„Mano manymu, nereikėtų visiškai drausti, bet reikėtų griežtinti ir stiprinti prevenciją“, – žurnalistams Seime antradienį sakė V. Čmilytė-Nielsen. 

Ji teigė, kad dalies Seimo narių pasiūlymas turėtų sulaukti palaikymo po pateikimo, bet esant daugiau įvairių pasiūlymų dėl jų bus diskusijų. 

„Šiandieną projektas, kuris bus teikiamas, greičiausiai sulauks palaikymo po pateikimo, tačiau taip pat yra labai daug registruota kitų pasiūlymų, daliai jų dar nėra Teisės departamento išvadų. (...) Jei tos išvados atsiras, tai dar ir šiandien atsiras jie darbotvarkėje“, – sakė Seimo pirmininkė.

„Racionalus yra Liberalų sąjūdžio frakcijos narių užregistruotas pasiūlymas, kuriuo siūloma dalį iš reklamos gaunamų lėšų skirti prevencijai, taip pat žinau, kad ir Vyriausybė yra parengusi, manau, kad turėsime diskusiją. Šiandien yra tik pirmasis etapas, (...) kaip galutinai atrodys priimtas pasiūlymas, matysime ne šiandien“, – sakė ji. 

Racionalus yra Liberalų sąjūdžio frakcijos narių užregistruotas pasiūlymas, kuriuo siūloma dalį iš reklamos gaunamų lėšų skirti prevencijai

Azartinių lošimų įstatymo pakeitimų iniciatoriaus Mindaugo Lingės parengtas pataisas parašais parėmė maždaug pusšimtis parlamentarų – daugiausia iš valdančiosios daugumos. Jomis siūloma drausti skleisti informaciją, kad azartinių lošimų bendrovės remia bet kokius viešus renginius, veiklas, fizinius ir juridinius asmenis. 

Jei pataisos būtų priimtos, nebeliktų statymų, lažybų, kazino reklamos televizijoje, laikraščiuose, žurnaluose ar portaluose, gatvių stenduose. Ant sportininkų marškinėlių, arenose, vykstant krepšinio, rankinio, futbolo ar lengvosios atletikos bei kitoms varžyboms nebeliktų nei lošimo organizatorių pavadinimų, nei logotipų.   

Įmonės informaciją apie lošimų rūšis galėtų skelbti tik lošimų vietoje ar įmonės interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų reglamente.

Lošimų bendrovėms siūloma leisti informaciją apie lošimus skelbti tik leidiniuose, skirtuose šio verslo specialistams. Jos galėtų reklamuoti savo pavadinimą ir prekės ženklą ant buveinės pastato ar lošimų pastato, taip pat prie pat įėjimo. 

The post V. Čmilytė-Nielsen: liberalai lošimų draudimo nepalaiko appeared first on LAIKMETIS.

„Nuo to, kaip bus reaguojama į knygoje aprašytus įvykius, priklausys pranešėjo instituto ateitis Lietuvoje. Neturėtų visgi būti taip, kad žmogus sutrypiamas po to, kai pasitiki, visų pirma, įstatymais, daro tam tikrus sprendimus, bet nesulaukia iš esmės jokios rimtesnės reakcijos ar netgi dėmesio“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamento vadovė.

„Šita dalis, man rodos, yra svarbi, todėl Seimas turėtų reaguoti“, – pridūrė ji.

Taip Seimo pirmininkė komentavo vasarį išleistoje Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“ pateikiamą tuometinio žvalgybos pareigūno liudijimą, jog VSD vadovybė žodžiu davė nurodymus atlikti tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos patikrinimą.

Prezidentas savo ruožtu kartoja, kad nei pats, nei per savo atstovus neprašęs saugumiečių tikrinti jo komandos rinkimų metu.

Prezidentas savo ruožtu kartoja, kad nei pats, nei per savo atstovus neprašęs saugumiečių tikrinti jo komandos rinkimų metu

Knygoje pateikiamas aukštas pareigas VSD užėmusio pareigūno liudijimas, jog jis 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis popieriaus lapus su daugybe pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“.

Nors VSD Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pateikė raštą, kad buvo tikrintos visų kandidatų į prezidentus komandos ir rinkiminiai štabai, D. Pancerovas ir B. Davidonytė savo knygoje cituoja minėtą pranešėją, kuris tvirtino, jog tikrintas buvo tik G. Nausėdos štabas ir galimi rėmėjai.

Pranešėjas taip pat knygai liudijo, jog VSD direktoriaus pavaduotojas R. Bridikis patvirtino, kad sąrašai buvo gauti iš paties G. Nausėdos.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, 2020 metais, kai parlamentaras Vytautas Bakas pirmą kartą paskelbė apie minimą pranešėją ir jo turimą informaciją, Seimas į situaciją pažiūrėjo nepakankamai rimtai.

Pasak jos, pavasario sesijoje parlamentarai galėtų imtis kelių žingsnių, pavyzdžiui, išsikviesti tam tikrus pareigūnus atsakyti į klausimus, situaciją galėtų aiškintis NSGK, gali būti pradėtas ir parlamentinis tyrimas.

„Jei tokia (parlamentinio tyrimo komisija – BNS) būtų kuriama, man atrodo labai svarbu, kad būtų labai aiškiai, preciziškai suformuoti klausimai, ką ji tirtų“, – teigė Seimo vadovė.

Minimas VSD pareigūnas buvo gavęs pranešėjo statusą, tačiau paliko tarnybą, kai vykstant departamento pertvarkai buvo likviduotas jo vadovaujamas padalinys.

Lietuvoje pranešėjų apsauga taikoma nuo 2019 metų, institutas skirtas apsaugoti asmenis, pranešusius apie korupciją ar kitokius pažeidimus valstybės įstaigose. 

Pranešėjus draudžiama atleisti iš darbo, pažeminti pareigose, sumažinti atlyginimą, taip pat bauginti, priekabiauti ar grasinti susidoroti.

The post V. Čmilytė-Nielsen: Seimas turi reaguoti į naujas aplinkybes dėl VSD pranešėjo appeared first on LAIKMETIS.

„Tokio (teismo – BNS) sprendimo tikėjausi. Ne kartą esu sakiusi, kad kai priėmiau sprendimą kandidatuoti į partijos pirmininkes, tą dariau, nes tvirtai tikėjau, jog partija kaip organizacija yra su šia istorija nesusijusi ir nekalta“, – antradienį Seime sakė parlamento vadovė, komentuodama išteisinamąjį nuosprendį vadinamojoje koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje.

V. Čmilytė-Nielsen pripažino, kad byla padarė reputacinės žalos partijai.

„Žinoma, reputacinė žala partijai buvo padaryta, mes su ta reputacine žala gyvename daug metų, praėjome ne vienus rinkimus, ir esu labai dėkinga mūsų bendruomenei, visų pirma Liberalų sąjūdžio nariams, kurie sunkiausiu momentu nenusisuko, neišėjo, liko partijoje, tikėjo jos nekaltumu ir šiandien yra mūsų nariai“, – sakė politikė.

Anot jos, po 2016 metų gegužės, kai su pinigais buvo sulaikytas tuometinis Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, visą laiką Liberalų sąjūdžio reputaciją temdė tam tikras šešėlis.

reikėjo šiek tiek laiko, kad mūsų partijos nariai jaustųsi drąsiau būdami Liberalų sąjūdžio nariais

„(...) reikėjo šiek tiek laiko, kad mūsų partijos nariai jaustųsi drąsiau būdami Liberalų sąjūdžio nariais. Šiandien, matyt, ta diena, kurios mūsų bendruomenė laukė ilgą laiką. Manau, kad tai naujo etapo pradžia“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Kita vertus, ji pripažino nematanti E. Masiulio grįžtant į partiją.

„Manau, kad tai praeitas etapas“, – teigė partijos pirmininkė, paklausta, ar priimtų E. Masiulį į Liberalų sąjūdį, jei šis panorėtų grįžti.

Vilniaus apygardos teismas antradienį Liberalų sąjūdį ir kitus kaltinamuosius politine korupcija išteisino nepadarius nusikaltimo.

Prokuroras kaltino Liberalų sąjūdį kyšininkavimu ir prekyba poveikiu bei siūlė skirti beveik 565 tūkst. eurų baudą.

Šioje politinės korupcijos byloje buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis kaltintas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.

Kyšius paėmę kaltinti buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis ir dabartinis parlamentaras Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys. Eksparlamentaras liberalas Gintaras Steponavičius įtartas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

V. Čmilytė-Nielsen Liberalų sąjūdžiui vadovauja nuo 2019 metų rugsėjo.

The post Seimo pirmininkė: visada tikėjau, kad liberalai yra nekalti korupcijos byloje appeared first on LAIKMETIS.

Taip ji teigė antradienį premjerei Ingridai Šimonytei parlamentarams pristatant praėjusių metų Ministrų kabineto veiklos ataskaitą.

„Nesu, matyt, visiškai objektyvi, bet vertinčiau labai aukštu balu“, – žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji teigė, kad daugiausia įtakos politiniams sprendimams turėjo kontekstas.

„Tai yra pandeminis kontekstas, kuris praėjusiais metais tikrai vyravo, darė įtaką viskam. Nepaisant to, augo ekonomika, gerėjo gyvenimas labiausiai pažeidžiamoms, jautriausioms grupėms“, – kalbėjo politikė.

Ji teigė, kad daugiausia įtakos politiniams sprendimams turėjo kontekstas

Nors detaliau neįvardijo, jo teigė, kad buvo daromi ir kiti „svarbūs darbai“.

I. Šimonytės teigimu, nepaisant to, kad aštuonioliktoji Vyriausybė dirba nesibaigiančių ir vis naujų krizių sąlygomis, ji ketina vykdyti prieš Seimo rinkimus pažadėtus pertvarkymus. 

Anot jos, šiemet planuojama pateikti Seimui svarstyti viešojo administravimo pertvarką numatančias pataisas, toliau bus siūlomi su sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma susiję projektai. Žadama, kad svarbiu Vyriausybės prioritetu liks spartaus kainų didėjimo padarinių švelninimas. 

Pasak Seimo pirmininkės, pavasario sesijoje tai bus vieni svarbiausių klausimų.

Ji taip pat išskyrė įstatymų projektus, susijusius su karu Ukrainoje, pabėgėliais, Konstitucijos pakeitimais.

Seimo vicepirmininkas iš Laisvės partijos Vytautas Mitalas sakė, kad „sisteminių reformų laikas jau tiksi“.

„Pagrindinis dalykas, ko aš norėčiau ir palinkėčiau – kad sisteminės reformos iš tikrųjų daug greičiau judėtų į priekį“, – kalbėjo jis.

Politiko teigimu, daugiau dėmesio Vyriausybė turėtų skirti švietimo skaitmeninei transformacijai: „ji vyksta dar ne tokiu tempu, kaip norėtųsi“.

Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad šio Ministrų kabineto dar laukia „didieji iššūkiai, kurios prisiminsime po kelių metų“.

The post V. Čmilytė-Nielsen: Vyriausybės darbą vertinu „labai aukštu balu“ appeared first on LAIKMETIS.

„Keli pastarąsias dienas aprašyti plačiai nuskambėję įvykiai dėl susirgimų mokyklose parodė, kad būtina skiepytis ir švietimo srities darbuotojams, ir būti labai atsakingiems, labai atsargiems. Aš manau, kad tas Vyriausybė sprendimas dar kartą primena, ragina visus, ne tik šių dviejų sričių atstovus labai atsakingai žvelgti į būtinybę skiepytis“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Klausiama, ar privalomas skiepijimas, jos vertinimu, turi būti įvestas ir švietimo darbuotojams, parlamento vadovė sakė, kad „šiandien Vyriausybė žengė pamatuotą žingsnį“, bet teigė neatmetanti galimybės, kad sąrašas gali būti plečiamas.

„Šie sprendimai yra Vyriausybės rankose, svarbu įvertinti, kokį poveikį turės tos priemonės, kurios buvo įvestos šią dieną, ir koks bus pandemijos eigos scenarijus artimiausiomis savaitėmis“, – apie platesnį privalomą skiepijimą sakė Seimo pirmininkė.

Vyriausybė trečiadienį pateikė Seimui pataisas, kurios įvestų privalomą skiepijimą sveikatos apsaugos ir socialinio sektoriaus darbuotojams. Anksčiau Sveikatos apsaugos ministerija buvo parengusi projektą, kuris numatė privalomus skiepus ir švietimo, viešojo administravimo sektorių darbuotojams bei kariuomenei, tačiau jų naujausioje versijoje atsisakyta.

Keli pastarąsias dienas aprašyti plačiai nuskambėję įvykiai dėl susirgimų mokyklose parodė, kad būtina skiepytis ir švietimo srities darbuotojams

Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė sako, kad privalomus skiepus nuo koronaviruso visų pirma siūloma įvesti jautriausioms sveikatos apsaugos ir socialinėms sritims, kadangi jų darbuotojai negali pereiti dirbti nuotoliniu būdu.

„Buvo pasiūlytos ir į Seimą keliauja pačios rizikingiausios sritys – asmens sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos. Šiame etape turime dvi sritis, kurios yra pačios jautriausios, kurios negalėtų, net ir esant karantinui, teikti paslaugų nuotoliniu būdu“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė A. Bilotienė Motiejūnienė.

Ji pabrėžė, kad ateityje privalomo skiepijimo apimtys gali būti plečiamos, o kol kas pasirinktos rizikingiausios sritys. 

„Manau, kad artimiausiu metu gali būti, kad plėsis. Krašto apsauga ir dabar turi savo nuostatas ir vakcinuojasi, bet šiame etape, skubos tvarka yra šitos sritys, kurios labai reikalingos išsaugoti kontaktinės“, – kalbėjo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė.

Vyriausybei pritarus pataisų projektui, jis bus teikiamas Seimui, o parlamentas ir priims gautinį sprendimą. Premjerė Ingrida Šimonytė pasiūlė pataisas svarstyti skubos tvarka, kad jos galėtų būti pateiktos per pratęstą Seimo sesiją sausio 11 dieną ir jos metu priimtos.

Projektu siūloma nustatyti, kad dėl užkrečiamos ligos paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną tam tikrų sričių darbuotojai galėtų dirbti tik pasiskiepiję nuo tos užkrečiamosios ligos ir tik tol, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą nuo minėtos ligos.

Siūloma, kad pataisos įsigaliotų vasario 14 dieną.

Išimtis dėl privalomų skiepų būtų taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių bei tiems, kurie yra persirgę koronavirusu, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą.

Nepasiskiepiję ir išimtims nepriklausantys darbuotojai negalės dirbti kontaktiniu būdu: jei darbo pobūdis leidžia, jie galės būti skiriami dirbti nuotoliniu būdu, jei ne – perkeliami į kitas pareigas, kurioms nereikia skiepytis, o jei tokios galimybės nėra – nušalinami nuo darbo nemokant atlyginimo. 

Praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys galės nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.

The post Seimo pirmininkė: būtina skiepytis ir švietimo srities darbuotojams appeared first on LAIKMETIS.