87 metų pontifikas į baziliką vadovauti pamaldoms, kurios turėtų trukti mažiausiai dvi valandas, atvyko neįgaliojo vežimėlyje prieš pat 19 val. 30 min. vietos (20 val. 30 min. Lietuvos) laiku. 

Vatikanas skelbė, kad popiežius nedalyvavo Kryžiaus kelio pamaldose Romoje prie Koliziejaus norėdamas „patausoti sveikatą Velyknakčio vigilijai ir Velykų ryto Mišioms“, nors tai vėl pakurstė susirūpinimą jo sveikata.

„Kad patausotų savo sveikatą Velyknakčio vigilijai ir Velykų ryto Mišioms, popiežius Pranciškus šį vakarą Kryžiaus kelią prie Koliziejaus stebės iš Vatikano Šv. Mortos namų“, kuriuose gyvena, penktadienį pranešė Vatikanas.

Praėjusį mėnesį Pranciškus buvo pasigavęs „lengvą gripą“ ir turėjo atšaukti kai kuriuos renginius, skelbė Vatikanas. Vėliau pontifikas kelis kartus paprašė kitų perskaityti jo kalbas.

Šaltinis Vatikane naujienų agentūrai AFP penktadienį sakė, kad nėra reikalo ypatingai jaudintis dėl popiežiaus sveikatos.

Sprendimas nedalyvauti buvo „paprasčiausiai atsargumo priemonė“, sakė šaltinis ir pridūrė, kad anksčiau penktadienį pontifikas atrodė „geros formos“.

Vis dėlto nedalyvavimas pakurstys abejones apie argentiniečio Pranciškaus pajėgumą vadovauti Katalikų bažnyčiai.

2013 metais popiežiumi tapęs Pranciškus pastaraisiais metais turėjo nemažai sveikatos problemų, įskaitant kelio ir klubo skausmus, dėl kurių dabar naudojasi neįgaliojo vežimėliu.

2023 metų birželį jam buvo atlikta išvaržos operacija. Keliomis savaitėmis anksčiau jis ligoninėje gulėjo dėl bronchito, o dvejais metais anksčiau jam buvo atlikta gaubtinės žarnos operacija.

Popiežius yra sakęs, kad neatmeta galimybės atsistatydinti, jei nebegalėtų eiti savo pareigų.

Jo pirmtakas Benediktas XVI 2013 metais tapo pirmuoju nuo viduramžių savanoriškai pasitraukusiu popiežiumi.

Tačiau šį mėnesį išleistuose memuaruose Pranciškus rašo, kad neturi pakankamai rimtos priežasties galvoti apie atsistatydinimą.

Atsistatydinimas yra „tolimos ateities galimybė“, pateisinama tik „rimtos fizinės kliūties“ atveju, sakė jis.

The post Popiežius Pranciškus vadovavo Velyknakčio vigilijos pamaldoms appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė Vatikanas, 87 metų popiežius nedalyvavo Kryžiaus kelio pamaldose Romoje prie Koliziejaus norėdamas „patausoti sveikatą Velyknakčio vigilijai ir Velykų ryto Mišioms“.

Jo krėslas buvo pastatytas ant kalvos priešais Koliziejų, bet buvo nuneštas prieš pat pamaldų pradžią paskelbus, kad Pranciškus nedalyvaus.

„Kad patausotų savo sveikatą Velyknakčio vigilijai ir Velykų ryto Mišioms, popiežius Pranciškus šį vakarą Kryžiaus kelią prie Koliziejaus stebės iš Vatikano Šv. Mortos namų“, kuriuose gyvena, sakoma Vatikano pranešime.

Popiežius šioje ceremonijoje nedalyvavo ir pernai. Tuomet jis buvo ką tik išrašytas iš ligoninės, kur tris naktis praleido dėl bronchito, bet apie jo nedalyvavimą buvo paskelbta iš anksto.

 Praėjusį mėnesį Pranciškus buvo pasigavęs „lengvą gripą“ ir turėjo atšaukti kai kuriuos renginius, skelbė Vatikanas. Vėliau pontifikas kelis kartus paprašė kitų perskaityti jo kalbas.

Šaltinis Vatikane naujienų agentūrai AFP penktadienį sakė, kad nėra reikalo ypatingai jaudintis dėl popiežiaus sveikatos.

Sprendimas nedalyvauti buvo „paprasčiausiai atsargumo priemonė“, sakė šaltinis ir pridūrė, kad anksčiau penktadienį pontifikas atrodė „geros formos“.

Vis dėlto nedalyvavimas pakurstys abejones apie argentiniečio Pranciškaus pajėgumą vadovauti Katalikų bažnyčiai.

Įtempta darbotvarkė

Popiežiaus darbotvarkė savaitei prieš Velykas yra įtempta. Penktadienį po pietų jis vadovavo Didžiojo penktadienio mišioms Vatikano Šv. Petro bazilikoje.

Didįjį ketvirtadienį Pranciškus, kuris dažnai prašo pasigailėti kalinių, viename Romos kalėjime nuplovė kojas 12 nuteistų moterų.

Sekmadienį pontifikas turi vadovauti Velykų mišioms Šv. Petro aikštėje ir pasakyti kalbą „Urbi et orbi“ („Miestui ir pasauliui“).

2013 metais popiežiumi tapęs Pranciškus pastaraisiais metais turėjo nemažai sveikatos problemų, įskaitant kelio ir klubo skausmus, dėl kurių dabar naudojasi neįgaliojo vežimėliu.

2023 metų birželį jam buvo atlikta išvaržos operacija. Keliomis savaitėmis anksčiau jis ligoninėje gulėjo dėl bronchito, o dvejais metais anksčiau jam buvo atlikta gaubtinės žarnos operacija.

Popiežius yra sakęs, kad neatmeta galimybės atsistatydinti, jei nebegalėtų eiti savo pareigų.

Jo pirmtakas Benediktas XVI 2013 metais tapo pirmuoju nuo viduramžių savanoriškai pasitraukusiu popiežiumi.

Tačiau šį mėnesį išleistuose memuaruose Pranciškus rašo, kad neturi pakankamai rimtos priežasties galvoti apie atsistatydinimą.

Atsistatydinimas yra „tolimos ateities galimybė“, pateisinama tik „rimtos fizinės kliūties“ atveju, sakė jis.

Vėlai penktadienį Kryžiaus kelio pamaldose dalyvavo maždaug 25 tūkst. žmonių, paskelbė Vatikanas.

Kryžiaus kelią sudaro keturiolika stočių – apmąstoma keturiolika Jėzaus kopimo į Golgotą įvykių, nuo nuteisimo mirties bausme iki mirusio Jėzaus kūno palaidojimo. 

Pirmą kartą nuo to laiko, kai buvo išrinktas popiežiumi, Pranciškus pats parašė tekstus, skaitytus prie kiekvienos iš 14 stočių.

The post Popiežius Pranciškus atšaukė dalyvavimą Kryžiaus kelio ceremonijoje appeared first on LAIKMETIS.

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

šios nakties Žodžio liturgijoje girdėjome ištraukas iš Išganymo istorijos. Tai iš tikrųjų yra viena ilga meilės istorija. Dievas sukuria žmogų ir visą žmoniją iš meilės ir dėl meilės. Jis sukuria kiekvieną iš mūsų taip pat iš meilės ir dėl meilės. Ir į tą meilės ryšį ir santykį įsiskverbia pirmoji nuodėmė.

Dievas siekia vėl ir vėl atitaisyti tą pažeistą meilės santykį. Suburia tautą ir nurodo jai kaip, kokiu keliu eiti, duoda jai savo išmintį, apreiškia, kad žinotų, kaip pasiekti tikrą laisvę, tikrą gyvenimo džiaugsmą.

Ketvirtajame šios nakties skaitinyje girdėjome žodžius iš pranašo Barucho knygos: „Išmintis – tai Dievo įsakymų knyga – Teisynas, Įstatymas, veikiantis per amžius. Visi, kurie jos laikosi, atranda gyvenimą, o tie, kurie pameta ją, patenka į mirtį“. Ta tauta ne sykį pametė tiesos kelią, nusisuko nuo Dievo, kuris laukia teisingo santykio su juo ir pasitikėjimo.

Dievas to prašė iš Nojaus, kai nurodė jam statyti arką dar neprasidėjus lietui. Iš Abraomo – kad būtų pasiruošęs paaukoti ir savo sūnų. Mozė, kuriam buvo pavesta išvesti Dievo tautą iš Egipto nelaisvės, turėjo pasitikėti prieš ištiesdamas ranką, kad išskirtų jūros vandenis.

Jis to laukia taip pat iš mūsų, kad pasitikėtume jo planu mūsų gyvenimui, kurį jis jau numatęs kiekvienam iš mūsų. Dievas ne tik numato, bet ir išlaisvina savo tautą. Bet tas išlaisvinimas vyksta ne iš karto. Žydų tauta keturiasdešimt metų dykumoje klaidžiojo. Tas išganymas neįvyksta nei be aukos, nei be kančios.

Dievas ne tik numato, bet ir išlaisvina savo tautą.

Kad mus išlaisvintų iš vergijos nuodėmei, pats Jėzus priėmė kūną ir pats tapo ta auka. Pats kentėjo, kad mes galėtume būti išlaisvinti iš nuodėmės. Iš tikrųjų nėra didesnės meilės, nei savo gyvybę atiduoti.

Per velykinį šlovinimą, kai buvo giedama apie velykinę žvakę, buvo kalbama, kad iš meilės pralietu krauju Jis panaikino bausmę už senąją nuodėmę, kad šitoji naktis viso pasaulio tikinčius Kristumi, pakėlusi iš žemiškų ydų bei nuodėmės purvo, grąžina malonei iš šventųjų bendrijai. Buvo giedama, kad tikrai laiminga ta kaltė, kuri susilaukė tokio didžio atpirkėjo. Taip – pirmoji nuodėmė susilaukė atpirkėjo, bet taip pat ji atnešė mirtį į šį pasaulį, mirtį bei kančią ir į mūsų gyvenimus.

Nuodėmės pasekmės lieka tarp mūsų ir liks iki pasaulio pabaigos. Apreiškimo knygoje mes skaitome apie kankinius, kurie išplovė savo rūbus kraujyje. Nuo to šiame gyvenime nepabėgsime.

Blogis deja lieka. Ir tą blogį mes šiomis dienomis matome akivaizdžiai: karo blogis siautėja Ukrainoje. Tai Kaino nuodėmė, kuris savo brolyje Abelyje nebematė Dievo paveikslo, matė tik konkurentą arba priešą. Tokios yra pasekmės, kai nustojame matyti visumą, kad visi esame tas visą žmoniją apimantis – mes, kaip popiežius Pranciškus mums primena.

Broliai ir seserys, kiekvienas iš mūsų esame sukurti pagal Dievo paveikslą. Tas paveikslas gali būti aptemdytas nuodėmėmis, bet jis išlieka. Ir mes turime sugebėti matyti kiekviename Dievo paveikslą, Dievo kūrinį.

Neturėkime iliuzijų. Šalia matomų yra daug daug nematomų arba nenorimų matyti nuodėmių. Popiežius nuo savo pontifikato pradžios kalba apie trečiąjį pasaulinį kartą, kuris seniai vyksta dalimis po visą pasaulį. Dažnai nematome mes tų baisybių, nes jos toli, toli nuo mūsų, ir neužima tokios vietos žiniasklaidos akiratyje, kaip šis mums artimas kaimynų karas.

Nematome ir kad tarp mūsų yra tos blogio šaknys, kai mes nesugebame matyti savo artimame Dievo paveikslo, – migrantuose, kitataučiuose, kitaip mąstančiuose, kitokių politinių pažiūrų turinčiuose… Daugybė yra susipriešinimo mūsų dienų pasaulyje, mūsų visuomenėje.

Ką mums daryti? Gavėnios pradžioje girdėjome žodžius: atsiverskite ir tikėkite Evangelija. To siekdami išgyvenome keturiasdešimt Gavėnios dienų – labiau melsdamiesi, pasninkaudami, dirbdami gailestingumo darbus.

Šiąnakt, netrukus, visi kartu atnaujinsime savo krikšto pažadus. Būsime pakviesti atsisakyti nuodėmės naujai, rinktis gyvenimą, rinktis eiti tuo keliu, kurį Dievas mums nurodo savo apreiškime, ir su tikėjimu ir pasitikėjimu pasiryžti žengti iš nuodėmės vergijos laisvės keliu.

Šiuo keliu eidami, turėsime atsižadėti blogio, bet taip pat turėsime nepasiduoti neapykantai, kuri šiomis dienomis taip lengvai įsišaknija mūsų širdyse.

Teisingai pasakė Kyjivo-Žitomyro vyskupijos vyskupas Vitalijus Kryvitskis: „Neturime ko mokytis iš priešų. Ypač mums nereikia iš jų mokytis neapykantos, nes priešingu atveju mes tapsime tokie, kaip jie – nelaimingi. Esame pašaukti būti kitokie. Šiandien žmogiškumo ir solidarumo mokomasi iš Ukrainos ir visų tų, kurie padeda. Nepraraskime šios krypties. Tada ir Dievas mus laimins.“

Eidami šiuo keliu turime taip pat nepasiduoti pasyvumui, apatijai, nuovargiui. Lengva daryti gerus darbus trumpą laiką, bet reikia ryžto tęsti juos kasdien. Eidami šituo laisvės keliu, esame pašaukti daryti gera. Šalia įstatymo, kurį žydai gavo Apreiškimu Sinajaus kalne, Jėzus paliko mums naują įsakymą: mylėkite vienas kitą, kaip aš Jums mylėjau.

Penktadienį pradėjome Dievo Gailestingumo devyndienį, kai kartu meldžiamės Dievo gailestingumo sau ir visam pasauliui. Bet jį turime papildyti ir Gailestingumo darbais.

Mes turime daryti gerus darbus kiek galime, – bet ne savo jėgomis.

Šį vakarą ypač nori padėkoti visiems, kurie jau daro tuos gailestingumo darbus, ypač mūsų savanoriams. Ir kiek daug Lietuvoje atsirado žmonių, kurie ištiesę ranką rūpindamiesi karo pabėgėliais, kurie aukoja įvairiais būdais, kad padėtų karo nusiaubtai Ukrainai, ir kurie remia savo maldomis dėl laisvės.

Šį vakarą prisiminkime šviesos liturgiją, kuria mes pradėjome pamaldas. Mes turime daryti gerus darbus kiek galime, – bet ne savo jėgomis. Mes turime priimti Kristaus šviesą, kad ji degtų ne žvakėse, bet mūsų širdyse, kad iš visų mūsų spindėtų Kristaus šviesa. Jo šviesa išblaško nuodėmių tamsą, Jo šviesa apšviečia pasaulį ir suteikia jam taiką ir ramybę.

Priimkime Kristaus šviesą, atnaujindami Krikšto pažadus. Uždekime iš naujo ją savo širdyse, kad Kristus mumyse ir per mus nugalėtų blogį šiandienos pasaulyje, ir kad mes vėl patirtume Kristaus ramybę ir taiką mūsų širdyse ir visame pasaulyje. Amen.

The post Nuodėmės pasekmės lieka tarp mūsų - G. Grušas Velyknakčio Mišiose appeared first on LAIKMETIS.

Po karantino pertraukų arkikatedroje šį Velyknaktį vėl buvo teikiamas suaugusiųjų Krikštas. 12 jaunų žmonių rengėsi katechumenato programoje priimti įkrikščioninimo sakramentus ir nuo dabar, pakrikštyti ir sutvirtinti Šventojoje Dvasioje, jie tapo Kristų sutikusiais mūsų Bažnyčios nariais.

Kauno arkikatedroje Velyknaktis ir visos keturios – Žiburių, Žodžio, Krikšto ir Eucharistijos – jo liturgijos buvo švenčiamas labai iškilmingai, vadovaujant Kauno arkivyskupui metropolitui Kęstučiui Kėvalui drauge su kardinolu Sigitu Tamkevičiumi bei arkikatedroje tarnaujančiais dvasininkais.

Iškilmingiausią ir svarbiausią Bažnyčioje, sykiu ir ilgiausią Velyknakčio liturgiją (šiemet arkikatedroje ji truko beveik tris valandas) jos dalyviams padėjo suprasti arkikatedros ceremonijarijus kunigas Artūras Kazlauskas. Giedojo Kauno sakralinės muzikos mokyklos choras.

Arkivyskupas pašventino naują ugnį, nuo kurios buvo įžiebta naują Viešpaties laiką ženklinanti Velykinė žvakė. Su ja iškilmingai žengta į prieblandoje skendinčią šventovę: nuo šiol juk „Kristus mums šviečia!“

Žodžio liturgijoje po velykinio šlovinimo grupės skaitovų skaitomi keli Senojo Testamento skaitiniai, solistės Ritos Preikšaitės giedama psalmė ir hebrajiška šlovinimo giesmė, vadovaujama Rūtos Šalaševičienės, perteikė džiaugsmą, kaip Viešpats vedė ir savo šlovinga didybe visada gelbėjo išrinktąją tautą.

Po skaitinių šią šventą budėjimo naktį arkikatedros skliaustais nuaidėjo „Gloria in excelsis deo“, atgijo varpai – atbundančio džiaugsmo nuotaikoje diakonas Darius Chmieliauskas paskelbė Evangeliją pagal Luką apie tuščią kapą, kurį rado moterys. Joms tą vakarą, kai ir visiems krikščionims arkikatedroje ir visose pasaulio katalikų šventovėse, buvo paskelbta visų laikų žinia: „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? Nėra jo čia, jis prisikėlė!“

„Brangieji, su šventomis Velykomis! Aleliuja!“ – džiugiai velykiniu sveikinimu dalijosi arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, savo homilijoje pabrėždamas, jog visa žmonija yra Dievo meilės pasireiškimas, o šv. Velykos – dovana protui ir širdžiai. Su ja esame kviečiami būti drąsesni, plėsti Dievo karalystę, kurti Jo sodą.

Nežiūrint to, kas vyksta, Dievas neapleidžia.

„Nežiūrint to, kas vyksta, Dievas neapleidžia. Jis visada yra su žmogumi. Tai švenčiame šiose Velykose“, – sakė arkivyskupas.

Arkivyskupas Kęstutis išskirtinai sveikino sakramentus priimančius katechumenus. Jie, ganytojo žodžiais, šį vakarą tapo vienos krikščioniškos bendruomenės – šeimos – vienos komandos nariais, kurioje visi kviečiami būti Prisikėlimo liudytojais ir tą nuotaiką perduoti savo tikėjimo broliams ir sesėms.

Užbaigiant liturgiją arkivyskupas K. Kėvalas popiežiaus Pranciškaus vardu suteikė iškilmingą palaiminimą su visuotiniais atlaidais.

The post Kauno arkikatedroje bazilikoje Velyknaktį vėl buvo teikiamas suaugusiųjų Krikštas appeared first on LAIKMETIS.

Kaip teigiama arkivyskupijos puslapyje, vakar „niekas negalėjo sulaikyti džiaugsmo, kuriuo pamaldoms vadovavę ganytojai bei visi jas šventusieji (sutilpę į dar visai neseniai atvertas bažnyčias ar dėl ribojimų turėję likti jų prieigose) dalijosi vieni su kitais".

Arkivyskupijos Velyknaktį buvo galima stebėti ir internete bei klausytis per radiją.

Kaip pasakojama informaciniame pranešime, balandžio 3 d. vakarą lauke prie arkikatedros didžiųjų durų nuo pašventintos ugnies Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas uždegė Velykų žvakę. „Ji, paženklinta naujais Viešpaties metais, iškilmingai procesijoje įnešta į tamsoje skendinčią šventovę suvirpinant žmonių širdis: Kristus jau nugalėjo mirtį, jau ateina Šviesa į pasaulį, kad išsklaidytų žmonijos tamsumas", - rašoma pranešime.

Taip pat pasakojama, kad „su uždegtomis žvakėmis rankomis – su žiburiais giedotas Velykinis šlovinimas, vėliau skaitovų perteikti Žodžio liturgijos skaitiniai vis labiau artino tą diakono Nerijaus Čapo OPS paskelbtąją Evangelijos naujieną iš Evangelijos pagal Morkų (16, 1–8). „Nenusigąskite! Jūs ieškote nukryžiuotojo Jėzaus Nazarėno. Jis prisikėlė, jo čia nebėra. Štai vieta, kur jį buvo paguldę.“

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba dalinasi Velyknaktį tartais žodžiais: „Brangūs broliai ir seserys, su šventomis Velykomis. Kristus prisikėlė!“ – džiugiai pasveikino visus arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, ką tik arkikatedros chorui sugiedojus džiaugsmingąjį „Aleliuja“, kuris bažnyčiose tą vakarą vėl nuskambėjo po 40 dienų pertraukos.

„Kokią nuostabią naktį dovanoja mums Bažnyčia, kad įsijaustume ir tarsi nertume į tą slėpinį, kuris vadinamas Išgelbėjimu“, – sakė arkivyskupas Kęstutis, atkreipdamas dėmesį į didžius Dievo darbus Senojo Testamento skaitiniuose.

„Dievas pasidalino su mumis savo būtimi – mūsų gyvenimas jau yra Velykos! Dievas gelbėja savo tautą. Jis išgirsta žmonių balsą. Ganytojo žodžiais, Viešpats ir mums dovanoja išėjimą – išgelbėjimą – iš bet kokios skausmo jūros, iš nuodėmės, iš mirties. Pati Velykų istorija mums liudija, kad Viešpats perskrodė mirties tamsą ir parodė, kad žmogaus prigimtis sukurta prisikėlimui. Mes turime kabintis Jo rankos!", - rašoma arkivyskupijos pranešime.

„Brangieji, kokia nuostabi Velykų žinia. Kaip mums reikia iš naujo į ją įsijausti, ja gyventi, ją mastyti, melstis, kad širdys pradžiugtų. Visi esame suspaudime. Velykų proga mums dovanojami vaistai – tie švelnūs žodžiai: Viešpats prisikėlė, nenusigąskite. Eikite ir pasitikite Jį Galilėjoje: savo kasdienybėje, darbuose, savo šeimos, savo tėvynėje, kuri taip pat patyrė išgelbėjimą“, – sakė arkivyskupas Kęstutis, paragindamas tai skelbti savo sesėms ir broliams, galbūt iškankintiems nuodėmės ar gyvenimo beprasmybės, dalintis su jais džiaugsmu ir viltimi.

Visi Velyknakčio dalyviai arkikatedroje ar per nuotolį atnaujino Krikšto pažadus. Dėl pandemijos situacijos šiemet Krikštas ir Sutvirtinimas suaugusiesiems arkikatedroje nebuvo teikiamas.

Be kita ko, pranešime rašoma, kad iškilmingoje Eucharistijoje dauguma jos dalyvių priėmė šv. Komuniją, jau susitaikę su Dievu velykine išpažintimi.

„Liturgija užbaigta dar viena džiugia diakono Dariaus Chmieliausko pasidalyta žinia – kad visiems jos dalyviams popiežiaus vardu teikiamas palaiminimas su visuotiniais atlaidais", - užbaigiamas pranešimas. 

The post Velyknaktis Kauno arkivyskupijoje su „Aleliuja“ appeared first on LAIKMETIS.