Pavyzdžiui, nepaisant to, kad valdantieji giriasi, kad Lietuvoje miškų daugėja, visuomenė ir specialistai mato, kad blogėja miškų kokybė, daugėja jaunuolynų, mažėja brandžių miškų bei juose sugeriamas CO₂ kiekis, o dabartinės miškų valdymo praktikos (plynieji kirtimai, ūkinė veikla net ir saugomose teritorijose) kelia grėsmes daugeliui augalų, gyvūnų buveinių ir rūšių.

„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ teigia Konstitucijos 53 straipsnis. Lietuvos 20-ies metų narystė Europos Sąjungoje yra sėkmės istorija, tačiau šalies pažanga visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos srityse vyksta lėtai. Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė padidėjo keleriais metais (2021 m. vyrų buvo 61 m., moterų - 67 m.), bet yra viena trumpiausių Europoje. Lietuvoje be ligų vyrai gyvena 6 metais trumpiau nei moterys ir net 10 metų trumpiau nei vyrai Švedijoje, kur vyrų ir moterų vidutinė sveiko gyvenimo trukmė - 71 m. Lietuvos gyventojų sergamumo lėtinėmis ligomis bei mirtingumo nuo jų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Dažniausia mirties priežastis Lietuvoje - išeminė širdies liga, nuo kurios kasmet miršta apie 12 000 žmonių (100 tūkst. gyventojų tenka daugiausia mirčių ES - 237, ES vidurkis – 60). Taip pat, registruojami dideli vyrų sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio rodikliai (trečia vieta Europoje, 1 pav.), 51% šauktinių nėra tinkami dėl sveikatos, oro tarša Lietuvoje viršija saugų lygį tris kartus, tarp vaikų ir paauglių itin paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas: bent vieną kartą per paskutinį mėnesį vartojo 31% mokinių (ES vidurkis – 14%).

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną. Tačiau, dėl neveiksmingos prevencijos daug gyventojų miršta per anksti arba serga išvengiamomis ligomis, kurių gydymui valstybė išleidžia milijonus eurų. Vien tik širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvai kainuoja 1,4 mlrd. Eurų per metus - daugiau nei 2,5% BVP.

Deja, buvusių ir naujų Lietuvos politikų pastangos stiprinti gyventojų sveikatą apsiriboja siūlymais skirti daugiau lėšų gydymo įstaigoms, pastatams, diagnostikai ir vaistams. Paslaugų prieinamumas ir kokybė svarbu, tačiau nutylima, kad lėtinių ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kurį gydymą.

COVID-19 pandemijos metu daug dėmesio buvo skiriama šios infekcinės ligos prevencijai. Lietuvos Mokslų Akademijoje 2024 m. vasario mėn. vyko konferencija „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“. Deja, tarp pranešėjų nebuvo nė vieno visuomenės sveikatos specialisto ar duomenų analitiko, prisidėjusio suvaldant pandemiją Lietuvoje. Jų patirtis galėtų būti naudinga ir kovoje su lėtinėmis ligomis. Šiuo straipsniu siekiama užpildyti spragą ir aptarti kai kurias COVID-19 pandemijos pamokas lėtinių ligų prevencijai.

Kad ligų prevencija būtų efektyvi, svarbūs tiek asmeniniai pasirinkimai, tiek politiniai sprendimai, bei jų pagrįstumas duomenimis ir moksliniais įrodymais. Būtini keturi esminiai komponentai:

Patikima, šiuolaikinė duomenų kaupimo sistema

Ši sistema turėtų centralizuotai kaupti duomenis, skaičiuoti statistinius rodiklius bei teikti informaciją sveikatos priežiūros organizatoriams, politikams ir visuomenei.

COVID-19 pandemijos pradžioje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė kasdien pranešdavo apie praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų ir mirčių skaičių, informuodavo apie numatomas pandemijos valdymo priemones. Deja, po kurio laiko paaiškėjo, kad skelbiami duomenys buvo klaidingi. Tik kai duomenų kaupimą ir skelbimą iš NVSC perėmė Lietuvos Statistikos departamentas, primityvi tvarka buvo patobulinta, pasitelkus skaitmenines technologijas, pradėti rinkti svarbūs duomenys iš Mirties atvejų ir jų priežasčių registro, diagnostinių testų, vakcinavimo centrų ir pan. Tai leido kaupti kiekvienos dienos, savaitės, mėnesio duomenis, juos analizuoti, skelbti ir naudoti pandemijos valdymui.

Daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir  2 tipo diabeto, gali būti išvengta pakeitus gyvenseną.

Lėtinių ligų veiksmingai prevencijai taip pat būtina visuomenės sveikatos stebėsena - duomenų apie gyventojų sveikatą, ligų rizikos veiksnius ir sveikatos būkles sistemingas kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir sklaida.

Sveikatos duomenys - tai sveikatos priežiūros įstaigų informacija; demografinė statistika (gimimai, mirtys ir jų priežastys), ligų registrų, gyventojų apklausų ir tyrimų duomenys bei įvairių kitų institucijų duomenys (aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, policijos). Lietuvoje sveikatos duomenis kaupia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras, Statistikos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentas, Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras, kai kurių ligų (pvz., profesinių ligų, vėžio) registrai ir kitos institucijos. Visuomenės sveikatos ir gyvensenos stebėseną vykdo Statistikos departamentas, Higienos institutas, mokslo įstaigos ir pan.

Sukaupti duomenys gali būti naudojami formuojant ir planuojant valstybės sveikatos politiką, valstybės programų, strategijų, intervencijų efektyvumo vertinimui, galimų naujų grėsmių sveikatai nustatymui, sveikatos politikų, sveikatos priežiūros administratorių ir suinteresuotų institucijų įrodymais grįstų sprendimų priėmimui bei moksliniams tyrimams. Taip yra Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, kuriose reguliariai vykdomi nacionaliniai gyvensenos ir gyvenimo sąlygų tyrimai (angl. surveys), veikia kokybiška lėtinių ligų stebėsenos sistema (registrai).

Lietuvoje pasigendama patikimų ir reguliariai atnaujinamų populiacinių duomenų apie šalies žmonių sveikatą, gyvenseną, lėtinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą. Kelia klausimų visuomenės sveikatos duomenų kaupimo, analizės ir pristatymo metodai, jų reprezentatyvumas. Neretai duomenys yra neatnaujinami, 5-7 metų senumo, arba, atvirkščiai pateikiami tik paskutiniųjų 5 metų duomenys. Tai apsunkina visuomenės sveikatos stebėseną, sveikatos rizikos veiksnių ir kritinių situacijų monitoravimą ir reagavimą. Pavyzdžiui, Lietuvoje stebimi vieni didžiausių pasaulyje mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti.

Rūkymas Pasaulio Sveikatos Organizacijos įvardijamas didžiausia visuomenės sveikatos grėsme. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje sveikatos priežiūros išlaidos dėl rūkymo sukeltų ligų 2013 m. viršijo 37 mln. eurų. Todėl, svarbu monitoruoti jo paplitimą visuomenėje. Statistikos departamentas nurodo, kad 2019 m. tarp vyrų buvo 29% rūkančių, tarp moterų - 9,5%, tuo tarpu Eurostat duomenimis 2020 m. rūkė net 45% vyrų ir 14% moterų. Skirtumų priežastis svarbu analizuoti, tačiau akivaizdu, kad rūkymas Lietuvoje yra labai paplitęs, ypač tarp vyrų - tai yra visuomenės sveikatos problema, kuri lemia daug išvengiamų ligų, daug per ankstyvų mirčių, dideles valstybės išlaidas.

Pastebėtina, kad Europos komisijos Kovos su vėžiu plane numatyta iki 2040 m. sumažinti vartojančių tabaką iki 5%. Tačiau, sudėtinga monitoruoti rūkymo (taip pat – nutukimo, fizinio aktyvumo ir kt.) paplitimą Lietuvoje, kai nėra vieno patikimo duomenų šaltinio, detalūs duomenys (miesto/kaimo, amžiaus, išsilavinimo grupėse) sunkiai randami institucijų tinklapiuose ir leidiniuose, tobulintini jų kaupimo, analizės metodai, nuoseklumas ir reguliarumas.

Skaitmenizuota COVID-19 registravimo sistema padėjo monitoruoti epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir, remiantis duomenimis, priimti sprendimus ligai valdyti. Siekiant sumažinti lėtinių ligų naštą, sveikatos informaciją tvarkančios sistemos turi būti tobulinamos tam, kad tinkamai kauptų duomenis visuomenės sveikatos stiprinimui. Gyvensenos, aplinkos ir kiti su sveikata susiję gyventojų tyrimai turi būti efektyvūs, lankstūs ir patikimi, jų duomenų analizė, interpretacija ir sklaida - tobulesnė, siejant ją su politikų bei visuomenės poreikiais.

Kompetentingi visuomenės sveikatos specialistai

Visuomenės sveikata - tai ligų prevencijos, gyvenimo prailginimo ir sveikatos stiprinimo mokslas ir menas pasitelkiant visuomenės organizuotas pastangas. Visuomenės sveikatos specialistai yra viena iš pagrindinių profesijų, dalyvaujanti sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos darbe.

Covid-19: Nors NVSC atstovas arba vyriausioji šalies epidemiologė (beje, turinti reikalų su teisėsauga) kasdien pateikdavo praėjusios paros COVID-19 statistiką, trūko duomenimis pagrįstos analizės apie infekcijos plitimą ar atsitraukimą, taikomų priemonių efektyvumą. Patobulinus duomenų rinkimo procesą pandemijos eigoje, padidėjo galimybės šiai analizei, tačiau klausimas, ar visuomenės sveikatos specialistai, politikai ir administratoriai, atsakingi už pandemijos valdymą Lietuvoje, visuomet priėmė optimalius sprendimus.

Tyrimas parodė, kad Lietuvoje ribojimai buvo daugiau nei du kartus didesni nei Latvijoje ir Estijoje ir daugiau nei šešis kartus nei Suomijoje ir „(...) tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti ir taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones, tuo pačiu sukeliant mažesnes neigiamas pasekmes Lietuvos ekonomikai ir gyventojams“. Mirtingumas nuo COVID-19 Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje.

Lėtinės ligos: Visuomenės sveikatos darbuotojo universitetinės studijos, profesinis tobulėjimas, mokymai ir kompetencijų vertinimas yra esminiai elementai, padedantys  efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas ir tinkamai vertinti veiksmų naudą šioje srityje. Visuomenės sveikatos specialistus Lietuvoje rengia net 4 universitetai. Tačiau, kvalifikuotų visuomenės sveikatos specialistų trūksta. Tik 17% visuomenės sveikatos studijas baigusių absolventų įsidarbina visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, jose dirbantiems specialistams trūksta žinių ir įgūdžių, jų kvalifikacijos tobulinimas – netolygus ir neatitinka esamų poreikių.

Štai vadovauti vienai svarbiausių Visuomenės sveikatos institucijų Lietuvoje - Nacionalinam visuomenės sveikatos centrui - paskirtas buvęs Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos darbuotojas, be visuomenės sveikatos srities išsilavinimo. 2014 m. Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo būtinybę sustiprinti visuomenės sveikatos specialistų ruošimo kokybę: universitetams, rengiantiems visuomenės sveikatos specialistus - koreguoti studijų programas ir užtikrinti specialistų tinkamo lygmens kompetencijas.

Kas padaryta per 10 metų? Ar visuomenės sveikatos studijų programos atitinka tarptautinius standartus, pavyzdžiui, Visuomenės Sveikatos Mokyklų Europos Regione (ASPHER) gaires? Ar visose Lietuvos aukštosiose mokyklose visuomenės sveikatos specialistų ruošimas pagrįstas mokslu, įrodymais, dirba kompetentingi dėstytojai? ASPER svetainėje nurodomos trys Lietuvos institucijos, tačiau tik viena jų prisistato anglų kalba – tai, tikėtina, parodo specialistų rengimo lygį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Vyriausybė turėtų atlikti auditą ir įvertinti visuomenės sveikatos specialistų įgūdžius bei tinkamumą pagal veiklos sritis, identifikuoti spragas. Turėtų būti užtikrinta, kad specialistų rengimo programose būtų pagrindinės kompetencijos, kad daugiau dėmesio būtų skiriama aktualiems visuomenės sveikatos iššūkiams (sveikatos netolygumams, klimato kaitai, biologinės įvairovės nykimui, aplinkos taršai). Stiprinant visuomenės sveikatos indėlį svarbu, kad visuomenės sveikatos darbuotojai įgytų išsilavinimą tik akredituotose institucijose, kad visuomenės sveikata būtų įtraukta į medicinos, socialinio darbo, švietimo, miestų planavimo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, turizmo ir ekonomikos studijas.

Kompetentingi ekspertai ir vadovavimasis jų rekomendacijomis

COVID-19. Įsibėgėjus pandemijai, buvo sudaryta Sveikatos ekspertų taryba, į kurią įtraukti įvairių sričių mokslininkai ir praktikai, taip pat ir visuomenės sveikatos srities mokslininkai, duomenų analitikai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, buvo taikomos kompleksinės epidemijos valdymo priemonės. Buvo suprasta, kad edukacijos, prašymų, įtikinėjimų nepakanka - būtinas teisinis reguliavimas ir ribojimai (kaukės, socialinis atstumas, kelionių ribojimas, vakcinavimas).

Lėtinės ligos. Už gyventojų sveikatos stiprinimą atsakingos daugelis institucijų Lietuvoje, pavyzdžiui, SAM Visuomenės sveikatos departamentas, VU MF Visuomenės sveikatos katedra, LSMU Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas, Higienos institutas, Visuomenės sveikatos centrai ir biurai, Lietuvos respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ir pan. Tačiau, kaip ir COVID-19 pandemijos pradžioje, didelis institucijų skaičius neužtikrina efektyvios lėtinių ligų prevencijos.

Toliau bus aptartos kelios sritys, kuriose tinkamai taikomas visuomenės sveikatos mokslas ir menas galėtų padėti sumažinti lėtinių ligų naštą.

Prevencija yra ekonomiškai efektyviausia strategija ilgalaikiam vėžio naštos sumažinimui. Apytiksliai 40% vėžio atvejų galima išvengti, įgyvendinus reikšmingus gyvensenos pokyčius. Europos kodeksas prieš vėžį pateikia 12 įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip galima sumažinti savo riziką susirgti vėžiu. Svarbiausi rizikos veiksniai, kurių reikėtų vengti - cigarečių rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas, nesveika mityba ir fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas. Rūkymas sukelia daugiausia - apie 30% - vėžio atvejų. Lietuvoje rūkymas yra paplitęs, ypač tarp vyrų, todėl, kad būtų išvengta tūkstančių naujų vėžio atvejų, būtina skatinti nerūkymą.

Daugelio šalių patirtis rodo, kad yra efektyvių mokslu pagrįstų tabako kontrolės priemonių, kurios, vyriausybių sistemingai taikomos, yra veiksmingos. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybių taikytos sveikatos politikos intervencijos per 70 metų sumažino rūkančiųjų nuo 50% iki 14%, JAV - nuo 42% iki 14% ((1965 m. – 2019 m.), Skandinavijos šalyse - iki 6-12%. Kitas svarbus vėžio rizikos veiksnys yra nutukimas, sukeliantis apie 13 vėžio tipų. Nors daug kalbama, Lietuvoje pasiekta mažai pažangos mažinant nutukimą - daugiau kaip 50% gyventojų turi per didelį svorį (kai KMI ≥25).

Kad sumažėtų vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir daugelio kitų lėtinių ligų našta visuomenėje, būtina kovoti su rūkymu, nutukimu, fiziniu neaktyvumu ir alkoholio vartojimu. Reikalingi ilgalaikiai gyvenimo būdo pokyčiai. Kad jie vyktų, svarbūs ir individualūs pasirinkimai, ir vyriausybių veiksmai. Tačiau, žmonėms dažnai sunku laikytis rekomendacijų dėl aplinkos, socialinių ar ekonominių veiksnių bei dėl gamintojų ir prekybininkų interesų, veikiančių priešingai prevencijos tikslams.

Pavyzdžiui, nekontroliuojamai plintanti prekyba greituoju maistu gresia taip vadinamų maisto „dykumų“ arba maisto „pelkių“ atsiradimu, ši tendencija stebima JAV ir JK miestuose ir siejama su nutukimo, diabeto padaugėjimu. Skatinant pokyčius visuomenėje, švietimo ir įtikinėjimo nepakanka. Geresnių rezultatų pasiekiama vyriausybių taikomomis kompleksinėmis priemonėmis – edukacija, efektyvia socialine reklama, pagalba norintiems pakeisti įpročius bei teisiniu reguliavimu ir ribojimais (sistemingu kainų didinimu nesveikiems produktams; reklamos ir rėmimo draudimu; prieinamumo ribojimu; griežta kontrabandos kontrole).

Kovojant su ligomis, valdžios vaidmuo yra esminis, tačiau dažnai atrodo, kad valdininkams svarbiau verslo interesai nei žmonių sveikata ir gerovė. Pagerėję visuomenės sveikatos statistiniai rodikliai dažnai nėra pakankamas pagrindas ribojimų ir draudimų tęsimui. Pavyzdžiui, siaučiant pandemijai, buvo nuspręsta atšaukti daugelį ankstesnės valdžios įvestų prekybos alkoholiu ribojimų: vėl prailginti prekybos alkoholiu laiką, sumažinti įsigijimo amžiaus ribą, atšaukti alkoholio reklamos draudimą. Tai siūlyta, nepaisant tyrimų duomenų, kad ribojimai duoda laukiamą rezultatą - alkoholio sukelta žala visuomenės sveikatai sumažėjo.

Panašiai, akcizų didinimas alkoholiui bei tabakui veiksmingai sumažina vartojimą, tačiau akcizai keliami pernelyg lėtai (lyginant su infliacija), dėl to alkoholis bei tabakas tapo įperkami labiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje cigarečių pakelio kaina (apytiksliai 5 Eur) 2025 m. turėtų padidėti ne 26 centais, bet 2-3 kartais (Jungtinėje Karalystėje cigarečių pakelio kaina - 17 Eur, Prancūzijoje - 11,5 Eur).

Mokslu pagrįsta išankstinė patikra yra kita svarbi sveikatos stiprinimo priemonė. Lietuvoje vykdomos valstybės finansuojamos prevencinės programos (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų), diegiami programų patobulinimai, siūlomos naujos. Kad visuomenės sveikatos intervencijos būtų naudingos visuomenei, svarbu suprasti dabartinių prevencijos strategijų trūkumus. Tam reikalingi patikimi duomenys, moksliniai tyrimai, kompetentingi ekspertai, būtinas programų koordinavimo centras, organizuota populiacinė kvietimų-priminimų sistema, sistemingas rodiklių monitoravimas ir kokybės kontrolė.

Nuo 2004 m. šios esminės sąlygos nebuvo užtikrintos. Tai lėmė, kad nepaisant kasmet prevencinėms programoms skiriamų lėšų, jos neduoda laukiamos naudos - mirtingumo rodikliai išlieka dideli, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) (2023 m.  skirta 26,9 mln. eurų) ir prostatos vėžio (4 didžiausias mirtingumas Europoje, 2023 m. skirta 2,8 mln. Eur). Todėl yra svarbus šių nevienareikšmiai vertinamų prevencinių programų (ŠKL¹ ir priešinės liaukos vėžio) efektyvumo, ekonominio pagrįstumo, naudos/žalos įvertinimas. Nuo 2025 m. planuojama plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, kuri kvies dalyvauti visus 50-70 m. amžiaus žmones.

Mokslinių tyrimų duomenimis, ši programa efektyvi tik didelėje rizikoje esantiems žmonėms (daug rūkantiems arba rūkiusiems praeityje). Klausimas, kuo pagrįstas nerūkiusių žmonių kvietimas tyrimui, kokią naudą tai duos, ar ji nusvers žalą, ar valstybės lėšos nebus švaistomos? Stebina, kad randama lėšų brangioms abejotinos vertės programoms, tačiau ignoruojamos paprastesnės įrodymais pagrįstos efektyvios priemonės, pavyzdžiui, ženklus akcizų tabakui didinimas ar profesionali pagalba visiems norintiems mesti rūkyti.

Šiuo metu kova su klimato kaita, jos neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai yra vienas iš pasaulio sveikatos politikų prioritetų. Lietuvoje ir Europoje 97% miestų gyventojų yra veikiami oro taršos kietosiomis dalelėmis PM₂.₅, viršijančiomis PSO rekomenduojamą saugų lygį 5 µg/mᵌ. Dėl oro taršos padidėja rizika sirgti kvėpavimo organų ligomis, diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais, plaučių vystymosi sutrikimais ir daugeliu kitų ligų. Viena iš 10 per ankstyvų mirčių Europoje siejama su aplinkos tarša. Nustatyta, kad sveikoje ir neužterštoje aplinkoje žmonės gyvena ilgiau ir yra sveikesni.

Mokslas pateikia vis daugiau duomenų, kad daugiausia karščio bangų, karščio salų ir karščio sukeltų mirčių įvyksta tankiai apgyvendintuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuose mažai žalumos ir didelė oro tarša. Siūlomos efektyvios priemonės oro taršos, klimato kaitos poveikio švelninimui - viešasis transportas, miestų planavimas su žaliosiomis zonomis, išmetamo CO₂ kiekio bei iškastinio kuro naudojimo mažinimas.

Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 µg/mᵌ sumažinus oro taršą kietosiomis PM₂.₅ dalelėmis, sumažėja bendras mirtingumas bei kasmetiniai naujų susirgimų skaičiai miokardo infarktu, insultu, lėtine obstrukcine plaučių liga, plaučių vėžiu, diabetu, vaikų astma, nėščiųjų hipertenzija ir priešlaikinių gimdymų. Lietuvoje vykdomas aplinkos oro monitoringas, moksliniai tyrimai. Mokslo premijos laureatai (2020 m.) prof. R. Gražulevičienė ir prof. A. Dėdelė tyrė urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikį sveikatai nuo kūdikystės iki brandos. Sukaupti duomenys ir rekomendacijos galėtų būti naudingi miestų planuotojams, savivaldybių specialistams, politikams, visuomenei.

Deja, miestų planavimas yra viena iš sričių, kur nepaisoma mokslinių tyrimų ar ekspertų rekomendacijų, siekiant kuo didesnio pelno. Institucijos, vietoje efektyvių ir sistemingų priemonių, kurios mažintų oro taršą, švelnintų karščių poveikį ir saugotų miestų gyventojų sveikatą (nėščiųjų, kūdikių, vaikų, vyresnių žmonių ir visų, pėsčiomis, viešuoju transportu, dviračiais vykstančių į darbus, mokyklas, gydymo įstaigas, sportuojančių, žaidžiančių lauke), pasitenkina raginimais neiti į lauką ir užsidaryti langus. 

Duomenys ir moksliniai įrodymai turėtų būti visuomenės sveikatos strategijų pagrindas. Lietuvoje vykdoma daug mokslinių tyrimų, rezultatai skelbiami tarptautiniuose mokslo leidiniuose; dalyvaujama Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose (PreventNCD, JACARDI, CanCon ir kt.). Tačiau, tyrimų duomenys ir rekomendacijos dažnai keliauja į valdininkų stalčius, o politikų ir institucijų sprendimai priimami remiantis viešąja nuomone, fragmentiška informacija, emocijomis ar grupių interesais. Viešumoje visuomenės sveikatos specialistai neįtraukiami į diskusijas ir sprendimų priėmimą, manipuliuojama rodikliais. Nauja SAM Mokslo ir inovacijų patarėjo pareigybė turėtų paskatinti visuomenės sveikatos srities mokslininkų ir sveikatos politikų bendradarbiavimą, deja kelia abejonių šio specialisto kompetencija mokslinių tyrimų srityje.

Kompetentinga nešališka žiniasklaida

Siekiant stiprinti visuomenės sveikatą, svarbu, kad žurnalistai ieškotų ir skleistų tiesą, nešališkai informuotų ir patikrintų faktus. Netikslus ar sensacijų besivaikantis informavimas apie mokslo atradimus žiniasklaidoje gali dezinformuoti ir sukelti visuomenės nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą. Visuomenės sveikatos nepadeda stiprinti neturintys universitetinio išsilavinimo sveikatos mokslų srityje, bet sveikatos patarimus dalijantys įvairūs receptų kūrėjai, sveikos gyvensenos konsultantai, taip pat  ir vaistininkai nevengiantys pareklamuoti papildų ar paslaugų.

Žurnalistikos studijų programose turėtų būti ne tik verslo, politikos, sporto ar kultūros žurnalistikos kursai, bet ir Mokslo ir/ar Sveikatos žurnalistikos ir komunikacijos studijos. Žurnalistams būtinos biomedicinos mokslų žinios tam, kad jie gebėtų pasirinkti kompetentingus pašnekovus, užduoti tinkamus klausimus, tikrinti faktus, atskirti faktus nuo nuomonės, patikimus duomenis nuo nepatikimų, arba išsiaiškinti valstybės finansuotų mokslinių tyrimų realią naudą.

Apibendrinimas. Sprendžiant sveikatos iššūkius Lietuvoje, svarbu siekti pažangos visuomenės sveikatos srityje ir stiprinti visuomenės sveikatos sistemą. Sveikatos politika sprendimų priėmime turėtų remtis duomenimis ir įrodymais. Tam būtina stiprinti sveikatos duomenų infrastruktūrą, gerinti duomenų kokybę, tobulinti populiacinių ir sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Būtina stiprinti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas tokiose srityse kaip sveikatos pokyčių monitoravimas, intervencijų vertinimas ir tyrimų duomenų sklaida. Svarbu užtikrinti tik įrodymais paremtų intervencijų taikymą bei visuomenės sveikatos specialistų ir sprendimų priėmėjų bendradarbiavimą. Mokslo įrodymų sėkmingas įgyvendinimas yra sudėtingas procesas - intervencijos visuomenėje paprastai neduoda greito, aiškiai matomo gero rezultato, kuris motyvuotų gyventojus ir sveikatos politikus tinkamai taikyti veiksmingas profilaktikos priemones. Nepaisant to, mokslinių tyrimų ir įrodymų ilgalaikė svarba ligų prevencijai ir visuomenės sveikatai yra nediskutuotina ir turėtų būti sveikatos politikų sprendimų pagrindas. Norisi tikėtis, kad naujoji valdžia tai supras.

The post Rūta Everatt. Lėtinių ligų prevencija: COVID-19 pandemijos pamokos appeared first on LAIKMETIS.

Registrų centro duomenimis, įmonė Vilniuje įsteigta trečiadienį, jai vadovauja Danijos pilietis Kimas Gaba Jensenas, jis taip pat yra „Tesla“ Šiaurės Europos regiono vadovas.

„Tesla Lithuania“ įstatuose teigiama, kad bendrovės veiklos sritys yra elektrinių automobilių, kaupiklių bei energijos gamybos įrenginių importas, remontas, priežiūra bei pardavimas.

Registrų centro duomenimis, bendrovė įsikūrė sostinės Lvivo gatvėje esančiame verslo centre „Park Town“. 

„Tesla Lithuania“ įstatuose nurodoma, kad jos įstatinis kapitalas siekia 230 tūkst. eurų.

Dar 2021 metais elektromobilių įkrovimo stotelių vystytoja ir gamintoja „Elinta Charge“ Kaune įrengė pirmąsias Lietuvoje greitojo įkrovimo stoteles „Tesla Supercharger“.

Anksčiau, 2020 metų vasarį, Vilniuje taip pat lankėsi „Tesla“ atstovai. BNS šaltiniai tuomet teigė, kad „Tesla“ domėjosi galimybe Lietuvoje plėtoti elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą ir ieškojo vietos automobilių prekybos salonui.

The post „Tesla“ kuriasi ir Lietuvoje appeared first on LAIKMETIS.

Pasak bendrovės pranešimo, pardavimų pajamos antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sunyko 30 proc. iki 241 mln. dolerių. Grynasis nuostolis įplaukas viršijo daugiau nei keturis kartus, siekė 1,28 mlrd. dolerių, per metus sumažėjo 7,3 procento.

Savo veiklą į iRNR vakcinų nuo kvėpavimo takų ligų gamybą orientuojanti „Moderna“ pablogino įplaukų 2024-aisiais prognozę nuo 4 mlrd. iki 3-3,5 mlrd. dolerių.

2021-aisiais, COVID-19 pandemijos įkarštyje, „Moderna“ susižėrė 12,2 mlrd. dolerių grynojo pelno, įplaukoms siekus beveik 18,5 mlrd. dolerių.

The post Vakcinų gamintoja „Moderna Inc.“ patiria didžiulius nuostolius - nėra paklausos appeared first on LAIKMETIS.

Gyvename rimtos aplinkosaugos krizės laikais, sakė popiežius. Dabartinė krizė priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau labiausiai – nuo vakarykščių ir šiandieninių pasirinkimų ekonomikos ir verslo srityse. Siekiant krizę išspręsti nepakanka tik laikytis valstybių įstatymų, kurie dažniausiai skelbiami pavėluotai. Reikia diegti naujoves, numatyti ateitį, drąsiai ir toliaregiškai priimti sprendimus. Šiandien verslininko inovatyvumas turi  pirmiausia būti nukreiptas į naujų sprendimų paieškas besirūpinant mūsų bendrais namais.

Popiežius taip pat prašė nepamiršti vargstančiųjų ir atstumtųjų. Negalima tenkintis filantropija jų atžvilgiu, bet reikia įtraukti vargstančiuosius į ekonomikos sferą, laikyti juos ne paramos gavėjais, bet ištekliais, galinčiais prisidėti prie bendrojo gėrio kūrimo.

Galiausiai popiežius ragino verslo pasaulio atstovus būti dėmesingais jaunimo lūkesčiams. Jaunas žmogus yra vienas iš šių laikų vargšų: neturi išteklių ir galimybių, nemato ateities. Jokio darbo neįmanoma išmokti nepamėginus dirbti. Reikia daugiau pasitikėjimo jaunais žmonėmis, net jei jie neturi reikiamos patirties ir įgūdžių, nes kiekvieno darbo galima išmokti dirbant. Popiežius ragino verslininkus ir įmonių vadovus priimti jaunus žmones į darbą, suteikti jiems ateities perspektyvas, nes kitaip grės pavojus, kad visa karta praras viltį.

The post Popiežius verslininkams: jaunas žmogus - vienas iš šių laikų vargšų appeared first on LAIKMETIS.

Įstatymo projektu, kuriuo įgyvendinamos Europos duomenų valdymo akto nuostatos, taip pat siekiama padėti pramonei kurti novatoriškus produktus ir paslaugas, penktadienį pranešė ministerija.

„Racionalus duomenų panaudojimas papildomai gali sukurti apie 2 proc. šalies BVP (bendrojo vidaus produkto – BNS), todėl didinsime duomenų dalijimosi prieinamumą ir užtikrinsime jų kokybę (...). Kurdami bendrą Europos duomenų erdvę, plėtosime duomenų pakartotinį naudojimą strateginėse viešojo ir privataus sektoriaus srityse, tokiose kaip energetika, judumas, finansai, gamyba“, – pranešime sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Ministerija pranešė, jog numatyta suteikti galimybę pakartotinai naudoti viešojo sektoriaus turimų jautrių kategorijų duomenis, kuriems taikoma apsauga dėl komercinio ir statistinio konfidencialumo, taip pat trečiųjų šalių intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir asmens duomenų apsaugos.

Pasak ekonomikos ir inovacijų viceministrės Erikos Kuročkinos, Duomenų valdymo aktas sudaro galimybę diegti dar daugiau inovacijų ir kurti naujų darbo vietų. Jis padės užtikrinti skaidresnį valdymą ir veiksmingesnes viešąsias paslaugas.

„Verslui yra ypač naudingos mažesnės duomenų gavimo, integravimo ir tvarkymo išlaidos bei patekimo į rinkas kliūtys. Dėl to sutrumpėja naujų produktų ir paslaugų pateikimo rinkai laikas. Tai leidžia įmonėms kurti naujus duomenimis grindžiamus produktus ir paslaugas“, – pranešime sakė viceministrė.

Ministerijos teigimu, sukurtomis priemonėmis taip pat užtikrinama, kad duomenų tarpininkai veiktų kaip patikimos duomenų dalijimosi organizacijos. Sukurtomis priemonėmis piliečiams ir verslui taip pat sudaromos palankesnės sąlygos pateikti savo duomenis visuomenei.

Įstatymo projektas toliau bus svarstomas Seime. Parlamentui pritarus, jis įsigaliotų nuo rugsėjo 1 dienos.

The post Vyriausybei pritarus, verslui ir gyventojams bus suteikta prieiga prie dar daugiau duomenų appeared first on LAIKMETIS.

„Susitelkimas politikų artėjant šios sesijos sprendimams yra labai svarbus. Kad mes vienodintume požiūrį ir supratimą“, – pirmadienį Seime vykstančioje diskusijoje dėl azartinių lošimų reguliavimo teigė M. Lingė. 

Lošimų priežiūros tarnybos psichologo Olego Mackevičiaus teigimu, pagalbos ieškančiųjų šiemet padaugėjo paaiškėjus, kad investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo buvęs partneris Šarūnas Stepukonis įtariamas kazino pralošęs milijonus eurų.  

Jo duomenimis, šiemet į medikus jau kreipėsi 27 žmonės, norintys gydytis nuo lošimų priklausomybės – anksčiau būdavo vidutiniškai apie 40 tokių prašymų per metus: „Jaučiame, kad pagalbos poreikis yra didelis“. 

O. Mackevičiaus duomenimis, iki šiol 16,45 tūkst. žmonių paprašė neįleisti jų į lošimų vietas ar kitaip apriboti jų bandymą lošti.   

„41 žmogus per parą kreipiasi“, – diskusijoje teigė O. Mackevičius. 

Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkė Laima Jasevičiūtė-Ufartienė pabrėžė, kad Lietuvoje dažniausiai lošiama norint gauti papildomų pajamų. 

„Lošia vedini siekio įgyti pajamų. Laisvalaikio praleidimas lieka antroje vietoje“, – teigė mokslininkė, atlikusi tyrimą apie loterijų ir azartinių lošimų paplitimą bei įpročius. 

Tyrimas atskleidė, kad per mėnesį loterijoms ir lošimams išleidžiama apie 34,7 euro. 

Pasak L. Jasevičiūtės-Ufartienės, lošimų problema didžiausia Alytaus, Tauragės ir Kauno, o mažiausia – Marijampolės regione. 

Seimas kovą priėmė svarstyti grupės įvairių frakcijų parlamentarų pateiktas pataisas visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą. Taip pat siūloma leisti žaisti visus azartinius lošimus bei dalyvauti loterijose žmonėms nuo 21 metų. 

The post Seime vyko diskusija dėl azartinių lošimų reguliavimo appeared first on LAIKMETIS.

Rusijos leidinys „Kommersant“ galimą pirkėją skelbia remdamasis 2023 metų „Viciunai-Rus“ ataskaita. 

Pasak jo, Rusijos vyriausybės užsienio investicijų kontrolės komisija jau pritarė sandoriui, o jis patvirtintas šių metų vasarį.

BNS žiniomis, sandoris galutinai turėtų būti baigtas šią savaitę. 

„Vičiūnų grupės“ Marketingo skyriaus vadovė Vilma Veverskė BNS šios informacijos nekomentavo.

„Esame pardavimo procese ir kol procesas neužbaigtas, jo eigos ir detalių komentuoti negalime. Tikimės jūsų kantrybės ir tikrai informuosime“, – BNS teigė V. Veverskė.

„Kommersant“ teigimu, valdančiosios įmonės „Gruppa Okean“ naudai numatoma perleisti reikalavimo teises pagal paskolos ir skolos sutartis, kurių bendra suma siekia 29,4 mln. JAV dolerių ir 1,86 mln. eurų.

„Vičiūnų grupės“ savininkai nuo 2022 metų pavasario, kai Rusija pradėjo invaziją Ukrainoje, teigia bandantys parduoti verslą Kaliningrado srityje. 

Ukrainos nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra yra įtraukusi Lietuvos bendrovę „Vičiūnų grupė“ į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą.

„Vičiūnų grupės“ įmonės Rusijos biudžetui pernai sumokėjo 5,46 mlrd. rublių (55,2 mln. eurų) mokesčių – 10,2 proc. daugiau nei 2022-aisiais, skelbė iniciatyvinė grupė „STOP prekybai rusijoje“. 

Vien Sovetsko įmonės „Vičiūnai Rus“ pelnas pernai mažėjo 32,6 proc. iki 1,27 mlrd. rublių (12,8 mln. eurų), o pajamos augo 11,2 proc. iki 18,21 mlrd. rublių (184 mln. eurų). 

V. Matijošaitis ir L. Skierius valdo po 50 proc. „Vičiūnų grupės“ valdytojos „VG Holding“ akcijų. 

The post „Vičiūnų grupės“ gamyklą Sovetske perka Rusijos įmonė appeared first on LAIKMETIS.

Akcijos organizatoriai kvietė simboliškai „švęsti“ dvejų metų Kauno mero verslo traukimosi iš Rusijos sukaktį.

„Yra tortas gimtadienio dvejų metukų pažadų, laisvinamosios žvakutės (...), stiklinės su raudonu gėrimu – krauju, už kurį mero verslai moka šiuo metu. Ir yra atvirukai, ant kurių dabar kauniečiai rašo linkėjimus Matijošaičiams“, – BNS sakė protesto organizatorius kaunietis Rokas Povilius.

Piketuotojai laikė iškėlę ir aplink buvo prismaigstę plakatų su užrašais „politinei veidmainystei stop“, „Viči tai finansuoja“ (su karo vaizdais ir Vladimiro Putino veidu), „kai tavo verslas remia teroristinę valstybę“, „Matijošū*** ir jų silkės – grėsmė valstybės saugumui“.

Dalyviai skandavo „su gimtadieniu, linkime tau išeiti iš rusų“, „krabai, lauk“, „plaukia krabas palengva žemyn upe“, „gėda“.

Anot R. Poviliaus, surengti šį protestą paskatino viešumoje pasirodžiusi informacija ir nuotraukos, kuriose matyti „Vičiūnų-Rus“ lietuviai vadovai, atstovaujantys Rusijai.

„Yra du tikslai, vienas konkretesnis – inicijuoti nušalinimo procedūrą, skatinti rinkti parašus, rodyti tarybos nariams, kad jie irgi yra su atsakomybe, mes juos matome, jie negali taip sau laisvai patogiai vaikščioti, irgi yra prisidėję prie karo“ – kalbėjo R. Povilius.

„Antras tikslas, kas dabar vyksta – kad Kaune būtų kažkoks balsas, garsas kažkur penktadienį, girdėtume tokius dalykus kaip gėda ir kad tai nenutiltų, (...) kiekvienas kaunietis galėtų tai remti“, – pridūrė protesto organizatorius.

R. Poviliaus teigimu, šiuo metu Kaune juntamas „politinis nuskurdimas“, kurį sukūrė dabartinė miesto tarybos valdančioji dauguma, kuri išlaiko atstumą nuo visuomenės ir vengia eiti su ja į diskusiją.

Dominyku prisistatęs kaunietis psichologijos studentas BNS sakė, kad proteste jį dalyvauti paskatino praėjusios savaitės įvykis, „kai VSD pateikė ataskaitą, kurioje Vičiūnai įvardijami kaip grėsmė nacionaliniam saugumui“.

„Įmonės, kurios vienas iš savininkų yra meras, vadovai Rusijoje susitinka su Kubos (maisto – BNS) pramonės ministru ir atstovauja Rusijai. Valstybei, kuri aiškiai deklaruoja, kad Baltijos šalių turi nelikti ir jas turime sunaikinti. Yra, turbūt, raudona linija, nepaisant visų etikos, moralės klausimų, verslo neuždarymo, čia turbūt taškas yra. Ir klausimas, kur jau ne rinkėjų valia, o valstybės saugumo saugikliai, ar jie įsijungs, ar ne. Tikėjimas atkreipti dėmesį į tai“, – kalbėjo vaikinas.

Jis pridūrė, kad „keista ir fenomenalu, kaip (Kaune – BNS) reaguoja rinkėjai“. „Aš neturiu atsakymų, kas vyksta visuomenėje, bet tie įvykiai liūdni“, – nurodė Dominykas.

Kai kurie kiti proteste dalyvavę kauniečiai BNS trumpai komentavo, kad jiems gėda dėl Kauno mero ir kad „Vičiūnų grupė“ iš Rusijos turėjo pasitraukti jau seniai.

Leidimas susirinkti prie Kauno savivaldybės buvo išduotas 50-iai žmonių, akcijos rengėjas R. Povilius prieš protestą BNS deklaravo neatstovaujantis jokioms organizacijoms.

LRT radijas praėjusią savaitę paskelbė, jog Sovetske (Kaliningrado srityje) veikiančios įmonės „Vičiunai-Rus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Rolanas Ozarinskas ir tiekimo vadovas Edgaras Pečiulis pernai balandį Maskvoje susitiko su Kubos maisto pramonės ministru ir jo atstovais. Susitikimams tarpininkavo abiejų šalių ambasados.

VSD mano, kad taip Lietuvos investuotojai Rusijoje gali būti veikiami Kremliaus. Įmonės vadovai atsisakė komentuoti susitikimą, nes esą nenori pakenkti įmonės pardavimo procesui. Ekspertai siūlo lietuvių kapitalo įmonę traktuoti kaip Rusijos bendrovę.

Lietuvos valdžia sako smerkianti tokį įmonės sprendimą ir žada siekti, kad „Vičiūnų“ grupei nebūtų leista dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

The post Prie Kauno miesto savivaldybės žmonės protestavo prieš mero verslą appeared first on LAIKMETIS.

Respublikonų lyderis, siekiantis sugrįžti į Baltuosius rūmus per lapkritį vyksiančius rinkimus, nori užginčyti Niujorko civilinių bylų teismo vasario mėnesio sprendimą, o tai padarius jo vykdymas būtų automatiškai sustabdytas.

Tačiau pirmiausia jis turi sumokėti pinigus į apeliacinio teismo administruojamą sąskaitą arba pervesti visos sumos užstatą. Tačiau neseniai paskelbtame pareiškime D. Trumpo advokatai nurodė, kad 30 draudimo bendrovių atmetė jo pagalbos prašymus. 

„Mes kovosime ir nugalėsime šią apgaulę“, – pirmadienį nurodė D. Trumpas ir bylą pavadino „raganų medžiokle“ prieš jį. 

Trūkstant lėšų, Niujorko valstija gali pradėti areštuoti buvusio prezidento turtą jau kitą pirmadienį, nebent teismas sutiktų atidėti.

„Atsakovai susidūrė su, kaip paaiškėjo, neįveikiamais sunkumais siekdami gauti apeliacinio skundo užstatą už visą 464 milijonų JAV dolerių sumą“, – teismui pateiktame pranešime teigė „Trump Organization“ generalinis patarėjas Alanas Gartenas.

Teisėjas Arthuras Engoronas (Arturas Engoronas) nusprendė, kad D. Trumpas ir jo bendrovė neteisėtai išpūtė savo turtą ir manipuliavo nekilnojamojo turto verte, kad gautų palankesnes banko ar draudimo sąlygas. 

Praėjusį mėnesį teisėjas nurodė eksprezidentui sumokėti 355 mln. dolerių (327,27 mln. eurų) kartu su palūkanomis, o D. Trumpo sūnums – Ericui (Erikui) ir Donui jaunesniajam – sumokėti po daugiau nei 4 mln. dolerių (3,69 mln. eurų).

Kiek anksčiau šį mėnesį D. Trumpas sumokėjo atskirą 91,6 mln. dolerių (84,45 mln. eurų) užstatą po to, kai apskundė teismo sprendimą dėl seksualinės prievartos ir šmeižto Niujorko rašytojos Elizabeth Jean Carroll (Elizabet Džin Kerol) pateiktame ieškinyje.

„Bandoma išvengti teismo sprendimo“

Buvusio prezidento advokatams paskelbus apie su užstatu susijusias problemas, D. Trumpas paskelbė pareiškimą, kuriame išreiškė susierzinimą dėl JAV prezidento ir galimo varžovo lapkričio rinkimuose Joe Bideno (Džo Baideno) ir jo bylą tiriančių pareigūnų. Tačiau jis taip pat nepraleido progos pasigirti savo verslumu. 

„Sukūriau nuostabų verslą, kuris padėjo atstatyti Niujorką ir valstiją, turėdamas nuostabių, neprilygstamų, istorinių nekilnojamojo turto objektų ir daugybę grynųjų pinigų, kuriuos iš manęs neteisėtai ir nelegaliai bando atimti sukčius Joe Bidenas ir jo persekiotojai maniakai“, – teigė jis. 

Jis pridūrė, kad teismo nustatyta užstato suma yra „antikonstitucinė, neamerikietiška, beprecedentė ir praktiškai neįmanoma jokiai įmonei, įskaitant tokią sėkmingą įmonę kaip mano“. 

Jis pridūrė, kad teismo nustatyta užstato suma yra „antikonstitucinė, neamerikietiška, beprecedentė ir praktiškai neįmanoma jokiai įmonei

2023-iųjų balandį duodamas parodymus toje pačioje byloje D. Trumpas teigė, kad jo turima pinigų suma „gerokai didesnė nei 400 mln.“. Tačiau jis jau yra pagarsėjęs tuo, kad perdeda kalbėdamas apie savo turtus. 

Jis paprašė apeliacinio teismo atidėti užstato sumokėjimo terminą, kol bus išnagrinėtas jo apeliacinis skundas.

D. Trumpas taip pat pageidauja, kad jam būtų paskirtas mažesnis užstatas. Tačiau Niujorko generalinė prokurorė Letitia James (Letiša Džeims) prieštarauja tokiam žingsniui, sakydama, kad taip būtų „bandoma išvengti teismo sprendimo arba apsunkinti jo vykdymą“.

Net ir sumokėjęs užstatą, D. Trumpas ir toliau turėtų mokėti didžiules palūkanas, kol bus nagrinėjama apeliacija. Tai gali užtrukti kelerius metus, nebent visa bauda būtų sumokėta į teismo sąskaitą. 

The post Teisininkai: D. Trumpas neturi pakankamai lėšų apskųsti šimtamilijoninę baudą appeared first on LAIKMETIS.

„Įsivedė sau sankcijas. Kitaip negalėčiau to pavadinti (...) Tai yra savo pačių žmonių sankcionavimas“, – penktadienį BNS teigė Gabrielius Landsbergis.

„Tų produktų, kurių jiems, ko gero, labiausiai reikia, jie nusprendė atsisakyti. Tiesą sakant, tie kiekiai iš Lietuvos nėra labai dideli Lietuvos pagamintų produktų, bet vis tiek jiems kils kainos, tų produktų bus dar mažiau“, – tvirtino jis.

Pasak G. Landsbergio, šis sprendimas privers tą Lietuvos verslo dalį, kuri eksportavo savo produktus į Baltarusiją, juos nukreipti kitur.

„Mūsų ekonomikai, kad ir nedidelė, bet diversifikaciją skatinanti priemonė. Kitaip tariant, net tas nedideles prekių grupes, kurios pasiekdavo Baltarusiją, nukreipsime kitur“, – BNS sakė užsienio reikalų ministras.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio teigimu, šis Baltarusijos sprendimas turės įtakos ir Rusijos rinkai, nes būtent per šią šalį dažnai būdavo apeinamos Europos Sąjungos įvestos sankcijos Rusijai.

„Baltarusija buvo vieta, per kurią Rusija apeina sankcijas. Mes patys ne kartą kėlėme būtinybę sugriežtinti sankcijas Baltarusijai tam, kad Rusija negalėtų apeiti tų sankcijų“, – tvirtino parlamentaras.

„Tačiau ko siekia pati Baltarusija bandydama save izoliuoti? Manau, kad suskaldyti tuos pačius Vakarus, kad jie nepriimtų sprendimų, kurie jai gali būti dar skaudesni“, – svarstė jis.

Baltarusija ketvirtadienį pranešė stabdanti įvairių prekių importą iš Lietuvos, taip atsakydama į tai, kad jos kaimynė uždarė dar du pasienio kontrolės punktus.

Šio mėnesio pradžioje Lietuva, motyvuodama saugumo sumetimais, uždarė Lavoriškių ir Raigardo pasienio punktus, o pernai vasarą – Šumsko ir Tverečiaus punktus. Šiuo metu Lietuvos pasienyje su Baltarusija veikia tik Medininkų ir Šalčininkų punktai.  

Minskas ketvirtadienį pareiškė, jog naujasis importo draudimas taikomas įvairioms prekėms, įskaitant maistą ir alkoholį, drabužius, buitinę techniką, automobilių dalis ir statybinę įrangą.

The post Uždrausdama importą iš Lietuvos į Baltarusiją šios šalies valdžia įvedė sankcijas sau - G. Landsbergis appeared first on LAIKMETIS.