„Šimtmetį mininti Lietuvos dainų šventė pakvietė į Kauną ir Vilnių atvykti daugybę tautiečių iš visos Lietuvos ir pačių įvairiausių pasaulio šalių. Visus nuoširdžiai sveikinu! Tikriausiai niekas taip nesujungia ir neatgaivina, kaip bendra malda ir bendra daina", - tądien susirinkusiems į Mišias kalbėjo arkivyskupas.

„Pirmoji Dainų šventė vyko praėjus vos keliems metams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Ji ženklino ir tiesiog užantspaudavo tautos atgimimą. Tada įsitraukė žmonės iš visos Lietuvos – nuo kaimų iki miestų, nuo vaikų iki suaugusiųjų; dalyvavo daugybė chorų, susirinko minia klausytojų. Visa tai skatino vienybės jausmą ir bendrystę", - teigė L. Virbalas SJ.

„Po šimto metų vėl renkamės švęsti lietuviškosios kultūros grožio bei gyvybingumo – arba kaip dainoje išsakome: „Naujai atgaivinti Tėvynės jausmus, visad išlaikyti jos palikimus“. Mūsų tautos tradicijos per muziką, meną, dainą ir šokį buvo perduodamos iš kartos į kartą. Jūs atvykote ne tik iš Lietuvos, bet ir daugybės šalių, kuriose įsikūrėte ir įsišaknijote. Džiaugiuosi visais, kurie palaikote gyvą lietuvišką dvasią, dainą ir šokį, kurie savo gyvenimo neįsivaizduojate atskirai nuo Lietuvos likimo. Lietuvai reikia visų lietuvių, o visiems lietuviams – gyvo įsipareigojimo ir įsitraukimo, atsakomybės ir pastangų brangų tėvų paveldą perduoti savo vaikams", - pabrėžė arkivyskupas savo pamoksle Mišių už pasaulio lietuvius metu.

The post Vilniaus arkikatedroje buvo meldžiamasi už pasaulio lietuvius appeared first on LAIKMETIS.

Koncertai dedikuojami Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui: skambės visų dabartinių 27 ES šalių kompozitorių kūriniai vargonams

Birželio 13 d., ketvirtadienį, 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje skambės EVELINOS GRINEVIČ-TRENKAMP (vargonai) muzika.

Programa

Marian Sawa (1937–2005)

„Lamentacje“ („Raudos“)

Charles Tournemire (1870–1939)

„Fresque Symphonique Sacrée“ („Simfoninė sakralinė freska“), op. 76 Nr. 2

M. Sawa – lenkų kompozitorius, improvizatorius, ilgametis Varšuvos Įgulos bažnyčios vargonininkas. Jo kūryba vargonams apima daugiau nei 200 opusų ir yra kone vien religinės tematikos. Liturginių motyvų citavimu jis seka lenkų kompozitorių Mieczysławo Surzyńskio ir Felikso Nowowiejskio kūrybinėmis tendencijomis, tačiau buvo pirmasis autorius, liturginių giesmių motyvus įtraukęs ir į koncertines pjeses vargonams.

Ch. Tournemire‘as – prancūzų kompozitorius, Paryžiaus šv. Klotildos bažnyčios titulinis vargonininkas: šioje šventovėje asmeninio pamaldumo įkvėptu vargonavimu Ch. Tournemire‘as stebino daugiau nei 40 metų. Dvi „Simfoninės sakralinės freskos“ (koncerte skambės Antroji) – paskutinysis kompozitoriaus kūrinys. „Freskų“ premjera, vargonuojant pačiam autoriui, nuskambėjo Paryžiaus šv. Klotildos bažnyčioje 1939-ųjų gegužės 23 d.

The post Vilniuje vyks vargonų muzikos koncertas appeared first on LAIKMETIS.

Kaip rašoma Vilniaus arkivyskupijos puslapyje, simboliška, kad laiškas, kuriame paminėtas Vilnius, parašytas Šventojo apaštalo Pauliaus atsivertimo dieną – sausio 25 d. Laiške sakoma: „Duota, nuodugniai apsvarsčius, mūsų mieste Vilniuje 1323 Viešpaties metais, Švento apaštalo Pauliaus atsivertimo dieną.“

Ir šiandien Pauliaus atsivertimo dieną visas krikščioniškas pasaulis prisimena fariziejaus Sauliaus atsivertimo istoriją. Saulius keliavo į Damaską persekioti krikščionių, kai netikėtai iš dangaus jį apšvietė šviesa ir įvyko lemiamas pokalbis. Taip įvyko susitikimas su Jėzumi, pakeitęs Sauliaus gyvenimą. Saulius atsivertė ir buvo pavadintas Pauliumi. Šiandien Paulius laikomas tautų apaštalu, nes tapęs krikščioniu leidosi į misijas skelbti Gerąją Naujieną.

Laiške krikščionims kunigaikštis Gediminas, tarsi Saulius tapęs apaštalu Pauliumi, ketina pasikeisti: „Nes nuo šiol norime ne kam nors pakenkti, bet visiems padėti ir stiprinti taiką, brolystę ir tikrą gailestingumą su visais Kristaus ištikimaisiais amžina sutartimi.“

„Kviečiame susitikti šv. Mišiose Vilniaus Katedroje sausio 25 d. 17.30 val. melstis už Vilnių ir jo gyventojus, kad kurtume taiką, brolystę ir gailestingumą", - rašoma arkivyskupijos pranešime.

The post Sausio 25 d. vyks malda už Vilnių ir vilniečius appeared first on LAIKMETIS.

Arkikatedros bazilikoje bus aukojamos Šv. Mišios, tuomet vyks minėjimas prie Medininkų memorialo, pagerbimo ceremonialas Antakalnio kapinėse, skelbia Vidaus reikalų ministerija.

Minėjime prie Medininkų aukų memorialo ir žuvusiųjų pagerbime Antakalnio kapinėse dalyvaus premjerė Ingrida Šimonytė.

Pagerbiant žuvusiųjų atminimą taip pat vyks tradicinis estafetinis bėgimas Medininkai–Vilnius, 35 kilometrų bėgimo trasa sujungiant pareigūnų nužudymo vietą bei kapines, kuriose jie palaidoti.

Bėgikų atstovai kapinėse, nužudytų pareigūnų palaidojimo vietoje, kaip pagarbos ir atminimo ženklą išpila saują žemės, kurią atsineša iš Medininkų.

Liepos 31-ąją sukaks 31-eri metai, kai 1991 metų ankstų vidurvasario rytą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, Medininkų poste, Rygos sovietinės ypatingosios paskirties milicijos rinktinės (OMON) smogikai užpuolė pasienio darbuotojus.

Per omonininkų išpuolį buvo nušauti septyni muitinės, policijos ir pasienio pareigūnai bei vienas sunkiai sužeistas. Nužudyti Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius ir Ričardas Rabavičius.

Išgelbėti pavyko vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę.

The post Minimos Medininkų žudynių metinės appeared first on LAIKMETIS.

Lankytojai galės interaktyviai patirti pavojingą „Kronikos“ platinimo darbą, simboliškai tapdami leidinio bendradarbiais ir drąsiai „į laisvę“ perkeldami sovietinės cenzūros „narve“ įstrigusias žinias. Atsargiai perskaitydami pranešimus, publikuotus „Kronikos“ puslapiuose, taip pat bendradarbių baudžiamųjų bylų fragmentus, jie galės apžiūrėti įvairias su „Kronikos“ veikla susijusias istorines nuotraukas bei kitą informaciją, o labiausiai sudominusius ar sukrėtusius puslapius apdairiai pernešti į išorę.

Tikrosios „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidėjai, kaip ir sovietinio režimo atstovai, 1972 m. pavasarį nesitikėjo, kad neišvaizdus, primityviomis priemonėmis išspausdintas žurnalas galėtų turėti tokį ilgalaikį griaunamąjį poveikį. Vis dėlto prieš 50 metų parengtas ir išplatintas pirmasis „Kronikos“ numeris tapo iškiliu slenksčiu XX amžiaus Lietuvos istorijoje.

„Kronikos“ leidyba ir platinimas buvo slaptas, nelegalus ir labai pavojingas užsiėmimas. Sovietinis saugumas nuo pat pirmųjų numerių pasirodymo skyrė dideles pajėgas kovai su laisvo žodžio skleidėjais. Pastarieji savo ruožtu ėmėsi maksimalaus atsargumo priemonių – dirbo (ar darbo vietą keisdavo) tamsoje, keisdavo rašymo mašinėlių šriftus, vengdavo rašyti ranka, slėpdavosi konspiraciniuose patikimų žmonių būstuose, kurių dažnai nepalikdavo ištisas savaites, kol nebūdavo paruošas naujas numeris.

Ko gero, veiksmingiausia priemonė buvo tai, kad net patys „Kronikos“ bendradarbiai tiksliai nežinojo, kas yra tikroji „Kronikos“ redakcija.

Išsisukti nuo represijų stengtasi ir laikantis principo „per ką gauni pogrindinę spaudą, per tą ir perduok medžiagą jai“. Vis dėlto išvengti kruopščiai mezgamo KGB užverbuotų bendradarbių tinklo buvo itin sunku. Per 17 „Kronikos“ leidybos metų daugelis bendradarbių patyrė nuolatinį persekiojimą, jų namuose ne kartą buvo atliekamos kratos, įrengta pasiklausymo įranga. Dalis jų buvo areštuoti, tardomi, nuteisti. Už leidybą ir platinimą baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti 23 asmenys, 63 asmenims taikytos vadinamosios „profilaktinės priemonės“.

Bebaimių vyrų ir moterų iniciatyva informacija apie okupuotoje Lietuvoje ir kitose sovietinėse valstybėse valdžios vykdytą tikinčiųjų diskriminaciją, žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus bei visuomenės gyvenimo įvykius, kuriuos oficialioji sovietų Lietuvos spauda buvo linkusi nutylėti, pasiekė Vakarus, buvo verčiama į Europos kalbas, transliuojama radijo bangomis, kol ilgainiui tapo nenuginčijamu sovietinės sistemos brutalumo ir galiausiai žlugimo liudininku.

Instaliaciją varpinėje papildo garso įrašai iš „Amerikos balso“ archyvo bei informaciniai stendai katedros aikštėje, kviečiantys plačiau susipažinti su „Kronikos“ leidybos ir platinimo istorija.

The post Vilniaus katedros varpinėje – instaliacija „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ garbei appeared first on LAIKMETIS.

The post Vilniaus arkikatedros administratorius kun. Virginijus Česnulevičius dėkoja už aukas katedros stogui (vaizdo įrašas) appeared first on LAIKMETIS.

Šią dieną Katedros aikštėje, Vilniuje, vyks akcija  „Brangink gyvybę“, kurios metu Vilniaus arkikatedros bazilikos fasadas nuo 17.00 iki 22.00 val. bus apšviestas stacionariu apšvietimu, ant pastato sienos sužibs žvakės ir kiti simboliai, primenantys, kaip svarbu branginti savo ir kitų gyvybę. Šalia arkikatedros bazilikos veiks jaunųjų kelininkų klubo „Kelelis“ parengta nuotraukų, kuriose užfiksuoti eismo įvykiai, ekspozicija.

„Pasaulinė diena žuvusiems eismo įvykiuose atminti – tai diena, skirta dar kartą prisiminti žuvusiuosius eismo įvykiuose ir pažadėti kelyje būti dėmesingiems ir atsakingiems ir už save, ir už kitus eismo dalyvius. Net ir vienas kelyje žuvęs eismo dalyvis yra daug. Prisidėti prie saugių kelionių galime kiekvienas ir tai padaryti nėra sunku – svarbu visada laikytis Kelių eismo taisyklių,“ – kalbėjo Kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius.

Pasauline diena žuvusiems eismo įvykiuose atminti primenama, kad didžiausia vertybė yra žmogaus gyvybė. Žmogaus, kuris yra eismo sistemos dalis ir kuriam tenka didžiausias vaidmuo dalyvaujant eisme. Daugiau nei 90 proc. eismo įvykių įvyksta dėl žmonių kaltės – jų daromų Kelių eismo taisyklų pažeidimų, todėl kiekvienas eismo dalyvis, dalyvaudamas eisme, negali elgtis taip, kaip nori, ir privalo laikytis Kelių eismo taisyklių.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, atkreipdamas dėmesį į Pasaulinės dienos žuvusiems eismo įvykiuose atminti svarbą, teigia: „Dalyvavimas viešajame eisme nesvarbu kur, gimtajame krašte ar svečioje šalyje, yra atsakingas darbas ir tai turime suprasti, ir pradėti įsisąmoninti nuo mažų dienų. Mūsų šiandieninis gyvenimas – nenuspėjamas, daugeliu aspektų paremtas skuba, kartais tinkamai ir racionaliai nepamatuotų užmojų ir siekių, noru išsiskirti, bet kelyje visi esame lygūs".

Jis pabrėžia: „Saugumas kelyje labai priklauso nuo mūsų – eismo dalyvių – tinkamo elgesio. Tikrai galiu tvirtinti, kad Lietuvos keliai, jų infrastruktūra yra ganėtinai geri, bet juose ne visi mokame tinkamai elgtis. Savitarpio pagarba ir atsargumas, savisauga ir atsakomybės jausmas, Kelių eismo taisyklių paisymas turi būti deklaratyviai priimtas visų eismo dalyvių. Vadovaudamiesi šiais principais, galėsime jaustis saugesni, išvengti eismo nelaimių ir ypač beprasmių žūčių kelyje“.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, iki š. m. lapkričio 19 d. mūsų šalyje eismo nelaimėse jau netekome 132 eismo dalyvių, t. y. 11,4 proc. mažiau nei 2020 m. Pernai per tą patį laikotarpį Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 149 žmonės. Nors žuvusiųjų keliuose skaičius mažėja, beprasmių aukų skaičių dar labiau galėtų sumažinti atsargesnis vairavimas, Kelių eismo taisyklių laikymasis. Kad išvengtume skaudžių nelaimių keliuose, mums visiems reikia būti atsakingesniems, saugoti save ir kitus. Pėstieji į tamsų kelią turėtų išeiti su atšvaitais, vairuotojai ir keleiviai segėti saugos diržus, o vairuotojai visada rinktis saugų greitį

„Mes, jaunųjų kelininkų klubas „Kelelis“, siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į kasdien keliuose žūstančius ir sužalojamus žmones, į kiekvieno žmogaus asmeninę atsakomybę už savo elgesį kelyje,  kasmet prisidedame prie Pasaulinės dienos žuvusiems eismo įvykiuose atminti minėjimo. Matome, kad statistinė eismo įvykių kreivė kasmet leidžiasi žemyn ir mes tampame vis sąmoningesni. Tikime, kad ši akcija padeda skleisti žinią apie opią visuomenės problemą ir prisideda prie situacijos keliuose gerėjimo. Kelyje būkime budrūs, saugokime save ir aplinkinius,“ – jaunųjų kelininkų vardu kalbėjo klubo prezidentas Gustas Mensevičius.

2005 m. lapkričio 26 d. Jungtinių Tautų Organizacija priėmė rezoliuciją, kuria kreiptasi į šalių vyriausybes, kad kiekvienais metais trečiasis lapkričio sekmadienis būtų skirtas žuvusiesiems eismo įvykiuose paminėti. Pagrindinis šios atmintinos dienos tikslas – solidarumas ir dvasinis palaikymas, skirtas šeimoms, kurių nariai, artimieji, draugai, pažįstami žuvo eismo įvykiuose. Minint šią dieną taip pat siekiama dar kartą atkreipti visuomenės dėmesį į kiekvieno asmeninę atsakomybę už savo elgesį kelyje, Kelių eismo taisyklių laikymąsi.

Atsakingu savo elgesiu galime išvengti skaudžių netekčių dėl keliuose prarastų savo šeimos narių, draugų ar pažįstamų. Saugokime vieni kitus kelyje.

The post Prisiminkime žuvusius kelyje - akcija prie Vilniaus arkikatedros bazilikos appeared first on LAIKMETIS.

Tai viena įdomiausių, istoriškai ir kultūriškai vertingiausių Lietuvos erdvių, liudijančių valstybės istoriją nuo XIV a. iki šių dienų, kasmet pritraukianti dešimtis tūkstančių lankytojų.

Šiaurinė katedros požemių dalis leidžia lankytojams pamatyti ir išgirsti apie ilgus metus tiesiogine to žodžio prasme buvusias neprieinamas, užmūrytas ar užtvertas erdves.

Ekskursijos dalyviai galės apžiūrėti vienų seniausių Lietuvoje mūrų, XIII–XIV a. bokšto ir laiptų liekanas, istoriškai neįkainojamus Jogailos ir Vytauto katedros mūrus, skirtingas laidojimo tradicijas menančias XVI–XIX a. kriptas ir mauzoliejų, XVII–XVIII a. katedros rekonstrukcijas liudijančias sienas, gotikines plytas, keramikos fragmentus, XX a. 4 deš. gelžbetoninius įtvirtinimus, XVIII a. drenažinę sistemą, 8–9 deš. geologinių tyrimų mėginius ir kitas vertybes, išsidėsčiusias nemažame, 120 kv. m plote po Vilniaus arkikatedra.

Norintiems dalyvauti patariama įsivertinti savo fizinius gebėjimus: siekiant kuo labiau išsaugoti erdvės autentiškumą, čia palikti originalūs praėjimai, kai kuriose vietose susiaurėjantys iki 40 cm pločio. Aukščiausias laiptelis, kurį reikia įveikti norint praeiti visą maršrutą, – 42 cm aukščio.

Ekskursijos trukmė – 1 val. 30 min;
Bilieto kaina – 15 Eur, su nuolaida – 12 Eur.

Būtina išankstinė registracija. Įėjimas su galimybių pasu.

Daugiau informacijos telefonu: +370 600 12080; el. paštu: katedrospozemiai@bpmuziejus.lt

Bažnytinio paveldo muziejaus informacija

The post Kvietimas leistis ekstremaliu Vilniaus katedros požemių maršrutu appeared first on LAIKMETIS.

Vilniaus katedros požemiai – seniausios miesto didikų ir Bažnyčiai nusipelniusių asmenų kapinės. Amžino poilsio čia atgulė karališkosios šeimos nariai, aukšto rango dvasininkai, dosnūs mecenatai. Apie jų gyvenimą, pasiruošimą mirčiai, atminimą ir amžinybės siekį liudija antkapiniai paminklai, epitafijos, biustai, gyvenimo ir mirties aprašymai, testamentai, paskutiniai norai.

Ekskursijoje pažinsime savo krašto laidojimo papročių istoriją ir aptarsime, kokios tradicijos yra nebeatpažįstamos, svetimos moderniam žmogui. Prisiminsime, kaip praktinės priežastys – statybos, rekonstrukcijos, miesto plėtra – keičia ir pertvarko mirusiųjų valią. Antroje ekskursijos dalyje keliausime į Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią – Sapiegų mauzoliejų.

Mauzoliejuje išlikusi XVII a. kripta ir barokines tradicijas menantys antkapiniai paminklai liudija vienos svarbiausių LDK giminių pasaulėžiūrą ir stovėseną gyvenimo laikinumo akivaizdoje. Tėvelių, norinčių atsivesti mažamečius vaikus, maloniai prašoma įvertinti temos jautrumą ir priimti atsakingą sprendimą.

Susitikimo vieta Vilniaus arkikatedros varpinėje, trukmė 2 val., kaina 12 Eur, su nuolaida 7 Eur.
Būtina išankstinė registracija. Dalyvavimas su galimybių pasu arba jį atitinkančiu dokumentu. Daugiau informacijos ir registracija: tel. 8 600 12080, el. paštu katedrospozemiai@bpmuziejus.lt

Bažnytinio paveldo muziejaus ir Vilniaus arkivyskupijos informacija.

The post Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į ekskursiją appeared first on LAIKMETIS.

Gerbiami Eminencijos, Ekscelencijos, valdžios atstovai, gerbiamas Prelate Visvaldai, brangūs kunigai, vienuoliai ir vienuolės, brangūs broliai ir seserys Kristuje,

džiaugiuosi, kad esu Vilniuje šia gražia proga, kai prelatas Visvaldas Kulbokas, Šventojo Tėvo Pranciškaus nominuotas Apaštaliniu Nuncijumi Ukrainoje, bus pašventintas tituliniu Martanos arkivyskupu.

Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų šventės išvakarėse, kai Bažnyčia taip pat mini didį Mergelės Marijos garbintoją ir nacių žiaurumo kankinį šventąjį Maksimilijoną Kolbę, susirinkome į šią 1988 metais tikintiesiems grąžintą Arkikatedrą, dedikuotą šventiesiems Stanislovui ir Vladislovui, dalyvauti įvykyje, kuris yra džiaugsmo šaltinis visai Bažnyčiai Lietuvoje, o ypač Telšių vyskupijai bei Klaipėdos miestui – toms vietoms, iš kur yra kilęs prelatas Visvaldas Kulbokas.

Vyskupo šventimai Bažnyčiai visada yra džiaugsmo priežastis, nes dėl Apaštalų ir jų įpėdinių – vyskupų – tarnystės ji gali visiškai išlikti savimi, tai yra apdovanota visomis išganymo priemonėmis, kuriomis Viešpats ją aprūpino. Todėl kiekvienas vyskupas savo asmeniu suteikia galimybę Apaštalų tarnystei nepertraukiamai tęstis per kartų kartas, o tikintieji gali naudotis gausia ir turtinga Dievo Malone.

Galių perdavimas auginant Dievo tautą yra aiškiai atpažįstamas iš labai senos rankų uždėjimo apeigos, kai konsekruojantys ir kiti koncelebruojantys vyskupai deda rankas ant šventinamojo galvos. Šiuo ženklu, kurio ištakų galima rasti daugybėje Senojo ir Naujojo Testamento vietų, yra perduodama Šventosios Dvasios dovana, kad suteiktų vidinį pašventinimą ir įgalintų atlikti vyskupo pareigas. Tai aiškiai girdime ir konsekracijos maldoje, kuri kalbama uždėjus rankas: Išliek dabar šiam išrinktajam iš Tavęs kylančią galią. Išliek Dvasią, kuri veda ir valdo. Ją Tu davei mylimajam savo Sūnui Jėzui Kristui, o Jis ją padovanojo šventiesiems Apaštalams. Šie įvairiose vietose įkūrė Bažnyčią kaip Tavo šventovę nepaliaujamai Tavo vardo garbei ir šlovei.

Be to, rankų uždėjimu šventinamajam perduodamas ypatingas palaiminimas prašyti Dievo malonių tiems, kurie jas priima. Ši apeiga yra minima ir šiandien skaitytoje Mato Evangelijos ištraukoje, kai žmonės nešė Jėzui vaikus, kad Jis uždėtų rankas ant jų ir pasimelstų. Evangelija mus kviečia niekada nebūti kliūtimis ir trikdžiais tiems, kurie kaip vaikai ir paprasti žmonės artinasi prie Jėzaus norėdami Jį sutikti, klausytis Jo žodžio, būti Jo artumoje ir gauti Jo palaiminimą.

Vien šių pamąstymų pakaktų, kad suprastume ypatingą pašauktojo į vyskupystę atsakomybę. Jis prisiima užduotį skelbti Evangeliją visa savo išmintimi ir kantrybe, taip pat saugoti ir ištikimai perduoti tai, ką gavo, – tikėjimo paveldą. Vyskupo užduotis yra šventinti tikinčiuosius, kad maitindamiesi Dievo žodžiu ir Eucharistijos sakramentu, stiprinami sakramentų ir atlikdami artimo meilės darbus galėtų pasiekti galutinį egzistencijos tikslą, tai yra galutinį gyvenimą su Dievu ir šventaisiais. Vyskupui taip pat patikėta užduotis valdyti dalį Dievo tautos taip, kad ji išliktų vieninga, bet netaptų vienodai pilka, ir kad kiekvieno charizmos ir talentai būtų įvertinti ir suderinti.

Apaštalinis Nuncijus, be viso šito, gauna dar ir kitą, specifinę užduotį – atstovauti Popiežiui ir Šventąjam Sostui vietinėse Bažnyčiose, valstybėse ir tarptautinėse organizacijose, į kurias yra siunčiamas, kad nuolat stropiai ir kruopščiai dirbdamas su apaštališku uolumu stiprintų visuotinės ir dalinės Bažnyčios vienybę, informuotų Šventąjį Tėvą apie vietinių Bažnyčių gyvenimą, jų lūkesčius ir sunkumus, perduotų joms Petro įpėdinio padrąsinimus ir taptų jo balsu.

Brangus Prelate Visvaldai, Šventasis Tėvas Tave siunčia į Ukrainą, kur jau nuo amžių kartu gyvena skirtingos katalikiškos bažnytinės bendruomenės, tai yra Bizantijos rito graikų apeigų ir lotynų apeigų katalikai, o didelę dalį visuomenės sudaro tikintieji ortodoksai. Ukraina yra turtingų ir įvairių kultūrų šalis, kurioje gyvena daug skirtingos etninės kilmės žmonių, ir ši šalis kenčia dėl sudėtingų, niekaip nesibaigiančių konfliktų.

Tai bus Tavo pagrindinė užduotis – padėti išgirsti Šventojo Tėvo taikos ir susitaikymo žodį, kad visi uoliai ieškotų stabilaus tarpusavio supratimo: šie žingsniai reikalingi, kad būtų nutraukti aštrūs konfliktai, sukeliantys netektis ir reikalaujantys milžiniškų išteklių, ir kad prasidėtų naujas bendradarbiavimo ir atgimimo laikas, o jame būtų svarbiausia ieškoti bendrojo gėrio, kuris yra gėris visiems ir kiekvienam.

Tavo pagrindinė užduotis – padėti išgirsti Šventojo Tėvo taikos ir susitaikymo žodį, kad visi uoliai ieškotų stabilaus tarpusavio supratimo.

Brangus Prelate Visvaldai, vyskupo ir ypatingos nuncijaus pareigos įpareigoja didelei atsakomybei ir galės būti atliekamos garbingai, pasitikint Dievo pagalba, jei tik nuolankiai priimsi Viešpaties dovanas ir Tavo kasdienį gyvenimą stiprins karšta ir nuolatinė malda. Kai melsiesi, pirmiausia dėkok Viešpačiui už visas Jo geradarybes ir išsakyk Jam troškimus, skausmus, sunkumus ir Dievo tautos lūkesčius.

Tik apsitaisęs šarvais, kuriuos malda suteikia sielai, Tu pajėgsi atpažinti tikruosius poreikius, į kuriuos atsiliepsi, prioritetus, kurių sieksi, ir tuomet galėsi veikti kaip tikras Ganytojas, sekantis Gerojo Ganytojo pavyzdžiu. Tik malda Tau padės dar giliau panirti į tikėjimo tiesas ir matyti save, Bažnyčią ir pasaulį spindinčioje Dievo valios ir Jo amžino gailestingumo šviesoje.

Šventasis Tėvas Pranciškus 2019 m. birželio 13 d. susitikime su Popiežiaus atstovais pateikė nuncijaus elgesio ir identiteto Dekalogą. Šis Dekalogas moko, kad Popiežiaus atstovas, norėdamas įvykdyti gautą paskyrimą, turi visada prisiminti, jog jis yra Dievo, Bažnyčios ir Popiežiaus žmogus. Žmogus, kupinas apaštališko uolumo ir susitaikymo, iniciatyvus ir paklusnus, maldos, veiklios meilės ir nuolankumo žmogus (plg. Kalba Apaštaliniams Nuncijams, 2019 m. birželio 13 d.).

Šios Šventojo Tėvo rekomendacijos bus tarsi Tavo kaip Popiežiaus atstovo gyvenimo vadovas, kad galėtum atlikti savo pareigas ir funkcijas su Bažnyčios žmogaus džiaugsmu, kuriam įgyti reikės Dievo palaimos. Siek jos šventu gyvenimu.

Tu, brangus Prelate Visvaldai, pasiruošei Tau patikėtai misijai studijuodamas ir dirbdamas Popiežiškosiose atstovybėse Libane, Nyderlanduose, Rusijos Federacijoje, iš ten buvai perkeltas į Valstybės Sekretoriato Antrąją Sekciją ir galų gale dirbai Nunciatūroje Kenijoje. Per tuos metus turėjai progą pažinti daug skirtingų bažnytinių realijų ir pamatei, kiek daug ir kokių sudėtingų klausimų Bažnyčiai ir valstybėms reikia spręsti, įgijai patirties. Tai vertingas bagažas, kurį reikės saugoti ir gausinti, kad galėtum išmintingai, kompetentingai ir apdairiai atlikti savo pareigas.

Vis dėlto per šiuos metus tikrai būsi išmokęs pagrindinį dalyką, apie kurį Jozuė kalba pirmajame skaitinyje. Jis savo gyvenimo pabaigoje primena Dievo išganymo darbus, kurių liudininkas buvo jis pats: išlaisvinimą iš Egipto vergijos, perėjimą per Raudonąją jūrą ir Izraelio įsikūrimą Pažadėtoje žemėje, ir aiškiai matė, kaip įgyvendinamas Dievo išganymo planas Jo tautai.

Ištraukoje, kurią skaitėme, Jozuė nori visai tautai perduoti vertingiausią pamokymą, tą, kuris yra visų kitų santrauka: bijok Viešpaties ir tarnauk Jam. Taigi, jis skatina tautą daug kartų kartoti pažadą, kad ji išlaikys tą pagarbią baimę ir kad visada tarnaus Viešpačiui, nes patyrė Jo amžiną gerumą. Iš tiesų, vienintelis atsakas į šią nieko nekainuojančią palankią meilę yra išlaikyti pagarbią Dievo baimę, gyventi suvokiant, kad esi Dievo akivaizdoje, ir atsakyti į Jo meilę.

Tu, brangus Prelate Visvaldai, patyrei Dievo gerumą ir, kaip Jozuė, žinai, kad tinkamas atsakas į didžią meilę yra nuolat su atsidavimu tarnauti broliams.

Tą labai gerai žinojo šventasis Maksimilijonas Kolbė, kuris, kupinas apaštališko uolumo ir meilės Švenčiausiajai Mergelei, iki pat kankinystės liudijo savo tikėjimą, savo meilę Dievui ir artimui.

Tegul Švenčiausioji Mergelė Marija, Dievo Motina, šventasis Maksimilijonas Kolbė, šventieji Stanislovas ir Vladislovas Tave laimina, Tave lydi Tavo misijoje, kad visiems, kuriuos sutiksi, galėtum skleisti malonų Kristaus kvapą ir būti patikimas bendrystės ir taikos ženklas.

Amen.

The post Kardinolo Pietro Parolin homilija arkivyskupo Visvaldo Kulboko konsekracijos šv. Mišiose appeared first on LAIKMETIS.