„Nesvarstėme nė vieno dalykinio klausimo, nes reiškiame protestą dėl vakarykštės provokacijos ir bandymo šiandien provokuoti“, – ketvirtadienį BNS sakė Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas.

„Nedirbsime tol, kol nebus užtikrintos mums tinkamos darbo sąlygos“, – teigė jis.

Trečiadienį į posėdį susirinkusi komisija nespėjo apsvarstyti visų prašymų įvertinti viešuosius objektus, ar jie nepažeidžia draudimo propaguoti autoritarinius ir totalitarinius režimus bei jų ideologijas. Tarp jų liko nesvarstytas ir Vilniaus miesto savivaldybės prašymas dėl atminimo lentos diplomatui ir karininkui Kaziui Škirpai įrengimo.

„Liko gal 20 klausimų neišnagrinėtų, jiems pasirengta, tačiau vakarykštė provokacija užkirto kelią mums toliau dirbti, nes nepasitikime Genocido centro techniniu aptarnavimu“, – BNS sakė V. Karčiauskas.

LGGRTC inicijavo Desovietizacijos komisijos posėdžio transliaciją, posėdžio garso įrašas trečiadienį paskelbtas centro interneto svetainėje.

„Siekiant sudaryti sąlygas sklandžiam desovietizacijos proceso įgyvendinimui bei jį vykdančių organų proaktyvumui ir užkirsti kelią su desovietizacijos procesais susijusių melagienų virtualios sklaidos greičiui, priimtas sprendimas leisti pilotinį Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos, dar vadinamos Desovietizacijos/ Dekomunizacijos komisija, posėdžių tiesioginį transliavimą“, – nurodė LGGRTC.

Tuo metu V. Karčiauskas įsitikinęs, kad posėdžių transliacija ir įrašo paskelbimas kelia grėsmę komisijos narių saugumui.

„Mes buvome išduoti priešiškai valstybei ir bet kada galime sulaukti nemalonių dalykų mūsų asmenims. Mes negalime taip dirbti, kai pati valstybė dirbančius valstybei išduoda priešiškai šaliai“, – BNS sakė Desovietizacijos komisijos vadovas.

Komisija dėl to planuoja kreiptis į Seimą.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti ir negali būti įrengiami nauji totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

Išvadą, ar konkretus viešasis objektas, nepažeidžia nustatyto draudimo, teikia Seimo sudaryta ekspertų komisija (Desovietizacijos), o galutinį sprendimą dėl tokio objekto pašalinimo arba nepašalinimo priima LGGRTC generalinis direktorius.

The post Desovietizacijos komisija laikinai stabdo savo darbą appeared first on LAIKMETIS.

V. Karčiauskas savo ruožtu Seimą ir Vyriausybę informavo turįs nuogąstavimų, kad dabartinė Genocido centro vadovybė siekia stabdyti desovietizacijos procesą.

„Suprantu, kad toks ir yra jūsų tikslas – pristabdyti arba sustabdyti desovietizacijos procesą, nes asmeninių tarpusavio problemų mes neturime arba aš jų nežinau. O kad pagrindinis tikslas yra pristabdyti arba sustabdyti desovietizacijos procesą iliustruoja daug jūsų veiksmų“, – teigiama V. Karčiausko LGGRTC generaliniam direktoriui Arūnui Bubniui adresuotame rašte ir persiųstame Seimo vadovybei bei Vyriausybei.

Anot jo, Genocido centras nevykdo įstatymo, neteikdamas naujų Desovietizacijos komisijos narių, dirbantiesiems laiku nemokėdamas atlyginimo.

„Gal tam tikros įtakos turi ir faktas, kad kitame komisijos posėdyje turėtume svarstyti paminklo Algirdui Mykolui Brazauskui Kaune klausimą“, – teigia iš pareigų atleidžiamas patarėjas.

Kita vertus, V. Karčiauskas mano, kad toks vadovybės sprendimas gali būti susijęs ir su aktyvia jo pozicija dėl naujojo Genocido centro įstatymo.

Tuo metu LGGRTC direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys įsitikinęs, jog V. Karčiausko atleidimas neapsunkins Desovietizacijos komisijos darbo. Jis taip pat pabrėžia, kad terminuotos sutarties nutraukimas niekaip nesusijęs su nauja įstatymo redakcija.

Pamatė funkcijų dubliavimą

LGGRTC generalinio direktoriaus vyresniuoju patarėju dirbantis V. Karčiauskas sulaukė įspėjimo, kad nuo rugpjūčio 7 dienos nutraukiama jo terminuota darbo sutartis su centru. 

Ji būtų pasibaigusi lapkričio 21 dieną.

„Tai yra grasinimas už aktyvią poziciją priimant naują Genocido centro įstatymą“, – BNS sakė V. Karčiauskas.

„Ko jie labai pikti ant manęs? Todėl, kad mes su Algiu Vyšniūnu buvome tie, kurie padarė pirmuosius (įstatymo projekto – BNS) apmatus ir pasiūlėme panašų modelį įstatymo rengėjams“, – teigė jis.

Pagal Seimo priimtą naują Genocido įstatymo redakciją, greta centrui vadovaujančio direktoriaus bus įsteigta naujas nepriklausomas kolegialus valdymo organas – taryba. Narius į ją deleguos Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos istorijos institutas, Seimas, Prezidentūra, Vyriausybė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga.

Šį įstatymą kritikavo dabartinė LGGRTC vadovybė.

Šiuo metu laikinai Genocido centro vadovo pareigas einančio V. Lukšio teigimu, V. Karčiausko paslaugų atsisakoma, nes jo funkcijos dubliuojasi su centro Memorialinio departamento Istorinės atminties įamžinimo skyriaus funkcijomis.

Įspėjime apie sutarties nutraukimą nurodoma, kad V. Karčiausko „atliekamos darbo funkcijos Centrui yra aiškiai perteklinės ir tai yra pagrindas nutraukti Centro su Jumis sudarytą 2023 metų lapkričio 21 dieną terminuotą darbo sutartį“.

„Nėra prasmės dirbti aiškinantis tarpusavio santykius, kas ką turi atlikti. Priimtas sprendimas, kad nutraukiame sutartį, jis lieka (Desovietizacijos – BNS) komisijos pirmininku“, – BNS sakė V. Lukšys.

„Desovietizacijos komisijos darbas dėl to neturėtų jokiu būdu nukentėti, nes tie žmonės, kurie aptarnauja komisiją, jie nėra keičiami. Jie kaip dirbo taip ir dirbs, jis kaip komisijos pirmininkas taip pat lieka“, – pabrėžė jis.

Įžvelgia sabotavimą

V. Karčiauskas įsitikinęs, kad jo atleidimas susijęs ir su jo atskleistomis negerovėmis centre, ir su desovietizacijos procesu.

„Pagaliau atėjo laikas aiškiai pasakyti, kad ši institucija daro viską, kad desovietizacija nevyktų“, – BNS tvirtino komisijos pirmininkas.

Anot jo, vos pradėjusi dirbti Desovietizacijos komisija susidūrė su įvairiomis kliūtimis. Ir dabar, V. Karčiausko teigimu, LGGRTC vadovybė delsia Seimui teikti du naujus komisijos narius.

„Du žmonės jau seniai skirti institucijų, bet Seimui jie neteikiami. Gal tikimasi, kad mano nervai neišlaikys, aš iškrisiu, liks mažuma ir komisija bus išvis paralyžiuota? Neatmetu tokių dalykų, nes nežinau, kodėl tai vyksta“, – teigė komisijos pirmininkas.

V. Karčiauskas šią savaitę informavo Seimo vadovybę apie galbūt neteisėtai panaudotas lėšas istorinės atminties ženklams ir paminklams statyti. 

Jo teigimu, 12 paminklų partizanams, Vasario 16-osios Akto signatarams neatitinka įstatymų reikalavimų. Šie atminimo ženklai, V. Karčiausko duomenimis, jau pastatyti, bet nepriimti eksploatuoti, todėl kyla abejonių dėl lėšų panaudojimo bei jų saugumo.

„Apibendrindamas drįstu teigti, kad dėl man nežinomų priežasčių jūs sabotuojate Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo įgyvendinimą ir slepiate galimai neteisėtai pastatytų ir visuomenei pavojingų paminklų atvejus bei jiems projektuoti ir statyti galimai neteisėtai panaudotų visuomenės lėšų atvejus“, – rašoma Desovietizacijos komisijos vadovo rašte A. Bubniui.

Deda viltis į naują įstatymą

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Jurgita Šiugždinienė BNS sakė, kad ją yra pasiekęs ne vienas skundas, susiję su Genocido centro veikla.

Parlamentarė vylėsi, kad Seimo priimta ir rudenį įsigaliosianti nauja LGGRTC įstatymo redakcija padės sureguliuoti situaciją institucijoje.

„Patvirtini pokyčiai ir būtų vienas iš pagrindinių valdymo tos organizacijos elementų, kad padėtų spręsti tam tikrus strateginius klausimus. (...) Turbūt iš dalies tai ir yra atsakymas, kodėl reikia išorinės tarybos, kad institucijos darbas susireguliuotų“, – svarstė ji.

Komisijos pirmininkė pabrėžė, kad dabar svarbiausia užtikrinti, jog nesutriktų Desovietizacijos komisijos darbas.

„Kad Dekomunizacijos komisija veiktų yra pats svarbiausias dalykas. Aišku, kelia rūpesčių tam tikri dalykai – kad kol kas nėra paskirtų dviejų narių. Bet mano pagrindinis rūpestis, kad jos veikla nesustotų, kad ji vyktų efektyviau ir būtų sparčiau tie klausimai sprendžiami“, – BNS sakė J. Šiugždinienė.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie ženklai.

Abejonių keliančius pavadinimus, simbolius vertina speciali ekspertų komisija – Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertimo tarpinstitucinė komisija. Jai vadovauja V. Karčiauskas.

LGGRTC yra įpareigotas užtikrinti šios komisijos veiklos aprūpinimą. 

The post Iš Genocido centro atleidžiamas patarėjas: matau grėsmę desovietizacijos procesui appeared first on LAIKMETIS.