Dabar gaisrai plinta į kitus regionus; šūviai nuaidėjo Kosove, grįžta ir Kalnų Karabacho konfliktas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Tačiau pavojingiausia padėtis pasaulyje yra Taivane. Jei Kinija pradės invaziją prieš šią šalį, JAV ją gins. Tai būtų didelis pasaulinis karas. Be viso to, gali atsinaujinti konfliktai aplink Palestiną ir Siriją, keliantys grėsmę visam pasauliui.

Pasaulinė tvarka pasirodė esanti labai trapi, o iki šiol sunkiai įsivaizduojami dalykai tapo realybe.

Turi būti sukurta nauja pasaulio saugumo architektūra. Rusijos išstūmimas iš Ukrainos turi tapti lūžio tašku. Po karo Rusijos Federacijos izoliacija turi būti palaikoma iki tokio lygio, kad ji negalėtų atkurti savo potencialo dar vienam išpuoliui. Sankcijos turėtų būti panaikintos tik tuo atveju, jei Rusijos politinė padėtis užtikrins taiką bent porą dešimtmečių.

Pasaulinės jėgų pusiausvyros atkūrimas turi prasidėti Vidurio Europoje. Tik nuolatinis JAV karinių pajėgų buvimas ir karinių bei ekonominių ryšių užmezgimas pagal Trijų jūrų iniciatyvą, pasiekiančią Gruziją ir net Armėniją bei Azerbaidžaną, užtikrins taiką šioje pasaulio dalyje.

kuo greičiau Berlynas supras, kad pasaulis pajudėjo į priekį, tuo greičiau bus galima atkurti taiką pasaulyje.

Problemą šiai struktūrai kelia ne tik Rusija, bet ir Vokietija. Berlynas elgiasi taip, tarsi norėtų grįžti į praeitį. Vokietijos dominavimas Europoje įmanomas tik bendradarbiaujant su Maskva, o šių ryšių nutraukimas reikštų gyvybę teikiančių arterijų Berlynui nutraukimą. Berlynui nepavyks grįžti į tai, kas buvo iki Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24 d., tačiau jis to dar nežino ir tikrai negali su tuo susitaikyti. Tačiau kuo greičiau Berlynas supras, kad pasaulis pajudėjo į priekį, tuo greičiau bus galima atkurti taiką pasaulyje. Kyla klausimas, kaip tai padaryti?

Pirmas žingsnis - pakeisti ES vidaus santykius. Ir turime pagalvoti apie saugumo politikos vaidmenį šiuose santykiuose. Netrukus Lenkija turės stipriausią kariuomenę šioje organizacijoje. Lenkijos kariuomenė, bendradarbiaudama su JAV, galėtų užtikrinti tokį ES saugumą. Vadinasi, pagrindinis Europos bendradarbiavimo saugumo srityje centras turėtų būti Varšuva. Tai bus antroji ES ranka, ir tai yra vienintelis logiškas sprendimas, nesudarantis konkurencijos NATO.

Naujoji saugumo architektūra turėtų apimti Šiaurės Ameriką ir Europą. Ji taip pat turėtų priversti partnerystę svarbiausiais klausimais, būtent dėl to, kad abiejų žemynų saugumas pirmiausia priklauso nuo energetikos, informacinių technologijų ir logistikos. Šiose srityse turėtų būti mažinamos kliūtys.

Tai turi būti naujasis laisvojo pasaulio projektas: integracija saugumo labui.

The post Tomaszas Sakiewiczas. Kaip atkurti jėgų balansą pasaulio politikoje? appeared first on LAIKMETIS.

Prancūzijos retorika apie „teisėtą“ Rusijos susirūpinimą ir Vokietijos glaudūs energetikos ryšiai su Maskva verčia tokias šalis kaip Lenkija ir Baltijos valstybės nerimauti dėl pasaulio galiūnių diplomatijos.

„Lenkija dėl Rusijos veiksmų laikosi ryžtingiausios, kategoriškiausios pozicijos“, – praeitą savaitę visuomeninei televizijai sakė Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovas Pawelas Solochas (Pavelas Solochas).

Jo komentarai buvo paskelbti po antradienį Berlyne įvykusio Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos lyderių susitikimo, per kurį buvo aptarta priešprieša su Rusija, sutelkusia prie sienos su Ukraina stiprias pajėgas, kaip manoma, ruošiantis dideliam įsiveržimui į kaimyninę šalį.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) tvirtai Vakarus ragino būti vieningus ir aiškino, kad „negalime leistis, kad mumis manipuliuotų esant šiai padėčiai“.

„Privalome parodyti, kad mūsų suskaldyti neįmanoma... kad taip nenutiks, kad nepasiduosime ir nieko nepaliksime vien dėl baimės, kad galime neužsitikrinti taikos“, – jis sakė Berlyne.

„Esu įsitikinęs, kad mums pavyks. Mums reikalinga protinga, bet tvirta ir ryžtinga pozicija“, – pabrėžė A. Duda.

Estijos premjerė Kaja Kallas (Kaja Kalas) trečiadienį irgi kalbėjo apie būtinybę laikytis griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu, ir argumentavo, jog „tikras dialogas negali vykti įrėmus ginklą“.

„Nedarysime kompromisų dėl pagrindinių principų, įskaitant kiekvienos valstybės teisę rinktis savo kelią“, – po derybų su Belgijos premjeru Alexander'u De Croo (Aleksandru De Kro) sakė ji.

„Privalome laikytis tvirtai ir vieningai. Jeigu nesugebėsime to padaryti, tai pasiųstų drąsinantį signalą Rusijai ir galėtų vesti prie panašios rankos laužimo politikos kitur“, – kalbėjo K. Kallas.

Rusija reikalauja niekada neleisti Ukrainai tapti NATO nare ir nori, kad JAV vadovaujamas karinis aljansas sumažintų savo kontingentus ir karinę veiklą buvusiose komunistinėse Rytų ir Vidurio Europos šalyje.

„Prisiminimai ir grėsmės suvokimas“

Varšuvoje dirbantis politikos ekspertas Marcinas Zaborowskis (Marcinas Zaborovskis) sakė, jog „ne paslaptis“, kad Lenkija vertina Ukrainos krizę kitaip negu Vokietija ar Prancūzija.

„Lenkija daug labiau palaiko Ukrainos pareiškimus dėl teritorinio vientisumo ir šiuo metu daug mažiau atvira kompromisui su Rusija“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

„Lenkija yra tvirčiausia Ukrainos rėmėja Europoje. Mūsų siena su Ukraina – pati ilgiausia, turime didelę [ukrainiečių] diasporą“, – sakė M. Zaborowskis, strateginių tyrimų centro „Globsec“ politikos direktorius.

Lietuva, Latvija ir Estija bLietuva, Latvija ir Estija baiminasi, kad po Ukrainos Rusija gali nusitaikyti į jas

„Jeigu Ukraina tvirtai įstrigtų Rusijos įtakos sferoje, tai iškart sukeltų neigiamų pasekmių Lenkijos saugumui“, – pridūrė jis.

Tas pat gresia ir Baltijos šalims, tad jos, anot M. Zaborowskio, gali laikytis dar griežtesnės pozicijos, nes pasiuntė Ukrainai ginkluotės dar prieš tai padarant Lenkijai.

Lietuva, Latvija ir Estija baiminasi, kad po Ukrainos Rusija gali nusitaikyti į jas.

„Visos Vidurio ir Rytų Europos šalys patyrė Rusijos okupaciją, neleidusią joms tapti Europos Sąjungos narėmis“, – sako strateginių tyrimų centro „Visegrad Insight“ vyriausiasis redaktorius Wojciechas Przybylskis (Voicechas Pšybylskis).

„Taigi, šį jautrumą iš dalies lemia – kaip ir bet ką politikoje – prisiminimai ir grėsmės suvokimas“, – jis sakė AFP.

Skirtingas greitis, vienoda kryptis

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas parodė suvokiantis šių šalių keblią padėtį, nors neigia, kad jų nuogąstavimai yra pagrįsti.

„Baltijos valstybės ir kitos šalys, mūsų kaimynės, esą jaučiasi nesaugios. Kodėl – neaišku“, – jis sakė šią savaitę per bendrą spaudos konferenciją su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).

„Bet kokiu atveju jos naudojasi tuo kaip dingstimi formuoti politiką, kuri yra nedraugiška Rusijai“, – pridūrė jis ir atkreipė dėmesį, kad šios šalys „pumpuoja į Ukrainą šiuolaikinę ginkluotę“.

Pasak W. Przybylskio, Vidurio Europos šalys pademonstravo „ryžtingumą teikiant tiesioginę paramą Ukrainai“, kitaip negu jų sąjungininkės Vakarų Europoje.

„Kita vertus, Vokietija ir Prancūzija juda ne kitokia kryptimi. Jos tiesiog juda skirtingu greičiu, sprendžiant šiuos reikalus“, – aiškino ekspertas.

W. Przybylskis pridūrė, kad nepaisant V. Putino noro matyti susiskaldžiusią Europą, „vienybė vyrauja“ ir neatrodo, kad Prancūzija ir Vokietija būtų linkusios aukoti Vidurio Europą dėl Rusijos interesų.

Vidurio ir Rytų Europos šalyse veikiau „juntamas nepasitikėjimas, jog šių [Vakarų Europos] šalių elitas nepakankamai aiškiai įžvelgia grėsmę, kylančią iš dabartinės padėties“, sakė W. Przybylskis.

The post Rytų ir Vidurio Europos šalys atsargiai vertina Vakarų diplomatiją su Rusija appeared first on LAIKMETIS.

„Viktoro Orbano vyriausybė darbą šeimų labui nuo pat atėjimo į valdžią 2010-aisiais laiko savo svarbiausia pareiga ir šiam darbui atlikti užsitikrino pasitikėjimą iš rinkėjų“, - teigė Novak ir pridėjo, kad „neigiamos demografinės prognozės neprivalo būti priimtos kaip faktai, jos gali būti pakeistos.“

Novak pabrėžė, kad „demografinė žiema“ kelia grėsmę visam išsivysčiusiam pasauliui, taip pat ir Vengrijai, todėl bendradarbiavimas ir tokie renginiai kaip šis viršūnių susitikimas yra būtini, siekiant rasti problemos sprendimą. Susitikimas sieks atkreipti dėmesį į sąryšį tarp demografinės padėties ir tvarumo ir jame pasirodys 70 kalbėtojų iš 18 valstybių. Tikimasi susilaukti apie 500 svečių, tarp kurių bus valstybių ir religiniai vadovai, mokslininkai bei nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Savo pranešimo metu, Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius teigė, kad demografinės problemos tampa svarbiausiu politiniu klausimu, kadangi jis susijęs su „mūsų išlikimu.“ Serbijos vyriausybė pasimokė iš praeito demografijos viršūnių susitikimo ir priėmė kelias naujas priemones, remdamasi Vengrijos pavyzdžiu. 

Kalbėdamas apie socialinių medijų įtaką šiuolaikinei visuomenei, Vučičius paminėjo, kad „liberalus politinis marksizmas“ sugundė žmonės užsiimti veikla, pakeičiančią dalį jų gyvenimo, bet tuo pat metu atimančią kitą gyvenimo dalį. Vučičius taip pat palietė teisės viršenybės temą, kuri, jo manymu, tampa botagu, skirtu priversti „maištingesnes“ šalis paklusti.

demografinės problemos tampa svarbiausiu politiniu klausimu, kadangi jis susijęs su mūsų išlikimu

Anot Serbijos prezidento, naujoji centrinė tema, kuria užsiims Vakarų šalis – tai klimato kaita. „Bet ar tai tikrai svarbiau už mūsų demografines problemas? Ar tai tikrai svarbiau nei mūsų valstybių, mūsų tautos ateitis?“

Vučičiaus nuomone, Europa pastaraisiais metais vis mažiau prisideda prie globalios klimato kaitos, pridėdamas, kad vos po kelių dešimtmečių Nigerija turės daugiau gyventojų nei JAV ar Europos Sąjunga. „Pats laikas pradėti veikti“, - teigė jis.

Slovėnijos ministras pirmininkas Janez Janša gyventojų skaičiaus mažėjimas vadino milžiniška, mūsų visų ateitį kompromituojančia problema, kurios nevalia ignoruoti. „Europos Sąjunga šiuo metu diskutuoja dėl Europos ateities. <...> Šiandienos susirinkimas yra viena svarbiausių šios diskusijos dalių“, - teigė Slovėnijos premjeras.

Janša klausytojams priminė, kad gimstamumas Europoje nuo 1950-ųjų sumažėjo 40-70 procentų ir 17 iš 27 ES valstybių narių turi neigiamus gimstamumo rodiklius, dar labiau suprastėjusius Covid krizės metu. „Mums reikia drąsių sprendimų, kokios nors europinės programos, pastatančios šeimą į pirmą vietą.

Miloradas Dodikas, vienas iš trijų dabartinių Bosnijos ir Hercegovinos prezidentų, teigė, kad Europa šeimai turi teigti aukštesnį prioritetą nei migracijai. Europa turi likti ne tik ekonomiškai stabili, bet taip pat demografiškai, kas reikalauja šeimas remiančios iniciatyvos. Dodikas gyrė Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną ir jo šeimos skatinimo programą bei išreiškė viltį, kad tokie projektai Europoje būtų plačiau priimti.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas teigė, kad Europa turi pakelti savo gimstamumo rodiklius ir taip sustabdyti savo mažėjantį gyventojų skaičių. Jo teigimu, koronaviruso pandemija įrodė, jog tautinės valstybės, kurių pamatas – šeima, yra nepakeičiamos. Nepaisant to, kad Čekija pastaruoju metu mato pakilusius gimstamumo rodiklius, šiai šaliai dar daug trūksta iki 2.1 vaisingumo rodiklio, būtino palaikyti stabiliai šalies populiacijai, teigė jis.

Babišas kritikavo teiginį, kad apsisprendimas neturėti vaikų yra draugiškas gamtai sprendimas. Jo manymu, atsisakymas turėti vaikų dėl klimato išskaičiavimų yra absurdiškas.

Demografijos viršūnių susitikime dalyvavę valstybių vadovai pasirašė jungtinę deklaraciją, skirtą palaikyti šeimoms, ketvirtadienį pranešė Vengrijos šeimų ministrė. „Mes siekiame Europos demografinio atsigavimo, tvarumo ir šeimos stiprinimą ir palaikymą užtikrinančios ateities“, - Katalin Novak teigė renginio metu. Ministrė taip pat pabrėžė, kad deklaracija įpareigoja jos narius skatinti poras susilaukti vaikų, siekti padorios, į šeimas orientuotos algų sistemos ir skatinti privatų sektorių priimti šeimai draugiškus sprendimus. Deklaracija taip pat skatina Europos Sąjungą apsvarstyti demografinius klausimus, formuojant savo ilgalaikę politiką.

The post Demografijos viršūnių susitikimas Budapešte: „demografijos žiema“ kelia grėsmę visam išsivysčiusiam pasauliui appeared first on LAIKMETIS.