„(...) dabar mūsų nedidelė demokratijos šventė vyksta partijoje, kad skyriai kelia kandidatus, ir taip, mano pavardė dažniausiai yra keliama“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, iki lapkričio pabaigos skyriai turėtų pabaigti teikti pasiūlymus. Ar kandidatuos rinkimuose, politikė žada paskelbti vėliau.

Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas šią savaitę pranešė, kad partija dėl kandidato turėtų apsispręsti per tarybos posėdį gruodžio 9 dieną.

partija dėl kandidato turėtų apsispręsti per tarybos posėdį gruodžio 9 dieną

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.

Apie kandidatavimą į prezidentus 2024 metais jau paskelbė premjerė Ingrida Šimonytė, ją kelia valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kelia buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ –  buvusio krašto apsaugos viceministro ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko kandidatūrą. Laisvės partija kelia buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.

Kelsiantys savo kandidatūras rinkimuose taip pat pranešė buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, riaušių prie Seimo byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas.

Visuomenės apklausų duomenimis, dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda juose yra ryškiausias favoritas, į populiariausiųjų trejetą taip pat patenka advokatas Ignas Vėgėlė ir I. Šimonytė.

I. Vėgėlė bei G. Nausėda kol kas nėra paskelbę, ar rinkimuose dalyvaus.

The post V. Čmilytė-Nielsen sako, kad liberalų skyriai siūlo jos kandidatūrą prezidento rinkimuose appeared first on LAIKMETIS.

„Šis pasiūlymas racionalus, jis tikriausiai sulauks palaikymo“, – antradienį Seime žurnalistams teigė Seimo vadovė.

„Pasiūlymas turėtų nuimti šiokį tokį žmonių nerimą dėl gyvenamo būsto, kad saugiau jaustųsi žmonės, kurie nepasitiki savivaldos išmintimi. Tie 4 ar 3 proc. (NT mokesčio tarifas – BNS) būtų nustatomi kaip sankcija neprižiūrimam turtui“, – pridūrė ji.

V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad jos vadovaujamas Liberalų sąjūdis siekia, kad NT mokestį turi nustatyti savivaldybės, o jo tarifų „žirklės“ turi būti kuo platesnės.  

Liberalų sąjūdis siekia, kad NT mokestį turi nustatyti savivaldybės

Valdantiesiems pasiūlius pagrindiniam būstui taikyti 0,05–0,5 proc. tarifus, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako diskusijose dėl naujo mokesčio modelio pasigendantis įvertinimo, koks bus jo finansinis rezultatas.   

Finansų ministrė Gintarė Skaistė bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė siūlo pagrindiniam būstui taikyti 0,05–0,5 proc. mokesčio tarifą, o aukštesnį – 0,5–4 proc. – intervalą siūloma taikyti apleistiems ir neprižiūrimiems NT objektams. Komerciniam turtui savivaldybės galėtų nustatyti 0,5–3 proc. tarifą.

Nauji NT mokesčio tarifai įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmasis mokėjimas būtų 2026 metais. 

Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų. 

The post V. Čmilytė-Nielsen: NT tarifų platesnės „žirklės“ tikriausiai sulauks palaikymo appeared first on LAIKMETIS.