Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

„Atšaukti mūsų pasirodymus Vienoje buvo skaudu. Atšaukimų priežastis pripildė mane naujo baimės jausmo ir didžiulio kaltės jausmo, nes tokia daugybė žmonių planavo atvykti į tuos pasirodymus“, – socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbė amerikietė.

Pasirodymai Vienoje, dalis rekordinio T. Swift turo „Eras“, buvo atšaukti, kai institucijos perspėjo apie teroro sąmokslą, kurį rengė džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ šalininkai.

Policija sulaikė tris įtariamuosius dėl įtariamo išpuolio grėsmės, o Jungtinės Valstijos teigė pasidalijusios su austrų kolegomis žvalgybos duomenimis, kad padėtų tyrimui.

Pasak Austrijos vidaus žvalgybos agentūros (DSN) vadovo Omaro Haijawi-Pirchnerio (Omaro Haidžavio Piršnerio), pagrindinis įtariamasis, 19-metis austras, turintis Šiaurės Makedonijos šaknų, prisipažino, kad „ketino surengti išpuolį panaudodamas sprogmenis ir peilius“.

Trečiadienį paskelbtame pranešime T. Swift padėkojo pareigūnams.

„Taip pat buvau labai dėkinga pareigūnais, nes jų dėka mes liūdėjome dėl koncertų (atšaukimo), o ne gyvybių (praradimo). Mane šildė meilė ir vienybė, kurią mačiau kartu susibūrusiuose gerbėjuose“, – sakė ji.

Aiškindama, kodėl ji nusprendė ne iškart pasisakyti apie Vienos koncertų, kurie turėjo įvykti rugpjūčio 8–10 dienomis, atšaukimą, muzikantė sakė: „Pasakysiu labai aiškiai: aš apie ką nors viešai nekalbėsiu, jei manau, kad tai gali išprovokuoti tuos, kurie norėtų pakenkti gerbėjams, kurie ateina į mano pasirodymus.“

„Tokiais atvejais, kaip šis, „tyla“ iš tikrųjų rodo santūrumą ir laukimą, kada galėsi išreikšti save tuo metu, kai tai tinkama. Mano prioritetas buvo saugiai užbaigti mūsų turą po Europą ir su dideliu palengvėjimu galiu pasakyti, kad tai padarėme“, – pabrėžė ji.

T. Swift turas Europoje prasidėjo gegužę Paryžiuje. Ji taip pat apsilankė Švedijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Britanijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Šveicarijoje, Italijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje.

Turas baigėsi penkiais pasirodymais Londono Vemblio stadione. Paskutinysis koncertas įvyko antradienį.

The post T. Swift: atšaukti mūsų pasirodymus Vienoje buvo skaudu appeared first on LAIKMETIS.

Pasak skaitmeninių teisių centro NOYB, kurio pavadinimas yra angliško posakio „None of your business“ (liet. – „Ne tavo reikalas“) akronimas, neįmanoma užtikrinti, kad programa pateiktų tikslią informaciją.

„ChatGPT nuolat klysta ir net „OpenAI“ negali to sustabdyti, sakoma šios ne pelno organziacijos pareiškime.

„OpenAI“ atvirai pripažino negalinti ištaisyti netikslios informacijos, pateiktos generatyvinio dirbtinio intelekto įrankio, ir nepaaiškino, iš kur gaunami duomenys bei kokią asmeninę informaciją saugo „ChatGPT“, priduriama pareiškime. 

NOYB teigė, kad su asmenine informacija susijusios klaidos yra nepriimtinos, nes Europos Sąjungos teisėje nustatyta, kad asmens duomenys turi būti tikslūs.

NOYB teigė, kad su asmenine informacija susijusios klaidos yra nepriimtinos, nes Europos Sąjungos teisėje nustatyta, kad asmens duomenys turi būti tikslūs.

„Jei sistema negali pateikti tikslių ir skaidrių rezultatų, ji negali būti naudojama duomenims apie asmenis generuoti“, – sakė NOYB duomenų apsaugos teisininkė Maartje de Graaf (Martjė de Graf).

„Technologija turi atitikti teisinius reikalavimus, o ne atvirkščiai“, – pridūrė ji. 

„ChatGPT“ „pakartotinai pateikė neteisingą informaciją“ apie NOYB įkūrėjo Maxo Schremso (Makso Šremso) gimimo datą, „užuot pranešusi naudotojams, kad neturi reikiamų duomenų“, nurodė skaitmeninių teisių centras. 

„OpenAI“ atmetė M. Schremso prašymą ištaisyti arba ištrinti duomenis, nors jie buvo neteisingi, sakydama, kad tai neįmanoma, pridūrė NOYB.

Be to, „OpenAI“ „tinkamai neatsakė“ į jo prašymą susipažinti su jo asmens duomenimis, taip pažeisdama ES teisę, pabrėžė NOYB, pridurdamas, kad „OpenAI“, „panašu, net nebando apsimesti, kad laikosi reikalavimų“.

NOYB, kuri nuo įsikūrimo 2018 metais aršiai kritikuoja technologijų milžines, teigė, kad prašo Austrijos duomenų apsaugos institucijos atlikti tyrimą ir nubausti „OpenAI“, kad ji atitiktų ES teisę.

 „ChatGPT“ paleidimas 2022 metų lapkritį technologijų pasaulyje sukėlė sensaciją, pastebėjus, kad šis dirbtinio intelekto įrankis sugebėjo vos per kelias sekundes parengti disertacijas, eilėraščius ar vertimus.

Tačiau kai kuriose šalyse dėl kritikos šiai technologijai imtasi teisinių veiksmų.

Italija 2023 metų kovą laikinai užblokavo pokalbių robotą. Prancūzijos reguliavimo institucija pradėjo tyrimą po kelių skundų.

Be to, siekiant pagerinti koordinavimą, buvo įsteigta Europos darbo grupė, nors NOYB ir toliau skeptiškai vertina pareigūnų pastangas reguliuoti dirbtinį intelektą.

The post Vienos skaitmeninių teisių centras: „ChatGPT“ nuolat klysta appeared first on LAIKMETIS.

Atidaryme tradiciškai dalyvavo Vienos arkivyskupas kardinolas Christophas Schönbornas (Kristofas Šionbornas).

Nuo tada, kai prieš 70 metų buvo pradėta rengti „Žvaigždės giedotojų“ kampaniją, ji tapo didžiausia paramos rinkimo akcija.

„Jaudina, kad austrai kasmet atveria ne tik savo namų duris, bet ir pinigines žmonėms, kuriems reikia pagalbos“, – sakė kardinolas.

Šiemet nuo gruodžio 27 d. iki sausio 7 d. visoje Austrijoje giedos 85 000 giesmininkų iš maždaug 3 000 parapijų, nešdami palaiminimą ir prašydami paaukoti lėšų nepasiturintiems žmonėms.

„Jūs esate taikos pasiuntiniai, tai nuostabu, ypač karo ir konfliktų laikais“, – kreipėsi kardinolas į Vienos arkivyskupo rūmuose susirinkusius vaikus ir jaunuolius.

Praėjusiais metais mergaitės ir berniukai, persirengę išminčiais Kasparu, Melchioru ir Baltazaru, giedodami surinko 19,2 mln. eurų sumą. Iš viso nuo 1954 m. per „Žvaigždės giedotojų“ akciją surinkta apie 520 mln. eurų.

Zalcburgo arkivyskupas Franzas Lackneris taip pat pagyrė „Žvaigždės giedotojų“ kampanijos dalyvius: „Tai nepaprastas ir nepakeičiamas įsipareigojimas“, – pabrėžė Austrijos vyskupų konferencijos pirmininkas. „Giedantys vaikai  yra pasitikėjimo ambasadoriai šiais nepastoviais laikais", - sakė arkivyskupas F. Lackneris.

The post Austrijos Katalikiškojo jaunimo organizacijos iniciatyva pritraukė gausybę giesmininkų appeared first on LAIKMETIS.

Pasak vidaus žvalgybos agentūros (DSN) vadovo Omaro Haijawi Pirchnerio (Omaro Haidžavio Piršnerio), prieš eitynes buvo sulaikyti 14, 17 ir 20 metų jaunuoliai, kurie, kaip įtariama, simpatizavo „Islamo valstybei“ (IS).

Jis sakė žurnalistams, kad šeštadienį Vienos centre vykusiame „Pride“ parade dalyvavusiems asmenims niekada nekilo jokia grėsmė.

„Jie simpatizavo „Islamo valstybei“ internete ir dalijosi ekstremistiniu turiniu. Šiame kontekste įtariamieji sutelkė dėmesį į „Pride“ paradą kaip galimą išpuolio taikinį“, – sakoma Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pranešime spaudai.

Šeštadienį per reidus dviejose patalpose pareigūnai aptiko ginklų ir kitų įrodymų prieš tris bosnių ir čečėnų kilmės austrus.

Vienas iš jų jau anksčiau buvo žinomas policijai. Policija žurnalistams pranešė, kad jie planavo išpuolio metu panaudoti „peilius arba transporto priemones“.

Teigiama, kad LGBTQI eitynėse dalyvavo apie 300 tūkst. žmonių.

2020 metų lapkritį nuteistas grupuotės IS šalininkas pradėjo šaudyti Vienos centre, nužudė keturis ir sužeidė dar 23 žmones, kol policija jį nušovė.

Tai buvo pirmasis mirtinas džihadistų išpuolis Alpių šalyje.

Anksčiau šiais metais Vienos teismas du įtariamus šaulio bendrininkus nuteisė kalėti iki gyvos galvos, o kitiems dviem skyrė 19 ir 20 metų laisvės atėmimo bausmes.

The post Teigiama, kad išpuolį prieš LGBT bendruomenę Vienoje planavo du paaugliai appeared first on LAIKMETIS.

Vienos policija tviteryje pranešė, kad sustiprino saugumą prie kai kurių pastatų, įskaitant bažnyčias, ir padidino pareigūnų skaičių Austrijos sostinėje.

„Yra nespecifinė išpuolio prieš bažnyčias grėsmė“, – tviteryje pranešė Vienos policija.

„Jei konkrečioje vietoje kils konkretus pavojus gyventojams, Vienos policija nedelsdama perspės visais įmanomais kanalais“, – pridūrė policija.

The post Austrijos policija įspėja: Vienoje galimas islamistų išpuolis prieš bažnyčias appeared first on LAIKMETIS.

Penkių dienų simpoziumą „Karas Ukrainoje“ surengė Vienos katalikų teologijos fakultetas.

Austrijos ir Ukrainos akademikai, karo apžvalgininkai ir žmogaus teisių veikėjai tarpdisciplininiame simpoziume aptarė įvairius karo poveikio religijoms aspektus, pradedant nuo pačių akivaizdžiausių: Rusijos kareiviai nuo karo prieš Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. sunaikino ar apiplėšė per 500 bažnyčių ir koplyčių, kankino ar pagrobė keletą dvasininkų ir religinių bendruomenių vadovų.

Ypač sunki situacija okupuotame Kryme. Be lotynų ir graikų apeigų Katalikų Bažnyčios, ypač nukentėjo Jehovos liudytojai, evangelikų bendruomenės ir musulmonai, visų pirma Krymo totoriai. Apie 900 iš 2100 Kryme registruotų religinių bendruomenių buvo uždraustos.

Rusijos kareiviai nuo karo prieš Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. sunaikino ar apiplėšė per 500 bažnyčių ir koplyčių, kankino ar pagrobė keletą dvasininkų ir religinių bendruomenių vadovų.

Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios galva ir tėvas arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas per karą tapo svarbiu šalies balsu: po invazijos jis yra vienintelis Bažnyčios vadovas, kasdien per socialinius tinklus skelbiamose vaizdo žiniose komentuojantis karo teologines, etines ir pastoracines implikacijas. S. Ševčukas nuolat ragina žmones nesivadovauti neapykanta, taip pat nežeisti savo ir priešininkų orumo.

Tiek katalikų, tiek ortodoksų Bažnyčios visoje Ukrainoje dėl karo susidūrė su didžiuliais pastoraciniais iššūkiais dėl didelio aukų skaičiaus, būtinumo rūpintis gedinčiaisiais, neįgaliaisiais ir traumuotaisiais. Be to, reikia vis iš naujo gintis nuo Rusijos propagandos.

Į rusų priekaištus, jog Ukrainoje pažeidžiamos Rusijos Ortodoksų Bažnyčios teisės, atkreiptas dėmesys į tai, kad religijos laisvės principas yra įtvirtintas Ukrainos konstitucijoje.

Simpoziumo dalyviai atsiribojo nuo iniciatyvų Ukrainoje uždrausti Rusijos Ortodoksų Bažnyčią, kuri yra susijusi su karą palaikančiu Maskvos patriarchatu.

Pažymėta, kad reikėtų atskirti teisėtą atskirų dvasininkų persekiojimą, jei bus įrodyta, kad jie padarė nusikalstamas veikas.

Simpoziumo dalyviai pritarė raginimams įsteigti karo nusikaltimų tribunolą ir prašė tarptautinės paramos įrodymams rinkti. 

The post Karas akivaizdžiai keičia Ukrainos religinį vaizdą - akademikai appeared first on LAIKMETIS.

„Restauratoriai aiškinasi, ar paveikslas, kuris buvo apsaugotas stiklu, nukentėjo“, – sakė Klausas Pokorny (Klausas Pokornis).

Atsakomybę už šią protesto akciją pareiškimu socialiniame tinkle „Twiiter“ prisiėmė aktyvistai, pasivadinę grupe „Last generation“.

Nuotraukose, kuriomis grupė pasidalijo socialiniuose tinkluose, matyti, kaip du vyrai apipila garsųjį Klimto paveikslą juodu riebiu skysčiu, o paskui juos sulaiko muziejaus darbuotojas.

„Sustabdykite iškastinį naikinimą. Žygiuojame į klimato pragarą“, – šaukė vienas iš protestuotojų.

Šį antradienį, Austrijos naftos ir dujų koncerno OMV remiamą dieną, į Leopoldo muziejų buvo galima įeiti nemokamai.

Šis protestas buvo vienas iš daugelio pastaruoju metu, kai aktyvistai nusitaiko į garsiausius meno kūrinius, kad atkreiptų dėmesį į savo keliamus tikslus dėl klimato kaitos. 

Anksčiau šį mėnesį aktyvistai Australijos nacionalinėje galerijoje Kanberoje prisiklijavo prie Andy Warholo (Endžio Vorholo) „Campbell“ sriubų skardinių koliažą saugančios permatomos dangos. Prado muziejuje Madride aktyvistai prisiklijavo rankas prie dviejų garsaus ispanų dailininko Francisco Goya (Fransisko Gojos) paveikslų rėmų. 

Praėjusį mėnesį Vokietijoje protestuotojai bulvių koše ištepė Claude'o Monet (Klodo Monė) paveikslą Potsdame, Italijos sostinėje – apipylė Vincento van Gogho (Vinsento van Gogo) šedevrą žirnių sriuba

Praėjusį mėnesį Vokietijoje protestuotojai bulvių koše ištepė Claude'o Monet (Klodo Monė) paveikslą Potsdame, Italijos sostinėje – apipylė Vincento van Gogho (Vinsento van Gogo) šedevrą žirnių sriuba, o Londono nacionalinėje galerijoje apipylė V. van Gogho paveikslą „Saulėgrąžos“ pomidorų sriuba. Melburno meno galerijoje du klimato aktyvistai prisiklijavo rankas prie Pablo Picasso (Pablo Pikaso) antikarinį paveikslą „Žudynės Korėjoje“ saugančios permatomos dangos.

Po šių protestų dešimtys garsiausių pasaulio muziejų praėjusią savaitę paskelbė bendrą deklaraciją, kurioje teigiama, kad aplinkosaugos aktyvistai, kurie puola paveikslus, „labai nuvertina“ galimą žalą.

Pareiškimą inicijavo Prado muziejus Madride, jį pasirašė daugiau kaip 90 visame pasaulyje žinomų muziejų, įskaitant Guggenheimo (Gugenheimo) muziejų Niujorke, Luvrą Paryžiuje ir Uficių galerją Florencijoje, direktoriai.

The post Tęsiasi klimato aktyvistų išpuoliai prieš šedevrus: juodu skysčiu aplietas G. Klimto paveikslas appeared first on LAIKMETIS.

Varpų skambesys, netikėtai prasidėjęs tuoj po antros nakties valandos truko apie 20 min, kol taip pat varpų gaudesio pažadintas katedros klebonas Toni Faberis išjungė kompiuterizuotą varpų skambėjimo mechanizmą.

Iš pradžių buvo manoma, kad įvyko sistemos klaida, tačiau dieną atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad į kompiuterizuotą varpų skambėjimo valdymo mechanizmą įsilaužė programišiai. Pirmiausia jie įjungė pietinio bokšto varpus, paprastai skambančius bažnytinių iškilmių metu, o po jų barokinius šiaurinio bokšto varpus.

Pagrindinis, Pummerino, varpas, skambantis Naujųjų metų naktį, įjungtas nebuvo. Mat pastarasis nėra prijungtas prie interneto sistemos.

Kun. T. Faberis, duodamas interviu Austrijos televizijos ryto laidai, prisipažino, kad tik iš antro karto išgirdo kardinolo skambutį, kai buvo prižadintas naktinio varpų gaudesio. Nuskubėjęs į katedrą jis pats galėjo išjungti varpus naudodamasis planšete.

„Atsiprašome visų, kurie buvo prižadinti” - sakė arkivyskupijos spaudos atstovas M. Prülleris (M. Priuleris). Anot jo, nėra nieko žinoma kas sukėlė šiuos nepatogumus.

The post Naktinis varpų gaudesys pažadino Vienos gyventojus appeared first on LAIKMETIS.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje kaltina Rusiją pastarosiomis savaitėmis prie karo draskomos rytinės Ukrainos sienos dislokavus tankų, artilerijos pabūklų ir apie 100 tūkst. karių. NATO teigia, kad Maskva ruošiasi invazijai.

Tačiau Maskva tvirtina, kad kariuomenės manevrai yra atsakas į didėjantį NATO dalyvavimą jos įtakos zonoje. Rusija taip pat kategoriškai reikalauja, kad Vakarų šalių karinis aljansas nebūtų plečiamas jos sienų link.

Maskva ir Vašingtonas šią savaitę per įtemptas derybas Ženevoje ir Briuselyje jau išdėstė savo „esminius“ nesutarimus dėl Europos saugumo.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) generalinė sekretorė Helga Schmid (Helga Šmid) sakė, kad padėtis regione yra „pavojinga“, ir pažymėjo, kad „būtina skubiai atgaivinti diskusijas dėl Europos saugumo“.

„Būtina diplomatinėmis priemonėmis rasti būdą deeskaluoti padėtį ir pradėti atkurti pasitikėjimą, skaidrumą bei bendradarbiavimą“, – pabrėžė ji, atidarydama pirmąjį šių metų Vienoje įsikūrusios organizacijos Nuolatinės tarybos posėdį, kuriame dalyvavo visos 57 valstybės narės, įskaitant Rusiją ir JAV.

Tačiau ketvirtadienį optimizmą sumažinto toks Rusijos užsienio reikalų viceministro Sergejaus Riabkovo pareiškimas: „Nematau priežasčių artimiausiomis dienomis susėsti, vėl susirinkti ir pradėti tas pačias diskusijas.“

„Karo pavojus“

Šiemet ESBO pirmininkaujančios Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau) pareiškė, kad įtampa kelia „iššūkį“ šiai organizacijai – daugiašaliam Rytų ir Vakarų diskusijų forumui, įkurtam Šaltojo karo įtampos mažinimo etapu.

„Atrodo, kad karo ESBO regione rizika šiuo metu didesnė nei bet kada per pastaruosius 30 metų“, – sakė Z. Rau.

Tuo metu JAV pripažino, kad per ketvirtadienį surengtą ESBO susitikimą nebuvo tikimasi jokio proveržio.

„Turime ryžtingai atmesti šantažą ir niekada neleisti, kad agresija ir grasinimai būtų apdovanojami“, – nurodė amerikiečių ambasadorius ESBO Michaelas Carpenteris (Maiklas Karpenteris).

Anksčiau M. Carpenteris nepriklausomai rusų televizijai „Dožd“ sakė nesitikintis jokių „konkrečių rezultatų šią savaitę“.

„Iš principo, mūsų pagrindinis tikslas – užmegzti dialogą... Taip, mūsų pozicijos yra visiškai priešingos, bet tai nereiškia, kad nėra jokių elementų ir sričių, dėl kurių negalėtume sutarti“, – pridūrė diplomatas.

Pasak jo, sunkiausia bus „nuspręsti, kokiais pavidalais apskritai įmanoma gilinti dialogą šiuo klausimu tolesniais mėnesiais ar net metais“.

„Jokių derybų esant spaudimui“

ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) ketvirtadienį pareiškė, kad neturėtų būti jokių derybų su Rusijos valdžia dėl Ukrainos likimo, kol Maskva telkia karius prie kaimyninės šalies sienos.

„Rusijos manevrai yra viena iš spaudimo priemonių“, – žurnalistams sakė J. Borrellis prieš Europos Sąjungos gynybos ir užsienio reikalų ministrų susitikimą, tvirtindamas, kad „neturėtų būti derybų esant spaudimui“.

Dialogą komplikuoja neaiški padėtis prorusiškų separatistų kontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose, kur ESBO nuo 2014 metų yra pavesta užtikrinti, kad būtų laikomasi taikos susitarimų.

Tačiau tai nenutraukė kovų regione, o sąlygos ESBO stebėtojams separatistų kontroliuojamose teritorijose blogėja. Anot JAV ambasadorius, situacija ten kelia „itin didelį susirūpinimą“.

„Stebėsenos misijos dar neužfiksavo nieko neįprasta“, – sakė M. Carpenteris, bet pripažino, kad neįmanoma sužinoti, kas iš tikrųjų vyksta prie sienos.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį taip pat išreiškė susirūpinimą. Jis pažymėjo, kad konflikto rizika yra reali, ir paragino Rusiją deeskaluoti padėtį.

The post Vienoje vedamos derybos dėl Ukrainos - padėtis yra „pavojinga“ appeared first on LAIKMETIS.