„Šiandien priimtas sprendimas (planuojamas teikti EK pasiūlymas – BNS) yra galbūt vėluojantis, norėtųsi tokių sprendimų anksčiau, bet jis yra pagaliau suderintas tarp 27 šalių, kad jis turėtų galimybę būti priimtas. Jeigu šalys narės priims greitai sprendimą, pirmoji įmoka Ukrainą galėtų pasiekti jau liepos 1 dieną“, – LRT radijui trečiadienį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras V. Sinkevičius. 

Jo teigimu, palūkanų pajamos iš įšaldyto Rusijos turto Ukrainą galėtų pasiekti du kartus per metus, peržiūrint depozitoriumus. 

Bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sakė, kad EK pasiūlyme dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo numatyta, jog 90 proc. lėšų būtų skiriama fondui, iš kurio būtų dengiamos Ukrainai skirtos ginklų įsigijimo išlaidos.

Likusieji 10 proc. būtų pervedami į ES biudžetą ir naudojami pačios Ukrainos gynybos pramonės pajėgumams didinti.

Pasak J. Borrellio, iš įšaldyto Rusijos turto per metus galėtų būti surinkta maždaug 3 mlrd. eurų pajamų.  

Pasak J. Borrellio, iš įšaldyto Rusijos turto per metus galėtų būti surinkta maždaug 3 mlrd. eurų pajamų

V. Sinkevičius pabrėžė, kad Ukrainai numatomos skirti pajamos iš įšaldyto Rusijos turto bus papildomos Kyjivui skirtos lėšos, o ne dabartinių ES įsipareigojimų padengimas.

Eurokomisaro teigimu, trečiadienį planuojamas pateikti EK pasiūlymas ir pagal jį priimtas sprendimas neturėtų sulaukti teisinių pasekmių. 

„Komisija konsultavosi ne tik Europos Sąjungos, bet ir Didžiojo septyneto lygmeniu. Čia buvo labai svarbi ir Europos Centrinio Banko rolė. Dabar bent jau tas siūlymas, kuris yra teikimas, Komisija nemato realių priežasčių bijoti kažkokių teisinių pasekmių“, – teigė eurokomisaras.

„Komisijos teisininkai taip pat yra įsitikinę, kad šį sprendimą galėtų apginti tarptautiniame arbitraže. Dėl to jis turi galimybių pagaliau būti patvirtintas“, – pridūrė jis.  

ES įšaldė maždaug 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto, laikomo bloke, kaip bausmę po to, kai Maskva 2022 metų vasarį įsiveržė į savo kaimynę. 

Apie 90 proc. šių lėšų saugo Belgijoje įsikūrusi tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“.

Pasak V. Sinkevičiaus, daugiausia ES narių nuogąstavimų dėl įšaldyto Rusijos turto skyrimo Ukrainai buvo susiję su šio sprendimo poveikiu finansų rinkoms, taip pat galimai krisiančiu euro kaip tarptautinės valiutos vartojimu.  

ES šalys jau kelis mėnesius ginčijasi, ką daryti su Rusijos turtu. Kai kurios valstybės narės ir kitos sąjungininkės Vakaruose ragina žengti dar toliau ir konfiskuoti visą sumą, kad būtų galima sumokėti už Ukrainos atstatymą.

Tačiau tokios šalys kaip Vokietija nesiryžta liesti ES įšaldytų lėšų, baimindamosi, kad tai pakirstų investuotojų pasitikėjimą Europos rinkomis.

The post V. Sinkevičius: pirmosios lėšos iš įšaldyto Rusijos turto Ukrainą galėtų pasiekti liepą appeared first on LAIKMETIS.

Jis savo socialiniame tinkle teigė: „Matau, kad vieša erdvė netyla nuo kalbų apie NT mokestį ir į tai vis veliama Europos Komisija, tačiau teiginiai, kuriuos girdžiu, skamba itin klampiai. Todėl norėčiau paneigti 4 mitus, kurių atgarsiai pasiekė mane iš Lietuvos.

1. „Europos Komisija reikalauja Lietuvą įvykdyti vyriausybės mokesčių reformą“

Lietuvos vyriausybė pateikė oficialų planą, kurį sugalvojo pati, pati pasiūlė reformas ir terminus, Europos Komisija ir Europos Taryba jį patvirtino. Tad Europos Komisija reikalauja vyriausybę laikytis ne „Briuselio nurodymų“, tačiau savo pačios pateikto plano.

Kalbant abstrakčiai apie „ES pinigus“ dažnai pamirštama, jog šiuo atveju kalbame ne apie įprastas ES biudžeto lėšas. Kalbame apie RRF lėšas, kurias Europos Sąjunga skolinasi visų ES piliečių vardu, todėl joms galioja atskiras procesas su gerokai kruopštesne stebėsena, aiškiomis datomis ir taisyklėmis.

Jei šis projektas nepasiteisins, kai kitą sykį papulsime į globalią krizę – taupesnės valstybės gali elementariai nebesutikti leisti Europos Sąjungai skolintis. O ką tai reikštų praktikoje nesunku įsitikinti, kai supranti, kad tiek Lietuvos sveikatos reforma, tiek Lietuvos energetikos reforma remiasi didžiąja dalimi būtent šios programos lėšomis.

2. „Europos Komisija nesutinka nukelti mokesčių reformos“

Europos Komisija nesutinka nukelti mokesčių reformos dviems metams be jokio adekvataus paaiškinimo, kodėl tai turėtų būti padaryta. RRF taisyklės labai aiškiai nurodo, kad yra du scenarijai, kai planas gali būti keičiamas – arba pasiūloma alternatyva, kuri atliepia tuos pačius vyriausybės tikslus, arba paaiškinama, kokios objektyvios priežastys neleidžia įgyvendinti plano. Vyriausybė paaiškinti, kodėl įgyvendinimas neįmanomas ir jį reikia nukelti nesugebėjo, o taisyti plano dalies susijusios su mokesčių reforma – net ir nebandė.

3. „Europos Komisija mus verčia priimti mūsų siūlomą NT mokestį“

Sutarimas visada buvo paprastas ir nesikeitė: vyriausybės pačios nusprendžia, kokias reformas turi įgyvendinti, tačiau tos reformos turi būti susijusios su EK rekomendacijomis. Tai ką EK yra pažymėjusi savo rekomendacijose Lietuvai? Grubiai tariant, kad lyginant su ES vidurkiu, Lietuva surenka 5 kartus mažiau mokesčių iš NT ir taiko maždaug 30% didesnius mokesčius vartojimui.

vyriausybės pačios nusprendžia, kokias reformas turi įgyvendinti, tačiau tos reformos turi būti susijusios su EK rekomendacijomis.

Paprasta žmonių kalba kalbant – beveik neapmokestiname jokio turto, tačiau stipriai apmokestiname visus žmones nežiūrėdami jų gyvenimo aplinkybių ir materialinės padėties. Šią situaciją EK rekomenduoja taisyti. Tuo tarpu kokie turėtų būti konkretūs mokesčiai, kam jie turėtų būti taikomi, kas juos turėtų nustatinėti, kokie jų rėžiai, kokios medianos – absoliučiai visa tai nuo A iki Z yra pačios vyriausybės pasiūlymų reikalas, Europos Komisija čia veikia tik kaip barjeras, kad užtikrintų, jog vyriausybės pasiūlymai atitinka pačios vyriausybės planą. Viskas.

4. „Europos Komisija mus spaudžia“

Vyriausybė turėjo daugiau nei 2 metus vien tam, kad sugalvotų tokią mokesčių reformą, kuriai galės užsitikrinti daugumą seime ir kurią patvirtintų Europos Komisija. Ir tai net ir neskaičiuojant laiko per kurį pats planas tapo rengiamas, nes oficialiu jis tapo 2021 metų Liepos 28 dieną po ES Tarybos patvirtinimo.

Negana to, Lietuva vėlavo pateikti savo nacionalinį planą, tapo pirmąja ES valstybe, kuri nesugebėjo įvykdyti savo tarpinių įsipareigojimų (prie Lietuvos nuo to laiko prisijungė tik Rumunija) ir tapo pirmąja ir kol kas vienintele valstybe Europos Sąjungoje, kuri gavo neigiamą atsakymą iš EK dėl prašymo koreguoti savo įsipareigojimus, nes tiesiog negalėjo paaiškinti, kodėl tai reikalinga.

Galiausiai Lietuvos vyriausybė paprašė papildomos daugiau nei 1 milijardo EUR paskolos per tą pačią RRF programą. Prašymą, nepaisant viso šito konteksto, Europos Komisija patenkino. Patenkino, net ir nepaisant to, kad pats prašymas jau buvo pateiktas per vėlai, nes vėlgi paskolos išdavimo procesą būtina užbaigti iki šių metų galo. Šitą informaciją vyriausybė taip pat turėjo dar 2021-aisias metais.

Priedo analogiškus planus koregavo jau beveik visos ES valstybės. Vien per pastarąsias dvi savaites tai padarė Danija, Švedija, Austrija ir Kroatija. Absoliučiai visais atvejais be išimties viskas praeidavo sklandžiai ir jokių atmetimų niekada nėra buvę", - rašė eurokomisaras.

The post Virginijus Sinkevičius. Teiginiai, kad EK spaudžia Lietuvą dėl NT mokesčių - mitas appeared first on LAIKMETIS.

„Smūgis, be jokios abejonės, suduotas didelis. Aš, manau, kad žmonėms korupcija yra vienas nemaloniausių, šlykščiausių politikų nusikaltimų“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė jis.

Korupcijos skandalas, kuriame Kataras įtariamas bandęs grynaisiais pinigais ir dovanomis nusipirkti politinę įtaką EP, kilo praėjusią savaitę Belgijos pareigūnams sulaikius šešis asmenis.

Keturi iš jų, įskaitant graikų europarlamentarę Evą Kaili, kuri neteko EP pirmininkės pavaduotojos posto, buvo apkaltinti „nusikalstama organizacija, korupcija ir pinigų plovimu“. Kiti du asmenys buvo paleisti.

Per kratas su Parlamentu susijusių veikėjų namuose ir biuruose buvo paimta maždaug 1,5 mln. eurų grynaisiais.

Tyrimas ir kaltinimai supurtė Europos Parlamentą ir atkreipė dėmesį į jo bendravimą su lobistais ir trečiųjų šalių atstovais.

Per kratas su Parlamentu susijusių veikėjų namuose ir biuruose buvo paimta maždaug 1,5 mln. eurų grynaisiais

„Akivaizdu, kad jeigu palyginti tai, kokie yra skaidrumo reikalavimai Komisijos nariams dėl susitikimų, dėl bendrai veikimo ir šiuo atveju Europos Parlamento nariams, na, jie labai smarkiai skiriasi. Čia reikėtų pasižiūrėti ir taisyti tas spragas, kad ateityje panašios situacijos nesikartotų“, – kalbėjo eurokomisaras.

„Manau, kad atsiradimas taisyklių, tokių pat, kokios yra taikomos Komisijos nariams dėl etikos ir skaidrumo, labai daug ką išspręstų“, – pridūrė jis.

EP pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola) praėjusią savaitę pažadėjo „plačios apimties reformų paketą“ Parlamentui.

Tuo metu Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) trečiadienį leidiniui „Politico“ teigė, jog korupcijos skandalas kenkia ES patikimumui ir sunkina reagavimą į esamas krizines situacijas.

The post Korupcijos skandalas sudavė didelį smūgį EP, sako V. Sinkevičius appeared first on LAIKMETIS.

„Jeigu šitas sprendimas bus priimtas, turi būti įsipareigojimai dalintis (nenumatytąsias pajamas – BNS) su valstybėmis narėmis tarpusavyje, jeigu kažkuri šalis ar jos vartotojai išveža iš esmės savo mokamas sumas į kitą valstybę narę“, – radijui „Znad Wilii“ ketvirtadienį sakė I. Šimonytė. 

„Jeigu sprendimas bus priimtas, reikės tartis dėl to su kitomis valstybėmis narėmis. Mūsų atveju – pirmiausia su Švedija“, – pridūrė premjerė. 

Trečiadienį EK pateikė naujus pasiūlymus, kaip vartotojams skubiai sumažinti rekordines elektros kainas. Tarp pasiūlymų – perskirstyti pigiai elektrą gaminančių Bendrijos įmonių viršpelnius, taip pat nustatyti 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas gamintojams, elektrą gaminantiems iš  atsinaujinančių išteklių, atliekų, branduolinės ar vandens energijos. 

Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius trečiadienį teigė, kad Lietuva bei Liuksemburgas dalį viršpelnių galėtų gauti pagal dvišales sutartis su elektrą eksportuojančiomis valstybėmis.

Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius trečiadienį teigė, kad Lietuva bei Liuksemburgas dalį viršpelnių galėtų gauti pagal dvišales sutartis su elektrą eksportuojančiomis valstybėmis

Pasak jo, tokios sutartys turėtų būti pasirašytos iki gruodžio 1 dienos, o procesą prižiūrėtų EK. Viena šalių, su kuria Lietuva galėtų pasirašyti tokią sutartį, būtų Švedija, iš kurios Lietuva importuoja didelę dalį elektros.   

I. Šimonytė pakartojo, kad EK siūlymas perskirstyti pigiai elektrą gaminančių Bendrijos įmonių viršpelnius pakankamų generacijos pajėgumų neturinčiai Lietuvai nėra palankus. 

„Tokioms šalims, kaip Lietuva ir dar gal porai šalių Europos Sąjungoje tai nėra sprendimas, ir mes tą labai aiškiai esame Europos Komisijai pasakę, kad tai nėra sprendimas, kadangi mes tokios generacijos tiesiog neturime., mes neturime iš ko šitą pelną išimti. Kadangi didelė dalis elektros yra importuota, vadinasi, tas pelnas iškeliauja kažkur į kitas šalis“, – teigė premjerė. 

Dėl EK pasiūlymų galutinį sprendimą priims už energetiką atsakingi Bendrijos ministrai rugsėjo 30 dieną. 

The post I. Šimonytė: dėl elektros gamintojų pelnų pasidalijimo tarsimės su Švedija appeared first on LAIKMETIS.

„Pirmiausia turėtų būti susitarimas tarp šalių dėl ugnies nutraukimo ir tų objektų saugumo užtikrinimo. Kad ten būtų ne karo zona. Tai turbūt būtų pats geriausias sutarimas, kurį būtų galima pasiekti“, – trečiadienį interviu naujienų portalui 15min sakė eurokomisaras.

Jis šią savaitę lankėsi Ukrainoje, kur susitiko su šios šalies pareigūnais.

V. Sinkevičiaus teigimu, atominių elektrinių saugumo klausimas buvo viena pagrindinių temų su Ukrainos ekologijos ir gamtinių išteklių ministru Ruslanu Striletsu.

Eurokomisaras pažymėjo kad Rusijos veiksmai užimtose atominėse elektrinėse ne tik kelia susirūpinimą, bet yra nesuprantama, be kita ko, tai turi „politinę potekstę šantažui, ypač Vakarų“.

„Karo veiksmai aplink Černobylio reaktorių ir tą teritoriją vyksta, žmonės Černobylyje dirba jau 18 dienų be pertraukos. Ta pati pamaina be galimybės pasikeisti. Ir pagrindinė to priežastis – neįmanoma užtikrinti saugumo atvykti žmonėms. Dėl to yra visiška Rusijos atsakomybė“, – tvirtino V. Sinkevičius.

„Toliau matome panašius veiksmus Zaporižioje, didžiausioje atominėje jėgainėje Europoje, kur yra 1500 Rusijos karių, 50 tankų. Žmonės dirba įtampoje. Rusija prie viso to dar sugalvoja filmuoti savo propagandinius triukus sprogdindami amuniciją ir taip keldami dar papildomą grėsmę. Aš net nenoriu minėti tokių žodžių, kurie niekaip netelpa viename sakinyje – Rusija ir atsakomybė. Nes tai, kas yra daroma, tai nuosekliai einama link katastrofos“, – kalbėjo jis.

Jo teigimu, jeigu susitarimas dėl ne karo zonos paskelbimo AE teritorijose būtų gerbiamas, būtų galima atstatyti normalų darbo režimą, užtikrinant, kad žmonės galėtų atvykti ir išvykti saugiai.

Černobylio AE, kur 1986 metais įvyko branduolinė katastrofa, jau porą kartų buvo nutrauktas elektros tiekimas.

Tuo metu Zaporižios AE, didžiausia jėgainė Europoje, Rusijos pajėgų buvo apšaudyta, buvo įsiplieskęs gaisras, taip pat Ukraina kaltina Rusiją šios jėgainės teritorijoje vykdant šaudmenų sprogdinimus.

The post Černobylio ir Zaporižios AE turėtų būti paskelbtos ne karo zona - eurokomisaras appeared first on LAIKMETIS.

Jis tai sakė šeštadienį Palangoje rengiamame steigiamajame partijos suvažiavime.

„Šiandien yra vieno darbo pabaiga – organizacinio darbo pabaiga, bet kito – pradžia, kuri bus ypač sunki, kadangi mums reikės idėjas ir tikslus, kuriuos išsikėlėme, ne tik įgyvendinti, bet ir susiburti kaip bendruomenei, susicementuoti, turėti supratimą, tarpusavio palaikymą ir vieningai siekti to tikslo“, – susirinkusiesiems teigė S. Skvernelis.

Jis taip pat dėkojo partijos steigėjams, kurių – beveik 3,4 tūkst.

„Tikiuosi, kad šitas žingsnis, kurį šiandien žengiame, padarys mus ne tik bendraminčiais, siekiančiais bendro tikslo, bet ir bičiuliais. Padarys mus bendruomene, kurioje mes visi jausimės ir saugiai, ir komfortabiliai, jausime vienas kito paramą, palaikymą ir susitelkimą bendriems tikslams“, – kalbėjo buvęs premjeras.

Be kita ko, jis padėkojo pasveikinti atėjusiems politikams ir politinių partijų lyderiams.

„Noriu padėkoti politinių partijų lyderiams, kurie pasveikino mus, pasveikino prasmingai ir tikiuosi, kad būsime tik politiniai oponentai, ne priešai. Gerąja prasme konkurentai (...) Visi siekiame vieno tikslo – kad mūsų Tėvynė klestėtų, kad čia būtų gera kiekvienam, kad visi būtų mūsų žemės šeimininkais“, – teigė S. Skvernelis.

Jo kandidatūrą partijos pirmininko rinkimuose palaikė 622 susirinkę partijos nariai iš 742.

„Ačiū jums už pasitikėjimą. Tai yra didžiulė atsakomybė ir didžiulė garbė man būti kartu su jumis, būti bendruomenės dalimi, būti lygiai tokiu pačiu kaip jūs, lygiai vienodu ir su jūsų pagalba, visi kartu, aš manau, kad mes turime siekį, kad mūsų organizacija, mūsų sąjunga būtų ta ir tokia, kokią mes įsivaizduojame ir įsivaizdavome ateidami čia – pagarba žmogui, tolerancija, kitos nuomonės gerbimas, kompromisų paieška, klaidų, kurias mes darysime, atleidimas, jeigu mes dėl to gailėsimės“, – teigė išrinktasis partijos vadovas.

„Būkime tiesiog žmonėmis, gerbkime vienas kitą, mylėkime savo artimuosius, mylėkime Lietuvą, mūsų šalį ir einame į priekį“, – pridūrė jis.

S. Skvernelis partijai vadovaus artimiausius trejus metus.

Vadovauti partijai pretendavo ir parlamentaras Vytautas Bakas bei Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.

Jiems atiteko atitinkamai 72 ir 48 balsai.

Pranešus apie ryšius su praeityje teistais verslininkais Žydrūnu Buzu ir Arūnu Pukeliu, šią savaitę, dar iki steigiamojo suvažiavimo, kandidatūrą atsiėmė buvusi „valstietė“ Beata Valungevičienė.

Sveikino ir Palangos meras

Naujos partijos kūrimą sveikino Palangos meras, konservatorius Šarūnas Vaitkus.

„Labai džiaugiuosi, kad ši nauja politinė jėga savo gimtadieniui pasirinko Palangą – didžiausią Lietuvos kurortą, kuriame ilsisi 80 proc. ir daugiau būtent Lietuvos piliečių“, – sveikinimo kalboje sakė kurorto vadovas.

„Aš iš visos širdies jums linkiu ateityje – priimti labai gražius ir visuomenei naudingus sprendimus“, – pridūrė jis.

Jis žurnalistams prieš prasidedant renginiui teigė nesiruošiantis prisijungti prie S. Skvernelio kuriamos partijos.

„Esu kaip miesto meras, kaip vadovas, atėjęs pasveikinti naujos politinės partijos steigimo. Tą darytų kiekvienas aukštą politinę kultūrą turintis žmogus. (...) Aš esu ištikimas Tėvynės sąjungos narys“, – žurnalistams kalbėjo Š. Vaitkus.

„Politika yra tarnystė Lietuvai“

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, atvykęs pasveikinti kuriamos partijos, teigė, kad šiuo metu Lietuva yra suskaldyta, o skirtingos šalies vizijos yra „skaldanti jėga“.

„Šiandien Lietuva yra suskaldyta – ne suskilusi, o suskaldyta. Mes turime daugybę Lietuvų – feisbuke, mes turime Vilnių ir Kauną su moderniais stikliniais pastatais, gamyklų mažesniuose miesteliuose Lietuvą ir tuštėjančią, kaimišką Lietuvą, mes turime startuolių Lietuvą ir bedarbystės Lietuvą, mes turime Lietuvą Lietuvoje ir Lietuvą emigracijoje. Kiek vienas dar turi po savo Lietuvą, po savo Lietuvos viziją ir net ne po vieną, ir tai būtų jokia bėda, atvirkščiai – tai būtų puiku. Problema ta, kad mes nesutariame dėl bendrų vardiklių savo valstybėje, skirtingos Lietuvos vizijos, deja, šiandien yra skaldanti jėga, o turėtų būti atvirkščiai“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

„Vieną kartą turime aiškiai pasakyti – skaldymas nėra politika, skaldymas yra nusikaltimas. Politikai negali tapti katalizatoriais, stiprinančiais susipriešinimą, negalim ieškoti savo rinkėjo kurstant neapykantą, nepasitikėjimą vienas kitu“, – teigė eurokomisaras.

Anot jo, šiandieninė Lietuvos politika „persmelkta elitistinio požiūrio“.

Lietuvos politika persmelkta elitistinio požiūrio (V. Sinkevičius)

Cituodamas Juozą Tumą-Vaižgantą, jis pabrėžė, kad politika yra tarnystė Lietuvai.

„Juozas Tumas-Vaižgantas yra rašęs: „Vyžota, lopyta mano Lietuvėlė, bet mano. Lininiai, arielkininkai, mėšluočiai, dažnai padlecai tie lietuviai, bet – mano broliai“. Politika yra tarnystė Lietuvai, kiekvienam jos gyventojui, o ne tikslinėms grupėms, sociologų sudarytiems rinkėjų portretams ar feisbuko fanams“, – tvirtino V. Sinkevičius.

Jis taip pat akcentavo norintis matyti Lietuvą Europos Silicio slėniu – įvairių industrijų lyderę, taip pat teigė, kad politikai turi padėti verslui bei mažinti socialinę atskirtį.

„Norėčiau, kad Lietuva taptų Europos Silicio slėniu (...) Politikai privalo padėti kuriančiam verslui ne tik karpydami juosteles, bet ir kovodami už šalies verslo interesus ir konkurencingumą. Šalia to Lietuva turi išmokti dalintis – ekonominis augimas valstybėje turi pasiekti ir tuos, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių yra atsidūrę užribiuose, dėl to noriu, kad tie užribiai nebūtų brėžiami ties Vilniaus ar Kauno ribomis, kad žmonės galėtų laisvai rinktis – kur noriai gyventi, o ne išgyventi“, – kalbėjo eurokomisaras.

Prieš renginį žurnalistams jis sakė kol kas nesvarstantis prisijungti prie S. Skvernelio partijos.

„Kalbėti apie bet kokius sprendimus yra labai anksti, pirmiausia turbūt apskritai reikia apsispręsti apie tikslus politikoje ir panašiai, o šiuo metu aš neturiu, tiesą sakant, nei laiko, nei noro blaškytis“, – sakė V. Sinkevičius.

„Prioritetai yra darbas Komisijoje, o po to į galą kadencijos turbūt natūraliai kils diskusijos, mintys kažkokios ir pasižiūrėsim, kokie, galų gale, bus šeimos norai ir sprendimai“, – pridūrė jis.

S. Skvernelis šią savaitę teigė neabejojantis, kad į kadencijos Europos Komisijoje pabaigą V. Sinkevičius prisijungs prie jo kuriamos politinės jėgos.

Seimo pirmininkė: partijos steigimas – svarbus akcentas

Vaizdo įraše, kuris buvo paleistas susirinkusiesiems, partijos steigėjus sveikino ir Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Sveikinu jus steigiant naują politinę partiją. Nors tai nėra retas įvykis Lietuvoje, panašų reiškinį stebime kone kiekvieno politinio ciklo metu, bet kuriuo atveju tai yra svarbus politinio ir visuomeninio gyvenimo akcentas“, – sakė parlamento vadovė.

„Svarbus, nes parodo, kad politinė sistema Lietuvoje yra ir ganėtinai tvari, ir užtektinai stipri, nes liberali demokratija tvirta ir veiksminga tiek, kiek partinė politinė sistema pajėgi atstovauti visam rinkėjų spektrui. Lietuva čia ne išimtis“, – pridūrė ji.

Ji akcentavo, kad svarbu veikti ne per „laikinus darinius“, o vienytis į „stabilias politines jėgas“.

Anot Seimo pirmininkės, atsakingą politiką formuoja vertybės.

„Esu įsitikinusi, kad atsakingą politiką, visų pirma, formuoja aiškiai įvardintos vertybės, ideologijos laikymasis, jai neprieštaraujanti programa ir konkrečiai formuluojamos veiklos kryptis. Tai nėra lengvas kelias, iškart duodantis apčiuopiamų rezultatų, tačiau, vardan valstybės, turime jo laikytis“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Partijai sveikinimus siuntė ir Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, Regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus, Krikščionių sąjungos vadovas Rimantas Jonas Dagys.

Taip pat – valdančiųjų lyderiai: Laisvės partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

The post Suvažiavime Palangoje įsteigta S. Skvernelio vedama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ appeared first on LAIKMETIS.

Tokią Komisijos pasiūlytą naują priemonę dėl Kinijos ekonominio spaudimo Lietuvai pirmadienį jis aptarė su prezidentu Gitanu Nausėda.

„Komisija galėtų reaguoti, jeigu trečiosios šalys naudoja ekonominį šantažą prieš šalis nares – įvertinusi proporcingai galėtų duoti joms atsaką“, –  BNS teigė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys V. Sinkevičius. 

Anot prezidento, šalia Komisijos paskelbto instrumento, skirto kovoti su ekonomine prievarta sprendžiant situaciją dėl Kinijos veiksmų Lietuvos atžvilgiu, svarbus bendras ir operatyvus ES veikimas.

„Privalome numatyti finansinius instrumentus, kurie padėtų šalies verslui susidoroti su apyvartinių lėšų disbalansu. Turime išnaudoti diplomatines priemones kalbantis su Lietuvos eksporto ir investicijų partneriais Senajame žemyne, JAV ir kitose rinkose, taip pat konsultuotis su Europos Komisija“, – pranešime sakė G. Nausėda.

Pasak V. Sinkevičiaus, kol kas Lietuva negali prašyti tokios pagalbos, nes priemonei dar turi pritarti Europos Parlamentas ir ES šalys narės.

„Jeigu kalbant apie Lietuvos situaciją, tai tų kažkokių faktų nėra pakankamai, bet ir pačios priemonės kaip tokios nėra, jai dar turi pritarti Europarlamentas ir šalys narės, o tarp šalių narių yra įvairių pozicijų kalbant apie pačios priemonės įgyvendinimą“, – BNS sakė eurokomisaras.

V. Sinkevičiaus nuomone, tokia Komisijos priemonė galėtų atsirasti geriausiu atveju po pusmečio.    

„Aš manau, kad tai užtruks kurį laiką, bent pusmetį, kalbant apie tarpinstitucinį susitarimą dėl šios priemonės, taip pat daug priklausys nuo Prancūzijos pirmininkavimo, kada ji apsiims šį failą svarstyti“, – sakė V. Sinkevičius. 

Aš manau, kad tai užtruks kurį laiką, bent pusmetį, kalbant apie tarpinstitucinį susitarimą

„Šiuo atveju Komisija savo darbą jau yra atlikusi, dabar viskas priklauso nuo šalių narių ir Europos parlamento“, – pridūrė jis. 

Kinijos komunistų partijos leidinys „Global Times“ praėjusią savaitę pranešė, kad Pekinas gali įvesti ir oficialias ekonomines sankcijas Lietuvai.

Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, šios salos atstovybės atidarymo Vilniuje.

Kinija rudenį jau sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų. Be to, skelbiama, jog Kinija spaudžia užsienio įmones gamyboje nebenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. 

The post V. Sinkevičius: EK reaguotų į Kinijos ekonominį šantažą, jei pritars EP ir ES šalys appeared first on LAIKMETIS.

„Priėmiau ilgai brendusį sprendimą – nutraukiu narystę LVŽS. Visos priežastys nurodytos laiške partijos nariams, kuris per LVŽS elektroninio pašto sistemas greičiausiai jų nebūtų pasiekęs. Todėl skelbiu jį čia“, – įraše „Facebook“ paskyroje teigė politikas.

Iki šiol V. Sinkevičius narystę partijoje buvo sustabdęs, kol dirba Europos Komisijoje.

„Patirtį metą į šiukšlių dėžę“

Dabartinis Europos Komisijos narys, kurį į šias pareigas delegavo būtent „valstiečiai“, į partiją įstojo 2017-aisiais, praėjus metams po Seimo rinkimų. Iki tol jis ėjo ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas.

„2016 metais LVŽS buvo partija, kuri norėjo prisiimti atsakomybę ir visomis išgalėmis įgyvendino visuomenei reikalingus ekonominius, socialinius ar sveikatos apsaugos sistemos pokyčius. Mes įrodėme, kad galime sėkmingai dirbti Lietuvai ir jos žmonėms – per ketverius metus kartu mes padarėme labai daug“, – laiške buvusiems partiečiams rašo eurokomisaras.

Vis dėlto, pasak jo, „valstiečiai“ sukauptą patirtį „meta į šiukšlių dėžę“.

„Partijai nebereikalingi žmonės, kurie savo sunkiu darbu statė jai visuomenės pasitikėjimo kapitalą. Partijai nebereikalingos diskusijos dėl jos ateities. Partija nebenori prisiimti atsakomybės. Partija radikalėja ir priešina“, – teigė jis.

„Parodomosios demokratijos spektakliukas“

Pasak jo, LVŽS praėjusios kadencijos metu reikšmingai pagerino mažiausias pajamas uždirbančių žmonių ir labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimų gyvenimo sąlygas. Ir tą padarė vadovaujant R. Karbauskiui.

„Problema ta, kad tas pats pirmininkas dabar partiją stumia į visiškai kitą kelią. LVŽS tampa “apkasų (barikadų) partija“: ji neina pirmyn, neieško ateities vizijos, ji gyvena praeitimi, kasa apkasus, užsidaro savyje ir maitina bendruomenę konfliktu su aplinkiniu pasauliu“, – teigė V. Sinkevičius.

„Partijos pirmininko rinkimai tai puikiai parodė. Tai buvo parodomosios demokratijos spektakliukas. Partijos nariai dar prisimena, kokias atviras diskusijas viduje turėdavome prieš keletą metų. Dabar skaityti publikacijas, kaip kandidatai į pirmininkus net nediskutuoja apie partijos ateitį ir tiesiog atlieka scenarijuje jiems numatytą rolę yra koktu“, – pridūrė jis.

Politikas sako netikintis, jog visi partijos nariai „galvoja lygiai taip pat kaip rinkimų parodijos režisierius“.

„Žinau, kad partijoje yra daug sąžiningų žmonių, kurie galvoja kitaip ir yra atviri diskusijai. Bet partija ir toliau renkasi ne diskusiją, o demokratijos iliuziją. Ji renkasi negirdėti narių, turinčių kitokią nuomonę. Pastarieji, nematydami ateities partijoje tikriausiai išeis, kiti baimindamiesi dėl savo ateities joje tiesiog tylės“, – dėstė V. Sinkevičius.

Partija nesikeitė

LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis BNS sekmadienį sakė, jog toks buvusio kolegos sprendimas pasitraukti nenustebino.

„Nieko čia toks sprendimas nestebina. Aš iš jūsų sužinojau, bet jūs manęs nė kiek nenustebinote. V. Sinkevičiaus ir „valstiečių“ vertybės yra labai skirtingi dalykai“, – aiškino politikas.

Pasak jo, Europos Komisijos narys buvo vienas iš kelių žmonių, kurie partijos viduje „bandė destabilizuoti situaciją ir vertybes“. Be kita ko, R. Karbauskis atmetė kritiką dėl partijos radikalėjimo.

„Mes nė kiek nepasikeitė. Mes toms pačioms vertybėms atstovaujame kaip ir anksčiau. Vienas dalykas pasikeitė – aplinka. Liberalai bando primesti savo darbotvarkę, kurios nebandė primetinėti 2016–2020 metais, anoje kadencijoje. Jei V. Sinkevičiui atrodo, kad mes radikalėjame, tai man labai juokinga“, – teigė „valstiečių“ lyderis.

Besitraukiantys nariai

Pastaruoju metu partiją paliko Lazdijų ir Pasvalio skyriai. Jie žada jungtis prie ekspremjero Sauliaus Skvernelio buriamos partijos „Vardan Lietuvos“.

Pats eurokomisaras laiške nenurodė, ar ketina jungtis prie šios politinės jėgos. Vėliau BNS jis teigė apie prisijungimą prie S. Skvernelio partijos kol kas neplanuojantis.

V. Sinkevičiaus teigimu, besitraukiantys žmonės „tik įrodė, kad radikalėjimo ir griovimo kelias jiems nepriimtinas“.

„Nepaklusę režisieriaus komandai kasti pykčio ir susipriešinimo apkasus viešai pasmerkiami sakant, kad „valdžia jiems yra tikslas“. Pirmininke, ir Jūs, ir aš puikiai žinome, kad tie žmonės politiką pasirinko norėdami daryti pokyčius, norėdami kurti socialiai teisingesnę ir turtingesnę Lietuvos visuomenę, gerovę Lietuvos šeimoms“, – rašė EK narys.

„Jie pasitraukė, nes norėjo tęsti tai, ką kartu pradėjome, ir tai, ką šiandien išbraukia LVŽS iš savo politinės darbotvrkės. Išeidami iš LVŽS jie pasiliko sau galimybę prisiimti atsakomybę už šitą šalį ir jos žmones. Galimybę, kurios dėl savo retorikos ir veiksmų nebeliko LVŽS. Galimybę ne sėdėti apkasuose bet kurti“, – pridūrė jis.

Politikas teigė nežiūrintis į politiką kaip į mūšio lauką: „Aš nenoriu būti politikas, kaupiantis sau visuomenės palaikymo taškus karingais supriešinimo žodžiais, o ne kasdieniais darbais.“

„Man žmogiškas santykis yra aukščiau už partinius ryšius“, – pridūrė jis.

Nepaisant pasitraukimo, V. Sinkevičius teigia išliekantis atviras buvusiems partiečiams.

The post Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius traukiasi iš „valstiečių“ appeared first on LAIKMETIS.

Trečiadienį išplatintame Pasaulio ekonomikos forumo pranešime teigiama, kad organizacija kasmet atrenka labiausiai savo profesiniais ir visuomeniniais pasiekimais pasižymėjusius pasaulio lyderius iki 40 metų amžiaus.

Iš viso šiemet Jaunųjų pasaulio lyderių sąraše – 112 žmonių.

„Tai nedidelis, bet malonus įvertinimas, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse man turintis ir simbolinę reikšmę. Pasaulio ekonomikos forumo įvertinimas yra ne tiek mano nuopelnas, kiek ženklas, kad per nepriklausomybės metus Lietuva tapo šalimi, kurioje jauniems žmonėms suteiktos visos galimybės augti, tobulėti ir siekti savo tikslų“, – BNS atsiųstame komentare teigė V. Sinkevičius.

Į šį sąrašą anksčiau yra patekęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), Suomijos premjerė Sanna Marin (Sana Marin), buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), „Facebook“ įkūrėjas ir vadovas Markas Zuckerbergas (Markas Zakerbergas), žmogaus teisių aktyvistė Amal Clooney (Amal Kluni).

Sąraše atsidūrę asmenys dalyvaus penkerių metų programoje, kurios metu turės galimybę plėtoti savo idėjas, bendradarbiauti su kitais lyderiais.

The post V. Sinkevičius – Pasaulio ekonomikos forumo jaunųjų pasaulio lyderių sąraše appeared first on LAIKMETIS.