M. K. Čiurlionio vardo ir kūrybos paveldo įprasminimo ir sklaidos komisijai pirmininkavusi Vyriusybės vadovė žurnalistams tvirtino, jog vis dar ieškoma optimalaus sprendimo kaip įgyvendinti pastarąją idėją, nors ji nesusilaukė „daug entuziastų“.

„Tai yra idėja, kuri tikrai nėra padėta į stalčių, yra įvairių turbūt būdų, kaip galima tą idėją įgyvendinti. Yra sudėtingų labai būdų, kurie reikalautų kažkokio didelio galbūt pokyčio įvairiose informacinėse sistemose (...), bet yra ir kitų idėjų kaip galima būtų šitą mintį įgyvendinti, kad žmonės atvykę į Lietuvą pamatytų Čiurlionio vardą, Čiurlionio atvaizdą,“ – žurnalistams sakė premjerė.

I. Šimonytė renginio metu kvietė M. K. Čiurlionį švęsti kaip lietuviškąjį genijų ir modernios pradžios šalyje simbolį, akcentavo svarbą garsinti jo vardą ne tik Lietuvoje, bet ir svetur.

„Neteisinga, kad dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių Čiurlionis buvo ilgam išnykęs iš Europos meninio gyvenimo žemėlapių ir tvirtai neįaugo į Vakarų kultūros istoriją. Todėl kiti ir visi vėlesni metai ne tik proga, bet ir pareiga atskleisti jo genialumą, unikalumą ir jo kūrybos reikšmę Lietuvai ir pasauliui,“ – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Anot premjerės, parengta programa ne tik leis „atrasti Čiurlionio pasaulius“, bet ir kvies juose atrasti save.

„Mes galvojome ir mąstėme kaip iš tikrųjų turėtų Čiurlionio programa atrodyti, kaip jis ją norėtų turėti ir pagalvojom, kad sukursim matricą pagal sonatos formą,“ – kalbėjo įprasminimo ir sklaidos komisijos pirmininkės pavaduotoja Gabrielė Žaidytė.

„Renginių ir idėjų diapazonas yra labai daugiasluoksnis ir platus: nuo gėlės – šiuo metu kuriamas bijūnas Čiurlioniui – iki kosmoso. Labai tikimės, kad Čiurlionio gimimo dieną kitais metais Čiurlionio muzika skambės iš kosminės stoties,“ – sakė ji.

Iš viso Vyriausybės patvirtintame M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu 2024–2026 metais plane numatytos 129 veiklos, kurias įgyvendina apie 70 programos bendraautorių, jos vyks daugiau kaip dešimtyje Lietuvos miestų, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Japonijoje, kitose valstybėse.

M. K. Čiurlionio metų programą sudaro įamžinimo ir atminties projektai, įvairūs menininkui dedikuoti renginiai, parodos, koncertai, edukaciniai sumanymai, knygų leidybos ir mokslo projektai, bendruomenių bei regionų iniciatyvos.

Lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Senojoje Varėnoje. Jis mirė 1911-ųjų balandžio 10-ąją netoli Varšuvos, palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.

M. K. Čiurlionis laikomas žinomiausiu šalies menininku, sukūrusiu eilę tapybos, grafikos kūrinių. Jo muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams.

The post I. Šimonytė neapleidžia idėjos M. K. Čiurlionio garbei pervadinti Vilniaus oro uostą appeared first on LAIKMETIS.

„Oro uostai Lietuvoje privalo būti konkurencingi. Vilnius rizikuoja tapti nekonkurencingu oro uostu ir nėra nieko, kas užpildytų šią spragą, nes niekas kitas neturi papildomų pajėgumų“, – interviu LRT portalui trečiadienį sakė E. Wilsonas. 

„Mes tikimės, kad Lietuvos oro uostai išlaikys konkurencingumą ne tik „Ryanair“, bet ir kitoms oro linijoms, kad jie sumažins savo įkainius ir išlaikys konkurencingumą kitų Europos oro uostų atžvilgiu“, – kalbėjo „Ryanair“ vadovas. 

Jo teigimu, Kauno oro uostas yra „labai konkurencingas“, tuo metu Vilniaus oro uostui reikia labiau stengtis plėsti infrastruktūrą, „kuri būtų efektyvi keleiviams ir pritrauktų oro linijų bendroves, turinčias laisvų pajėgumų“.

„Jei Lietuvos oro uostai užtikrins žemas kainas (oro linijoms), manau, jų laukia labai šviesi ateitis. Jei Lietuvos oro uostai ir toliau didins mokesčius, tuomet, žinote, aš nematau jokių priežasčių, kodėl turėtume toliau čia investuoti, jei negalime skirti papildomų orlaivių“, – kalbėjo E. Wilsonas. 

Pernai vasarį Airijos ir Vengrijos oro bendrovės „Ryanair“ ir „Wizz Air“ teismui buvo apskundusios nuo 2023-ųjų padidintas rinkliavas Vilniaus oro uoste, tačiau šiemet kovo pabaigoje Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai bendrovių skundus atmetė. 

Antradienį „Ryanair“ Kauno oro uoste antradienį oficialiai atidarė antrąjį orlaivių remonto ir techninės priežiūros pastatą su dviem angarais, į kurį investavo 20 mln. eurų.

The post „Ryanair“ vadovas: Vilniaus oro uostas rizikuoja tapti nekonkurencingu appeared first on LAIKMETIS.

Pasak Lietuvos oro uostų atstovo Tado Vasiliausko, daugiausiai iššūkių pastaruoju metu – Vilniaus oro uoste, ypač su užsakomaisiais skrydžiais. 

„Vilniaus oro uostas turi didžiausią srautą keleivių šiuo metu ir specifiškai matome iššūkių ankstaus ryto laikais, nuo 4 iki 7 val. ryto, kai yra nemažai užsakomųjų skrydžių, keleiviai keliauja su daug lagaminų, šeimos, vaikai, papildomi poreikiai“, – BNS sakė T. Vasiliauskas. 

„Per dvi valandas būna ir šeši užsakomieji lėktuvai, jų dauguma į Turkiją, bet yra ir Kreta. Tie laikotarpiai kartojasi kiekvieną darbo dieną, savaitgaliais dar aktyvesni, nes lėktuvų, kurie yra pilni, būna dar daugiau“, – pridūrė jis.

Per dvi valandas būna ir šeši užsakomieji lėktuvai, jų dauguma į Turkiją, bet yra ir Kreta.

Lietuvos oro uostų atstovo teigimu, į kai kuriuos užsakomuosius skrydžius registracija pradedama anksčiau nei įprastai, veikia daugiau stalų, tačiau planuojantiems keliones per Vilnių, ypač anksti ryte, rekomenduojama atvykti bent prieš dvi valandas iki skrydžio, o į užsakomuosius – dar anksčiau.

„Eilės netrunka taip ilgai, kaip Vakarų Europos oro uostuose, bet tas įpratimas, kad Vilniaus oro uoste galima atlikti visas procedūras per 15 minučių, šiuo atveju neveiks. Visais kitais atvejais, kai kalbame apie reguliariuosius skrydžius, pikų ir eilių nelabai yra, išlieka standartinis srautas“, – sakė T. Vasiliauskas.

Pasak jo, manoma, kad keleivių pikas dar nepasiektas, tai turėtų įvykti birželio antroje pusėje, kai įsibėgės vasaros atostogų sezonas. 

Darbuotojų – mažiau nei iki pandemijos

Lietuvos oro uostuose darbuotojų skaičius vis dar negrįžo į ikipandeminį lygį, bendrovė kol kas neprognozuoja, kada jis atsistatys. 2019 metų pabaigoje įmonėje buvo 662 darbuotojai, o šiuo metu – 560 žmonių. 

Anot T. Vasiliausko, per balandį-birželį bus įdarbinta per 50 naujų darbuotojų: aviacijos saugumo specialistų, teisininkų, projektų vadovų, inžinierių, mechanikų. Suplanuota įdarbinti žmones, kurie valdytų eiles ir keleivių srautus. 

Jaučiame darbuotojų trūkumą, bet jis valdomas

„Per pandemiją turėjome efektyvintis ir atsisakyti tam tikrų perteklinių pozicijų, kurios neturėjo pakankamai darbo krūvio ir bendras darbuotojų skaičius sumažėjo apie penktadalį arba šiek tiek daugiau. Šiuo metu, kai aviacija pradeda taip greitai augti, mes turime poreikį susirasti darbuotojus ir tą darome“, – sakė T. Vasiliauskas. 

„Jaučiame darbuotojų trūkumą, bet jis valdomas“, – pridūrė jis.

Bendrovės atstovo teigimu, kol kas sunku prognozuoti, kada darbuotojų lygis grįš į buvusį: „Sunku prognozuoti, kokiu metu gali grįžti, bet tokie tempai, ką dabar matome, įpareigoja galvoti apie tokius scenarijus, kad tai bus pakankamai greitai“. 

Augimas – spartesnis nei prognozuota

Trijuose šalies oro uostuose šiemet sausį-gegužę aptarnauta 1,79 mln. keleivių – 5,8 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu, bet 27,8 proc. mažiau nei rekordiniais 2019-aisiais. Šiemet aptarnauta 19,4 tūkst. skrydžių – 2,3 karto daugiau nei pernai, bet 20,4 proc. mažiau nei užpernai.

Pasak T. Vasiliausko, tokie atsigavimo mastai buvo sunkiai prognozuojami. 

„Sparčiausiai auga Kaunas, net jau ir peraugęs kai kuriuos 2019 metų mėnesius. Vadovaujantis geriausiomis prognozėmis tokių rezultatų buvo sunku tikėtis. Vilnius ir Palanga atitinka labiau bendrą visos Europos atsistatymą – apie 80 proc. Tokie atsigavimo mastai, reikia kalbėti ir apie augimą, buvo sunkiai prognozuojami metų pradžioje, kai turėjome nemažai šalių, kurios taikė apribojimus atskrendantiems keleiviams“, – sakė oro uostų atstovas.

Sparčiausiai auga Kaunas.

„Šiemet jau tris kartus turėjome gerinti savo prognozes, nes matėme, kad vertiname per daug neigiamai ar atsargiai tą atsigavimo tempą ir dabar turime trečią prognozę, kad 2022 metais pasieksime 4,7 mln. keleivių“, – kalbėjo jis.

Vien gegužę per šalies oro vartus keliavo 527,8 tūkst. keleivių – beveik 6 kartus daugiau nei pernai, bet 14 proc. mažiau nei 2019-ųjų gegužę. Juose aptarnauta daugiau nei 5 tūkst. skrydžių – atitinkamai 2,2 karto daugiau ir 11 proc. mažiau. 

Lietuvos oro uostai pernai aptarnavo beveik 2,5 mln. keleivių – 37 proc. daugiau nei 2020 metais, kai jų buvo kiek daugiau nei 1,8 mln. 2019 metais, kurie laikomi rekordiniais Lietuvos aviacijai, čia buvo aptarnauta 6,5 mln. keleivių.

The post Vilniaus oro uoste eilės netrunka taip ilgai, kaip Vakarų Europos oro uostuose, teigia atstovas appeared first on LAIKMETIS.

Dėl sostinėje stovinčio ir stalinistinį laikotarpį primenančio pastato išbraukimo iš saugotinų vertybių sąrašo parlamentarai šiandien kreipėsi į kultūros ministrą Simoną Kairį ir Kultūros paveldo departamento vadovą Vidmantą Bezarą.

„Kruvini įvykiai Ukrainoje pagaliau leido pradėti procesus, kuriuos turėjome padaryti daug anksčiau. Mūsų valstybėje prasidėjęs apsišvarinimas nuo sovietinio paveldo pagaliau užkirs kelią totalitarinės ideologijos ar santvarkos tolimesniam pateisinimui. Tragiškos istorijos įvykius liudijantys objektai, šlovinantys daugiau kaip penkis dešimtmečius trukusią Lietuvos okupaciją, turi nykti“, – pabrėžė E. Sabutis.

Pasak Seimo nario, vienas iš tokių objektų stovi Vilniuje – tai oro uosto centrinis pastatas, o virš jo centrinio įėjimo vis dar besipuikuojančios ir sovietinę ideologiją simbolizuojančios skulptūros „Pilotas“, „Aviamechanikas“, „Desantininkų parašiutininkai“, „Pionieriai su aviamodeliais“ ir kt. daro gėdą tiek sostinei, tiek visai valstybei.

„Kokį kultūrinį paveldą simbolizuoja šios skulptūros ir apskritai visas oro uosto išvykimo terminalas? Tai brutalios architektūros pavyzdys, kuris kultūros vertybe tapo dar iki Nepriklausomybės atkūrimo, vadovaujantis sovietiniais istorijos ir kultūros paminklų apsaugos įstatymais. Deja, bet šių dienų paveldo sergėtojai šio statuso atimti neskuba, net matant tokius rusų okupantų vykdomas žudynes Ukrainos miestuose“, – sako socialdemokratas.

„Gyvename naujoje realybėje, kai diktatūrinė santvarka bando atkurti savo buvusios imperijos sienas“, – akcentavo socialdemokratas. Jo teigimu, iki šiol paveldosaugininkų naudoti argumentai tampa sunkiai suvokiami.

Gyvename naujoje realybėje, kai diktatūrinė santvarka bando atkurti savo buvusios imperijos sienas

Seimo nario manymu, Kultūros paveldo departamentas turėtų sparčiau apsispręsti, nes Lietuvos visuomenė nenori asocijuotis su tuo, ką miestuose simbolizuoja stovintys sovietiniai karo paminklai, ypač dabar, kai stebime, kokius veiksmus prieš ukrainiečius vykdo Rusija. „Pirmuosius žingsnius departamentas jau žengė. Iš saugotinų vertybių registro išbrauktos Žaliojo tilto skulptūros ir Petro Cvirkos paminklas. Turime eiti toliau ir iš šio registro išbraukti ir Vilniaus oro uosto sovietinį pastatą“, – teigė E. Sabutis.

Vilniaus oro uostas nefunkcionalus

Į sostinę atvykę turistai, pasak socialdemokrato, susiduria su keista realybe – modernus ir svarbiausias Lietuvos miestas juos pasitinka tipiniu sovietiniu pastatu, puoštu socialistinio realizmo menu.

„Pasaulyje oro uostai yra miestų ir valstybių vizitinės kortelės, bet mūsiškis – estetiškai pasenęs ir nepatogus, nebepajėgiantis aptarnauti žmonių srautų. Svarbiausia yra tai, kad dabartinis pastatas yra nebefunkcionalus. Jį turėtų pakeisti naujas ir modernus terminalas, kuris atitiktų keleivių poreikius ir pabrėžtų laisvos ir vakarietiškos šalies įvaizdį, nes tokie ir esame“, – teigė Seimo narys.

E. Sabutis tikisi, kad Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo atnaujinimas bus ir vienas svarbiausių klausimų artėjančiose tiesioginių merų rinkimuose. „Dabartinis meras vis dar nepasako aiškios pozicijos ir tai yra labai keista. Juolab, neseniai atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad vilniečiai nori atsisakyti sovietinio paveldo Lietuvos sostinėje“, – teigė parlamentaras.

The post Kalbant apie sovietinių relikvijų atsisakymą, raginama nepamiršti ir stalinistinio Vilniaus oro uosto appeared first on LAIKMETIS.