„Esu dėkinga Caritui, kuris, galima sakyti, mane užaugino. Vos baigusi socialinio darbo studijas čia pradėjau darbuotis su komanda, padedančia prekybos žmonėmis aukoms, o pastaruosius 9 metus ėjau Lietuvos Carito generalinės sekretorės pareigas.

Per šį laiką prie Carito misijos prisidėjo daugybė kolegų, savanorių, rėmėjų, pažįstamų ir nepažįstamų žmonių. Esu dėkinga kiekvienam, atsiliepusiam į pagalbos prašymą bei privačias iniciatyvas, pamatant žmogų, šeimą ar net ištisą vargstančią tautą, kaip atsitiko nesiliaujant karui Ukrainoje. Iššūkių – daug, tačiau taip pat ir džiaugsmo bei pasididžiavimo patiriant, kad kartu mes išties galime dar daugiau!” – už bendradarbiavimą dėkinga D. Bukeikaitė.

„Atsakingos pareigos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje D. Bukeikaitei – ne tik jos darbo įvertinimas, bet ir galimybė pasitarnauti didesnei visuomenės gerovei sprendžiant socialines problemas, stiprinant nevyriausybines organizacijas (NVO), taip prisidedant prie brandesnės visuomenės kūrimosi“, – sako Lietuvos Carito Tarybos pirmininkas Arūnas Kučikas.

Dėkodamas D. Bukeikaitei už visus darbo metus, A. Kučikas išskyrė ne tik jos atsidavimą Carito misijai: „Deimantė ne tik atstovavo Caritą tarptautiniu ir nacionaliniu mastu, bet buvo atpažįstama ir laukiama atokiausių šalies miestelių ir kaimų bendruomenėse.

Žinau, kad tikrai labai daug savęs atidavė, kad Caritas, būdamas arčiausiai vargą patiriančių žmonių, galėtų pamatyti ir kuo taikliau atliepti pagalbos poreikius skirtinguose regionuose, pastebėti kylančius sunkumus bei ieškoti sprendimų. Dėkoju Deimantei už jos energiją, žingeidumą, imlumą ir kad pasiaukojančiai dirbo Caritui, gebėdama vienu metu spręsti daug skirtingų klausimų, neapsiribodama vien tik Carito interesais, bet siekdama bendro darbo su kitomis skurdo mažinimo srityje veikiančiomis organizacijomis ir savivaldybėmis.

Išties didelė pridėtinė vertė, kai į valstybės tarnybą ateina žmonės iš NVO sektoriaus, ypač, jeigu politikos formavimui jie pasitelkiami tose srityse, kurias tikrai gerai pažįsta. Todėl Lietuvos Carito Tarybos pirmininkui norėtųsi linkėti, kad Deimantės talentai ir sumanumas kuo geriau pasitarnautų valstybės reikalams.

Pokyčių laiką jis linkęs priimti ramiai ir su pasitikėjimu. Pagalba žmonėms nesustos, Caritas ir toliau tęs pradėtus darbus bei planuos naujus, remdamasis žmonėmis, kurie pasišventusiai dirba pagalbos vargstantiems lauke. Kas pakeis Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės pareigas pradėsiančią eiti Lietuvos Carito generalinę sekretorę bus paskelbta artimiausiu metu.

Caritas – tarptautinė katalikiška organizacija, padedanti vargstantiems, nepriklausomai nuo jų rasės, religijos, lyties ir tautybės.

Virš 4,5 tūkst. savanorių ir 285 darbuotojus telkiantis Caritas Lietuvoje sukūręs platų vaikų dienos centrų ir pagalbos šeimai tinklą, atsiliepia į sergančių, vienišų, vyresnio amžiaus žmonių poreikius, stokojančius aprūpina maistu, vaistais, drabužiais, kitais daiktais, padeda patiriantiems benamystę, smurtą, priklausomybes.

Carito jaunimas mažina technologinę vyresnių žmonių atskirtį, o migrantams, pabėgėliams, nuteistiesiems, darbo neturintiems asmenims padedama grįžti į visuomenę. Per Lietuvos Caritą parama Ukrainoje likusiems žmonėms jau viršijo 2,2 mln. eurų. Bendra parama lėšomis ir humanitarinei pagalbai gabentais daiktais sudarė 2.217.237,56 eurų.

The post Lietuvos Carito vadovė Deimantė Bukeikaitė tapo Socialinės apsaugos ir darbo viceministre appeared first on LAIKMETIS.

Tuo metu šimtų milijonų eurų paramos Lietuva ateityje negautų tuo atveju, jeigu NT įstatymas būtų nepriimtas arba jau priimti šis bei kiti įstatymai nebūtų tinkamai įgyvendinami. 

„Procesas toks, kad iki spalio pabaigos (28 dienos – BNS) mes turime oficialiai pasakyti, parodyti tą pateikimą (NT įstatymo projekto – BNS), paaiškinti įstatymo logiką, kokio tikslo siekiame, koks bus efektas, pagrįsti, kad tas pokytis atitinka reformos esmę – turime pateikti oficialų dokumentą. (...) Po to dokumento pateikimo Komisija vertins ir priims sprendimą (...) Iš esmės iki spalio 28 dienos užtenka pasakyti, kad įstatymas jau yra pateiktas Seimui“, – BNS sakė viceministrė Vaida Markevičienė.

Pasak jos, Europos Komisija, priimdama sprendimą suspenduoti dalį lėšų įvardijo, kad kryptis yra teisinga – akcizų, aplinkos taršos mokesčių pakeitimai padaryti, tačiau tų pokyčių reikia ir daugiau, įskaitant NT mokestį.

„26 mln. lėšų suspendavimas kyla iš vadinamųjų tarpinių rodiklių, kurie įpareigoja Lietuvą pateikti įstatymų projektus“, – aiškino viceministrė.  

Tačiau, jos teigimu, rodikliai, už kuriuos Lietuva turės atsiskaityti Komisijai vėliau, kalba jau apie teisės aktų įsigaliojimą – Komisija vertins, ne koks pateikto įstatymo turinys, o koks priimtų įstatymų rezultatas. Jų nevykdant Lietuva, tikėtina, negautų šimtų milijonų eurų.  

„Mes turime ir įstatymų įsigaliojimo rodiklius, ir Dombrovskis (EK vicepirmininkas Valdis Dombrovskis – BNS) būtent jau kalba apie sekančius žingsnius, būtent įsigaliojimą. (...) Vėlesniuose mokėjimo prašymuose bus jau tie sekantys žingsniai (...) Manau, kas yra sakoma – jeigu jūs nieko nedarysite, tai tas efektas gali būti daug rimtesnis“, – BNS sakė V. Markevičienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Vilniuje susitikęs su V. Dombrovskiu teigė, kad mokesčių reforma galėjo būti jau išdiskutuota bei priimta, o to nepadarius Lietuva gali prarasti šimtus milijonų eurų.  Šalies vadovas pažymėjo, kad būtina siekti, jog Lietuva gautų visas numatytas RRF lėšas. 

EK vicepirmininko teigimu, Lietuvos RRF plano įgyvendinimas „yra progresuojantis“, tačiau lėšas stabdo ekonominiam augimui trukdantys mokesčiai bei neefektyvios lengvatos.

V. Markevičienė teigia, kad EK nenurodo konkrečių mokesčių lengvatų, kurių Lietuva turi atsisakyti. 

„Viena iš krypčių yra atsisakyti tam tikrų neefektyvių lengvatų. Tą esam įsipareigoję atlikti plane („Naujos kartos Lietuva“ – BNS), bet turbūt ir patys matote – pakete yra tam tikrų lengvatų atsisakymas, naujų įvedimas, kurios efektyvesnės“, – sakė finansų viceministrė.

„Komisija nesako, kad turime A, B, C lengvatos atsisakyti ar įvesti – tai yra kryptis, turime įvertinti, kurios lengvatos neefektyvios, neatitinka valstybės strateginių siekių, žaliojo kurso, ir jų atsisakyti. Bet tai nėra išsamus sąrašas, kad tai A, B, C lengvata, kuri turėtų išnykti ar atsirasti. Tai bendros kryptys, pagal tai, kokios tikslo siekiame“, – pridūrė ji.

V. Dombrovskis interviu BNS teigė, kad mokesčių reforma yra svarbi RRF paramos Lietuvai dalis. 

Europos Komisija šiais metais Lietuvai jau pervedė daugiau nei pusę milijardo eurų, tačiau 26 mln. eurų buvo sulaikyti dėl laiku neįgyvendintų su mokesčiais susijusių reikalavimų

Europos Komisija šiais metais Lietuvai jau pervedė daugiau nei pusę milijardo eurų, tačiau 26 mln. eurų buvo sulaikyti dėl laiku neįgyvendintų su mokesčiais susijusių reikalavimų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau sakė, kad mokesčių reformai įstrigus, Briuselis sustabdytų pervedimus, o neišmokėtų lėšų suma būtų kur kas didesnė negu dabar sulaikyti 26 mln. eurų.

Vieną iš pirmojo ES paramos paketo – „žaliųjų“ akcizų įstatymą – Seimas jau priėmė gegužę, dar liko priimti NT mokesčio įstatymo pataisas, kurios Seimui jau pateiktos, tačiau kelia daug diskusijų ir gali būti keičiamos. Jei EK teigiamai įvertins dokumentą dėl pastarojo įstatymo, sulaikytą 26 mln. eurų sumą Vyriausybė gautų kitų metų pradžioje.

Europos Komisija gegužę išmokėjo Lietuvai pirmąją išmoką iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) – 542,3 mln. eurų. Pinigai išmokėti už pirmuosius apie 30 rodiklių.

Antrąjį mokėjimo prašymą Vyriausybė EK planuoja teikti patvirtinus plano pakeitimus – šį rudenį. Todėl tikimasi iki šių metų pabaigos gauti dar apie 260 mln. eurų. Su šiuo prašymu numatoma atsiskaityti už 17 rodiklių. 

Anksčiau skelbta, kad šiemet Vyriausybė ketina prašyti iš RRF plano išmokėti 572 mln. eurų, 2024 metais – 319 mln. eurų, 2025 metais – 192 mln. eurų, 2026 metais – 288 mln. eurų.

Lietuvai numatyta galimybė iš RRF plano pasiskolinti iki 3 mlrd. eurų ir gauti iki 2,225 mlrd. eurų dotacijų.

The post Viceministrė: šimtų milijonų RRF paramos Lietuva negautų, jei neįgyvendintų įstatymų appeared first on LAIKMETIS.

Kaltinamoji taip pat tikino, kad esminius sprendimus įsigyjant testus priiminėjo ne ji, o tuometinis premjeras Saulius Skvernelis ir jo vadovaujama Vyriausybė.

„Tam tikrų niuansų yra, „Profarma“ neteikė tikslios informacijos, tam tikrų veiksmų, kad nei iki galo buvo sąžininga, mano nuomone, tokių elementų buvo“, – per Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdį antradienį sakė kaltinamoji.

Taip ji atsakė į valstybės kaltintojo Generalinės prokuratūros prokuroro Gintaro Plioplį klausimą, kaip pati vertina bendrovės veiksmus. Prokuroras citavo galutinį ir neskundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą civilinėje byloje dėl testų įsigijimo, jame nurodoma, kad „Profarma“ siekė pasinaudoti susidariusia situacija ir gauti „neprotingo ir ekonomiškai nepagrįsto dydžio pelną“. 

L. Jaruševičienė vėliau BNS sakė, kad apie galimai „Profarmos“ nuslėptą informaciją sužinojo jau vėliau, perskaičiusi savo baudžiamosios bylos medžiagą.

Pasak kaltinamosios, „Profarma“ pateikė informaciją, kad jos testus žmogus gali pasidaryti pats. Tuo metu, 2020-ųjų kovą, Europoje dar nebuvo registruota tokių testų. 

„Tuo metu man neatrodė, kad man teikia apgaulingą informaciją“, – BNS sakė L. Jaruševičienė.

Pasak jos, vėliau įmonė bandė teigti, kad nesakė, jog jos parduodamas testus asmuo gali pasidaryti pats.

„Paaiškėjus, kad to negali būti, jie bandė išsisukti, kad neva to nesakė“ ,– sakė L. Jaruševičienė.

L. Jaruševičienės baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.

L. Jaruševičienės baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų

Apeliacinis teismas pernai patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų. „Profarma“ teismo sprendimą įvykdė ir priteistus 145 tūkst. eurų valstybei sumokėjo. 

Generalinės prokuratūros prokuroro Gintaro Plioplio paskelbtame kaltinamajame akte rašoma, kad 2020 metais L. Jaruševičienė, būdama politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, įtariama, piktnaudžiavo tarnyba, dėl to didelę žalą patyrė valstybė.

Kaltinamajame akte akcentuojama, kad žala ir galbūt neteisėti veiksmai buvo padaryti valstybėje esant ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso pandemijos, žmonių akyse nukentėjo Sveikatos apsaugos ministerijos autoritetas ir prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Bylos duomenimis, manoma, kad L. Jaruševičienė veikė „Profarma“ interesais.

Pasak kaltinamojo akto, įtariama, kad medicinos įrangos įmonei „Pro Aris“ jau pateikus ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą, – 3,74 eurai be PVM už testo vienetą – L. Jaruševičienė nepagrįstai nurodė suderinti su „Profarmos“ vadove greitųjų testų užsakymą, nors jų kaina svyravo tarp 8 ir 13 eurų be PVM, priklausomai nuo perkamo kiekio.

Kaltinimuose taip pat rašoma, kad L. Jaruševičienė neteisėtai nurodė per valandą paruošti sutartį dėl testų įsigijimo iš „Profarmos“ ir avansu apmokėti 100 procentų kainos.

Pasak prokuratūros, būdami suklaidinti, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojai nesiaiškino kainos pagrįstumo, paruošė ir suderino dokumentus dėl milijoninės vertės testų įsigijimo. Reikiamus raštus pasirašė ir tuometinis sveikatos apsaugos ministras, operacijų vadovas A. Veryga. 

L. Jaruševičienė jai pareikštus kaltinimus atmeta.

„Jokio intereso veikti „Profarmos“ naudai neturėjau, vienintelė „nauda“ – procesas trečius metus tebesitęsiantis, vienintelis dividendas“, – pirmadienį teismui sakė L. Jaruševičienė. 

L. Jaruševičienė: sprendimus priiminėjo S. Skvernelis

Ji teigė, kad, eidama viceministrės pareigas, buvo atsakinga už sveikatos politikos formavimą asmens sveikatos priežiūros srityje, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija buvo pavaldi ne jai, o kitam viceministrui tuomet – Algirdui Šešelgiui.

„Mano funkcija buvo tikslus informacijos perdavimas. Testų kiekiai, kaina nebuvo mano reikalas, aš buvau pareigūnas, kuris perdavinėjo informaciją ne mano funkcija, kokia kaina ir perdavimo terminiai. Aš buvau telefono linija, paštininkė, atsakinga už informacijos perdavimą“, – sakė L. Jaruševičienė.

Ji taip pat teigė neparinkinėjusi testų tiekėjo – tiekėjas buvo parinktas Vyriausybėje.

„Apie Vyriausybės sprendimus mane informuodavo Lukas Savickas, kaina nebuvo joks įpareigojimas. Viešasis pirkimas – ne Sveikatos apsaugos ministerijos funkcija, tai atliko perkančioji organizacija, viceministras vienasmeniškai negali užtikrinti finansavimo, aš nebuvau įpareigota ir to nedariau“, – teigė buvusi sveikatos apsaugos viceministrė.

Ji pakartojo anksčiau pasakytus žodžius, kad sprendimus dėl testų įsigijimo priėmė Vyriausybė – 2020 metų kovo 18-ąją tuometis premjeras Saulius Skvernelis paskelbė įrašą feisbuke – jis rašė, jog, vadovaudamasis medikų rekomendacijomis, jis skubiai paveda Vyriausybei pasinaudoti supaprastintomis viešųjų pirkimų procedūromis ir nupirkti greitųjų testų.

„Sprendimų priėmėjas yra S. Skvernelis, jis labai aiškiai pasakė „šiandien, remdamasis medikų rekomendacijomis, pavedžiau“, jis yra pagrindinis sprendimo priėmėjas“, – sakė L. Jaruševičienė.

Pasak jos, byloje minimas tuometis premjero patarėjas, dabar Seimo narys Lukas Savickas, buvo informacijos perdavėjas, kaip ir ji.

„Aš vykdžiau premjero pavedimą, kurį perdavė L. Savickas“, – sakė kaltinamoji. Ji pripažino, kad Vyriausybės posėdžiuose nedalyvavo. 

„Sprendimus pirkti, testus, apmokėti už juos priėmė Vyriausybė, paspaudus mygtuką, pinigai nekreta iš valstybės iždo“, – sakė L. Jaruševičienė.

Anksčiau ji pasakojo, kad tuometinis premjero patarėjas L. Savickas jai pranešė, kad Seime pakeistas Viešųjų pirkimų įstatymas ir pirkimas iš vieno pirkėjo galimas. Be to, pasak L. Jaruševičienės, L. Savickas jai padiktavo „Profarmos“ telefoną.

Pasak L. Jaruševičienės, aiškinantis dėl „Profarmos“ testų, gauta informacijos, kad jie efektyvūs, paprastai ir nesudėtingai naudojami, o pati įmonė yra solidi medicininiu požiūriu. Įmonė, anot jos, tikino, kad atrinko tik gerus ir patikimus testus, jų patikimumas siekė daugiau nei 90 proc., nors tuo metu rinkoje jų buvo daug ir įvairių.

L. Jaruševičienės advokato prašymu teismas prie bylos prijungė tuometinio sveikatos apsaugos ministro, Operacijų vadovo Aurelijaus Verygos įvairius sprendimus. 

Kaltinimai – dėl 4,1 mln. eurų žalos

L. Jaruševičienė teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinama piktnaudžiavimu tarnyba ir 4,1 mln. eurų žalos padarymu valstybei įsigyjant greituosius COVID-19 testus.

A. Verygos komandoje dirbusi viceministrė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.

Viceministrei pasitraukiant iš pareigų, ministras A. Veryga tvirtino, kad siaučiant koronaviruso pandemijai sveikatos apsaugos sistema susidūrė su labai daug iššūkių, reikėjo imtis greitų ir netradicinių sprendimų.

L. Jaruševičienė ankstesniuose teismo posėdžiuose kritikavo prokuratūros kaltinamąjį aktą, esą ji padarė žalą valstybei, veikė neteisėtai ir aktyviai.

„Aktyvūs veiksmai – ar ministro pirmininko pavedimo vykdymą taip galima vertinti? O jeigu nebūčiau domėjusis –  tada būtų pareigų neatlikimas?“, – stebėjosi kaltinamoji.

L. Jaruševičienė teigė, kad dėl prokuratūros kaltinimų jaučiasi taip, lyg „Vyriausybė įsigijo valtį plaukimui, kuri plaukia, o aš dabar kaltinama, kad ji neskraido“.

Ji taip pat tikino, kad testai buvo įsigyti„ pretestavimui“ prieš PGR tyrimą, o ne diagnostikai, t.y. testai galėjo būti naudojami tik galimi infekcijai įtarti.

Teismas anksčiau panaikino kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – COVID-19 testų byloje teisiamai eksviceministrei, nurodęs, kad tai suvaržo kaltinamosios teises ir sukelia nepatogumų vykdant darbines bei mokslines funkcijas.

Teismo posėdyje antradienį kaltinamoji baigė atsakinėti į proceso dalyvių klausimus, kitame posėdyje gegužę teismas pradės liudytojų apklausą. Pirmosios bus kviečiamos trys Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojos. 

Byloje iš viso yra 54 liudytojai.

The post Buvusi viceministrė: COVID - 19 testų pirkimas buvo ne visai sąžiningas appeared first on LAIKMETIS.

Ji pareigas pradės eiti penktadienį.

G. M. Tučkutė pažymėjo, kad sieks užtikrinti sklandų ir skaidrų įsigijimų projektų tęstinumą, atliepiant Lietuvos kariuomenės poreikius, kariuomenės ginkluotės modernizavimą ir inovatyvių sprendimų įgyvendinimą, skatinant Lietuvos pramonės dalyvavimą.

„Taip pat daug dėmesio bus skiriama aktyviam darbui su sąjungininkais siekiant, kad gynybiniai įsigijimai būtų koordinuojami didinant jų apimtis ir gynybinius pajėgumus regione“, – rašoma ministerijos pranešime.

Ji yra ilgamečio Vytauto Landsbergio bendražygio konservatoriaus Andriaus Tučkaus dukra

G. M. Tučkutė gynybos ir saugumo srityje dirba daugiau nei 15 metų.

Ji yra vadovavusi Geopolitinių studijų centrui, ankstesniame Ministrų kabinete buvo krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio patarėja, dirbo Giraitės ginkluotės gamykloje, o pastaruoju metu – NATO generalinio sekretoriaus atstovės moterų, taikos ir saugumo klausimais biure. 

Prasidėjus karui Ukrainoje, G. M. Tučkutė daug dirbo su humanitarinės pagalbos Ukrainai informacijos koordinavimo, humanitarinės situacijos Ukrainoje stebėsenos ir analizės klausimais.

Ji yra ilgamečio Vytauto Landsbergio bendražygio konservatoriaus Andriaus Tučkaus dukra. 1996–2000 metais A. Tučkus buvo V. Landsbergio kaip Seimo pirmininko patarėjas, 2004–2014 metais – kaip Europos Parlamento nario patarėjas.

The post Naująja Krašto apsaugos viceministre paskirta G. M. Tučkutė appeared first on LAIKMETIS.

„Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio politinėje komandoje – permainos. Viceministrė A. Bilotienė Motiejūnienė nuo gruodžio 21 dienos palieka savo pareigas Sveikatos apsaugos ministerijoje. Viceministrė iš užimamų pareigų traukiasi dėl kitų veiklos planų“, – rašoma pranešime.

A. Bilotienė Motiejūnienė darbą ministerijoje pradėjo 2021 metais birželio mėnesį, jos kuruojama sritis – visuomenės sveikata, vakcinacija, COVID-19 valdymas. Buvusios viceministrės projektus ir kuruojamas sritis perims viceministrai Danguolė Jankauskienė ir Aurimas Pečkauskas.

„Prie komandos prisijungusi A. Bilotienė Motiejūnienė ėmėsi vieno sudėtingiausių uždavinių – nemažai kritikos sulaukusio biudžetinių įstaigų tinklo pertvarkos. Ji padėjo tvirtus pagrindus šiai reformai, apjungiančiai ne vieną ministerijai pavaldžią organizaciją. Atskiro paminėjimo verta kita Aušros kuruojama sritis – COVID-19 valdymas ir vakcinacija, nes tai buvo milžiniško – tiek fizinio, tiek emocinio krūvio – reikalaujantis darbas“, – pranešime cituojamas sveikatos apsaugos ministras.  

A. Bilotienė Motiejūnienė darbą ministerijoje pradėjo 2021 metais birželio mėnesį, jos kuruojama sritis – visuomenės sveikata, vakcinacija, COVID-19 valdymas

A. Bilotienė Motiejūnienė anksčiau dirbo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose direktore valdymui, Nacionaliniame vėžio institute – direktoriaus patarėja, taip pat yra dirbusi Kazachstano Astanos medicinos universitete klinikinės veiklos vadove ir eksperte, buvo sveikatos apsaugos viceministre. 

„Tai buvo itin produktyvus laikotarpis, per kurį teko dirbti net keliomis kryptimis iš karto. Noriu padėkoti ministrui, komandai už parodytą pasitikėjimą ir bendrų tikslų įgyvendinimą. Esu ypač dėkinga visuomenės sveikatos specialistams, kurie per pandemiją įrodė, kad yra nepakeičiami pagalbininkai, rūpinantis visų mūsų sveikata“, – pranešime cituojama viceministrė.

Tai jau antroji iš pareigų pasitraukusi sveikatos apsaugos viceministrė šios kadencijos Vyriausybėje. Prieš metus pareigas paliko Živilė Simonaitytė, kaip tuomet tvirtino pati - savo noru. Ji poste išbuvo apie metus.

The post Už COVID-19 valdymą ir vakcinaciją atsakinga SAM viceministrė traukiasi iš pareigų appeared first on LAIKMETIS.

„Nekrūpčiokit, gerai? Jeigu politikai krūpčioja, tada ir visuomenė krūpčioja, nes pradeda krūpčioti nuo galvos žuvis“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį pareiškė viceministrė, atsakydama į Laisvės frakcijos atstovo Vytauto Mitalo priekaištus, kad NT mokesčio pokyčiai teikiami ne laiku. 

„Dabar daugybė vidutinės klasės žmonių krūpčioja, pagalvoję apie euriboro pokyčius, kurie laukia, dviženklė infliacija toliau rekordus muša, o mes tuo tarpu apie NT mokestį svarstome“, – komitete teigė V. Mitalas. 

Jis įspėjo, kad toks NT mokesčio modelis gali nesulaukti palaikymo Seime.  

„Turiu blogą nuojautą dėl tokių perspektyvų. Iki politinio sprendimo dar gabaliukas kelio“, – prognozavo jis. 

Jis priminė, kad šios kadencijos valdantieji yra sutarę, jog mokestiniai pakeitimai bus svarstomi tik tuomet, kai valdančiosios koalicijos partneriai „aiškiai dėl jų susitaria“: „Mes aptarinėjam dalyką, kuris nėra realus. Dabar jis yra fikcija“. 

„Mokesčių našta būtų nuo 5 iki 100 eurų per metus. Pirmas mokėjimas būtų po trejų metų“, – teigė viceministrė R. Bilkštytė.   

Pagal Finansų ministerijos projektą, naujuoju gyventojų NT mokesčiu būtų atskirai apmokestinami visi žmogaus turimi NT objektai, o ne bendra jų verčių suma. Mokestis būtų mokamas už deklaruotą gyvenamąją vietą, o senjorams nuo 65 metų ketinama suteikti mokesčio atidėjimus iki 10 metų, jei jie to paprašys. 

Pagrindiniai mokesčio tarifai būtų susieti su savivaldybės NT vertės mediana – vienos medianos neviršijanti dalis būtų apmokestinama 0,03 proc. tarifu, nuo vienos iki dviejų medianų - 0,06 proc., virš dviejų – 0,1 proc. tarifu. 

Pasak jos, šiuo metu Lietuvoje yra 1,4 mln. NT savininkų, o potencialių mokesčio mokėtojų būtų apie 1,2 mln.

Finansų ministerijos skaičiavimais, jeigu savivaldybės nustatytų minimalius tarifus tiek pirmam, tiek antram būstui, per metus būtų surinkta apie 25 mln. eurų NT mokesčio, o jei antram būstui būtų nustatytas maksimalus tarifas – apie 100 mln. eurų.

Iš mokesčio tikimasi surinkti apie 25 mln. eurų pajamų per metus, o Seimui jį patvirtinus, mokestį pirmą kartą mokėti tektų 2025 metais. 

R. Bilkštytės teigimu, dabar savivaldybės surenka 112 mln. eurų NT mokesčio iš komercinio turto, o valstybės biudžetas – iš nekomercinio NT – apie 9,6 mln. eurų.    

Pasak jos, šiuo metu Lietuvoje yra 1,4 mln. NT savininkų, o potencialių mokesčio mokėtojų būtų apie 1,2 mln. 

Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.

The post Vyriausybės atstovė apie planuojamą naują NT mokestį: nekrūpčiokit, gerai? appeared first on LAIKMETIS.