Palaikai, kurie iš pradžių buvo laikomi priklausančiais asketui vienuoliui, sukaustytam grandinėmis, buvo ištirti mokslininkų, analizavusių baltymus dantų emalyje. Jų išvados rodo, kad V a. po Kr. datuojamoje kapavietėje greičiausiai buvo palaidota moteris, praktikavusi asketizmą naudodama geležines grandines.

Šis reikšmingas atradimas, paskelbtas žurnale „Journal of Archaeological Science: Reports“, kelia svarbius klausimus apie moterų vaidmenį asketiškose praktikose ankstyvojoje Bizantijos epochoje.

Rytų Jeruzalėje, vos už kelių kilometrų nuo Senamiesčio, archeologai padarė svarbų atradimą Hirbat el-Masani kasinėjimų vietoje, kur buvo aptikti Bizantijos vienuolyno griuvėsiai, datuojami 350–650 m. po Kr.

Naujausi kasinėjimai atskleidė kelias kapavietes, kurios, kaip manoma, datuojamos V a. po Kr. Tarp jų tyrėjai aptiko prastai išsilaikiusius vyro palaikus, palaidotus su grandinėmis – sunkiais geležiniais daiktais, kuriuos paprastai nešiojo asketai vienuoliai kūno tramdymui. Pastebėtina, kad archeologai rado daug didelių metalinių žiedų ant vyro kaklo, rankų ir kojų, kurių skersmuo siekė apie dešimt centimetrų, o bendras svoris – keliasdešimt kilogramų.

Asketo vienuolio skeletas buvo itin fragmentiškas, o nedaug išlikusių kaulų subyrėjo juos palietus. Nepaisant to, Paula Kotli iš Weizmanno mokslo instituto kartu su kolegomis iš Izraelio atliko nuodugnų palaikų tyrimą. Trijų išlikusių kaklo slankstelių ir vieno danties analizė leido jiems nustatyti, kad kapavietė priklausė suaugusiam žmogui, greičiausiai 30–60 metų amžiaus mirties metu.

Norėdami nustatyti asmens lytį, mokslininkai atliko vienintelio likusio danties – antrojo viršutinio prieškrūminio – emalio peptidų analizę. Jų rezultatai parodė, kad nebuvo aptikta peptidų, susijusių su AMELY baltymu, kuris koduojamas Y chromosomoje esančiu genu. Priešingai, jie nustatė reikšmingą peptidų, atitinkančių AMELX baltymą, susijusį su X chromosomos genu, buvimą.

Šis įtikinamas įrodymas paskatino tyrėjus padaryti išvadą, kad vėlyvojo antikos laikotarpio kapavietėje greičiausiai buvo moters palaikai.

Pasak tyrėjų, istoriniai šaltiniai rodo, kad moterys Romos imperijoje pradėjo praktikuoti asketizmą dar IV a. po Kr. Žymios asmenybės, tokios kaip Melanija Vyresnioji, krikščionių šventoji iš turtingos kilmingos šeimos, ir jos anūkė Melanija Romietė, buvo šios tendencijos pavyzdžiai, priimdamos savęs ribojimą siekdamos dvasinių tikslų.

Tačiau kapavietė, nagrinėjama naujame mokslininkų straipsnyje, yra ypač reikšminga, nes tai pirmasis archeologinis įrodymas, kad moterys, kartu su vyrais, užsiėmė kūno varginimu naudodamos sunkias grandines to meto Bizantijos visuomenėje.

Vienuolynas, kuriame rasta kapavietė, buvo strategiškai įsikūręs palei krikščionių piligrimų kelią į Jeruzalę, kuri Bizantijos laikotarpiu tapo svarbiu religiniu centru, pritraukiančiu tikinčiuosius iš visų Romos imperijos kampelių.

Šie vienuolynai buvo ne tik dvasinės šventovės; jie taip pat teikė prieglobstį pavargusiems piligrimams, ieškantiems dvasinės paguodos ir vadovavimo. Šiame kontekste moters, praktikuojančios asketizmą, buvimas meta iššūkį nusistovėjusioms nuomonėms ir rodo, kad moterys galėjo atlikti daug aktyvesnį ir griežtesnį vaidmenį šiuose bendruomenėse, nei buvo pripažinta anksčiau.

The post Archeologų radinys atskleidė moterų dalyvavimą vienuolystės ištakose appeared first on LAIKMETIS.

Cistersų ordinas pritarė, kad Airijoje būtų uždarytos trys vyrų abatijos, o viena jų 882 metų Mellifonto abatija (Armagho vyskupija).

Visos trys vienuolių bendruomenės bus sujungtos į vieną. Bendruomenė įsikurs Šv. Juozapo abatijoje, Roskrėje. Joje bus 26 nariai, įskaitant tris naujokus.

Šiuo metu Airijoje veikia šeši cistersų vienuolynai, įskaitant vieną moterų.

Airijos žiniasklaidoje pasirodo informacija, kad uždarius vienuolyną, Mellifonto abatija bus pertvarkyta taip, kad joje galėtų apsigyventi 300 migrantų.

Abatija įsikūrusi kaime, kuriame gyvena tik 864 gyventojai.

The post Airijoje bus uždaryta senovinė abatija, kurioje turėtų įsikurti migrantai appeared first on LAIKMETIS.

„Kretingos rajonas – unikalus kraštas, jau šiandien galintis pasiūlyti kiekvieno keliautojo poreikius atitinkančius pramogų, ramaus poilsio, kultūros, architektūrinio paveldo ar gamtos sukurtus objektus, o pagal turistų skaičių apgyvendinimo įstaigose praėjusiais metais užėmėme 9 vietą tarp visų Lietuvos savivaldybių, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. – Kasmet poilsiautojus į savo kraštą viliojame ir išskirtinėmis naujovėmis, tad džiugu, kad naujomis iniciatyvomis aktyviai į turizmo plėtrą įsitraukia ir rajono kultūros bendruomenės. Šiandien visuomenei pristatome mūsų bibliotekos komandos inicijuotą naujovišką ekspoziciją, kurioje atgyja dalis legendomis apipintos Kretingos miesto istorijos.“

Vienas dažniausiai turistų lankomų objektų pačiame Kretingos mieste – Viešpaties Apreiškimo Mergelei Marijai bažnyčios ir pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblis. Tačiau retas žino, jog šiame komplekse prieš šimtmetį gyvavo legendinė vieta – Kretingos pranciškonų vienuolyno sodas. Tai būta išskirtinio traukos objekto, tarpukariu regėjusio daugybę to meto garsių asmenybių: nuo prezidentų, grafų iki dvasininkų. Jame buvo galima išvysti ovalo formos baseiną su veikusiu koralinio stiliaus fontanu, jame besimaudantį ruonį, besiganančias stirnas, vaismedžius, saulės laikrodį ir kt. Šiame sode, arčiau dabartinės Kretingos bibliotekos teritorijos, anuomet veikė ir brolio pranciškono Jeronimo Pečkaičio įkurdintas bitynas, tapęs veiklą tebevystančios Lietuvos bitininkų sąjungos užuomazga.

Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus bibliotekai bendradarbiaujant su dizaino studija „Klemencov Group“, atkurtos net 4 Kretingos pranciškonų vienuolyno sodo bityno autentiškų medinių avilių replikos. Jose, pasitelkus 3D spausdinimo technologiją, virtualios realybės animaciją, integruoti unikalūs sodo vaizdai su atgyjančiais personažais, vaismedžiais, fontanu, Švč. Mergelės skulptūra. Viename avilyje korių rėmelių vietoje pristatomos archyvinės nuotraukos bei trumpi pasakojimai.

„Iš naujo atrasti užmirštą Kretingos pranciškonų vienuolyno sodą įkvėpė miesto svečių smalsumas. Iš svetur į Kretingos biblioteką atvykę lankytojai domisi ne tik čia siūlomomis paslaugomis – žmonėms įdomi ir istorija. Tai, jog Kretinga įvairiuose keliautojų straipsniuose yra tituluojama Mažuoju Vatikanu, nieko nebestebina, tačiau retas kuris žino, jog šiame komplekse, dabartinėje Kretingos bibliotekos, šalia esančios gimnazijos teritorijose prieš šimtmetį gyvavo ši legendinė vieta“,  – pasakojo Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Birutė Naujokaitienė.

Bibliotekos bei dizainerių Klemencovų bendrą kūrybinį, ekspozicinį darbą kretingiškiai bei miesto svečiai turės galimybę aplankyti nemokamai Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos darbo valandomis.

Projektą „Nauja – atrasta sena: vienuolyno sodo paslaptys“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kretingos rajono savivaldybė.

The post Kretingoje pristatyta virtuali ekspozicija „Vienuolyno sodo paslaptys“ appeared first on LAIKMETIS.

"Mūsų sprendimas yra žmogiškumo, meilės ir pagarbos išraiška tiek jiems, tiek piliečiams, kurie išrinko juos atstovauti. Kadangi jie viešai pamynė įstatymą ir Dievo bei žmonių valią, jie yra viešai smerkiami, kaltinami ir gėdinami", - sakoma pareiškime.

Vienuolynų vyresnieji taip pat sakė, kad tikisi, jog parlamentarai viešai atgailaus ir atšauks įstatymą, o iki to laiko į vienuolynus ir bet kokius bažnytinius renginius daugiau nekvies vyriausybės narių.

"Mūsų 'tolerancija' ir tylėjimas tokio šventvagiško įstatymo akivaizdoje iš tikrųjų daro mus neteisybės bendrininkais", - teigiama pareiškime.

Primename, kad š. m. vasario 15 d. Graikijos parlamentas priėmė įstatymą, įteisinantį tos pačios lyties asmenų santuokas ir suteikiantį homoseksualioms poroms teisę įsivaikinti vaikus. Šiam sprendimui pritarė 176 iš 300 parlamento įstatymų leidėjų, 76 balsavo prieš.

The post Graikijoje vienuolynai uždraudė įžengti į savo teritorijas parlamentarams balsavusiems už vienalytes sąjungas appeared first on LAIKMETIS.

Vilniaus arkivyskupija vasario 2 d. kviečia joje tarnaujančius pašvęstuosius kartu paminėti Viešpaties Paaukojimo šventę ir Pašvęstojo gyvenimo dieną.

Kaip rašoma jos pranešime, „pašvęstieji, tądien susirinkę draugėn, dėkos Viešpačiui už pašaukimo dovaną ir džiaugsis bendrystės palaima".

Tikintieji taip pat kviečiami dalyvauti Vilniaus arkikatedroje bazilikoje 16.30 val. prasidedančioje Švenčiausiojo Sakramento adoracijoje ir 17.30 val. melstis Mišiose drauge su vienuoliais ir vienuolėmis.

Pateikiamas Vilniaus arkivyskupijoje veikiančių vienuolijų sąrašas.

Vasario 2 d. Visuotinė Bažnyčia tradiciškai mini Kristaus paaukojimo šventykloje šventę. Taip pat tądien kartu minima Pašvęstojo gyvenimo diena.

Bažnyčia šventės dieną prisimena vienuolius ir vienuoles, meldžia naujų pašaukimų ir dėkoja už jų atsidavimą.

Lietuvos didžiosiose šventovėse vasario 2 d. iškilmingai paminima.

The post Vilniaus arkikatedroje bus dėkojama už pašvęstuosius appeared first on LAIKMETIS.

Nors kongregacija buvo įkurta Lenkijoje 1878 metais, tačiau Lietuvoje provincija įsikūrė 1923 metais. Provincijos vyresniosios ses. Virginijos Semaškaitės kvietimu 2024 m. sausio 13 d. centrinius namus Panevėžyje aplankė Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, lydimas kurijos kanclerio Haroldo Šneideraičio.

Ganytojas padėkojo seserims už svarbią tarnystę Telšių vyskupijoje, nes seserys turi vienuolinius namus Žemaičių Kalvarijoje, Šilalėje bei Palangoje, tačiau savo sielovadiniu veikimu apima ir daugiau parapijų.

Susitikime su seserimis vyskupas pasidalino savo patirtimi iš vyskupų sinodo. Didžiulio dėmesio ir aptarimo susilaukė pokalbio Dvasioje metodo taikymas vienuolinės bendruomenės gyvenime. Sinodas išreiškė pageidavimą atnaujinti vienuolinį gyvenimą Bažnyčioje reglamentuojančius dokumentus, todėl vyskupas aptarė galimas prasidėjusio atnaujinimo kryptis. Seserys vienuolės uždavė klausimų apie Bažnyčios gyvenimo aktualijas ir tolimesnį sinodinio kelio etapą.

Šv. Mišioms seserų koplyčioje vadovavo Telšių vyskupas. Homilijoje ganytojas plėtojo mintį, kad Dievas dažnai pasirenka tai, kas pasaulio akimis atrodo kvaila. Dingstį šiai minčiai davė Biblijos skaitinys apie pasimetusias asiles, kurių ieškodamas Saulius sutiko pranašą Samuelį ir buvo pateptas karaliumi. „Jei dar prisiminsime kalbančią Bileamo asilę, tai matome, kad Dievas savo valią gali apreikšti ir per kvailiausiais laikomus gyvulius“.

Vyskupas priminė, jog Laisvės gynėjų dieną minimas jubiliejus primena ir apie seserų pastangas tarpukaryje dvasiškai padėti atsikuriančiai Lietuvai, sovietmetyje seserys slapta katekizavo vaikus, skleidė tikėjimą jaunimo tarpe, o dabar taip pat tarnauja įvairiose sielovados srityse. Vyskupas sakė: „Man labai patiko Jūsų tinklialapyje trumpai pristatytos pagrindinės dvasingumo kryptys: keliauti su Mergele Marija, tarnauti slaptumoje, sekti Kristumi Evangelijos dvasioje ir dovanoti save žmonėms. Žymiai lengviau yra ištraukti kokį pinigėlį ir jį paaukoti kitam, negu padovanoti artimui savo laiką, o jūs dovanojate save. Ačiū už tai, kad esate, kad mylite, kad sekate Kristumi ir kad save dovanojate žmonėms. Taip jūs išpildote Dievo svajonę. O jei jaučiatės silpnos ir nevertos, prisiminkite tą šmaikščią Dievo pamoką. Viešpats juk turi puikų humoro jausmą ir pasiunčia į mūsų tarpą kalbančią asilę, per kurią apreiškia savo užmojį“.

Po šv. Mišių buvo pagiedotas Lietuvos Respublikos himnas, o bendrystė toliau tęsėsi prie šventinio stalo.

The post Marijos tarnaičių kongregacijos jubiliejuje kalbėta apie Dievo ir žmonių pasirinkimus appeared first on LAIKMETIS.

Šiuo metu čia gyvenantys keturi vienuoliai atsidavę tyliajai maldai ir piligrimų priėmimui šios šiaurinės dykumos širdyje.

2009 m. Munkebyje, netoli Norvegijos pakrantės, apsigyveno iš Citeaux abatijos Prancūzijoje, kur gyveno šventasis Bernardas iš Clairvaux, atvykę griežtosios observancijos cistersai. Vienuoliai pasirinko šį palyginti apleistą centrinės Norvegijos regioną, nes čia yra XII a. cistersų griuvėsių, liudijančių gilias ir senas krikščionybės istorijos šaknis.

„Iki praėjusių Velykų gyvenome name su nedidele koplyčia", - CNA aiškino vienuolyno vadovas tėvas Joëlis. „Po kurio laiko turėjome pagalvoti apie ką nors didesnio ateičiai. Taigi 2021 m. pradėjome vienuolyno ir bažnyčios statybas".

Mergelei Marijai dedikuotoje ir cistersų ordino kankinių bei šventųjų relikvijų saugomoje naujoje maldos vietoje telpa apie 40 žmonių. Gruodžio 5 d. snieguotame fone, dalyvaujant 80 žmonių, pastatas buvo pašventintas.

Trondheimo prelatūros vyskupas Erikas Vardenas atliko tradicinę konsekracijos apeigą, kurios metu altorius ir sienos buvo apšlakstytos švęstu vandeniu, pateptos šventąja krizma, o altorius apšviestas.

Prie naujosios bažnyčios, kuri stovi dviejų hektarų (beveik penkių akrų) žemės sklype vidury laukų, atidarymo prisidėjo daug žmonių. Viena liuteronė išsiuvinėjo baltą altoriaus audeklą - kruopštus darbas užtruko kelis mėnesius; vienuolyno kaimynė nukalė žvakides, o kaliniai iš pietų Norvegijos pagamino konsekracijos kryželius.

Keturi Munkebyje gyvenantys trapistai - tėvas Josephas, tėvas Joëlis, brolis Bruno ir brolis Arnaud (trys prancūzai ir vienas airis) - gyvena atsiskyrėlišką ir diskretišką vienuolišką gyvenimą pagal šv. Benedikto regulą.

The post Norvegijos vienuoliai džiaugiasi nauja bažnyčia ir vienuolynu ypatingoje vietoje appeared first on LAIKMETIS.

Pasak Toskanos regiono vadovo Eugenio Giani (Eudženijo Džanio), penkių sužeistųjų būklė po nelaimės XV a. pastate netoli Pistojos, į šiaurę nuo Florencijos, yra kritinė.

Pokylis vyko restorane, esančiame ant kalvos viršūnės įsikūrusioje renginių vietoje, kur kadaise veikė vienuolynas.

Vienoje salėje šoko apie 60 žmonių, kai po jais įgriuvo grindys ir svečiai nukrito į apačioje esančią patalpą, pranešė Italijos žiniasklaida.

Įvykio vietoje pagalbą teikė daugiau kaip 100 gelbėtojų, įskaitant ugniagesius, policijos ir civilinės saugos tarnybos darbuotojus, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė E. Giani.

Sužeistieji buvo nuvežti į kelias regiono ligonines, sakė gubernatorius.

Nebuvo pranešta, kad kas nors būtų dingęs be žinios.

Griūties priežastis dar nenustatyta, sakė pareigūnai.

Toskanos regiono vadovo Eugenio Giani / Soc. tinklų nuotr.

The post Buvusiame Toskanos vienuolyne per vestuvių pokylį įgriuvo grindys appeared first on LAIKMETIS.

Grupę sudaro šešios vienuolės benediktinės ir jų abatė, kurios iki šiol savo religinį pašaukimą vykdė Šventosios Scholastikos abatijoje Viktorijos miestelyje, esančiame Buenos Airių provincijoje, San Isidro vyskupijoje, Argentinoje.

Sausio 3 d. rytą vienuolės nusileido Romoje, kur jas priėmė kardinolas Fernando Vérguezas Alzaga (Fernandas Vergesas Alsaga), Vatikano Miesto Valstybės Gubernatūros prezidentas, atsakingas už viską, kas susiję su vienuolynu.

Prieš nuvykdamos į savo naujuosius namus, vienuolės benediktinės apsilankė Vatikano soduose esančioje Lurdo grotos kopijoje, kur meldėsi ir giedojo priešais Mergelės atvaizdą.

Sausio 6 d. vienuolės dalyvavo Trijų Karalių Mišiose Šv. Petro bazilikoje. Liturgijos pabaigoje jas pasveikino popiežius Pranciškus: „Sveiki atvykę iš visos širdies. Jūs atnešite dvasingumo, labai jums ačiū", - sakė Šventasis Tėvas vienuolėms.

Kaip pranešė Šventasis Sostas, popiežius Pranciškus 2023 m. spalio 1 d. laiške nurodė, kad ši vieta „sugrįžtų prie savo pirminės paskirties", t. y. būtų skirta „kontempliatyviems ordinams, kad jie padėtų Šventajam Tėvui kasdien rūpintis visa Bažnyčia per maldos, adoracijos, šlovinimo ir atgailos tarnystę, meldžiantis tyloje ir vienatvėje".

Argentinos vienuolės benediktinės „dosniai priėmė kvietimą".

Vietą, kuri buvo paskutinė Benedikto XVI rezidencija, esančią tarp šių sodų kalvų, kaip kontempliatyvaus gyvenimo moterų vienuolyną su Mater Ecclesiae titulu 1994 m. pastatė šventasis Jonas Paulius II.

Nuo 1994 iki 2012 m. čia paeiliui gyveno keturios bendruomenės - klarisės, basosios karmelitės, benediktinės ir vizitietės.

2013 m. Benediktui XVI istoriškai atsistatydinus iš popiežiaus pareigų, vienuolynas tapo jo rezidencija, kurioje jis gyveno iki pat mirties 2022 m. gruodžio 31 d. kartu su arkivyskupu Georgu Gänsweinu (Georgu Gėnsveinu) ir keturiomis vienuolėmis.

The post Vatikane įsikūrė septynios vienuolės iš Argentinos appeared first on LAIKMETIS.

Nors dalis šios informacijos pirmą kartą buvo paskelbta 1961 m., visi dokumentai, ypač katalikiškose institucijose pasislėpusių žmonių sąrašai, buvo laikomi prarastais, aiškinama rugsėjo 7 d. pranešime spaudai.

Naciai okupavo Romą nuo 1943 m. rugsėjo 10 d. iki 1944 m. birželio 4 d., kai miestą išvadavo sąjungininkų pajėgos. Per šį devynis mėnesius trukusį laikotarpį buvo persekiojama apie 10-15 tūkst. žydų, o beveik 2 000 žydų, įskaitant vaikus ir paauglius, buvo deportuoti ir nužudyti.

Neseniai atrastuose dokumentuose minima daugiau kaip 4 300 žmonių, kuriuos persekiojimo metu slėpė 100 moterų ir 55 vyrų vienuolinės bendruomenės.

Iš minėtų 4 300 žmonių 3 600 yra išvardyti vardais ir pavardėmis. Palyginus su Romos žydų bendruomenės archyvo dokumentais matyti, kad 3 200 iš jų buvo žydai.

Istorikas 1961 m. paskelbė katalikiškų institucijų ir jose prieglobstį gavusių žmonių sąrašą, tačiau pavardžių sąrašas neseniai buvo atkurtas.

Taip pat yra informacijos apie tai, kur slėpėsi 3200 žydų, o kai kuriais atvejais - kur jie gyveno prieš nacių persekiojimą.

"Taigi dokumentai gerokai praplečia informaciją apie žydų gelbėjimo istoriją Romos katalikiškų institucijų kontekste", - sakoma bendrame Popiežiškojo Biblijos instituto, Romos žydų bendruomenės ir Tarptautinio holokausto tyrimų instituto Yad Vashem pranešime spaudai.

Dokumentus nuo 1944 m. birželio iki 1945 m. pavasario rinko italų jėzuitų kunigas Gozzolino Birolo.

The post Per Antrą pasaulinį karą vienuolynai Romoje slėpė tūkstančius žydų appeared first on LAIKMETIS.