„Švietimo sistemą tiesą sakant taip nureformavo, kad jau pačiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai reikia socialinės pagalbos. Kadangi reikia tos pagalbos, tai socialinės apsaugos ir darbo ministrė kartu tapo ir švietimo ir mokslo ministre“, – šeštadienį LSDP tarybos posėdyje kalbėjo LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė.

„Konservatoriai eidami į Seimo rinkimus deklaravo, kad švietimas bus ir yra jų prioritetas. Jūs matote tą prioritetą?“, – pridūrė ji. 

V. Blinkevičiūtė valdančiuosius kaltino „eksperimentais su jaunais žmonėmis“, o padėtį švietimo sistemoje pavadino „chaosu“.

„Kiek galima eksperimentuoti? Pavargome visi nuo to. Kažkokia reforma su tarpiniais patikrinimais. Niekam nepasiruošta! Kiekvieną kartą kažkokia kliurka!“, – teigė LSDP pirmininkė. 

Balandį atsistatydinus švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui, laikinai švietimo ministrės pareigas šiuo metu eina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

V. Blinkevičiūtė ironiškai atsiliepė apie Seimo konservatorių siūlymą keisti sovietinio dizaino kelio ženklus.

„Nes tai yra taip svarbu kaip bus pakelta briedžio uodega, kaip aš šaržuodama sakau, ar kiek bus pavaizduota perėjų brūkšniukų, kad vardan to šiuo laikotarpiu verta išleisti šimtus ar dešimtis milijonų. Ar nuo to pagerės eismas ir eismo būklė keliuose? Arba tai yra noras specialiai nukreipti kažkur dėmesį, arba tai yra sveiko proto praradimas“, – teigė LSDP pirmininkė. 

Valdantiesiems kaltinimai už „priešų paieškas“

LSDP pirmininkė kritikavo valdančiuosius konservatorius už rinkiminę politinę kultūrą, kaltino juos „priešų paieškomis“.  

V. Blinkevičiūtė taip pat kritikavo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusią laikinąją Seimo komisiją ir jos išvadas.

„Penki Seimo nariai (...) nusprendžia, kad Konstitucija pažeista, viskas blogai ir apdrabsto visus purvais. Ir dabartinį prezidentą, ir Valstybės saugumo departamentą, ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, ir Generalinę prokuratūrą. Visus aplinkui nori apjuodinti, sukiršinti ir neva iš to bus kažkoks progresas ir prašviesėjimas valstybėje“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

„Tai yra nieko daugiau kaip toks valdančiųjų konservatorių supratimas apie rinkimų politinę kultūrą“, – pridūrė ji.

LSDP pirmininkė kritikavo ir vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę, kuri šią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl prezidento G. Nausėdos veiksmų šiam anksčiau viešai paskelbus apie sulaikytus rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus.

„Aš pati išdirbau ministre aštuonerius metus ir neįsivaizduoju, kad taip galėtų įvykti. Kas čia yra? Čia vėl rinkimai ir naujo konservatorių fronto atidarymas, nes (...) jie turi turėti priešų“, – teigė LSDP pirmininkė.

V. Blinkevičiūtė teigė, kad nuolatinė valdančiųjų kritika G. Nausėdai gali jam padėti pasiekti pergalę prezidento rinkimų pirmame ture, kuris vyks gegužės 12 dieną. 

„Sutaupysim laiko, sutaupysim pinigų, turėsime daugiau galimybių susitikti ir diskutuoti dėl Europos Parlamento (rinkimų – BNS)“ – teigė LSDP pirmininkė.

The post LSDP lyderė V. Blinkevičiūtė pažėrė kritikos valdantiesiems appeared first on LAIKMETIS.

Taip ji kalbėjo ketvirtadienį Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad šis Europos Tarybos dokumentas neprieštarauja Konstitucijai.

„Raginčiau atsipeikėti, matyti realybę, nebijoti menamų kažkieno baubų platinamų ir imti dirbti realius darbus“, – Žinių radijui penktadienį sakė politikė.

Ji tvirtino, kad socialdemokratų frakcija palaikytų konvencijos ratifikavimą.

„Per 2023 metus apie penktadalį įregistruotų nusikaltimų yra dėl smurto artimoje aplinkoje. Kas per skaičiai? Kas trečia moteris yra patyrusi artimoje aplinkoje ar tai seksualinį, ar fizinį smurtą“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

Ketvirtadienį KT paskelbus išvadą valdančioji Laisvės partijos frakcija pasiūlė Stambulo konvencijos ratifikavimą įtraukti į pavasario sesijos darbų programą, tačiau tam nebuvo pritarta.

Už tai, kad Stambulo konvencija būtų įtraukta į darbų programą, balsavo keturi opoziciniai socialdemokratai, vienas buvo prieš ir penki susilaikė, o frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė registravosi, bet nedalyvavo balsavime.

Prieš Stambulo konvencijos įtraukimą balsavo Socialdemokratų frakcijos atstovas Liudas Jonaitis, susilaikė Tomas Bičiūnas, Eugenijus Sabutis, Matas Skamarakas, Kęstutis Vilkauskas.

KT nutarimas dėl Stambulo konvencijos nekeičia jos oponentų nuostatos, kad dokumento ratifikuoti nereikia. Jie sako, kad toks verdiktas tik sustiprina Stambulo konvencijos rėmėjų pozicijas, bet oponentams įtakos nedaro.

KT ketvirtadienį paskelbė, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, pagrindinis jos tikslas yra apsaugoti moteris nuo visų formų smurto, užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui artimoje aplinkoje, patraukti jo vykdytojus baudžiamojon atsakomybėn, ir jos sąvokos turi būti aiškinamos šiuo aspektu.

Teismas, įvertinęs „socialinės lyties“ sąvoką taip pat nustatė, kad konvencijos nuostatomis nėra paneigiama moters ir vyro lyčių samprata ir jos „nesuponuoja galimybės pasirinkti kitokios lyties negu turima biologinė lytis“.

Jis taip pat pasisakė, kad Stambulo konvencija neįpareigoja nustatyti kitokios nei Konstitucijoje santuokos ir šeimos sampratos, neįpareigoja keisti lietuvių kalbos, kad ji būtų lyčiai neutrali, ir leidžia valstybėms pačioms spręsti, kokios programos mokyklose turėtų būtų vykdomos apie lyčių stereotipus, smurto prevenciją.

Vadinamoji Stambulo konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais, Lietuvą ją pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną.

Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

The post V. Blinkevičiūtė ragina Seimą ratifikuoti Stambulo konvenciją appeared first on LAIKMETIS.

LSDP taip pat nutarė per prezidento rinkimus remti dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos kandidatūrą.

Toks sprendimas priimtas šeštadienį Vilniuje per partijos konferenciją, 181 jos dalyviui balsavus už pareiškimą dėl politinės padėties šalyje, 16 – prieš ir 17 – susilaikius.

„Įvertinusi visus išsikėlusius arba iškeltus kandidatus, LSDP labai aiškiai mato, kad prezidentas Gitanas Nausėda stabiliai turi didžiausią gyventojų pasitikėjimą. Tai patvirtina sociologinės gyventojų apklausos, rodančios didelę tikimybę išrinkti Prezidentą jau pirmajame rinkimų ture“, – teigiama LSDP pareiškime. 

Anot socialdemokratų, toks sprendimas racionaliausias ir efektyviausias dabartinėje situacijoje – G. Nausėda turi žmonių pasitikėjimą, jis yra populiariausias politikas, užsienio politikoje didelių klaidų nepadarė, jį vertina tarptautinė bendruomenė.

„Todėl socialdemokratai, įvertinę dviejų – prezidento ir Seimo rinkimų – svarbą, sieks konsoliduoti Lietuvos rinkėjus pačiam geriausiam sprendimui ir rekomenduoja palaikyti Gitano Nausėdos kandidatūrą prezidento rinkimuose“, – teigiama LSDP pareiškime.

Socialdemokratų teigimu, jiems laimėjus Seimo rinkimus, valdžios institucijos dirbs efektyviau, nes prezidentas turės parlamentinės daugumos paramą.

Dauguma LSDP skyrių į prezidentus kėlė partijos lyderės Vilijos Blinkevičiūtės kandidatūrą, bet ji nutarė siekti dar vienos kadencijos Europos Parlamente, kur dirba nuo 2009 metų.

Politikė atmetė argumentus, kad nekandidatuodama pati vengia lyderystės. Pasak jos, tikroji lyderystė yra atsakingai įvertinti situaciją ir priimti geriausią šaliai sprendimą.

„Kaip atsakinga partija įvertinome situaciją mūsų valstybėje, kad trys pagrindinės valdžios institucijos nesusišneka tarpusavyje, turiu omenyje ir valdančiąją konservatorių partiją, ir Vyriausybę ir prezidentą, tai iš tikrųjų yra blogai. Tokia valdžia, kokia yra dabar, – arogantiška, negirdinti, nematanti, nesikalbanti, nepriimanti sprendimų, – tiesiog negali likti valdžioje. Esame įsitikinę, kad jos galiojimo laikas baigėsi“, – po konferencijos žurnalistams sakė V. Blinkevičiūtė.

Anot jos, sutelkto darbo reikalauja ir grėsminga geopolitinė situacija.

„Karas čia pat, mums reikia sutelktumo, kad bendrai dirbtų pagrindinės mūsų valdžios šakos šitų iššūkių akivaizdoje, o to nėra“, – teigė politikė.

V. Blinkevičiūtė taip pat atkreipė dėmesį, kad praėjusių metų pabaigoje atliktos  apklausos parodė, jog 75 proc. socialdemokratų rinkėjų palaiko Gitaną Nausėdą. 

Ji tiesiai neatsakė, ar prezidentas prašė socialdemokratų paramos per rinkimus, tik tvirtino, kad to paprašyti galima įvairiais būdais, nebūtina tai daryti tiesiogiai.

„Žinote, kartais tos paramos prašymą gali pamatyti įvairiais būdais (…) yra labai daug rodiklių, žodžių, minčių, susitikimų, sprendimų, kurie aiškiai rodo, kad mums pakeliui“, – sakė partijos pirmininkė.

Anot politinės, finansiškai remti G. Nausėdos LSDP neplanuoja.

Paklausta, kad socialdemokratai savo ruožtu tikisi G. Nausėdos palaikymo per Seimo rinkimus rudenį, V. Blinkevičiūtė atsakė vienu sakiniu: „Mes nieko neparduodame ir nieko neperkame“.

Ji taip pat svarstė, kad ideologinius skirtumus, pavyzdžiui, dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimo, ateityje bus galima „užglaistyti, rasti bendrą sprendimą“.

V. Blinkevičiūtė ves socdemus į EP

LSDP sąrašą rinkimuose į Europos Parlamentą vesianti partijos pirmininkė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė apie savo sprendimą dėl dalyvavimo Seimo rinkimuose kol kas neskelbia.

„Šiandien (dėl Seimo rinkimų – BNS) mes jums ir negalime atsakyti, nes tuos klausimus spręsime būtent pavasarį vykstančių susirinkimų, konferencijų, tarybų metu. Po to vasaros pradžioje, birželio mėnesį, viduryje, mes priimsime atitinkamus sprendimus, kai priimsime galutinį kandidatų sąrašą, tarp jų ir lyderį, kuris vestų tą sąrašą“, – žurnalistams šeštadienį sakė R. Duchnevičius.  

Jo teigimu, kandidatų kėlimo dalyvauti Seimo rinkimuose procedūras LSDP pradės svarstyti artimiausiomis savaitėmis. 

„Kandidatų yra ne vienas tikrai, ir tai bus pilnas sąrašas su daug žinomų žmonių, galbūt naujų žmonių irgi, nes mes matome poreikį atverti mūsų partiją, kad ateitų daugiau kairiosios minties žmonių“, – kalbėjo R. Duchnevičius. 

Socialdemokratų lyderė V. Blinkevičiūtė sakė svarstanti apie dalyvavimą Seimo rinkimuose, tačiau, anot jos, apie sprendimą skelbti „ne laikas“. 

„Mūsų partija dalyvaus Seimo rinkimuose. Aš kaip partijos narė – viena iš beveik 14 tūkst. – taip pat apsispręsiu ir priimsiu sprendimus. Labai svarbius“, – žurnalistams šeštadienį teigė V. Blinkevičiūtė.

„Šiandien aš dar nesakau išvis nieko, nes dar nėra nė vieno, kas dalyvautų Seimo rinkimuose. Mūsų partija šito klausimo dar nesvarsto. O aš jau svarstau, bet nepasakysiu“, – pridūrė partijos pirmininkė. 

Atsakydama į klausimą, ar darbui europinėse institucijose, palyginti su nacionaline politika, V. Blinkevičiūtė neteikianti prioriteto, LSDP pirmininkė pažymėjo, jog Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinės politikos klausimai yra susiję.

„Kada aš nebuvau nacionalinėje politikoje? Aš nesu nacionalinėje politikoje? Noriu pasakyti vieną dalyką – aš iš Lietuvos niekur nesu išvažiavusi, niekada nebuvau, man nieko nereikia įrodinėti, aš esu čia registruota, čia gyvenu“, – teigė socialdemokratų lyderė.

Nuo 2009 metų ji dirba Europos Parlamente.

„Nacionalinės politikos sudėtis jau yra ir europinės politikos sudėtis. Nes Lietuva be Europos Sąjungos, kaip Europos Sąjunga be Lietuvos – neturi jokios ateities“, – kalbėjo politikė.  

Šeštadienį Vilniuje vykusioje konferencijoje LSDP nutarė per prezidento rinkimus remti dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos kandidatūrą.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną, Europos Parlamento – birželio 9 dieną, o spalio 13 dieną – Seimo rinkimai.

The post Socdemai rinkimuose į prezidentus parėmė Gitaną Nausėdą appeared first on LAIKMETIS.

„Mūsų siūlymai būtų pirmiausia visuotinis juridinių asmenų pelno mokestis, nes dabar pasižiūrėkime: (...) ir lenkai, ir latviai moka 20 proc., tuo tarpu Lietuvoje – 15 proc. Tai iš tikrųjų reikėtų tartis su verslo bendruomene. Daugelis verslininkų yra tikrai socialiai atsakingi ir puikiai supranta esamą situaciją, todėl būtų galima padidinti pelno mokestį 5 proc. iki 20 proc. ir esant tai pačiai pelno maržai būtų galima surinkti apie 450–470 mln. eurų per metus“, – LRT laidoje „Dienos tema“ penktadienį sakė V. Blinkevičūtė.

Ji pažymi, kad socialdemokratai niekada nepalaikys PVM didinimo, nemato galimybės greitu metu įgyvendinti ir visuotinio šaukimo.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį kviečia partijų vadovus, verslo, profesinių sąjungų atstovus tartis dėl gynybos finansavimo.

Susitikimas rengiamas ieškant sprendimo, iš kokių šaltinių būtų galima finansuoti krašto gynybą, kai nustos galioti dvejiems metams įvestas bankų solidarumo mokestis.

Į susitikimą pakviesti Seime atstovų turinčių partijų pirmininkai, atsakingų parlamento komitetų vadovai, krašto apsaugos ir finansų ministrai, Prezidentūros, Trišalei tarybai priklausančių profesinių sąjungų, verslo konfederacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Premjerė susitikimą rengia norėdama tartis, kokie pasiūlymai galėtų būti pateikti Seimui pavasario sesijoje, siekiant užtikrinti išteklių krašto apsaugai planavimo 2025 metais galimybes.

Gynybos finansavimo poreikis auga dėl Lietuvos planų iki 2030 metų sukurti lengvąją pėstininkų diviziją bei padidinti į kariuomenę šaukiamų jaunuolių skaičių.

Vyriausybės vadovė I. Šimonytė yra nurodžiusi, kad minėtiems planams dėl kariuomenės plėtros reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo virš šiuo metu partijų sutarto 2,52 proc. BVP rodiklio.

Tarp svarstomų būdų surinkti šias lėšas – gynybos mokestis. Dalis politikų galimą naująjį mokestį vertina skeptiškai, siūlo skolintis iš gyventojų, kitus finansavimo būdus.

Diskusijos dėl gynybos mokesčio į viešąją erdvę grįžo po Prezidentūros kritikos 2024-ųjų gynybos biudžetui, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynybos tarybos patvirtintam planui dėl divizijos.

Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui stiprinti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai. 

Prezidentas, dalis partijų pasisako prieš PVM kėlimą krašto apsaugos finansavimui stiprinti. Gitanas Nausėda teigia, kad tai kels naštą gyventojams, o toks gynybos finansavimo modelis galėtų būti svarstomas nebent kartu numatant ir PVM lengvatas.  

Jis pats žada aktyviai dalyvauti diskusijoje numatant galimus šaltinius papildomoms gynybos reikmėms, pažymėdamas, kad dėl paties poreikio didinti finansavimą gynybai abejonių nekyla.

Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų sudaryti 2,75 proc. BVP. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.

The post V. Blinkevičiūtė: gynybos finansavimui siūlau panaudoti visuotinį juridinių asmenų pelno mokestį appeared first on LAIKMETIS.

Taip ji kalbėjo po to, kai elektros energetikos sektoriaus auditą atlikusi Valstybės kontrolė spalį konstatavo, kad visi vartotojai bendrovei ESO 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, arba vidutiniškai 88,8 euro.

Savo ruožtu Valstybinė energetikos reguliavimo taryba skaičiuoja, kad vien buitiniai vartotojai vidutiniškai per šį laiką permokėjo vidutiniškai po 30 eurų. 

„Iš to turėtų plaukti politinė atsakomybė ir tai yra parlamentinės kontrolės klausimas“, – šeštadienį partijos tarybos posėdyje sakė socdemų lyderė.

„Todėl kreipiuosi į Seimo Socialdemokratų frakciją ir raginu inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl padėties energetikos sektoriuje. Privalome išsiaiškinti, kas iš tikrųjų dedasi energetikos sektoriuje. To laukia ir Lietuvos žmonės“, – pridūrė ji.

Iki šiol permoką planuota grąžinti per 15 metų, tačiau dabar svarstoma, kad ji buitinius vartotojus turėtų pasiekti per pustrečių, o įmones – per pusaštuntų metų.

Pasak V. Blinkevičiūtės, susidariusi situacija rodo, kad „energetikos sektoriuje per pastaruosius trejus metus įsivyravo visiškas chaosas“.

„Valstybės valdoma bendrovė pelnėsi iš žmonių permokų, dėl to didėjo ir įmonės dividendai, ir priemokos prie algų „Ignitis“ vadovams“, – kalbėjo socialdemokratų lyderė.

Pasak jos, dėl susiklosčiusios situacijos energetikos ministras Dainius Kreivys turėjo atsistatydinti.

„Tačiau (Ingridos) Šimonytės Ministrų kabinete niekas nenori prisiimti atsakomybės. Konservatorius Kreivys atsakomybę permeta finansų ministrei, kurios ministerija neva valdo „Ignitis grupės” akcijas, o ši atsakomybę permeta jam atgal“, – sakė politikė.

„Tikras vaikų darželis – niekam neaišku, kas turėtų valdyti energetikos sritį“, – pridūrė ji.

The post V. Blinkevičiūtė: raginu inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl padėties energetikos sektoriuje appeared first on LAIKMETIS.

„Mes, socialdemokratai, kelsim kandidatą, skyrių siūlymai yra, esam suplanavę, kad gruodžio mėnesį turėtumėm paskelbti savo sprendimą dėl kandidato į prezidentus, viskas vyksta pagal planą“, – penktadienį interviu Žinių radijui sakė V. Blinkevičiūtė.

Daugiausiai partijos skyrių kandidate į prezidentus keliama V. Blinkevičiūtė sako, kad jos sprendimas bus „labai gerai pamatuotas ir pasvertas“.

„Aš ne kartą esu sakiusi, kad kiekvieną kartą, į kokią poziciją, kokį postą bepretenduotum, reikia labai gerai apsvarstyti, ar (asmuo – BNS) gali, ar geba, ar tinkamai atliktų pareigas. Aš mąstau, niekada nepriimu spontaniškų sprendimų, nes ilgai gyvenu, daug metų esu politikoj, ir sprendimas bus labai gerai pamatuotas ir pasvertas“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

V. Blinkevičiūtė yra daugiausiai socialdemokratų skyrių keliama kandidatė, taip pat po kelis ar vieną skyrių skyrių yra iškėlę Nerijų Cesiulį, Juozą Oleką, Vytenį Andriukaitį, Julių Sabatauską, Gintautą Palucką, Liutaurą Gudžinską, Šarūną Birutį, Algirdą Sysą.

Kandidatą į prezidentus tvirtins partijos taryba, kaip yra sakęs partijos atstovas Justinas Argustas, tikėtina, gruodžio-sausio mėnesiais.

Prezidento rinkimus Lietuvoje planuojama rengti kitų metų gegužės 12 dieną. Visuomenės apklausų duomenimis, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda juose yra ryškiausias favoritas, į populiariausiųjų trejetą taip pat patenka advokatas Ignas Vėgėlė ir premjerė Ingrida Šimonytė, kurią kelia konservatoriai.

G. Nausėda ir I. Vėgėlė sprendimus dėl dalyvavimo rinkimuose žada paskelbti vėliau šiemet.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga būsimuose rinkimuose kelia buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ –  buvusio krašto apsaugos viceministro ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko kandidatūrą. Laisvės partija kelia buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.

Liberalų sąjūdžio skyriai taip pat rinkimuose siūlo kelti partijos lyderę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, ji pati teigia apie apsisprendimą pranešianti vėliau.

Kelsiantys savo kandidatūras rinkimuose pranešė ir buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, riaušių prie Seimo byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas.

The post Socialdemokratų partija kandidatą į prezidentus paskelbs gruodį appeared first on LAIKMETIS.

Pirmadienį skelbiamos apklausos duomenimis, Lietuvos socialdemokratų partiją spalį palaikė 15,5 procento, Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) – 10,5 procento apklaustųjų. Rugsėjį šias partijas atitinkamai palaikė 13,5 ir 9,1 procento respondentų.

Trečioje vietoje rikiuojasi Liberalų sąjūdis. Spalio mėnesį už šią partiją būtų balsavę 7,4 procento apklaustųjų, kai tuo metu rugsėjį – 7,5 procento. 

Ketvirtoje vietoje – opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Ją palaiko 6,5 procento apklaustųjų. Rugsėjį apklausos rodiklis siekė 5,6 procento. 

Opozicijoje veikianti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pelnė 5,5 procento apklaustųjų palankumo, mėnesiu anksčiau –  5,3 procento. 

Toliau politinių partijų reitingų lentelėje – valdančioji Laisvės partija. Ją rugsėjo mėnesį rinkosi 3,4 procento apklaustųjų, spalio mėnesio apklausos rezultatas – 3,5 procento. 

Paprašyti įvardinti politiką, kuris geriausiai tiktų užimti premjero postą, respondentai spalį pirmoje vietoje nurodė LSDP lyderę Viliją Blinkevičiūtę

Paprašyti įvardinti politiką, kuris geriausiai tiktų užimti premjero postą, respondentai spalį pirmoje vietoje nurodė LSDP lyderę Viliją Blinkevičiūtę. Spalį ją premjerės kėdėje norėjo matyti 8,2 procento respondentų, kai tuo metu rugsėjį –  6,8 procento.

Premjerės Ingridos Šimonytės rezultatas spalį siekė 8 procentus, ji užima antrąją poziciją. Rugsėjį apklausos rezultatas siekė 10,9 procento,

Greičiau neigiamai ir neigiamai Vyriausybės veiklą spalį įvertino 65,8 procentai respondentų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 67 procentus. 

Nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ reprezentatyvią paklausą naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atliko spalio 17-28 dienomis, jos paklaida siekia 3,1 procento. Tyrimo metu buvo apklausti 1011 respondentų. 

The post Apklausose toliau pirmauja socialdemokratai ir konservatoriai appeared first on LAIKMETIS.

„Sunku įsivaizduoti Lietuvos atgimimą, visą Sąjūdį, visą tą pakilimą be Justino Marcinkevičiaus. Jis visą laiką yra su mumis, nežinau, ką galėčiau ir bepridurti. Iš tikrųjų, jo veiklą tyrinėja ir tyrinės istorikai, ir literatūrologai, tik norėtųsi, kad tos diskusijos būtų tokios oresnės, konstruktyvesnės, nereikia to drabstymosi purvais“, – Žinių radijui penktadienį sakė V. Blinkevičiūtė.

Anot jos, pats J. Marcinkevičius ragino „nereikia pykčio, pagiežos, keršto, melo“, o įamžinimo klausimas visada kelia daug diskusijų apie kokią asmenybę bebūtų kalbama. 

„Todėl aš visiškai neabejoju, kad Lietuvos žmonės, Lietuvos bendruomenė, anksčiau ar vėliau vis tik ras tą sutarimą, kaip, kur, kada, kokiu pavidalu tai padaryti, nes Justinas Marcinkevičius tikrai yra to vertas“, – teigė politikė. 

V. Blinkevičiūtės teigimu, šalis neturėtų bijoti įvertinti ir padėkoti žmonėms, kurie prisidėjo prie laisvės siekimo ir šalies atgimimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį atmetė kritiką Lietuvos poetui J. Marcinkevičiui, pareiškęs, kad tai yra vienas garsiausių šalies poetų, o kritiškos diskusijos apie jo atminimą skaudina rašytojo artimuosius.

Lietuvos rašytojų sąjunga pernai paskelbė architektūrinio-skulptūrinio objekto J. Marcinkevičiui atminti konkursą, kurį laimėjo „Architektūros linijos“ architektų projektas „Trilogija“.

Diskusija dėl J. Marcinkevičiaus įamžinimo neseniai atsinaujino eseistui Vytautui Toleikiui leidinyje „Šiaurės Atėnai“ publikavus straipsnį „Justinas Marcinkevičius – iškiliausias tarybinis lietuvių poetas“, viešojoje erdvėje iniciatyvą dėl paminklo šiam poetui komentavo ir daugiau viešųjų intelektualų, vadindami jį pertekliniu ar per ankstyvu.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas tvirtino, kad savivaldybė prieš uždegdama žalią šviesą tokiam menininko įamžinimui lauks visuomenės sutarimo.

Poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas bei visuomenės veikėjas J. Marcinkevičius (1930–2011) per kūrybos metus išleido apie 50 eilėraščių, vaikų poezijos, dramaturgijos, esė, publicistinių knygų, tarp žymiausių jo kūrinių – draminė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“.

Rašytojas buvo aktyvus Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, dalyvavo Sąjūdžio veikloje, tačiau dalis literatūrologų ir istorikų nevienareikšmiai vertina jo vaidmenį ir kai kuriuos kūrinius sovietmečiu.

Jis 1957 ir 1969 metais yra pelnęs LSSR valstybinę premiją, 2001-aisiais – Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.

The post V. Blinkevičiūtė: sunku įsivaizduoti Lietuvos atgimimą be J. Marcinkevičiaus appeared first on LAIKMETIS.

„Mokesčių pertvarkos Lietuvai reikia kaip niekad, nes nieko nedaryti tiesiog negalima ir dalis mūsų Seimo narių palaikė pateikimo procedūrą, teiksime savo siūlymus ir labai tikimės, kad valdantieji į juos atsižvelgs, nes be bendro politinio kompromiso priimti šituos siūlymus dėl mokesčių Seime tikrai nepavyks“, – penktadienį Žinių radijui sakė V. Blinkevičiūtė.

Pasak V. Blinkevičiūtės, jeigu į socialdemokratų siūlymus nebus atsižvelgta, jie nepritars pertvarkai. 

„Bet kokiu atveju nepalaikome ir nesutiksime su siūlymu, kad uždirbantiems tikrai labai daug – šimtus tūkstančių per metus, kad jų mokesčių tarifas pamažintas, kaip dabar siūloma“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.  

„Nesuprantama, kodėl mažinami mokesčiai turtingiausiems. Kodėl kapitalo mokesčiai tokie Lietuvoje maži – bent dvigubai didesni yra kitose šalyse, kai žiūrime Europos Sąjungos vidurkį“, – pridūrė politikė.  

Anot jos, ketinimai dėl individualiai dirbančių žmonių apmokestinimo taip pat kelia nerimą – jiems augs mokesčiai.  

Seimas šią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką.

Toliau įstatymų paketą svarstys Seimo komitetai, jis į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti jau rudens sesijoje. 

Septynių įstatymų pataisomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, taip pat numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas.

The post Mokesčių pertvarkos Lietuvai reikia kaip niekad - V. Blinkevičiūtė appeared first on LAIKMETIS.

Per slaptą balsavimą už jos kandidatūrą buvo 548 suvažiavimo delegatai, prieš – 14, du balsalapiai sugadinti.

V. Blinkevičiūtė LSDP vadovaus dar dvejus metus.

Ji turės 12 pavaduotojų, jais paskirti Rasa Budbergytė, Robertas Duchnevičius, Nerijus Cesiulis, Juozas Olekas, Orinta Leiputė, Nijolė Dirginčienė, Liutauras Gudžinskas, Vitalijus Mitrofanovas, Gintautas Paluckas, Mindaugas Sinkevičius, Dovilė Šakalienė ir Jūratė Zailskienė.

Socialdemokratai planavo partijos lyderį rinkti tiesioginiuose rinkimuose, tačiau likus vienai kandidatei, nutarta rinkimus surengti per suvažiavimą. 

Partijos skyriai į LSDP vadovus buvo iškėlę V. Blinkevičiūtės, europarlamentaro Juozo Oleko ir Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus kandidatūras, tačiau pastarieji du atsisakė varžytis dėl lyderio posto.

V. Blinkevičiūtė Socialdemokratų partijai vadovauja nuo 2021 metų gegužės.

LSDP Seime šiuo metu turi 12 atstovų, per kovą vykusius savivaldos rinkimus partija gavo daugiausia – 375 – mandatų savivaldybėse. Socialdemokratai taip pat pirmauja pagal visuomenės nuomonių apklausas.

The post V. Blinkevičiūtė perrinkta LSDP pirmininke - vadovaus dar dvejus metus appeared first on LAIKMETIS.