl atsiranda nesutarimų ir nedraugiškumų, kurie, užuot išspręsti abipuse gera valia, derybomis ir diplomatiniu darbu, virsta atviru priešiškumu, kurį pratęsia naikinimas ir mirtis“, – apgailestavo popiežius po susitikimo su Liuksemburgo vadovais.

„Iš tiesų reikia, kad esantys valdžios pozicijose įsipareigotų kantrioms ir sąžiningoms deryboms, siekdami išspręsti kontrastus ir būdami pasirengę ieškoti garbingų kompromisų, nieko nesugriaunančių, bet padedančių kurti saugumą ir taiką visiems“, – kalbėjo Pranciškus.

Jis konkrečiai nepaminėjo jokio konflikto, bet anksčiau smerkė tai, kad nėra pažangos derybose dėl karo Gazos Ruože užbaigimo, o Rusijai 2022-ųjų vasarį įsiveržus į Ukrainą nekart ragino siekti taikos.

Liuksemburgas, pasak Pranciškaus, gali visiems parodyti taikos pranašumus prieš karo siaubą, migrantų integracijos ir rėmimo pranašumus prieš jų segregaciją, tautų bendradarbiavimo naudą prieš savanaudiško, trumparegiško ar net smurtinio savo interesų siekimo pasekmes.

„Naujas postūmis“

Po ryte pasakytos kalbos Pranciškus sveikino gatvėse susirinkusius žmones per griežtai saugotą kelionę „papamobiliu“.

Šeimos su skėčiais ir Liuksemburgo vėliavėlėmis pamatyti popiežiaus atėjo nepabūgusios lietaus.

Saugumo darbuotojai trumpam buvo įsikišę dėl kelių gyvūnų teisių gynėjų, protestavusių prieš koridą. Tarp aktyvistų buvo moteris, šokusi prieš „papamobilį“ ir nutempta į šoną.

Ketvirtadienio popietę Liuksemburgo katedroje popiežius susitiko su keliais šimtais arkivyskupijos katalikų bendruomenės atstovų ir ragino kurti atvirą, džiaugsmingą, priimančią Bažnyčią.

Ketvirtadienį vakare Pranciškus išvyko iš Liuksemburgo į Belgiją, kur per tris dienas susitiks su dvasininkų vykdyto seksualinio išnaudojimo aukomis ir vadovaus mišioms po atviru dangumi.

Po trumpo skrydžio jo lėktuvas maždaug 19 val. (20 val. Lietuvos laiku) nutūpė kariniame oro uoste šalia Briuselio.

Trečiadienį per kassavaitinę bendrąją audienciją Pranciškus išreiškė viltį, kad jo vizitas šiose dviejose šalyse taps „proga naujam tikėjimo postūmiui“.

The post Popiežius Liuksemburge apgailestavo dėl pasaulyje liepsnojančių konfliktų appeared first on LAIKMETIS.

Tai bus keturių dienų kelionė „į Europos širdį“, sakė Vatikano atstovas spaudai Matteo Bruni (Matėjas Brunis).

Po varginančios kelionės į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną 87 metų pontifikas, pasveikęs nuo lengvo gripo, Liuksemburgo oro uoste nusileido 10 val. ryto vietos (11 val. Lietuvos) laiku.

Pontifikas nesilaikė tradicijos atskirai pasisveikinti su žurnalistais, skridusiais su juo, ir pasakė: „Nesijaučiu galįs.“

Jį pasveikino didysis kunigaikštis Henri (Anri), jo žmona didžioji kunigaikštienė Maria Teresa (Marija Tereza), ministras pirmininkas Lucas Friedenas (Liukas Fridenas) ir kardinolas Jeanas Claude'as Hollerichas (Žanas Klodas Holerichas), artimas Pranciškaus draugas.

Liuksemburge ir Belgijoje yra įsikūrusios kelios svarbios Europos institucijos, todėl šios šalys yra pasaulio dalis, į kurią žvelgia kiti, teigė Vatikano spaudos tarnybos direktorius M. Bruni.

Jisi pažymėjo, kad Liuksemburgas ir Belgija yra didelį politinį svorį Europoje turinčios valstybės, todėl yra svarbi pasaulio dalis.

Pranciškus, perduodamas savo žinią „Europos širdžiai“ didėjančios tarptautinės įtampos fone, primins vaidmenį, kurį žemynas „artimiausioje ateityje nori atlikti pasaulyje“, siekdamas taikos ir solidarumo, spaudos konferencijoje sakė M. Bruni.

Ketvirtadienį ryte Katalikų Bažnyčios vadovas kreipsis į Liuksemburgo valdžios atstovus, o popiet susitiks su keliais šimtais tikinčiųjų Dievo Motinos katedroje.

Pranciškus taip pat pasisveikins su sostinės gatvėse susirinkusiais žmonėmis per griežtai saugomą kelionę popiežiaus automobiliu.

Netikėtas vizitas

Tai bus pirmas popiežių vizitas šalyje per beveik 40 metų.

Kunigas Jeanas Ehret (Žanas Erė), Liuksemburgo religijos ir visuomenės mokyklos direktorius, šį vizitą pavadino istoriniu ir netikėtu, sakydamas, kad šios nedidelės kunigaikštystės paprastai nebūna pontifiko kelionių sąrašo viršuje.

1985-aisiais Jonas Paulius II vadovavo didžiausioms mišioms Liuksemburgo istorijoje. Jose dalyvavo apie 60 tūkst. tikinčiųjų.

Nuo to laiko šios mažos šalies gyventojų skaičius beveik padvigubėjo iki 654 tūkst., ypač dėl jos patrauklumo kaip finansų centro.

Tarp Belgijos, Vokietijos ir Prancūzijos įsiterpusiame Liuksemburge, neturinčiame išėjimo į jūrą, be kitų Europos institucijų, įsikūręs Europos investicijų bankas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, o bendrųjų vidaus pajamų vienam gyventojui rodiklis yra vienas didžiausių pasaulyje.

Anot Vatikano, apie 41 proc. liuksemburgiečių yra katalikai.

„Popiežius Pranciškus lankosi visai kitokioje visuomenėje nei ta, kurią matė Jonas Paulius II“, – naujienų agentūrai AFP sakė politikos analitikas Philippe'as Poirier (Filipas Puarjė). – 1985-aisiais 79 proc. liuksemburgiečių teigė išpažįstantys kokią nors religiją, iš jų 90 proc. buvo katalikai.“

„Nuo 2023-ųjų dauguma Liuksemburgo gyventojų nėra religingi“, – sakė jis.

„Naujas tikėjimo postūmis“

Jau ketvirtadienio vakarą Pranciškus išvyks į Belgiją, kur per tris dienas susitikins su dvasininkų vykdyto seksualinio išnaudojimo aukomis ir vadovaus mišioms po atviru dangumi.

Trečiadienį per kassavaitinę bendrąją audienciją Pranciškus išreiškė viltį, kad jo vizitas šiose dviejose šalyse taps „proga naujam tikėjimo postūmiui“.

Nuo pat išrinkimo 2013 metais Pranciškus pabrėžia, kad mieliau keliauja į vadinamąsias Bažnyčios periferijas – Azijos, Afrikos ar Pietų pusrutulio šalis, į kurias anksčiau nebuvo kreipiamas dėmesys – nei į dideles, turtingas, istoriškai katalikiškas Europos valstybes.

Argentinietis popiežius, kuris nuo 2022-ųjų dėl kelio skausmų ir išialgijos naudojasi neįgaliojo vežimėliu, pastaraisiais metais patiria vis daugiau sveikatos problemų.

Nepaisant to, šį mėnesį jis baigė ilgiausią pagal trukmę ir atstumą kelionę nuo tada, kai tapo beveik 1,4 mlrd. pasaulio katalikų vadovu, ir per 12 dienų aplankė keturias Pietryčių Azijos ir Okeanijos šalis.

Nors klausydamasis vėlai vakare skaitomų liturginių skaitinių pontifikas kartais sunkiai atmerkdavo akis, jis atrodė geros nuotaikos ir kupinas energijos.

Visgi pirmadienį Pranciškus atšaukė audiencijas dėl lengvo gripo, o Vatikanas teigė, kad jam reikia poilsio.

The post Popiežius lankosi Liuksemburge, vėliau keliaus į Briuselį appeared first on LAIKMETIS.

Taip jis kalbėjo trečiadienį dalyvaudamas „Ukraine compact“ susitikime Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos aukšto lygio savaitės paraštėse.

Susitikime šalies vadovas taip pat pareiškė paramą Kyjivo taikos formulei.

Anot jo, Lietuva nepalaikys jokių kitų pasiūlymų, kvestionuojančių Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Prezidentas pabrėžė, kad būtina aktyviau remti Ukrainą karinėmis, politinėmis ir ekonominėmis priemonėmis, kad atėjus laikui taikos deryboms, Ukraina jaustųsi tvirtai ir užtikrintai. 

Šią savaitę Jungtinėse Valstijose Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų pristatyti „pergalės planą“, kuriame pateikiama aiški vizija, kokių veiksmų reikia imtis siekiant užtikrinti teisingą ir ilgalaikę taiką. 

G. Nausėda pakartojo, kad Lietuva investuos 10 mln. eurų į Ukrainos tolimojo nuotolio ginkluotės gamybą, ir ragino partnerius iš kitų šalių sekti šiuo pavyzdžiu. 

„Pastaraisiais mėnesiais stebėjome sistemingą Rusijos vykdomą Ukrainos energetikos sistemos naikinimą, todėl pagalba ukrainiečių energetikos infrastruktūrai yra labai svarbi, ypač artėjant žiemai. Lietuva yra viena didžiausių paramos Ukrainos energetikos sektoriui teikėjų, jau skyrusi daugiau nei 63 milijonus eurų“, – pranešime cituojamas šalies vadovas.

Jis taip pat akcentavo būtinybę aktyviai padėti Ukrainai atstatymo darbuose ir pakartojo Lietuvos pasirengimą tęsti dalyvavimą įvairiuose atstatymo projektuose, ypač atstatant švietimo įstaigas. 

Susitikime dalyvavę 31 šalies vadovai pasirašė deklaraciją „Dėl paramos Ukrainos atstatymui ir rekonstrukcijai“.

The post G. Nausėda pareiškė paramą Kyjivo taikos formulei appeared first on LAIKMETIS.

„Atsargumo sumetimais, atsižvelgiant į keliones artimiausiomis dienomis, šiandien numatytos popiežiaus audiencijos atšaukiamos“, - sakoma rugsėjo 23 d. vienos eilutės pranešime.

87 metų pontifikas ketvirtadienį išvyks į keturių dienų kelionę po mažąsias Europos šalis Liuksemburgą ir Belgiją, kuriose viešės rugsėjo 26-29 d., praėjus kiek mažiau nei dviem savaitėms po to, kai grįžo iš ambicingos 12 dienų kelionės po keturias Pietryčių Azijos ir Okeanijos šalis - Indoneziją, Papua Naująją Gvinėją, Rytų Timorą ir Singapūrą.

Pirmadienio rytą popiežius Pranciškus turėjo susitikti su Popiežiškosios mokslų akademijos nariais ir jaunaisiais kalėdinio konkurso, kurį remia Popiežiškojo fondo „Gravissimum Educationis-Culture for Education“, dalyviais.

Nors dėl ligos jis nebesusitiko su šiomis grupėmis, Vatikanas paskelbė planuotus popiežiaus kreipimusis kaip „pasakytą kalbą“.

Rašytinėje žinutėje konkurso dalyviams Pranciškus sakė, kad „norėtų kartu su jumis, jaunieji giesmininkai ir muzikantai, pasišventę propaguoti Kalėdų vertybes, priminti, jog Jėzaus gimimą lydėjo dangiška giesmė: „Garbė Dievui aukštybių danguje, o žemėje ramybė tiems, kuriems jis palankus!".

„Jėzaus Kristaus įsikūnijimas, atnešantis pasauliui tikrąją taiką - ir kaip labai mums jos šiandien reikia! - per amžius įkvėpė nesuskaičiuojamą daugybę visų kalbų ir kultūrų menininkų, vaizdavusių brolybės kelius pasaulyje“, - sakė jis.

„Jūs esate šio didžio judėjimo dalis savo originalumu, istorijomis ir balsais, - pridūrė jis, - ir jūsų širdis visada kalbina Dievo meilė, tapusi žmogumi Jėzuje Kristuje.“

Savo kalboje Popiežiškajai mokslų akademijai popiežius Pranciškus gyrė „akademijos siekį įvairiose konferencijose atkreipti dėmesį į marginalizuotus ir neturtingus žmones, į savo dialogus įtraukti čiabuvių tautas ir jų išmintį“.

Jis padėkojo už akademijos darbą, kuriuo siekiama pasiūlyti tinkamas taisykles dirbtinio intelekto srityje, kuri, kaip jis pažymėjo, gali būti naudinga, bet taip pat „turėti rimtų neigiamų pasekmių plačiajai visuomenei“.

„Be to, reikia pripažinti ir užkirsti kelią manipuliacinio dirbtinio intelekto taikymo rizikai formuojant viešąją nuomonę, darant įtaką vartotojų pasirinkimams ir kišantis į rinkimų procesus“, - pridūrė popiežius.

„Šiuo metu, kai, atrodo, vyrauja krizės, karai ir grėsmės pasaulio saugumui, jūsų pačių tylus indėlis į žinių pažangą tarnaujant mūsų žmonijos šeimai yra dar svarbesnis visuotinės taikos ir tarptautinio bendradarbiavimo labui“, - sakė jis.

The post Popiežius Pranciškus atšaukė susitikimus dėl „lengvo į gripą panašaus susirgimo" appeared first on LAIKMETIS.

Pranciškaus lėktuvui nutūpus Čangio tarptautiniame oro uoste, susirinkusios minios mojavo Vatikano ir Singapūro vėliavomis.

Per ilgiausią – 12 dienų truksiančią – ir tolimiausią savo pontifikato kelionę pontifikas taip pat lankėsi Indonezijoje, Papua Naujojoje Gvinėjoje ir Rytų Timore, o į Vatikaną sugrįš rugsėjo 13 dieną. 

The post Popiežius atskrido į Singapūrą appeared first on LAIKMETIS.

Trečiadienio vakarą numatytas tik privatus popiežiaus susitikimas su jėzuitais. Oficiali vizito programa prasideda ketvirtadienį. Singapūre popiežius lankysis iki penktadienio vidudienio.

Paskutinė popiežiaus Pranciškaus 45-osios apaštalinės kelionės stotelė – Singapūras, į kurį popiežius atvyko trečiadienį, rugsėjo 11-ąją, o išvyks penktadienį, liepos 13 dieną. Vizito metu popiežius susitiks su katalikų bendruomene, kuri per kelis pastaruosius dešimtmečius labai pasikeitė, kaip ir pats Singapūras.

Šiandien Singapūras yra vienas iš pasaulinių finansinių ir technologinių centrų, modernus ir turtingas didmiestis, svarbi tarptautinių oro kelių kryžkelė, viena iš tankiausiai apgyvendintų vietų planetoje. Tačiau vyresnio amžiaus žmonės gerai atsimena, kad jų jaunystėje kraštas buvo visai kitoks, nedaug besiskiriantis nuo prieškarinėse nuotraukose matomo uostamiesčio, kurio centrinės dalies didesnius pastatus, pastatytus britų kolonijinio valdymo laikotarpiu ir skirtus valdžios, prekybos ar kultūros poreikiams, supo tūkstančiai kuklių namelių. Katalikų Bažnyčia buvo Singapūro istorijos ir transformacijos liudininkė bei dalyvė. 

Singapūre jau nuo XIX amžiaus pradžios veikę katalikų misionieriai stengėsi atsiliepti į augančios bendruomenės žmogiškuosius ir dvasinius poreikius.

Pirmoje XX amžiaus pusėje Singapūras darėsi vis svarbesnis regiono ekonomikos centras, pritraukė daug migrantų, tarp kurių buvo ir katalikų iš Kinijos. Singapūre jau nuo XIX amžiaus pradžios veikę katalikų misionieriai stengėsi atsiliepti į augančios bendruomenės žmogiškuosius ir dvasinius poreikius. Taip atsirado „katalikų kaimelis“ su keliais šimtais gyventojų ir su Šv. Antano koplyčia centre, toje pat vietoje, kur šiandien jau stovi Šv. Antano bažnyčia. II Pasaulinio karo metai ir Japonijos okupacija buvo labai nepalankūs katalikams, kunigams, vienuoliams. Dalis pasitraukė į teritorijas, kurios buvo saugesnės, kaip kad Malaizija, bet išgyventi jose buvo labai sunku. Kita dalis pakliuvo į japonų belaisvių stovyklas, kuriose išgyvenimo galimybės buvo dar mažesnės. Kai karo audros nurimo, vienas iš svarbiausių sugrįžusių misionierių uždavinių buvo rūpestis karo metu tėvų netekusių našlaičių, jų buvo daugybė, šiandiena ir ateitimi.  

Kitas uždavinys – rūpestis ligoniais, ypač tais, kuriais niekas kitas nenorėjo pasirūpinti ir vengė net prisiartinti, kaip kad sergančiais tuberkulioze arba raupais. Paradoksaliai čia didelį darbą padarė – pastatė specialias ligonines, parengė personalą – iš Kinijos po 1948 metų komunistinės revoliucijos išvytų vyrų ir moterų kongregacijų nariai. Singapūras, kaip ir Manila ar Tokijas, buvo viena iš krypčių, kur jie galėjo prisiglausti. 1961 metais seserys pranciškonės Singapūre atidarė pirmąją katalikišką ligoninę, kuri sėkmingai veikia iki šiol – Mount Alvernia. Galima pridurti, kad tai laikotarpis, kai Singapūras tapo nepriklausoma valstybe. 1959 metais kraštas įgijo plačią autonomiją nuo Jungtinės Karalystės, o 1965 metais paskelbė nepriklausomybę, tiesa, ne nuo britų, bet nuo Malaizijos, kuriai buvo trumpam priskirtas po to, kai britai pasitraukė iš regiono.

Po seserų pranciškonių kitos kongregacijos steigė sveikatos priežiūros centrus, rūpinosi vargšais ir  švietimu – jų bendras indėlis į Singapūro socialinę raidą ir socialinių paslaugų tinklo kūrimą iš tiesų didelis. Neturtingose kaimelių šeimose buvo įprasta, kad šiek tiek ūgtelėję vaikai būdavo siunčiami žvejoti arba dirbti žemės ūkyje. Misionierių mokyklos 1950–1970 metų laikotarpiu jiems suteikė galimybę išmokti skaityti ir rašyti, o vėliau – pramokti naujų amatų. 

Šiandien moderniame Singapūro mieste našlaičių, gatvėse paliktų vaikų ar pasiligojusių suaugusiųjų jau kone nebėra. Tačiau tai nereiškia, kad nebėra skurdo. Kartu su visuomene evoliucionavo ir skurdo formos – šiandien tai gali būti tarp keturių sienų laiką leidžiančių senelių arba vaikų, kurių tėvai labai daug dirba, vienatvė. Krikščioniškų meilės darbų poreikis, įskaitant pagalbą vargšams ar kalinių lankymą, toks pat aktualus kaip ir anksčiau. Šiuo požiūriu itin įspūdingas sesers Gerardos Fernandez RGS, dešimtmečius lydėjusios mirti nuteistus kalinius, liudijimas. Kitaip nei dauguma išsivysčiusių kraštų, Singapūras taiko mirties bausmę už kelias nusikaltimų kategorijas. Bausmė už žiaurias žmogžudystes nestebina, tačiau labai griežtai vertinamas ir disponavimas narkotikais – mirties bausmę gali užtraukti keliolikos gramų stipresnių narkotikų, kaip kad heroinas, ar kelių šimtų gramų lengvesnių narkotikų, kaip kad kanapės, laikymas. Dauguma mirties bausmių skiriama už disponavimą narkotikais. Kaip žinia, popiežius Pranciškus ne kartą yra kalbėjęs apie tai, kad mirties bausmės reikia atsisakyti. 

Kai 1986 metais popiežius šv. Jonas Paulius II kreipėsi į Singapūro tikinčiuosius, jis sveikino juos, džiaugdamasis bendruomenės gyvybingumu. XX amžiaus pradžioje Singapūro katalikų bendruomenę sudarė keli šimtai asmenų, o mieste gyventojų skaičius viršijo 100 tūkst. ir toliau sparčiai augo, taip pat dėl migracijos. Jono Pauliaus II vizito metu katalikų bendruomenę sudarė per 105 tūkst. asmenų, o paties Singapūro populiacija viršijo 3 milijonus. Praėjus 38 metams popiežius Pranciškus kreipsis į jau beveik 400 tūkst. katalikų turinčią Singapūro bendruomenę, kuri gyvena jau kone iki 6 milijonų išaugusioje visuomenėje, labai margoje ir įvairiatautėje, tačiau mokančioje ir sugyventi. 

The post Popiežius Pranciškus kreipsis į jau beveik 400 tūkst. katalikų turinčią Singapūro bendruomenę appeared first on LAIKMETIS.

Iki jos beveik neįmanoma atkeliauti sausuma, viskas yra gabenama laivais arba lėktuvais. Vanimo pakrantės yra labai gražios – puikūs pliažai skalaujami skaidrios jūros. Tačiau provincijos gelmė – aukštikalnės, kur gyvenančios gentys dažnai paiso tik savo įstatymų ir papročių, kurie gali būti labai rūstūs.  Dažnai elgiamasi pagal „dantis už dantį, gyvybė už gyvybę“ principą, kuris gentis įtraukia į nesibaigiantį ir kruviną keršto ratą, kaip pažymėjo popiežius Pranciškus pirmojoje kalboje Papua Naujosios Gvinėjos valdžios, pilietinės visuomenės ir diplomatinio korpuso atstovams.

Vanimo miestas yra mažas, jame gyvena apie 12 000 gyventojų, yra dvi maisto parduotuvės, paštas, nedidelis administracinis pastatas. Popiežių į jį atskraidino australų karinių oro pajėgų lėktuvas, nes paprastiems civiliniams keleiviniams lėktuvams oro uosto nusileidimo takas yra per trumpas. Tarp miestelio gyventojų – iš vakarų Papua regiono, priklausančio Indonezijai, atvykę žmonės, kurie pasakoja, jog patyrė didelę nepagarbą ir diskriminaciją. Provincija yra neturtinga, daug žmonių gyvena be elektros, ką jau sakyti apie telefono tinklą, daugybė vaikų mokosi skaityti ir rašyti tik misionierių mokyklose. Nepaisant nuošalumo, katalikų misionieriai čia darbuojasi nuo XX amžiaus pradžios. Be katalikų, Vanimo mieste taip pat stovi anglikonų, liuteronų, reformatų ir kitų krikščioniškų konfesijų bažnyčios. Tiesa, bažnyčios čia neatitinka įprasto supratimo. Beveik visos – iš paprastų lentų suręstos pastogės ar salės, su kukliais altoriais. Popiežiaus atvykimas į Vanimo miestelį, be abejo, yra didelė dovana Vanimo ir kitų regiono provincijų katalikams, kurie neturėjo galimybių nuvykti į Port Morsbį. Tai didelis įvykis ir ne katalikams.

„Atminkime: meilė yra stipresnė už viską, o jos grožis gali išgydyti pasaulį, nes jos šaknys yra Dieve. Todėl skleiskime ją ir ginkime, net jei liekame nesuprasti ir susiduriame su pasipriešinimu. Žodžiu ir pavyzdžiu mums liudijo palaimintasis Petras ToRotas – sutuoktinis, tėvas, katechetas ir šios žemės kankinys, kuris atidavė savo gyvybę būtent tam, kad apgintų šeimos vienybę prieš tuos, kurie norėjo sugriauti pamatus. Brangūs draugai, daugelis turistų, aplankę jūsų šalį, grįžę namo sako, kad matė „rojų“. Paprastai kalbama apie peizažų ir gamtos grožį, kuriuo jie gėrėjosi. Tačiau mes žinome, kad didžiausias šios žemės turtas yra ne tai. Yra kitas, dar gražesnis ir labiau kerintis. Jis glūdi jūsų širdyse ir pasireiškia meile, kuria mylite vieni kitus“, – sakė  popiežius Pranciškus, kreipdamasis į Vanimo ir aplinkinių vyskupijų ganytojus, kunigus ir tikinčiuosius. Jis pasidžiaugė, kad čia yra gyva misijų dvasia, o krikščioniškos mokyklos ir ligoninės liudija, jog Kristus nori gėrio visiems žmonėms ir visai bendruomenei.

Pasak popiežiaus, Kristaus mokiniai, mylėdami Viešpatį ir vienas kitą, susijungia į vieną orkestrą, kurio muzika gali nuramdyti priešiškumą, asmeninius, šeimyninius ir gentinius pasidalijimus, išvyti iš žmonių širdžių baimę, prietarus ir raganavimą, padėti išsilaisvinti iš tokių pavergiančių ir nelaimingumą tarp brolių ir seserų skleidžiančių blogių, kaip smurtavimas, išnaudojimas, neištikimybė, priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų. 

Meilė „yra brangiausia dovana, kuria galite dalytis ir rodyti visiems, kad Papua Naujoji Gvinėja garsėtų ne tik savo floros ir faunos įvairove, kerinčiais paplūdimiais ir skaidria jūra, bet visų pirma gerais žmonėmis, kuriuos ten galima sutikti“, – pakartojo popiežius Pranciškus.

Meilė „yra brangiausia dovana, kuria galite dalytis ir rodyti visiems, kad Papua Naujoji Gvinėja garsėtų ne tik savo floros ir faunos įvairove, kerinčiais paplūdimiais ir skaidria jūra, bet visų pirma gerais žmonėmis, kuriuos ten galima sutikti“, – pakartojo popiežius Pranciškus.

Popiežiaus Pranciškaus apsilankymas Vanimo vyskupijoje rugsėjo 8-ąją sutapo su Švč. Mergelės Marijos Gimimo iškilme. Šia proga jis dovanojo aukso rožę, skirtą jo gimtosios Argentinos Luchano Dievo Motinos atvaizdui, kurį lygiai prieš 25 metus į Papua Naująją Gvinėją atgabeno Įsikūnijusio Dievo Žodžio kongregacijos misionieriai iš Argentinos. Pasak jų, pamaldumas Luchano Dievo Motinai vietos žmonėms artimas. Popiežius palaimino dar 25 Luchano Dievo Motinos atvaizdus, kurie vėliau bus nugabenti į Vanimo vyskupijos parapijų bažnytėles, į maldos vietas džiunglių kaimeliuose.

Po susitikimo su vyskupijos ganytojais ir tikinčiaisiais prie konkatedros titulą turinčios Šv. Kryžiaus bažnyčios Vanimo miestelio centre, popiežius taip pat apsilankė už penkių kilometrų esančio Baro kaimelio katalikiškoje Švč. Trejybės humanistinėje mokykloje, pasveikino joje besimokančius berniukus ir mergaites,  o vėliau bendravo su Vanimo vyskupijos misionieriais. Po kelių valandų, praleistų Vanimo miestelyje, popiežius vėl sėdo į lėktuvą ir išvyko į sostinę Port Morsbį. 

The post Popiežius Papua Naujojoje Gvinėjoje: meilės šaknys yra Dieve appeared first on LAIKMETIS.

Neįgaliojo vežimėliu įvažiavusį į stadioną popiežių Pranciškų iškart pasitiko garsūs šūksniai „Viva Papa!“ iš 60 tūkst. žmonių minios, susirinkusios į Mišias, švęstas lotynų ir bahasa indoneziečių kalbomis.

Nekantriai norėdami pamatyti popiežių, kuris nukeliavo daugybę mylių, kad galėtų būti su jais jų gimtojoje šalyje, dar 40 tūkst. indoneziečių piligrimų, negalėdami gauti vietų Gelora Bung Karno stadione, rado vietas gretimame stadione ir aplinkinėse pagrindinio sporto komplekso teritorijose.

Apmąstydamas šv. Luko evangelijos penktąjį skyrių, kuriame aprašomas pirmasis Petro ir Jėzaus susitikimas prie Genezareto ežero, popiežius sakė, kad Jėzaus mokiniui būtina pirmiausia išklausyti ir priimti Dievo žodį.

„Broliai ir seserys, nepamirškime, – sakė Pranciškus, – pirmoji mokinio užduotis yra ne apsivilkti išoriškai tobulo religingumo drabužiais, ne daryti stebinančius dalykus ar imtis grandiozinių sumanymų. Priešingai, pirmasis žingsnis turi būti klausytis vienintelio gelbstinčio Jėzaus žodžio. Mūsų tikėjimo gyvenimas prasideda tada, kai nuolankiai priimame Jėzų, klausomės jo žodžio ir leidžiame, kad jis keltų mumyse klausimus, mus supurtytų, pakeistų.“

Tačiau, tęsė homiliją Pranciškus, Viešpaties žodis negali likti tik graži abstrakti idėja, neturi tik sužadinti trumpalaikes emocijas, bet turi perkeisti mūsų žvilgsnį ir širdį. Žinoma, kai imamės daugybės kasdienio gyvenimo užduočių, kai stengiamės kurti teisingesnę visuomenę, žengti pirmyn taikos ir dialogo keliu, kartais galime jaustis nepakankamai stiprūs. Kartais, ypač, kai nesulaukiame trokštamų savo veikimo vaisių, kai slegia padarytų klaidų našta, galime susidurti su kelionę stabdančiu nusivylimu. Tokiomis akimirkomis su tokiu pat kaip Petro nuolankumu turime žiūrėti ne į savo tuščius tinklus, bet žvelgti į Jėzų ir juo pasitikėti.

Popiežius priminė šv. Kalkutos Motiną Teresę, kurios liturginis minėjimas švenčiamas rugsėjo 5 d. Ji, nenuilstamai rūpinusis vargingiausiais, sakydavo: „Net jei jokio: „Net jei jokio derliaus nesulauksi, niekada nepavark sėti“. „Tai, broliai ir seserys, norėčiau pasakyti jums, jūsų tautai, šiam nuostabiam ir įvairialypiam salynui, – sakė Pranciškus Indonezijos katalikams.  – Nepavarkite svajoti ir kurti taikos civilizaciją. Visada drįskite svajoti apie brolybę. Įsiklausykite į Viešpaties žodį ir sėkite meilę, drąsiai eikite dialogo keliu, darykite gera, liudykite gerumą su jums būdinga šypsena.“

Kadangi ketvirtadienio popietę Džakartos stadione aukotos Mišios buvo paskutinis oficialus popiežiaus vizito Indonezijoje įvykis, Mišių pabaigoje popiežius padėkojo šalies valdžiai, visiems gyventojams ir ypač katalikų bendruomenei už nuoširdų priėmimą. 

The post Popiežius Džakartos stadione kartu su 100 tūkst. katalikų šventė Eucharistiją appeared first on LAIKMETIS.