„Požymių, kad kažkas iš koalicijos turėtų nebalsuoti už biudžetą, nėra“, – pirmadienį Seime po valdančiosios koalicijos frakcijų seniūnų pasitarimo žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen. 

„Į šitą versiją (kad biudžetas gali būti nepatvirtintas – BNS) per daug nesigilinčiau, kadangi, tikiuosi, kad jis bus rytoj patvirtintas“, – pridūrė ji. 

V. Čmilytės-Nielsen žiniomis, vienas valdančiajai koalicijai priklausantis Seimo narys yra komandiruotėje. 

Seimo pirmininkė teigė su opozicija dėl paramos balsuojant dėl biudžeto nekalbėjusi.

Seimo pirmininkė teigė su opozicija dėl paramos balsuojant dėl biudžeto nekalbėjusi

“Pagalbos nėra prašyta. Asmeniškai nesitariau“,– tvirtino pirmininkė.

„Biudžetas yra kokybiškai parengtas, svarbiausioms sritims yra skirtas dėmesys. (...) Netgi nepaisant to, kad einame į rinkiminius metus, tikiuosi, kad iš opozicijos bus pozityvus požiūris. Kviečiu ir opozicijos narius palaikyti šį biudžetą“, – pridūrė ji. 

Valstybės biudžetą Seimas ketina priimti antradienį.

Numatomas jo deficitas siekia Mastrichto kriterijaus ribą – 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

The post V. Čmilytė-Nielsen: nėra požymių, kad kažkas iš valdančiųjų nebalsuotų už biudžetą appeared first on LAIKMETIS.

Vienintelis opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovas Jonas Jarutis manė, kad tokio lygio vizito į Taivaną nereikia.

„Mes kaip buvome vieninteliai pasaulyje taip ir likome vieninteliai pasaulyje atidarę Taivano ambasadą Vilniuje, kas stipriai pablogino santykius su Kinija  – ir prekybinius, ir visokius kitokius. Aš šituo klausimu nepritarsiu“, – per valdybos posėdį sakė „valstietis“.

„Jeigu būtų galima išskaidyti, dėl vizito į Japoniją tai tikrai norėčiau palaikyti, bet dėl Taivano – ne“, – tvirtino jis.

V. Čmilytė-Nielsen priminė, kad Vilniuje atidaryta ne Taivano ambasada, o atstovybė.

Be to, anot jos, šioje saloje su verslo delegacija lankėsi ir kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių parlamento vadovai.

„Mano kolegė iš Čekijos žemutinių parlamento rūmų vadovė šių metų pavasarį su labai didele verslo delegacija lankėsi Taivane. Šiuo atveju tikrai tęsiame ir darome tai, ką ne viena Europos Sąjungos valstybė daro, tai yra plėtoja ekonominius, kultūrinius ir kitokius ryšius“, – teigė Lietuvos Seimo pirmininkė.

Mes kaip buvome vieninteliai pasaulyje taip ir likome vieninteliai pasaulyje atidarę Taivano ambasadą Vilniuje

Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sakė, kad vizitas į Japoniją ir Taivaną Lietuvai labai svarbus.

„Darbietis“ Andrius Mazuronis stebėjosi, kad valdyba išvis turi duoti leidimą parlamento vadovo vizitams.

Anot Seimo pranešimo, spalio 21–29 dienomis numatytas Seimo pirmininkės vizitas vyks įgyvendinant vasarą patvirtintą Lietuvos, Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono strategiją, plėtojant ekonominius ir kultūrinius ryšius su regionu.

V. Čmilytė-Nielsen į Taivaną vyks su 14 Lietuvos įmonių ir keturių verslo asociacijų atstovais, misijos tikslas – bendradarbiavimo galimybių plėtra informacinių technologijų ir inovacijų srityse.

Seimo pirmininkė dalyvaus didžiausiame Taivano finansinių technologijų renginyje „Fintech Taipei 2023“, Lietuvos verslo galimybių pristatymo renginiuose, aplankys neseniai atidarytą Lietuvos lazerių laboratoriją, aptars ekonominio bendradarbiavimo galimybes su Taivano pareigūnais.

Verslo misijoje taip pat dalyvaus finansų viceministrė, Lietuvos banko Finansų rinkos plėtros vadovas, Inovacijų agentūros ir Lietuvos verslo konfederacijos atstovai.

Taivane numatoma pasirašyti sveikatos srities ir dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimo memorandumus.

Iš Taivano V. Čmilytė-Nielsen vyks į Japoniją, kur parlamente surengs susitikimų, o Čiunės Sugiharos gimtajame Mino mieste atidarys didžiausią metų Lietuvos kultūrinį renginį Japonijoje „Lithuania NOW“.

Kinija demokratinį ir savarankišką Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, kurią vieną dieną ketina susigrąžinti, ir neleidžia kitoms šalims vienu metu pripažinti ir Pekino, ir Taibėjaus.

2021 metais Vilniui leidus Taibėjui atidaryti Taivaniečių atstovybę Lietuvos sostinėje, šis žingsnis sukėlė Kinijos nepasitenkinimą – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą bei importą. Dėl to ES praėjusių metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.

The post „Valstiečiai" nepritaria V. Čmilytės - Nielsen vizitui į Taivaną appeared first on LAIKMETIS.

„Nenurodydama konkrečių Baudžiamojo kodekso straipsnių ji informavo mane, kad vienas iš Seimo narių įtariamas sunkiais nusikaltimais, taip pat nurodė, kad tai susiję su nepilnamečio asmens ar asmenų tvirkinimu, ir pasakė, kokia laisvės atėmimo bausmė gresia už šias veikas. Žinia apie tokius įtarius mane labai stipriai šokiravo“, – ketvirtadienį atsakydama į Seimo narių klausimus patvirtino V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė ketvirtadienį opozicijos sušauktos neeilinės sesijos metu atsakė į raštu užduotus klausimus dėl aplinkybių, kuriomis generalinė prokurorė N. Grunskienė ją informavo apie ketinimus kreiptis dėl parlamentaro teisinio imuniteto panaikinimo.

Opozicija sesiją sušaukė siekdama išsiaiškinti, ar informacija apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo nebuvo nutekinta Kristijonui Bartoševičiui, kad šis skubiai trauktųsi iš Seimo ir jo pavardė neiškiltų į viešumą.

Įvardijo, kad ne Liberalų sąjūdžio narys

Parlamento vadovė atsakydama į raštu pateiktus klausimus teigė, kad generalinė prokurorė neįvardijo Seimo narios pavardės ar partinės priklausomybės, tik patvirtino, jog tai nėra jos vadovaujamo Liberalų sąjūdžio atstovas.

„Generalinė prokurorė man nepasakė nei Seimo nario vardo, pavardės, nei kokiai frakcijai ar partijai priklauso, jis yra valdančiosios daugumos ar opozicijos atstovas. Ji paminėjo tik tai, kad įtariamas Seimo narys nėra Liberalų sąjūdžio frakcijos narys“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji paminėjo tik tai, kad įtariamas Seimo narys nėra Liberalų sąjūdžio frakcijos narys

Anksčiau šią savaitę parlamento vadovė žurnalistams sakė, jog generalinė prokurorė jai pateikė nuasmenintą informaciją apie galimus įtarimus ir ji žinojusi tik tai, kad Seimo narys įtariamas sunkiais nusikaltimais.

„Man nebuvo įvardinti konkretūs Baudžiamojo kodekso straipsniai, man buvo pateikta nuasmeninta informacija, taigi ikiteisminio tyrimo medžiaga man nebuvo pateikta“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Opozicijos inicijuotos neeilinės sesijos metu atsakydama į Seimo narių raštu užduotus klausimus ji taip pat tvirtino, kad pateikta nuasmeninta informacija jai neleido identifikuoti įtariamo Seimo nario.

„Todėl kalbėjimas apie ikiteisminio tyrimo informacijos nutekėjimą iš manęs neturi jokio pagrindo. Kiek man žinoma, generalinė prokurorė jau ir viešai patvirtino, kad man sausio 20-ąją pateikta informacija nebuvo ikiteisminio tyrimo medžiaga“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Apie N. Grunskienės vizitą tikino nesakiusi niekam

Kalbėdama apie susitikimo su generaline prokurore detales V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad vizitas buvo labai trumpas ir truko apie penkias minutes.

Ji taip pat teigė išvykus N. Grunskienei svarsčiusi iškart sukviesti visų Seimo frakcijų seniūnų pasitarimą ir žodžiu informuoti dėl neeilinės sesijos, nes kažkuris Seimo narys įtariamas sunkiais nusikaltimais, tačiau nusprendusi sulaukti oficialaus rašto.

„Vertindama tai, kad susitikimo metu N. Grunskienė pažadėjo, jog artimiausiu metu kreipsis į Seimą raštu, nutariau sulaukti dokumento ir jo pagrindu informuoti visus Seimo narius dėl neeilinės sesijos sušaukimo būtinybės“, – teigė Seimo pirmininkė.

V. Čmilytė-Nielsen sakė maniusi, kad raštas ateis dar sausio 20 dieną, nes N. Grunskienė pranešė, kad klausimas skubus, nes ikiteisminis tyrimas turėtų būti atliekamas kuo skubiau.

„Nutariau iki oficialaus rašto iš prokuratūros informacija nesidalinti su niekuo“, – sakė Seimo pirmininkė ir tvirtino, jog žinia apie N. Grunskienės vizitą ir prašymą nepasidalino nei vėliau vykusiame Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje, nei susitikime su premjere Ingrida Šimonyte, kurį sakė buvus rutininiu ir iš anksto suplanuotu.

Ji taip pat teigė, jog darbotvarkėje N. Grunskienės vizitas nebuvo nurodytas, nes jis buvo surengtas labai greitai, o partinių susitikimų darbotvarkėje ji nežyminti, nes jie nesusiję su jos kaip parlamento vadovės pareigomis, taip pat įprastai nenurodanti darbinių vidinių susitikimų.

Raštą gavo po K. Bartoševičiaus prašymo

Pasak Seimo pirmininkės, pirmadienį, kai ji gavo generalinės prokurorės raštą dėl Seimo nario imuniteto panaikinimo, vis dar be pavardės, jau buvo viešai paskelbta, kad K. Bartoševičius pateikė prašymą atsisakyti mandato.

Ji teigė tuomet paskambinusi N. Grunskienei paklausti, ar jos kreipimasis susijęs su K. Bartoševičiaus raštu VRK, kurios posėdis turėjo vykti kitą dieną, kad paklaustų, ar prašymas dėl neeilinės sesijos dar aktualus.

„Telefoninio pokalbio metu generalinė prokurorė paminėjo, kad praėjus vos kelioms minutėms, kai Generalinė prokuratūra išsiuntė raštą, ji gavo žurnalisto užklausimą, ar tiesa, kad vienas Seimo narys yra įtariamas sunkiais nusikaltimais ir dėl jo kreiptasi į Seimą. Taip pat generalinė prokurorė pasakė, kad patikrins informaciją dėl mandato atsisakančio Seimo nario ir man paskambins“, – pasakojo V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, po keliolikos minučių generalinė prokurorė paskambino ir informavo, kad reaguodama į žurnalistų klausimus netrukus Generalinė prokuratūra paskelbs oficialų pranešimą spaudai ir „leido suprasti, kad rašte minimas ir Seimo nario mandato atsisakantis Seimo narys yra tas pats asmuo“.

Kaltino „dangstant pedofiliją“

Seimas ketvirtadienį opozicijos iniciatyva susirinkęs į neeilinę sesiją taip pat spręs dėl iniciatyvos sudaryti laikinąją tyrimo komisiją aiškintis, ar K. Bartoševičiui nebuvo nutekinta informacija apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo.

Posėdžio pradžioje tvirtinant programą kilo apsižodžiavimas tarp V. Čmilytės-Nielsen ir Petro Gražulio, kuris apkaltino parlamento vadovę „dangstant pedofiliją“.

„Seimo koridoriuose jūs mane šiandien pasitikote šūksniais, kad Dievas yra, kad aš esu pedofilė ir aš esu melagė, jūsų retorika yra tokia, kad nuolat pasiekia dugną, ir labai gaila, kad jūs tai sau leidžiant tiek Seimo koridoriuose, tiek Seimo salėje“, – P. Gražuliui piktinantis valdančiaisiais į jį kreipėsi Seimo pirmininkė.

Seimo koridoriuose jūs mane šiandien pasitikote šūksniais, kad Dievas yra, kad aš esu pedofilė ir aš esu melagė

P. Gražulis atsakė, kad „nereikia įdėti žodžių“, kurių jis nesakęs, o kad dangstomas pedofilijos skandalas, jis yra įsitikinęs.

„Tai, kas kalbama koridoriuose, nereikia įdėti man žodžių, aš nežinau, kas jūs esate, (...) bet jūs dangstote šitą pedofilijos skandalą, tuo esu įsitikinęs“, – atsakė P. Gražulis.

Išklausė atsakymų

47 mažumai priklausančių parlamentarų sušauktos sesijos metu iš pradžių buvo išklausyti Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen ir generalinės prokurorės N. Grunskienės atsakymai į klausimus.

Jų buvo prašoma paaiškinti aplinkybes, kuriomis generalinė prokurorė sausio 20 dieną, penktadienį, parlamento vadovei pranešė apie planuojamą kreipimąsi dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Tiek Seimo pirmininkė, tiek generalinė prokurorė pažymi, kad K. Bartoševičiaus pavardė susitikime nebuvo įvardinta.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė žurnalistams yra patvirtinusi tą penktadienį apie 14 val. paskambinusi K. Bartoševičiui, nes gavo jo žinutę apie sprendimą palikti Seimą, bet teigia apie kolegos atžvilgiu pradėtą tyrimą nežinojusi ir jo perspėti negalėjusi.

Vėliau, tos pačios dienos vakare, komandiruotėje Čilėje buvęs K. Bartoševičius elektroniniu būdu Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė prašymą panaikinti jo mandatą. Opozicijos atstovai kelia versiją, kad K. Bartoševičius informuotas skubiai trauktis iš Seimo, kad jo pavardė tyrime neiškiltų į viešumą.

Sausio 23 dieną, pirmadienį, kai K. Bartoševičius patvirtino žurnalistams atsisakantis mandato, Generalinė prokuratūra paskelbė, jog generalinė prokurorė N. Grunskienė prašo panaikinti K. Bartoševičiaus imunitetą tyrime dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus.

Prokuratūra K. Bartoševičiui praėjusią savaitę pateikė įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, kurie, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.

The post V. Čmilytė-Nielsen: prokurorė nurodė, kad įtariamasis nėra Liberalų sąjūdžio narys appeared first on LAIKMETIS.