Sveikiname Almantą Stankūną ir VTEK narius, priėmusius teisingą ir demokratijai Lietuvoje labai naudingą sprendimą. Kaip viskas buvo?

A. Stankūno įrašas, „Tolerantiško jaunimo asociacijos“ skundas ir Vilniaus miesto savivaldybės Etikos komisijos sprendimas

Almantas Stankūnas 2024 m. liepos 6 d. savo Facebook paskyroje paskelbė pavadinime minimą įrašą ir greta pridėjo nuorodą į puikią prof. dr. Gintauto Vaitoškos knygą, kurią rekomenduoju perskaityti visiems, besidomintiems homoseksualumo reiškiniu. Po kelių dienų A. Rudomanskis, penktąją dešimtį einantis tolerantiškas jaunuolis iš žodį „tolerancija“ labai specifiškai suprantančios ir Vilniaus valdžios gausiai projektais remiamos organizacijos „Tolerantiško jaunimo asociacija“ pateikė skundą to paties Vilniaus miesto savivaldybės Etikos komisijai.

Savo skunde organizacija teigė, esą A. Stankūno įrašas kursto ES Pagrindinių teisių chartijos draudžiamą diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos, nusižengia Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksui, anot kurio Tarybos nariai privalo laikytis pagarbos žmogui ir žmogaus teisėms principų, užtikrinti lygybę ir nediskriminavimą. Skundėjo teigimu,

„A. Stankūno pareiškimas yra akivaizdus šių principų pažeidimas, nes homoseksualumo traktavimas kaip lytiškumo sutrikimas yra klaidingas ir diskriminacinis teiginys, kuris prieštarauja mokslinei tiesai ir tarptautinių sveikatos organizacijų pozicijoms. A. Stankūno teiginys ‚Jeigu tikite mokslu, turite pripažinti: homoseksualumas yra lytiškumo sutrikimas‘ yra klaidinantis ir žeminantis homoseksualius asmenis. Toks pareiškimas pažeidžia žmogaus teises ir prisideda prie neapykantos bei diskriminacijos skatinimo prieš LGBTQ+ bendruomenę“ (2024-10-29 Nr. 9-130_24(1.1.39E-TAR).

Nesunku suprasti, kad visų miesto gyventojų pinigais LGBT ideologiją Vilniaus mieste populiarinanti miesto Tarybos dauguma (priminsiu, TS-LKD, kitur jau išnykusi „Laisvės partija“, ištikimai remiama socialdemokratų) ilgai netruko: jos Etikos komisija (Remigijus Motuzas (LSDP), Skirmantas Tumelis (LP), Mantas Benkunskas (TS-LKD, mero sūnėnas), Vita Degutienė (TS-LKD), Tomas Gulbinas (LP), Mantas Jurgelaitis (TS-LKD), Vanda Kravčionok (LLRA) ir Justina Kašėtaitė, „Laisvė ir teisingumas“) 2024 m. spalio 29 d. nusprendė, kad A. Stankūnas pažeidė tolerantiškosios A. Rudomanskio  organizacijos nurodytus kodekso punktus.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija prieš LGBT aktyvistų propagandą

Almantas Stankūnas nesutiko su tokiu Vilniaus miesto Etikos komisijos sprendimu ir jį apskundė VTEK. Čia pirmoji šios istorijos pamoka: reikia kovoti, reikia nepasiduoti, kad ir kas būtų, ir visuomet prisiminti Laisvės varpo žodžius: „O skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas, kas negina jos“.

VTEK įsiklausė į Almanto Stankūno ir jo gynėjo Vytauto Budniko argumentus ir, kaip jau minėta, Vilniaus miesto savivaldybės Etikos komisijos sprendimą panaikino. Ką savo sprendimu pasakė VTEK? Panagrinėkime.

1. Didelė „Tolerantiško jaunimo asociacijos“ ir VMS Etikos komisijos argumentų dalis buvo apie tai, kaip negerai ir negražu ką nors diskriminuoti ar skatinti diskriminuoti dėl lytinės orientacijos, visa tai paremiant ištraukomis iš įvairių ES, PSO, Europos teisingumo teismo ir Europos Tarybos dokumentų. Į tai atsiliepdamas VTEK  kaltintojus paragino grįžti prie Lietuvos Respublikos įstatymų:

Visgi VTEK atkreipia dėmesį, kad Etikos komisijai suteikti įgaliojimai vertinti ne Tarybos nario elgesio atitiktį Pasaulio sveikatos organizacijos teisės aktams ar žmogaus teises ir laisves arba kurstymo skatinimą reguliuojantiems teisės aktams, bet (Valstybės politikų elgesio) Kodekso nuostatoms (45).

2. VTEK taip pat labai aiškiai pasakė, kad kaltinimas negali būti lozungai ir abstrakcijos, jis turi būti pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais. Štai skundikai ir VMS Etikos komisija, kaip dažnai būna, pirmiausia šaukėsi Konstitucijos, kurią, esą pažeidė A. Stankūnas, paskelbęs minėtąjį įrašą.

Čia VTEK, matyt, nesulaukė garsiosios „Konstitucijos dvasios“ įkvėpto nušvitimo ir tiesiog priminė, kad VMS Etikos komisija „Sprendime turėjo pateikti teisinių argumentų, kad Tarybos narys nesivadovavo Konstitucija, pažeidė žmogaus teises ir laisves ir t. t., bet tokio vertinimo neatliko. Byloje nėra duomenų apie įgaliotų institucijų priimtus sprendimus Tarybos nariui pažeidus Konstituciją, žmogaus teises, laisves ir pan.“ (46).

Be to, nei skundėjas, nei VMS Etikos komisija nematė reikalo teisiniais argumentais pagrįsti ne tik kaltinimų Konstitucijos pažeidimu, bet net A. Stankūno įrašo „nusižengimo“ tiesiogiai Etikos komisijos priežiūrai priklausančiam Valstybės politikų elgesio kodeksui. VTEK sprendime gausu pastabų, kad VMS Etikos komisija „...nepagrindžia, kodėl Įrašas prieštarauja teisingumo principui vienodai tarnauti žmonėms“ (47); jos „argumentacija neatskleidžia nei Kodekse įtvirtinto atsakomybės principo turinio, nei to, kokius elgesio standartus šis principas nustato valstybės politikams“ (48);

„Sprendimo motyvai ir argumentai yra nepakankami ir neišsamūs, be to, Sprendime nėra atskleistas vertintų principų turinys, nepateikta šiais principais grįstų draudimų, ribojimų, elgesio reikalavimų analizės, neįvertinta Tarybos nario elgesio atitiktis minėtiems principams ir pan.“ (40).

3. VTEK taip pat daug kartų parodė, kad skundėjo A. Rudomanskio ir VMS Etikos komisijos politikų noras (ar užsakymas?) truks plyš apkaltinti A. Stankūną juos paskatino griebtis nesąžiningų argumentavimo būdų. Visų pirma, apskųstas A. Stankūno įrašas susidėjo iš dviejų dalių, žodžių, pacituotų pavadinime ir nuorodos į jau minėtą G. Vaitoškos knygą. Tačiau apskųsti tik A. Stankūno žodžiai, veltis į diskusiją su tarptautinį autoritetą pelniusiu prof. dr. G. Vaitoška, matyt, pabijota.

Tai pastebėjo ir VTEK, kuris „atkreipia dėmesį, kad socialiniame tinkle „Facebook“ Tarybos nario paskelbtą Įrašą sudarė ne tik tekstas, bet ir komentaras po juo su nuoroda į viešai skelbiamą ir parduodamą knygą, kuria, kaip nurodo Tarybos narys, jis ir grindė savo Įrašą. Ši aplinkybė liko neįvertinta“ (49). Be to, skundikai nepasidrovėjo A. Stankūnui priskirti žodžių, kurių jis nesakė:

Maža to, (VTEK čia cituoja VMS Etikos komisiją) Tarybos narys teigia, kad homoseksualiems asmenims būtina specialistų pagalba.“ VTEK atkreipia dėmesį, kad tokio teiginio nėra nei Įraše, nei jo komentare, o Kodekso pažeidimas gali būti konstatuojamas tik dėl veiksmų, dėl kurių pradėtas tyrimas, ir grindžiamas aplinkybėmis, tiesiogiai susijusiomis su byla (48).

Ieškodama A. Stankūno kaltės, VMS etikos komisija kreipėsi į Žmogaus teisių inspektorių, tačiau į jo išvadas neatsižvelgė, nes, tenka manyti, jos netenkino politinio užsakymo:

Be to, nors tyrimo metu Etikos komisija kreipėsi į Žmogaus teisių inspektorių (toliau – Inspektorius) prašydama įvertinti, ar Tarybos nario Įrašas atitinka VIĮ [Visuomenės informavimo įstatyme] ir kituose teisės aktuose nustatytus visuomenės informavimo principus, taip pat pateikti nuomonę, ar Įrašas vertintinas kaip skatinantis nesantaiką dėl seksualinės orientacijos, į gautą Inspektoriaus atsakymą visgi neatsižvelgė.

Inspektorius vertino, kad A. Stankūno paskelbto teiginio turinys negalėtų būti pripažįstamas kaip skatinantis neapykantą, be to, Įrašas negalėtų būti pripažįstamas esąs diskriminacinio pobūdžio. Inspektorius taip pat neįžvelgė tiesioginio ar netiesioginio kvietimo ar skatinimo riboti žmogaus ar asmenų grupės teises ir laisves (50).

Lygiai taip pat VMS Etikos komisija nematė reikalo atsižvelgti ir į jos pačios paprašytas Žurnalistų etikos inspektoriaus išvadas, anot kurių,

A. Stankūno paskelbto teiginio turinys negalėtų būti pripažįstamas kaip skatinantis neapykantą, nes neapykanta – tai stiprus priešiškumo jausmas, neapkentimas. Paskelbta informacija nėra aiškiai lenkianti kitus asmenis būti nepakančius, skatinanti ar provokuojanti kitų asmenų priešiškumą homoseksualių asmenų atžvilgiu. Įrašas taip pat negalėtų būti pripažįstamas ir diskriminacinio pobūdžio (4).

4. Nagrinėdama A. Stankūno skundą, VTEK taip pat palietė ir mokslo klausimą. Mat VMS Tarybos narį kaltinusi „Tolerantiško jaunimo asociacija“ ir VMS Etikos komisija teigė, kad „Įrašas yra ne A. Stankūno nuomonė ir kvietimas diskutuoti, bet suformuluotas kaip teiginys, patvirtintas mokslo“. Į tai VTEK atsakė pastebėdama du dalykus.

Visų pirma, kaip jau minėjome, priminė VMS Etikos nesąžiningumą, kai ji pasirinko nagrinėti ne visą A. Stankūno įrašą, o tik jo dalį. Antra, priekaištaudama A. Stankūnui, esą jis skelbia mokslui prieštaraujančius dalykus, VMS Etikos komisija turėjo faktiškai pagrįsti, kad prof. dr. G. Vaitoškos knygoje (ja, kaip minėta, ir rėmėsi A. Stankūnas) pateiktos išvados yra moksliškai nepagrįstos. Būtent taip dera suprasti VTEK sprendimą, kuriame pasakyta:

 ...siekiant visapusiškai nustatyti aplinkybes nebuvo atlikta ir Įrašo komentaro, kuriame buvo pateikta nuoroda į knygą, kuria vadovaudamasis Tarybos narys, kaip jis pats teigia, parašė Įrašą, analizės. Etikos komisija nevertino, ar iš tiesų Tarybos nario Įrašas yra pagrįstas minėtąja knyga ir, jeigu taip, ar Tarybos narys, vadovaudamasis Kodekso nuostatomis, galėjo šia knyga vadovautis ir viešai skleisti atitinkamus įrašus apie homoseksualumą (49).

A. Stankūno paskelbto teiginio turinys negalėtų būti pripažįstamas kaip skatinantis neapykantą, nes neapykanta – tai stiprus priešiškumo jausmas, neapkentimas.

VTEK Vilniaus LGBT entuziastams priminė, kad Lietuvoje nėra jų sudaryto Index librorum prohibitorum, draudžiamų knygų sąrašo, o į prof. dr. G. Vaitoškos knygoje pateiktus mokslinius argumentus dera žiūrėti rimtai ar bent jau jie turi tokią pačią teisę būti reiškiami viešai, kaip ir bet kuris kitas mokslo teiginys.

5. Pagaliau, VTEK pareiškė, kad VMS Etikos komisija, matyt, trokšdama pradžiuginti LGBT ideologijos šalininkų daugumą miesto Taryboje ir paskelbti, esą opozicijai priklausantis A. Stankūnas pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatas, veikė ultra vires, tai yra, ėmėsi spręsti ne jai, o kitoms institucijoms priklausančius klausimus:

Etikos komisijai nėra suteikta įgaliojimų spręsti dėl viešai skelbiamų įrašų turinio vertinimo kaip diskriminuojančio ar skatinančio neapykantą, o atitinkamus įgalinimus turinčios institucijos nėra priėmusios sprendimo, kad Tarybos narys savo Įrašu pažeidė teisės aktus, draudžiančius skleisti neapykantą ar diskriminuoti (50).

Apibendrinkime. Matome, kad LGBT aktyvistai prieš Seimo rinkimus ėmėsi imtis aktyvių veiksmų, matyt, šitaip mėgindami paveikti kandidatuojančius politikus ir jiems nepalankią viešąją nuomonę. Būtent šioje šviesoje reikėtų matyti ir birželį eskaluotą gyd. A. Alekseičiko istoriją (joje taip pat matome aktyvią Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiklą), ir liepos pradžioje pradėtą Almanto Stankūno persekiojimą.

Veikimas abiem atvejais panašus: skandalą imituojantys rašiniai ir laidos visų pirma LRT eteryje; šūkavimai apie žmogaus teises ir diskriminaciją; mojavimas įvairiais eurodokumentais; skundai draugų daugumos sudarytoms arba bailioms institucijoms. Tik rezultatų ši LGBT aktyvistų akcija nedavė: „Laisvės partija“ buvo švariai iššluota iš Seimo.

Kaip matome, rezultatų neduoda ir jų organizuotas žodžio laisvės persekiojimo ir visuomenės gąsdinimo teisėsauga kampanija. Nepaisant jų ketverių metų pastangų, Lietuvoje dar turime teisinę valstybę, kuriai šį kartą atstovavo VTEK, visiems, taip pat ir Konstituciniam teismui primenanti, kad vadovautis dera ne lozungais ir šūkiais, ne  eurogiesmėmis apie žmogaus teises ir diskriminaciją, bet teisiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis, taip pat netinka nepastebėti nesąžiningo veikimo, kai kas nors nutylima ir kas nors prirašoma, ir ypač, kai kokia nors komisija sprendžia ne apie jai pagal kompetenciją priklausančius dalykus. Ir dar, kad nevalia varžyti mokslo laisvės.

Galbūt ir Lietuvoje pradeda viršų imti sveikas protas?

P.S. Čia verta paminėti, kad gyd. Aleksandras Alekseičikas savo byloje taip pat švenčia pergalę: 2025.01.07 Lietuvos administracinių ginčų komisija panaikino Bioetikos komiteto 2024.10.29 sprendimą „Dėl viešų pasisakymų homoseksualių asmenų atžvilgiu“. Šiuo Bioetikos  komiteto sprendimu rėmėsi Vilniaus psichikos sveikatos centras, atleisdamas gydytoją iš darbo. Neturėtų stebinti, kad skundą minėtajam komitetui buvo parašęs LGBTQ+ teisių naujienų portalo jarmo.net vyriausiasis redaktorius Jonas Valaitis.

The post Dr. Darius Alekna. Jeigu tikite mokslu, turite pripažinti: homoseksualumas yra lytiškumo sutrikimas appeared first on LAIKMETIS.

„Nuo rugsėjo nebesiūlysime šeštokams rinktis rusų kalbą kaip antrąją užsienio. Savivaldybė sudarys ir sąlygas jau besimokantiems rusų kalbos kaip užsienio ją pakeisti į kurią nors Europos Sąjungos kalbą“, – LRT sakė sostinės vicemeras Arūnas Šileris.

Pasak jo, tarp pasiūlymų būsimiems šeštokams bus, kaip įprasta, prancūzų, vokiečių, taip pat ispanų kalba. Ispanų kalbos kaip antrosios užsienio šiuo metu sostinėje mokosi beveik 200 vaikų.

A. Šileris sakė, kad miesto biudžete šiam pokyčiui ir kitoms veikloms, susijusioms su ES kalbų pasirinkimo auginimu, suplanuota 1 mln. eurų suma.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas yra sakęs, kad rusų kalba kaip antrasis užsienio kalbos pasirinkimas tikriausiai nunyks savaime ir po dešimtmečio galimybės ją pasirinkti natūraliai bus labai ribotos – keliose mokyklose. 

Portalui „Bernardinai“ duotame interviu ministras teigė, kad matant dabartinius mokinių pasirinkimus „rusų kalba tikrai nebus tarp dominuojančių“, be to, šiuo metu stiprinamas kitų užsienio kalbų mokytojų rengimas, o rusų kalbos pedagogai nerengiami, be to daugelis rusų kalbos mokytojų yra vyresnio amžiaus ir išeis į pensiją.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) šiuo metu rekomenduoja mokykloms atsisakyti rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos, tačiau drastiškų pokyčių neplanuojama, be kita ko, užtikrinant galimybę šeštoje klasėje pradėjus mokytis antrosios užsienio kalbos tęsti jos mokymąsi iki pat gimnazijos baigimo.

ŠMSM skelbė, kad besirenkančiųjų mokytis vokiečių ar prancūzų kalbą daugėja. Pernai rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą mokėsi 73 proc. mokinių, vokiečių – 17,8 proc., prancūzų – 7 proc. mokinių.

Pirmosios užsienio kalbos šalies mokyklose pradedama mokytis pradinėse klasėse, nuo 8–9 metų, o antrosios kalbos – 6-oje klasėje ir ji yra privaloma iki 10 arba II gimnazijos klasės. III–IV gimnazijos klasėje būtina mokytis mažiausiai vienos užsienio kalbos.

The post Nuo rugsėjo nebesiūlysime šeštokams rinktis rusų kalbą - Vilniaus vicemeras appeared first on LAIKMETIS.

Vilniaus apygardos teismas šią savaitę paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 metų spalio sprendimą, kuriuo savivaldybės ieškinys atmestas. 

„Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė („Eikos statyba“ – BNS) atlygino žalą, kuri buvo padaryta pažeidus medžio šaknis. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad pagal medžio šaknų pažeidimo ar žalos atlyginimo metu galiojusius teisės aktus žala turėjo būti atlyginta didesne apimtimi nei ją atlygino atsakovė“, – rašoma teismo nutartyje.

Anot jos, savivaldybė savivaldybė 2021 metų kovą įmonei išdavė leidimą, reikalingą kasimo darbams. Jame buvo nurodyta saugoti medžių kamienus ir lajas, nepažeisti šaknų, tačiau savivaldybės specialistams atlikus patikrinimą, nustatyta, kad darbų teritorijoje augusio beržo šaknys pažeistos.

Pernai birželį savivaldybės specialistai nustatė, kad medis yra visiškai nudžiūvęs ir žuvęs. Savivaldybės teigimu, medžio atkuriamoji vertė pažeidus jo gyvybines funkcijas yra 91,2 tūkst. eurų.

„Eikos statyba“ su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti. Įmonė neginčijo, kad atliekant darbus medis buvo pažeistas, tačiau dar 2021-aisiais už tai atlygino Aplinkos apsaugos departamento apskaičiuotą žalą gamtai – 369 eurus. Įmonės teigimu, savivaldybė nepagrįstai prašo dar kartą atlyginti tą pačią žalą.

Nurodoma, kad savivaldybė 91,2 tūkst. eurų žalą medžiui apskaičiavo pernai birželį patvirtinus saugotinų želdinių priėmimo ir įkainių sąrašą. 

Vilniaus miesto apylinkės teismas pernai spalį savivaldybės ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad savivaldybė neįrodė, jog būtent dėl „Eikos statybos“ neteisėtų veiksmų 2021 metais pažeidžiant medžio šaknis, savivaldybė patyrė minėto dydžio žalą.

Anot teismo, net ir padarius prielaidą, kad „Eikos statybos“ veiksmais 2021 metais padarytas medžio šaknų pažeidimas yra tiesiogiai susijęs su medžio nudžiūvimu, abejotina, kad medis staiga nudžiūvo būtent pernai birželį, kai jis pakartotinai patikrintas.

Teismas taip pat nurodė, kad akivaizdu, kad tiek įmonės neteisėti veiksmai, tiek medžio nudžiūvimas ir to užfiksavimas įvyko iki sprendimo, kuriuo patvirtinti įkainiai, įsiteisėjimo. 

The post Vilniaus miesto savivaldybei nepavyko už pažeistą medį prisiteisti 91,2 tūkst. eurų appeared first on LAIKMETIS.

„Departamentas neapmokėjimo atveju vadovausis galiojančiais teisės aktais: rengsime sprendimą kreiptis į teismą civiline tvarka“, – antradienį komentare BNS nurodė AAD.

Anot departamento, birželio pabaigoje įmonei buvo įteiktas beveik 2,9 tūkst. eurų siekiantis žalos paskaičiavimas. Žalą apmokėti įmonė turėjo per 40 kalendorinių dienų. Antradienis buvo paskutinė dieną tą padaryti.

Departamentas taip pat nurodė, jog gavo iš minėtosios įmonės raštą, kuriame įmonė nesutinka su AAD pozicija, kad medis buvo saugotinas.

birželio pabaigoje įmonei buvo įteiktas beveik 2,9 tūkst. eurų siekiantis žalos paskaičiavimas

„Įmonė teigia, kad (ąžuolas – BNS) buvo nukirstas laikantis teisės aktų reikalavimų t. y. jokia neteisėta veika ar civilinis deliktas nebuvo padarytas“, – teigiama komentare.

Pasak AAD, sostinėje nupjautas ąžuolas atitiko saugotinų medžių kriterijus pagal Vyriausybės nutarimą.

Gegužės pabaigoje Vilniaus Ceikinių gatvėje, privačiame sklype, buvo nupjautas brandus ąžuolas, įtariama, nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos.

Ąžuolą nupjovusiai bendrovei „Rinktinės NT“ sostinės savivaldybė tuomet pranešė skyrusi 141 tūkst. eurų baudą. Bendrovė dėl šio žingsnio atsiprašė, tačiau savo kaltę neigė ir tvirtino, jog veikė pagal galiojantį detalųjį planą, taip pat siūlė miesto valdžiai ąžuolą perkelti.

Vilniaus miesto savivaldybė dėl ąžuolą Vilniaus centre nupjovusios įmonės nesumokėtos baudos pateikė ieškinį teismui.

The post Ąžuolą Vilniaus centre nupjovusiai įmonei nesumokėjus baudos, AAD ketina kreiptis į teismą appeared first on LAIKMETIS.

„Jeigu galim nestatyti, geriau nestatyti, aš vadovaujuosi tokiu noru, tokia taisykle ir kitų paminklų atvejais. Man atrodo, kad visi tie, kurie nori labai greit apstatyt Vilnių ar kitą miestą paminklais, savotiškai paima tas viešąsias erdves iš savo vaikų, tų kartų, kurios gyvens po jų, nes nori savo kartos akimis sudėlioti akcentus, kad jie liktų šimtams metų į priekį“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Mitalas.

Anot jo, kartais daug geriau yra „palaukti, pažiūrėt, kaip ta visa diskusija nusėda, o ne lėkti kaip išdegus akis ir savo vizijas, jausmus va dabar įprasminti betonu, bronza ar kitom medžiagom“.

Lietuvos rašytojų sąjungai siūlant pastatyti skulptūrą poetui J. Marcinkevičiui jo vardo skvere, Vilniaus meras Valdas Benkunskas antradienį paskelbė, kad sostinės savivaldybė nesiims spręsti dėl leidimo šiam įamžinimui, kol visuomenėje nebus sutarimo.

„Klausimo dėl paminklo J. Marcinkevičiui į tarybą neteiksime, kol visuomenėje nebus prieita vieningos nuomonės dėl šio paminklo reikalingumo“, – BNS antradienį perduotame komentare sakė meras.

Savo ruožtu Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkės pavaduotoja Vitalija Maksvytė tvirtina, kad organizacija  neatsisako Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato įamžinimo minties, tačiau pripažįsta, kad daug faktorių lems, ar projektas bus įgyvendintas. 

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2020 metais skverui prie Lietuvos rašytojų sąjungos būstinės K. Sirvydo gatvėje suteikė J. Marcinkevičiaus vardą. Lietuvos rašytojų sąjunga pernai paskelbė architektūrinio-skulptūrinio objekto J. Marcinkevičiui atminti konkursą, kurį laimėjo „Architektūros linijos“ architektų projektas „Trilogija“.

Diskusija dėl J. Marcinkevičiaus įamžinimo atsinaujino eseistui Vytautui Toleikiui leidinyje „Šiaurės Atėnai“ publikavus straipsnį „Justinas Marcinkevičius – iškiliausias tarybinis lietuvių poetas", viešojoje erdvėje iniciatyvą dėl paminklo šiam poetui komentavo ir daugiau viešųjų intelektualų, vadindami jį pertekliniu ar per ankstyvu.

Poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas bei visuomenės veikėjas J. Marcinkevičius (1930–2011) per kūrybos metus išleido apie 50 eilėraščių, vaikų poezijos, dramaturgijos, esė, publicistinių knygų, tarp žymiausių jo kūrinių – draminė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“.

Rašytojas buvo aktyvus Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, dalyvavo Sąjūdžio veikloje.

Jis 1957 ir 1969 metais yra pelnęs LSSR valstybinę premiją, 2001-aisiais – Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.

The post „Laisvietis" V. Mitalas apie paminklą J. Marcinkevičiui: jeigu galim nestatyti, geriau nestatyti appeared first on LAIKMETIS.

Toks susitarimas pasiektas Vilniaus miesto savivaldybėje diskutuojant bendrovei ir visuomenės atstovams, pranešė įmonė.

„Po visuomenei kilusių klausimų ar tikslinga kirsti devynis medžius sostinės J. Basanavičiaus gatvėje esančiame rašytojo Romano Gary skvere, sklypą nuomojanti bendrovė „Dobilo daigas“ jokių skubių veiksmų nesiims, kol į visus klausimus neatsakys valstybės institucijos,  atliekančios tyrimus, taip pat bus organizuojamos nepriklausomos profesionalių arboristų ekspertizės“, – skelbia bendrovė. 

Kaip pranešama, įmonė „Dobilo daigas“ 2017 metais įsigijo šiame sklype esančią 38 kv. metrų ploto kavinę, o vėliau išsinuomojo patį valstybinės žemės sklypą.

„Galima požeminės dalies plėtra dokumentuose įtvirtinta dar 1995-1998 metais, mes pastatą įsigijome 2017 metais, turėdami teisėtą lūkestį projektą įgyvendinti. Projektas visuomenei buvo pristatytas 2019 metais, reikalingi leidimai išduoti 2021-aisiais, tuomet jokios reakcijos nesulaukėme“, – sako bendrovė „Dobilo daigas“.

Kaip skelbiama pranešime, nors įmonė turi visus reikalingus leidimus, ekspertizes, remiasi specialistų patvirtinimu, jog medžių šaknys ardo į paveldo objektų sąrašą įtrauktų pastatų dalis, sutinka su papildomomis medžių ekspertizėmis, kurių vieną planuoja visuomenės atstovai, ir kitą – pati bendrovė.

įmonė turi visus reikalingus leidimus, ekspertizes, remiasi specialistų patvirtinimu, jog medžių šaknys ardo į paveldo objektų sąrašą įtrauktų pastatų dalis

„Norime išgristi tyrimus atliekančių Vilniaus apygardos prokuratūros bei Kultūros paveldo departamento, taip pat ir visus leidimus išdavusių institucijų atsakymą: „Ką saugosime – medžius ar pastatus?“ Sutinkame, kad ir visuomenė turi gauti atsakymus, juos ir pateiksime“, – paaiškino įmonės atstovas.

Sostinės Basanavičiaus gatvėje, Romano Gary skvere vilniečiams ir miesto svečiams praėjusią savaitę protestuojant prieš medžių kirtimą, teritoriją nuomojančios įmonės „Dobilo daigas“ atstovai neatvyko.

Medžių išsaugojimo iniciatyvos viena organizatorių visuomenininkė Juana Staniulionytė pranešė, kad jau kreiptasi į arboristus, kad jie nustatytų tikrąją medžių ir kitų ketinamų iškirsti želdinių būklę, įvertintas šaknų mastas. 

Rezonanso visuomenėje sulaukė bendrovės „Dobilo daigas“ projektas dėl kavinės rekonstrukcijos J. Basanavičiaus g. 14A, nes jame numatoma pašalinti devynis medžius, kurie esą gadina pastatą ir atraminę sienelę.

Šalia šių medžių stovi skulptūra „Berniukas su batu“, skirta pagerbti Vilniuje vaikystėje gyvenusį žinomą prancūzų rašytoją Romaną Kacevą, kūrusį Romain'o Gary pseudonimu. 

Minėtame pastate J. Basanavičiaus gatvėje yra įsikūrusi kavinė. Ji, kaip ir visas Geležinkelių valdybos pastatų kompleksas, turi kultūros paveldo objekto statusą. 

The post „Dobilo daigas“ medžių R.Gary skvere nekirs kol nesulauks institucijų verdikto  appeared first on LAIKMETIS.

Anksčiau dėl tos pačios komandiruotės tyrimas pradėtas buvusio L. Koriznienės pavaduotojo, dabartinio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Adomo Bužinsko atžvilgiu.

Abu jie praėjusių metų rugsėjį buvo komandiruoti į Majamyje vykusią tarptautinę išmaniojo miesto parodą „Smart city Expo“, tačiau naujienų portalas „Delfi“ išsiaiškino, kad tuo pačiu metu jie išsinuomojo kabrioletą „Ford Mustang“ ir už savivaldybės lėšas nuvyko kurortinį miestelį Ki Vestą.

VTEK teigimu, bus aiškinamasi, ar L. Koriznienė nepažeidė įstatymo tarnybinės komandiruotės metu išvykusi į su darbu nesusijusią išvyką.

Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, visos komandiruotės į JAV išlaidos siekė 10,9 tūkst. eurų.

A. Bužinskas išvyką į Ki Vestą bei savivaldybei apmokėti pateiktas išlaidas pavadino klaida. Jis ir L. Koriznienė, pasak savivaldybės atstovų, grąžino iš viso 243 eurus, susijusius su išvyka į minėtą kurortą.

L. Koriznienė dabar eina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vedėjos pareigas.

The post VTEK aiškinasi L. Koriznienės komandiruotės JAV aplinkybes appeared first on LAIKMETIS.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad tokių šiuolaikinių darželių sostinėje atsiras ir daugiau – jie jau projektuojami Pašilaičiuose, Šnipiškėse, Verkiuose.

„Pilaitės darželis bus šiuolaikinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos pavyzdys. Joje suprojektuotas baseinas leis nuo mažumės pratinti vaikus prie aktyvaus gyvenimo būdo“, – pranešime teigė V. Benkunskas.

Projekto valdytoja „Vilniaus vystymo kompanija“ sutartį dėl daugiau kaip 3 tūkst. kv. metrų ploto pastato statybų pasirašė su Vilniaus statybų bendrove „Gilesta“.

Tolminkiemio gatvėje statomą ugdymo įstaigą galės lankyti iki 320 vaikų – 16 grupių po 20 vaikų. Darželis bus dviejų aukštų, U formos su liftu turintiems specialiųjų poreikių, jo vidiniame kieme bus terasa, skirta renginiams, sportui, kiemo centre nuolat žaliuos Kalėdų kėnis.

The post Vilniuje bus statomas vaikų darželis su baseinu appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pirmadienį pranešė sostinės savivaldybė, egzaminą organizuoja įstaiga „Edu Vilnius“, užduotis jam parengė matematikos mokytojų ekspertų komanda.

Bandomasis egzaminas vyks kovo 9-ąją.

Kitų Lietuvos miestų mokykloms išreiškiant norą dalyvauti, egzamino užduotys ir vertinimo instrukcija taps prienami kiekvienai to pageidaujančiai mokyklai.

„Džiaugiamės, kad Vilniaus idėja neliko nepastebėta ir kitų miestų švietimo bendruomenių. Nors pradžioje planavome bandomąjį egzaminą tik Vilniaus miestui, tačiau išgirdę ir kitų savivaldybių mokyklų poreikį, nusprendėme šias užduotis atverti visiems. Juk visi turime tą patį tikslą – šiais metais ryškiai geriau išlaikyti matematikos egzaminą“, – sako „Edu Vilnius“ direktorė Unė Kaunaitė.

Norintieji prisijungti prie Vilniaus miesto mokyklų ir organizuoti bandomąjį matematikos egzaminą savo mokykloje yra kviečiami iki kovo 5 dienos užsiregistruoti.

Bandomasis matematikos egzaminas Vilniaus miesto mokyklose truks tris valandas.

Norintieji po bandomojo egzamino galės prisijungti prie egzamino užduočių ir Vilniaus miesto rezultatų aptarimo su matematikos mokytojais. Apie tai savivaldybė žada informuoti vėliau.

The post Vilnius abiturientams siūlo žinias pasitikrinti bandomajame matematikos egzamine appeared first on LAIKMETIS.

Jis kandidatų sąraše įrašytas antruoju numeriu. Pirmoji jame – „darbiečių“ kandidatė į sostines meres Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

„Politikoje dalyvauju daugiau kaip dešimt metų ir žinau, kad vienas žmogus įgyvendinti pokyčių – nepajėgus. Todėl džiaugiuosi, kad Darbo partijos kandidatų komanda yra profesionali ir įvairi kultūrine, tautine, profesine prasme. Labai vertinu visos komandos man suteiktą pasitikėjimą kurti patogų Vilnių, nes vilniečiai nebegali laukti – jie turi teisę gyventi kokybiškai, laiku gauti jiems reikalingas paslaugas“, – pranešime sakė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Darbo partija Vilniuje kelia 52 kandidatus. 

Sąraše taip pat yra Darbo partijos Vilniaus miesto skyriaus pirmininkė Remigija Kadikinė, sostinės tarybos narys Mantas Stulgaitis, fizikas Valerijus Legatas, teisininkas Rikantas Aukškalnis, smulkioji verslininkė Irena Binevičienė, tautinių bendrijų atstovas  Sergejus Popovas, teisininkas Edvinas Komparskas, buvęs ilgametis Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas, kt.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kitų metų kovo 5 dieną.

The post V. Uspaskichas kandidatuoja į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą appeared first on LAIKMETIS.