Pirmoji detalė, žinoma, yra tai, kad D. Trumpas žaibiškai pristato savo būsimo kabineto narius, kurių kiekvienas vis labiau sukelia skrandžio rūštį progresyviems „punditams“ ir elektoratui.

Skirtumas, palyginus su 2016 m. – pritrenkiantis. Tuomet D. Trumpas užtruko daugiau nei mėnesį, kol paskyrė savo Gynybos ir Užsienio reikalų sekretorius. Su abiem, beje, prezidento vizijos stipriai išsiskyrė ir jie buvo priversti palikti savo postus nebaigę kadencijos.

Apskritai, D. Trumpo kadrų problemos pirmąją kadenciją buvo akivaizdžios (kai kurias svarbias pareigas – iš reikalo – teko perleisti net žentui J. Kushneriui) ir iš esmės neleido įgyvendinti daugelio sumanymų.

Dabar kandidatai į šias pareigas (Peter Hegseth ir Marco Rubio) pasiūlyti per mažiau nei savaitę ir abu demonstruoja didžiulę ištikimybė D. Trumpui. Tai rodo, kad per pastaruosius ketverius metus MAGA judėjimas atliko įspūdingą kadrų reformą – kai kuriuos „atversdamas“ iš senosios respublikonų gvardijos (Rubio), o kitus užsiaugindamas de novo.

Skirtumas, palyginus su 2016 m. – pritrenkiantis.

Ar tai reiškia, kad dabar D. Trumpas buldozeriu prastums visus savo rinkiminius pažadus? Štai čia svarbi antroji detalė – naujasis Senato pirmininkas Johnas Thune‘as. Šis politikas yra senas Vašingtono „pelkės“ gyventojas ir D. Trumpo labai nemėgstamo buvusio Senato pirmininko respublikono Mitcho McConnelo dešinioji ranka. Prieš Thune‘ą atvirai pasisakė tokie MAGA šulai kaip Elonas Muskas ir Robertas F. Kennedis.

Ir vienok? Vienok ištikimi LRT žiūrovai ramiau miegotų, jei žinotų, kad prezidentinėse valstybėse įstatymų leidėjai yra itin nepriklausomi nuo savo partijos lyderių. „Galingiausias pasaulio žmogus“, JAV prezidentas, norėdamas paskirti savo žmogų į atsakingas pareigas arba įgyvendinti reikšmingesnę reformą, negali būti tikras, kad jį palaikys net jo partijos kongresmenai! Taigi normaliomis sąlygomis D. Trumpo buldozeris būtų panašesnis į sniego kastuvą.

Šį sykį užtikrintas D. Trumpo laimėjimas, didžiule politine gyventojų poliarizacija ir konfrontacinė demokratų (išskyrus prezidentą J. Bideną) reakcija į rinkimų rezultatus leidžia manyti, kad MAGA respublikonai bus žymiai labiau disciplinuoti. Trumpui to ypač reikės siekiant Senate išvengti demokratų „filibusterio“ strategijos ir greitai patvirtinti jo kabineto narius.

Būtent dėl to J. Thune‘o paskyrimas yra tokia svarbi detalė. Nepaisant E. Musko ir RFK raginimų Senatas savo lyderiu išsirinko „pelkės gyventoją“. Ir nors Thune‘as pastaraisiais mėnesiais visaip stengėsi užtušuoti savo ankstesnius nesutarimus su D. Trumpu, jo išrinkimas turėtų kilstelėti skrandžio rūgšties lygį D. Trumpo šalininkams.

Kita vertus, balsavimas Senate buvo slaptas. Nežinia ar senatoriai liks tokie nepriklausomi, kai bus balsuojama viešai. Taip pat netrukus pamatysime ar J. Thune‘as tikrai atsivertė į MAGA tikėjimą ar tik užsiima politine akrobatika. Nuo atsakymo į šiuos klausimus priklausys labai daug antrosios D. Trumpo kadencijos turinio.

The post Dr. Vincentas Vobolevičius. D. Trumpo buldozeris, ar..? appeared first on LAIKMETIS.

Prasidedant savaitgaliui buvo trumpai prisiminta Šiluvos deklaracija, kuri yra svarbi ne tik krikščioniui, primindama fundamentalius žmogaus prigimties principus, bet ir kiekvienam doram visuomenės piliečiui, norinčiam likti tvirtam šio meto audrose. „Žmonijos patirtis rodo, kad vien tik įstatymų nepakanka sukurti geresnei visuomenei, jeigu jos nariai nepuoselėja dorybių ir vidinių moralinių nuostatų“.

Ši deklaracija primena būtinybę gerbti pamatinius asmens ir visuomenės gėrius – žmogaus gyvybę nuo jo prasidėjimo iki natūralios mirties; vyro ir moters prigimtinį skirtingumą bei lygiavertiškumą; prigimtinę šeimą ir tėvų teisę pagal savo dorovinius principus auklėti savo vaikus; sąžinės, religijos ir žodžio laisvę. „Tik išsaugodami šias prigimtinio gėrius galime išlikti ir klestėti.“ Valstybės įstatymai turėtų atitikti tiesą apie žmogaus prigimtį, ją saugoti, o ne keisti. O mes visi turime pareigą saugoti prigimtines žmogaus teises, puoselėti dorovę ir bendrąjį̨ gėrį̨ dėl asmens laimės, visuomenės laisvės ir Tautos ateities.

Prof. dr. Alvydas Jokubaitis (VU TSPMI) kalbėdamas apie tai, „Kaip (ne)sugriauti Lietuvos?“, kvietė į viską pažvelgti ne fragmentuotai, lyg iš atskirų istorinių momentų, o filosofiniu žvilgsniu – pamatyti visumą, kiek tai yra įmanoma. Istorija yra praeitis. Jos nepakeisi. Tačiau galima kurti ateitį. Profesorius kalbėjo apie inteligentiją kaip visuomenės sluoksnį, gyvenimo tikslą bei misiją. Žmogaus ugdymas yra kompleksinis vyksmas, apimantis ne tik protinį išsilavinimą, bet ir dvasinį augimą.

Inteligento niekada nepakeis guglas ar koks nors dirbtinis intelektas, jam pasaulio pažinimas nesusiveda tik į techniką ar metodus, kultūra nėra tik mokslas, formacija, informacijos sukaupimas ir jos perdavimas. Inteligentas supranta, kad davimas yra svarbiau negu gavimas ir pinigų uždirbimas, o noras bet kokia kaina išlikti, veikiau sunaikina negu gelbėja. Kartais atsisakant savęs galima išgelbėti kitus. Šiandien tokių inteligentų, krikščionių inteligentų maža, visuomenei jie tampa nepatrauklūs.

Lietuvą sugriauti visai nesudėtinga, bet, kita vertus, ir labai sudėtinga, nes ji laikosi piliečių mintyse, jausmuose. Šiandien patriotizmas paverčiamas pajuokos objektu vien todėl, kad ištikimybė suvokiama kaip atgyvenęs dalykas.

Lietuvą sugriauti visai nesudėtinga, bet, kita vertus, ir labai sudėtinga, nes ji laikosi piliečių mintyse, jausmuose.

Mokytojai, gydytojai, inžinieriai, ūkininkai iš viešosios nuomonės, portalų, televizijos, girdi madingas moralines ir politines idėjas, pradeda jomis patys gyventi, galiausiai atsiduria ten, kur net nenorėjo būti.

Jeigu seniau, tautinio atgimimo laikais, inteligentai būdavo priekyje, dabar juos keičia viešoji nuomonė, kuri veikia kaip ekonominė ir politinė institucija. Dabar ji bando formuoti tam tikras moralės normas. Inteligento misija buvo nugalėti gyvulišką egoizmą. Šiandien vis labiau lieka tik asmens interesai ir pasirinkimai, racionalus egoizmas (nors dabar jau neaišku, ar jis kartais netapo iracionaliu).

Jeigu leistumėme krikščioniškoms bendruomenėms ramiai veikti, pamatytumėm gražių to vaisių.

Niekas neturi geresnio recepto Lietuvai išsaugoti kaip krikščionys inteligentai. Inteligentas supranta, koks pažeidžiamas ir silpnas yra, o tai suprantant galima kovoti su visu tuo.

Taip pat profesorius kalbėjo ir apie modernybės iššūkius Lietuvos valstybei.

Savaitgalio metu lektorius dr. Vincentas Vobolevičius (ISM) kalbėdamas tema „Lietuva po rinkimų: kodėl ir vėl bus taip pat?“, supažindino seminaro dalyvius su Condorcet paradokso ir Arrow teoremos implikacija, teigiančia jog rinkėjų valios išraiška balsavimo keliu dažnai yra matematiškai neįmanoma, o demokratija visuomet yra "valdoma". Toliau dalyviai su pranešėju pritaikė Selektorato teoriją, siekdami išsiaiškinti kelius link geresnio rinkėjų interesų atstovavimo Lietuvos politikoje.

Apžvelgus modelius kalbėta ir apie kiekvieno iš mūsų veikimą savo aplinkoje, visuomenėje, profesinėje srityje ir kt. Kaip svarbu savo profesinį pašaukimą vykdyti tinkamai, atsakingai. Dr. V. Vobolevičius taip pat pristatė ir du tyrimus apie tikėjimą šeimoje ir iš kartos į kartą perduodamas krikščioniškas vertybes, kurie be kita ko atskleidė ir jaunosios kartos dorybių ir vidinių moralinių nuostatų formavimui svarbius kertinius momentus. Tyrimo rezultatai rodo, kad tėvų tikėjimo ir jų viešo gyvenimo dermė, ypač tėvų dėl religinių įsitikinimų padaryti pasiaukojimai, patogumo, socialinio statuso ar draugų praradimai reikšmingai padidina tikimybę, kad vaikai perims tėvų religinius įsitikinimus. 

Apie nūdienos Lietuvos katalikų aktualijas ir kontraversijas kalbėjo dr. Lina Šulcienė (VDU KTF). Kalbėdama apie žmogų kaip Imago Dei, ji kėlė klausimą, ką tai reiškia būti Dievo paveikslu? Kurti žmogų pagal Dievo paveikslą reiškia kurti jį laisvą. Tačiau, ką reiškia būti kūriniu? Kas yra laisvė, tikroji laisvė? Dr. L. Šulcienė atkreipė jaunimo dėmesį į tai, kaip svarbu žvelgti giliau, ieškoti atsakymų apmąstant dalykus iš esmės: kas yra materija, o kas – forma, kas yra prigimtinės didžiadvasiškumo ir nuolankumo dorybės ir koks jų santykis su antgamtine Vilties dorybe.

Taip pat jaunimas susitikimo su Kauno vyskupu Sauliumi Bužausku, kuris trumpos ekskursijos Kauno arkivyskupijoje metu papasakojo šio pastato, žymių žmonių istorijas, priminė apie šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II bei popiežiaus Pranciškaus apsilankymus Lietuvoje, Kaune ir pačioje kurijoje, taip pat papasakojo, kaip atrodo vyskupo darbotvarkė.

Laisvalaikiu jaunimas ne tik šnekučiavosi, bet ir žaidė įvairius telkiančius, intelektualinį bei kūrybinį mąstymą skatinančius žaidimus, prisiminė bei dainavo lietuvių liaudies dainas, šoko tautinius šokius.

Pasisėmę išminties bei vienas kito palaikymo, įkvėpti ir degančiomis širdimis jaunuoliai leidžiasi eiti ir veikti savo aplinkoje, bendruomenėse, organizacijoje, studijose ir t.t.

Jaunimo rudens akademinio savaitgalio globėjas J. E. Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, bendraorganizatoriai Ateitininkų federacija, Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga, Laisvos visuomenės institutas.

The post Kaune įvyko jaunimo akademinis rudens studijų savaitgalis „Kaip (ne)sugriauti Lietuvos?“ appeared first on LAIKMETIS.

Žada drausti LGBT ideologijos propagandą

Rinkimuose dalyvaujančių partijų programose reiškiamas susirūpinimas dėl genderizmo ideologijos propagandos sklaidos Lietuvoje. Ją stabdyti siūlo Nacionalinis susivienijimas ir Taikos koalicija.

Tautos ir teisingumo sąjunga sieks, kad visose švietimo įstaigose LGBT ideologijos, genderizmo ir translytiškumo propaganda vykdančios organizacijos uždraustos. Panašią idėją skleidžia ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, kuri žada neleisti Lietuvos mokyklose propaguoti gender ideologijos.

Štai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į Seimą Kuršo apygardoje Dovilas Petkus savo reklaminėje medžiagoje eina dar toliau - siūlo kriminalizuoti LGBT propagandą ugdymo įstaigose.

„Lietuvoje 73 proc. nepritariant vienalyčių partnerysčių įteisinimui, 89 proc. nepalaikant vaikų seksualizavimo gyvenimo įgūdžių pamokose, reikia uždrausti LGBT propagandą ir Lietuvoje.

Dabar galiojantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos įstatymas yra neveiksnus. LGBT propagandistai Lietuvoje braunasi į mokyklas, nacionalinę televizija ir lieka nenubausti. Nepilnamečių apsaugos įstatymą būtina tobulinti arba priimti naujus teisės aktus, kurie aiškiai apribotų LGBT aktyvistų veiklą.

Gėjų paradams ir genderistinių programų ruošimui dabar taškomos lėšos turi atitekti jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus. Tai - dauguma šeimų ir tris ketvirčiai Lietuvos, kurie LGBT politikai nepritaria ir nenori, kad toks smegenų plovimas būtų toliau finansuojamas iš jų mokesčių mokėtojų kišenės“, - įsitikinęs „valstietis“.

Siūlo Sakartvelo pavyzdį

Taip pat socialiniame tinkle „Facebook“ Seimo nariui Tomui Vytautui Raskevičiui pasipiktinus prieš LGBT organizacijas bei jų veiklą nukreiptais naujais įstatymais Sakartvele, valstiečių kandidatas į Seimą D. Petkus pareiškė turintis kitokią nuomonę.

„Iš gruzinų turėtume pasimokyti, o ne juos peikti. Priimdami anti - LGBT įstatymų paketą gruzinai realiai užkirto kelią manipuliacijoms, kuriomis bandoma įtikinti, kad šeima gali būti ne tik vyras ir moteris, bet ir du vyrai / moterys, 72 lytys, drag quuenai ir t.t. ir etc.

LGBT propaganda taip pat ten bus uždrausta. Visa tai - istoriniai pasiekimai šiai senai krikščioniškai tautai, kurie vis dar nėra pametę prigimtinės šeimos sampratos“, - priešingą nuomonę T. V. Raskevičiui dėstė D. Petkus.

Valstiečių gretose į Seimą mėginantis kandidatuoti politologas gyrė ir vadinamąjį Sakartvelo „užsienio agentų įstatymą“.

„Laisvės partijai atstovaujantis Seimo narys pasipiktino, kad nepaisant Gabrieliaus Landsbergio gąsdinimų ir tarpvalstybinius santykius griaunančių vizitų, gruzinai ryžosi priimti užsienio agentų įstatymą, kuris aiškiai parodys, kas, iš ko ir kiek pinigų gauna savo politinei veiklai finansuoti.

Net neabejoju, kad tai - puikus įstatymas, leidžiantis identifikuoti institutų, fondų ir organizacijų rėmėjus bei jų tikruosius politinius užsakovus.

Kodėl ponui Seimo nariui ir jo ideologiniam / verslo rateliui panašios iniciatyvos kliūva? Ogi tektų patiems prisiduoti, kurio Sorošo ar kito panašaus fondo išlaikytiniai jie yra. Neduokdie, dar ir koks išsamus auditas ateitų.. Tad geriau pirmam pradėti rėkti, kad kažkieno kepurė dega!“, - teigė D. Petkus.

Suaugusių temos – ne vaikams

„Laikmetis.lt“ kalbinti politinio gyvenimo ekspertai pabrėžia, kad su lytiškumu susijusios temos ugdymo įstaigose turėtų būti gvildenamos atsargiai.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto, Ekonomikos ir politikos programos vadovas doc. dr. Vincentas Vobolevičius mano, kad kriminalizuoti kalbą, net jei ji laikoma propaganda, yra netikslinga.

„Žodžio laisvė yra esminė demokratijos sąlyga ir ji šiuo metu ir taip gyvena ne pačius geriausius laikus. Todėl siūlymas kriminalizuoti LGBT kalbą atspindi santykinę jos nepalaikančių politikų galią šiuo momentu. Ateityje, jei tos pusės galia sumažėtų, jų sukurtas precedentas leistų kriminalizuoti, pavyzdžiui, krikščioniškų vertybių ‚propagandą‘, kaip neapykantos kalbą.“

„Dėl to tikslingiau būtų užtikrinti kalbos laisvę lytiškumo srityje. Nežinau ar tai galima padaryti įstatymo lygmeniu, bet yra ir kitų kelių, pavyzdžiui, tai ką siekia daryti Krikščionių darbuotojų profsąjunga“, - tęsė V. Vobolevičius.

„Vienintelis ribojimas galėtų būti susijęs su vaiku amžiumi, bet jis turėtų būti taikomas ne vien LGBT kalbai, tačiau bet kokiam su lytiškumu susijusiam kalbėjimui, jei galima parodyti, kad iki tam tikro amžiaus toks kalbėjimas yra pernelyg ankstyvas, neaktualus ar kontraproduktyvus vaikų ugdymui,“ – mano pašnekovas.

Tuo tarpu, VU KF Politikos komunikacijos centro vadovas Linas Kontrimas teigia, kad jau kuris laikas stebime tikėtina nemenku amoralumu atsiduodančią situaciją, kai suaugusiųjų gyvenimo temą mėginama išlaikyti gyvybinga prisidengiant mokykla ir vaikais.

„Sąžiningi pedagogai ir psichologai galėtų tiksliau pasakyti, kokios temos ir kurio amžiaus tarpsnio vaikams yra svarbios. Dalykai, kurių nesugeba išmintingai išspręsti suaugę, nesugeba brandžiai pateikti politikai, visiškai neturėtų būti brukami į mokyklas.

Deja, gyvename beprotiškame laike, kur kiekvienas, net ir neaiškus veikėjas, gali daugelį versti domėtis temomis, aktualiomis tik nedideliam procentui visuomenės, o tuo metu tikrosios bėdos lieka užribyje. Ir, patikėkite, nuo to nei pakantumo, nei teisingumo visuomenėje negausėja,“ – įsitikinęs L. Kontrimas.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 d.

The post Valstiečių kandidatas į Seimą žada kriminalizuoti LGBT propagandą mokyklose appeared first on LAIKMETIS.

The post Dr. Vincentas Vobolevičius. Politinės krizės priežastys appeared first on LAIKMETIS.

Pradžia: vasario 17 d., 18.30 val.

Trukmė ir vieta: 4 susitikimai (po dvi akademines valandas). Paskaitų ciklas vyks 2023 vasario 17, 24 bei kovo 3, 10 d. (penktadieniais) 18.30 – 20.00 val. nuotoliniu būdu.

Dalyvio įnašas: 48 €

Registracija.

Aprašymas

Paskaitų metu pažvelgsime į politiką pro racionalaus pasirinkimo paradigmos prizmę.  Pradėsime griaudami mitus apie žmogaus racionalumą ir sieksime paliaubų tarp homo-oeconomicus ir tikrovės.

Susipažinsime su takoskyra tarp bendrojo gėrio ir viešųjų gėrių.

Atsakysime į klausimą, kodėl apskritai mums yra reikalinga politika – ar ji duoda kažką ko negalime patys susikurti ar įsigyti rinkoje?

Nuodugniai susipažinsime su rinkimais ir jų paradoksais, pakeisiančiais (tikiuosi) požiūrį į demokratiją ir piliečių atstovavimą. 

Sužinosime pagrindinius „darbotvarkės sudarymo“ arba kitaip – „demokratijos valdymo“ įrankius. 

Klausime, kiek aptariami politikos modeliai kuria viešųjų gėrių, ir kiek jiems svarbi bendrojo gėrio sąvoka.

Paskaitų ciklas skirtas visiems, kas domisi politika ir jaučia, jog „virtuvinės išminties“ nepakanka norint paaiškinti nerimą keliančio politinio susiskaldymo, radikalizmo, nusivylimo demokratija ir pan. priežastis.

Paskaitose dalyvauti klausytojai gali nepriklausomai nuo jų veiklos ar išsilavinimo srities.

Daugiau.

The post Doc. dr. Vincentas Vobolevičius paskaitų cikle „Žmogus ir politika: kaip (ne)veikia demokratija?" appeared first on LAIKMETIS.

Lietuva atgavo Nepriklausomybę šiai takoskyrai Vakaruose jau tirpstant, be to, po posovietiniame kontekste. Dėl to mūsuose įsigalėjo modifikuota jos versija – tarp tų, kurie į permainas žiūrėjo įtariai, ir tų, kurie norėjo jas spartinti. Įvairūs komentatoriai šią takoskyrą primityvokai aiškina išsilavinimo ir gebėjimo prisitaikyti greitai kintančiame pasaulyje skirtumais. Tačiau gali būti, kad šuo pakastas giliau.

Kaip savo tyrimais įtikinamai demonstruoja socialinės psichologijos profesorius Jonathanas Haidtas, žmonės iš prigimties skiriasi tam tikromis psichologinėmis charakteristikomis. Viena iš jų – atvirumas permainoms ir naujumo troškimas. Jei kai kuriems naujos patirtys – nauji restoranai, nauji kaimynai, naujos socialinės normos – sukelia gerus jausmus, kitus tie patys dalykai tiesiog purto. Ir joks švietimas čia nepadės. Bandymas perauklėti žmogų nuo aversijos į naujumą tebus pinigų metimas į balą arba į auklėjimu užsiimančių NVO biudžetus.

Toks požiūris – kad konservatyviuosius gyventojus motyvuoja kažkas daugiau nei baimė ir religija, kaip pasakė buvęs JAV prezidentas Barackas Obama – neatrodo laužtas iš piršto. Štai Vakarų Europoje su visa jos ekonomine gerove ir bedieviais gyventojais nuolat matome reikšmingą gyventojų dalį, protestuojančią dėl migrantų, privalomų skiepų, šeimos teisinio statuso keitimo ir kitų naujovių. Lietuvoje Didžiojo šeimos gynimo maršo dalyviai taip pat neatrodė nei skurdžiai, nei religiniai fanatikai.

Taigi posovietinėje Lietuvoje susiformavusi takoskyra buvo ne(vien) tarp laimėtojų ir „lūzerių“, o tarp naujovių trokštančių ir pastovumą saugančių piliečių. Pastaruoju metu matomas konfliktas dėl vertybinių, moralinių klausimų rodo tą pačią giluminę takoskyrą, tik su naujais ginčo objektais. O tai svarbiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Pastaruoju metu matomas konfliktas dėl vertybinių, moralinių klausimų rodo tą pačią giluminę takoskyrą, tik su naujais ginčo objektais.

Jei konfliktas verda tarp laimėtojų ir pralaimėtojų, mes galime įsivaizduoti gyveną sekuliarizacijos ir modernizacijos pasaulyje. Reikia šiek tiek laiko, švietimo, ekonomikos augimo, galbūt pajamų perskirstymo, ir „lūzerių“ neliks. Visuomenė taps atvira, o politikai džiaugsis gyventojų pasitikėjimu. Nežinau, kaip jums, tačiau man tokia vizija atrodo kaip beviltiška utopija.

Jei žmonės skiriasi savo giluminiu nusistatymu naujovių atžvilgiu, kurio negalima išmušti bizūnais ir obuoliais, mes privalome suskubti mokytis kalbėtis. Socialiniai konservatoriai turi būti įtraukiami į politinį forumą, o jų pageidavimas lėtinti ir riboti globalizacijos ir seksualinės revoliucijos siautimą – net ir vietomis prieštaraujant „Briuselio linijai“ – nelaikomas antisisteminiu. Suprantu, kad gyvename globaliame pasaulyje ir permainos – kartais reikšmingos – yra neišvengiamos. Tačiau taip pat neišvengiamas yra ir atoveiksmis. Jei jo neįsisteminsime, akmenys į Seimo langus lėks vis dažniau (o didysis Rytų kaimynas vis džiugiau trins iš pasitenkinimo rankas).

Kol kas pastangų kalbėtis maža. Turiu omeny ne tiek Seimo vadovų atsisakymą susitikti su rugpjūčio 10 d. mitingo dalyviais. Abejoju, ar toks susitikimas būtų pakeitęs tos dienos vakaro įvykius – greičiausiai ne. Turiu omeny protu nesuvokiamą marginalizavimą intelektualiai brandžių, valstybei lojalių, kalbėtis norinčių organizacijų – Laisvos visuomenės instituto, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos ir kt. – pasitelkiant fake news „tyrimus“, ad hominem antpuolius ir kitus propagandinius įrankius. Išeina taip – nukerti kalbėti galinčią galvą ir šauki, kad neturi su kuo kalbėtis?

Galbūt mūsų valstybės bien pensant – „teisingai mąstantys“ mano gyvenantys sekuliarizacijos išsipildymo laiku ir dėl to nesivargina kalbėtis su istorijos „lūzeriais“. Tačiau tokia puikybė gali turėti labai nemalonių pasekmių, net jei ji nebūtų laikoma nuodėme.

The post Dr. Vincentas Vobolevičius. Laimėtojai prieš „lūzerius“. Ar tikrai? appeared first on LAIKMETIS.

„Prezidentas pabrėžė, jog ypač nukentėjo mūsų švietimo sistema ir mūsų vaikai, cituoju: „nuotolinis mokymas tai uždarymas vienutėje“. Vaikų socialinis gyvenimas ir jų išsilavinimas yra tylioji pandemijos žalos pusė.

Per pandemija taip pat labai nukentėjo ir neįgalieji, kurie palikti visiškai izoliacijai, jaučiasi atstumti. Kaip pabrėžė Prezidentas požiūris į neįgaliuosius, jų integravimą į visuomenę yra lakmuso popierėlis, kuris leidžia nuspręsti civilizuotoje šalyje gyvename ar visgi – ne.

Taip pat bene didžiausia pandemijos metu daryta klaida Prezidentas įvardijo kultūros įstaigų uždarymą,“ – vardino pranešimo akcentus D. Petkus.

Pasak V. Vobolevičiaus Prezidento metiniame pranešime, be pandemijos tematikos, skambėjo nuo jo kadencijos pradžios girdimos temos: šeima, solidarumas, gerovės valstybė, gera valdysena, geri santykiai su kaimynais, ypač Lenkija, parama laisvės siekiui Rytuose.

„Toks temų tęstinumas yra suprantamas: metinis pranešimas leidžia valstybės vadovui politinėje darbotvarkėje įtvirtinti kertinius savo politinės vizijos aspektus, o šie koreliuoja su prezidentinės rinkimų kampanijos pažadais. Be darbotvarkės įtvirtinimo, metinis pranešimas leidžia Prezidentui pranešti ką jam pavyko nuveikti, siekiant įtvirtinti savo politinę viziją.

Tai G. Nausėda šiandien darė kelis kartus: kalbėdamas apie savo nuopelnus derantis ES Vadovų taryboje (taip atsakydamas valdantiesiems, kurie siūlo į VT deleguoti premjerę), NDP didinimą, Sveikatos ekspertų tarybą, vienkartines išmokas šeimoms pandemijos metu, eilės neskaidrių įstatymų vetavimą,“ – svarstė V. Vobolevičius.

„Prezidentas nesitraukia nuo 2019 metų termino „Gerovės valstybė“, bet akcentuoja, kad pastaraisiais metais pandemija sudarė sąlygas turtingiausiems dar labiau lobti ir politikai tos problemos neišsprendė, dėl socialinės atskirties auga ir mūsų susvetimėjimas, taip pat reikia pabrėžti, kad šis laikas parodė, kas yra atsakingas verslas, kai vieni vos išgyveno, o kiti pirko prabangius sportinius automobilius už valstybės paramą,“ – atkreipė dėmesį D. Petkus.

Abu kalbinti pašnekovai pabrėžė G. Nausėdos raginimus praplėsti piliečių galias. D. Petkus pastebėjo Prezidento siekį, kad visuomenės sugyvenimo įstatymai turėtų būti sprendžiami referendumais, be to, jis apskritai kritikavo valdančiųjų norą siaurinti referendumų galimybes ir pabrėžė, jog mums reikėtų jų daugiau.

„Šiemet į akis ypač krito Prezidento parama piliečių teisei dalyvauti valstybės valdyme referendumo keliu. Kartu su kritika politikams, bijantiems kitaip galvojančių žmonių balso, ir pažadu neleisti tos pačios lyties bendro gyvenimo reguliavimui „išplauti" Konstitucijos 38 straipsnio, Prezidento pareiškimas rodo, kad nepaisant panašumo į valdančiuosius daugeliu technokratinių aspektų (paskiepyti iki 70 proc. gyventojų, diegti išmaniąsias technologijas mokyklose, ir kt.) Prezidento politinė vizija fundamentaliai skiriasi nuo TS - LP - LRLS linijos. Toks takoskyros išryškinimas tarp dviejų dešiniųjų galios centrų (valdančiųjų ir Prezidento) pranašauja įtemptus, bet įdomius politinius metus,“ – mano V. Vobolevičius.

Konstitucija skiria ypatingą Prezidento vaidmenį užsienio politikoje ir kašto apsaugoje. D. Petkus pastebėjo, kad pranešime buvo išskirtas galimas JAV pajėgų dislokavimas Lietuvoje. „Tai gana unikalu, kadangi anksčiau buvo pabrėžiamas NATO pajėgų dislokavimas, dabar turim nuolatines Vokietijos pajėgas Lietuvoje, tačiau Prezidentas labai konkrečiai įvardino JAV karinį dalyvavimą mūsų šalies gynimo strategijoje. Taip pat pabrėžta, jog Lietuva daugiausiai turi remtis Lenkijos ir Baltijos šalių bendryste bei toliau kryptingai veikti kaip Rytų partnerystės lyderiams, nes šiuo klausimu, anot prezidento, mes esame įdomus ir kitoms Europos šalims, kadangi geriausiai pažįstame tokias šalis kaip Ukraina arba Gruzija,“ – teigė politologas.

Jis pažymėjo, kad iškart pasigirdo valdančiųjų ir jiems palankių politologų reakcijų, esą Prezidentas kalba populistiškai, pernelyg save stato į Tautos atstovo vaidmenį, lyg Seimas neatstovautų žmonių. „Tačiau tokia kritika metiniam pranešimui atrodo mažų mažiausiai keistai, nes situacija šiandien būtent tokia, kad kaip parodė Prezidento inicijuotos apklausos, valdančiųjų užmojai su Tautos nuomone prasilenkia absoliučiai, šiandien išties galime konstatuoti, kad valdantieji daugumos nuomonės tikrai neatstovauja, tad G. Nausėdos pozicija yra logiška ir teisinga,“ – įsitikinęs D. Petkus.

V. Vobolevičius priminė, kad metinis pranešimas Prezidentui suteikia galimybę kritikuoti arba girti politikus - priklausomai nuo jų indėlio į valstybės vadovo vizijos įgyvendinimą. „Šis aspektas labai domina apžvalgininkus, nes jis galimai atspindi politinių jėgų konsteliacijos pokyčius artimiausiais metais. Suprantama, kad valdantieji sulaukia daugiau dėmesio - taigi ir kritikos - pranešimų metu. Todėl neverta skaičiuoti ir lyginti kritinių Prezidento pastabų tekusių pozicijai ir opozicijai skaičiaus (nors pastarajai šiemet kliuvo žymiai mažiau). Svarbesnis yra kritikos turinys ir kontekstas,“ – mano politologas.

The post Politologai teigia, kad Prezidento politinė vizija smarkiai skiriasi nuo valdančiųjų appeared first on LAIKMETIS.