Konferencijoje medicinos, teologijos ir teisės sričių mokslininkai-praktikai kalbėjo apie žmogaus fizinės ir psichinės sveikatos programavimą, ekologinės, socialinės bei teisinės aplinkos reikšmę žmogaus gyvenimui, o renginį vainikavo diskusijų forumas.

Renginį atidarė ir sveikinimo žodį tarė Kauno klinikų direktorius dr. Tomas Lapinskas, kuris pabrėžė, jog gyvendami greitai besikeičiančiame pasaulyje turime skirti papildomą dėmesį ilgaamžėms vertybėms, kad turėtume tvirtą, saugumo ir apibrėžtumo jausmą formuojantį pamatą.

Renginio dalyvius sveikino ir konferenciją palaimino J. E. Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, sakydamas, kad gyvybės principo negerbimas sukuria slidaus šlaito efektą, vedantį prie vis nuožmesnių gyvybės principo pažeidimo.

Technologijų pažanga sukūrė mums pagundų, kurių anksčiau nežinojo nei mokslas nei žmonės. Technologijų pažanga turi vykti nesulaužydama gyvybės apsaugos principo, nuo jos prasidėjimo, iki natūralios mirties.

Technologijų pažanga sukūrė mums pagundų, kurių anksčiau nežinojo nei mokslas nei žmonės.

Konferencijos dalyvius taip pat sveikino Seimo laikinosios grupės „Už žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pradėjimo iki natūralios mirties“ pirmininkė Asta Kubilienė, kuri pastebėjo, jog paskutiniu metu labai agresyviai ir visais įmanomais būdais nešama mirties kultūra: nuo komunikacijos, neurolingvistinio programavimo iki etikečių klijavimo.

Pasak Seimo narės, turime kelti klausimą kaip galėtume visiems nešti gyvybės kultūrą ir užtikrinti pagarbą žmogaus orumui.

Į renginio dalyvius kreipėsi ir buvęs Sveikatos apsaugos ministras bei Seimo narys Aurelijus Veryga. Pasak jo, Lietuva susiduria su beprecedente demografine krize, kuri kyla nemaža dalimi dėl plataus nenoro turėti vaikų bei nužmoginimo, su kuriuo susiduria negimę kūdikiai.

Jis minėjo paradoksą - visi mes esame žmonės, kurie turėjo galimybę gimti ir nenorime ginti negimusių vaikų teisių. Baigdamas kalbą jis palinkėjo visiems drąsiai atstovėti už kritines vertybes ir tiesą.

Lietuva susiduria su beprecedente demografine krize, kuri kyla nemaža dalimi dėl plataus nenoro turėti vaikų bei nužmoginimo, su kuriuo susiduria negimę kūdikiai.

LSMU Bioetikos katedros sociologė dr. Aušra Rimaitė skaitė pranešimą „Ekologinis nerimas rizikos visuomenėje“. Ji kalbėjo apie dabartinėje visuomenėje kylančias grėsmes gyvybei.

Susiduriame su rizikomis, kurių nėra patyrusios ankstesnės kartos – tai Klimato kaita, GMO, nanotechnologijos, branduolinė rizika. Šios rizikos yra lydimos paralyžiuojančių fobijų, nesaugumo ir nerimo pojūčio, kuris veda prie nesugebėjimo spręsti iškilusias žmogaus gyvybei naujo pobūdžio problemas.

Pranešėja ragino klausytojus negyventi taip, tarsi žmogus būtų vienintelė gyva būtybė pasaulyje ir kurti saugesnį pasaulį, paremta pagarba visai gyvybei.

LSMU Šeimos medicinos klinikos genetikas, prof. dr. Danielius Serapinas skaitė pranešimą: „Embriono genetikos ir neuropsichologijos ypatumai.“ Profesorius pristatė genetikos mokslo poziciją, jog gyvybė prasideda nuo apvaisinimo. Nuo pat lytinių ląstelių susidūrimo momento suformuojamas žmogaus genomas, o besiformuojantis naujas žmogus yra ne tik ląstelių rinkinys, bet ir psichologiją turinti būtybė.

Profesorius kalbėjo apie tyrimus, įrodžiusius, kad embrionai sapnuoja ir turi gebėjimą formuoti asociatyvinius ryšius. Žmogaus istorija vyksta nuo pat pradžios iki jo išėjimo, o jo esmė lieka nekintanti. Prieš gimimą įvykę patyrimai yra svarbi žmogaus raidos dalis, turinti pasekmių visą likusį gyvenimą, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad tuo metu dar nesame žmonės.

Prieš gimimą įvykę patyrimai yra svarbi žmogaus raidos dalis, turinti pasekmių visą likusį gyvenimą, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad tuo metu dar nesame žmonės.

LSMU Sveikatos Psichologijos katedros vedėja doc. dr. Giedrė Širvinskienė perskaitė pranešimą „Nėštumas ir moterų emocinė gerovė: iššūkiai ir pagalbos poreikiai.“ Ji atkreipė dėmesį į tai kaip besilaukiančiai mamai būtina socialinė parama.

Nėštumas yra stresą keliantis įvykis, kurio metu vyksta ryškūs biologiniai ir psichologiniai pokyčiai. Vyksta motinystės tapsmo procesas, kai moteris tampa mama, keičiasi gyvenimo prasmės samprata.

Doc. dr. G. Širvinskienė įvardino motinas kaip stiprias ir pažeidžiamas tuo pat metu. Nemaža dalis moterų nėštumo metu patiria depresiją, o įvykus persileidimui ar abortui jų emocinė sveikata dar labiau pablogėja. Tuo tarpu motinos stresas, depresija bei nerimas nėštumo metu didina vaiko emocinių, elgesio ir kognityvinės raidos problemų riziką.

Nėštumas yra stresą keliantis įvykis, kurio metu vyksta ryškūs biologiniai ir psichologiniai pokyčiai.

Prof. dr. kun. Andrius Narbekovas iš VDU Santuokos ir Šeimos studijų centro kalbėjo apie žmogaus orumui kylančius iššūkius dėl naujųjų gyvybės pradėjimo technologijų. Vyraujantis požiūris į žmogaus atėjimą į šį pasaulį yra toks, kurį kun. Narbekovas pavadino reprodukciniu. Tai dehumanizuojantis požiūris, atsiejantis žmogaus orumą nuo gyvybės sukūrimo fakto. Technologija pakeičia sutuoktinių aktą, vaikai imami traktuoti kaip pagaminamos prekės, o vaiko prigimtinė teisė gimti santuokoje, turėti tėvą ir motiną, ir gyventi šeimoje tampa nebesvarbi. Tačiau žmogus yra ne priemonė, o tikslas savaime ir viskas, kas vyksta su žmogumi turi būti pagal jo orumą. Pranešimo metu kun. Narbekovas ragino medikus ir kitus mokslininkus likti ištikimiems žmogaus orumo principams bei prigimtiniam moraliniam įstatymui.

VDU Santuokos ir šeimos studijų centro darbuotoja prof. dr. Birutė Obelenienė skaitė pranešimą „Mokslo pažanga ar reprodukcinės industrijos rinkodaros projektas“, kuriame atkreipė dėmesį į visuomenėje vyraujančią kalbos slinktį.

Tapo įprasta viešoje erdvėje apie nėštumą girdėti vien neigiamame kontekste: neplanuotas, nenorimas, apsisaugoti nuo nėštumo, nėštumo prevencija, abortas saugiau nei nėštumas ir gimdymas ir pan. Tačiau pristatant abortą vis dažniau girdime saugus ir neva mokslu pagrįstas.

Prof. dr. Birutė Obelenienė atkreipė dėmesį, kad teisingi terminai yra mokslo kalbos pagrindas. Kai į terminą įkeliamas jo pavadinimo neatitinkantis turinys, kyla ne tik rizika nesusikalbėti bet ir daromas  spaudimas asmens laisvam ir informuotam pasirinkimui. Pavyzdžiui, šiandien garsiai girdima, jog medikamentinis abortas yra saugus.

Tačiau remiantis PSO saugaus aborto apibrėžimu, jis labiau atitinka nesaugaus aborto terminą: vyksta moters namuose, kur aplinka gali ir neatitikti sveikatos įstaigoms taikomų higienos reikalavimų. Iš kitos pusės, PSO nesaugaus aborto apibrėžimas neapima poabortinių komplikacijų, psichinės ir socialinės sveikatos požiūrio.

Prof. dr. Birutė Obelenienė pastebėjo, kad mokslo pagrįstumą įrodo moksliniai šaltiniai. Kalbant apie medikamentus ir jų pašalinį poveikį, svarbiausias dokumentas yra preparato charakteristikų santrauka. Tačiau žiniasklaidoje yra plačiai eskaluojama šiame pagrindiniame dokumente (kalbant apie cheminį abortą) pašalinio poveikio neatitinkantys duomenys. Akivaizdu, jog sudaromos prielaidos medikamentinį abortą pateikti labiau patrauklų nei yra iš tikrųjų, nes  abortas šiandien tampa preke."

Viešojoje erdvėje nuolatos pateikiama arba melaginga statistika abortų klausimais arba nutylimi svarbūs duomenys – tiek nuo visuomenės, tiek nuo abortą besirenkančių mamų.

Teisininkas, Laisvos visuomenės instituto teisės ekspertas Vytis Turonis aptarė konstitucinės teisės į žmogaus gyvybės apsaugą problemas praktikoje. Jis pastebėjo antikonstitucinę tendenciją svarbiausius politinės bendruomenės klausimus spręsti apeinant Seimą ir išvengiant viešo ir skaidraus teisėkūros proceso.

Kritikos susilaukė Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dėl žmogaus teisių klausimus sprendžiančių poįstatyminių aktų. Pranešėjas davė suprasti, kad nuo to galiausiai nukenčiame visi, nes pasikeitus valdžiai nesunkiai gali būti pažeistos bazinės žmogaus teisės.

Teisininkas taip pat priminė, kad teisės į gyvybę apribojimai yra draudžiami, todėl valstybė ir jos institucijos turėtų būti itin atsargios priimdamos su žmogaus gyvybės pradžios ir pabaigos momentais susijusius teisės aktus.

Pranešimų sesiją baigė VDU doktorantė, akušerė Alina Liepinaitienė, kalbėjusi apie reakcijas į naujagimio netektį šeimos ir sveikatos priežiūros specialisto akimis. Pranešėja dalinosi jautria asmenine patirtimi ir pabrėžė, jog netekties akimirkoje privalome suprasti, jog nesame vieni.

Po prelegentų pranešimų sekė diskusija, kurios metu visi renginio dalyviai galėjo užduoti klausimus pranešėjams.

Konferenciją organizavo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno klinikos, Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija, Laisvos visuomenės institutas, VDU Katalikų teologijos fakultetas, Lietuvos akušerių sąjunga, Kauno arkivyskupijos šeimos centras, Krizinio nėštumo centras, LSMU Anesteziologijos klinika, Ateitininkų federacijos korporacija Gaja.

The post Vyko konferencija „Gyvybės kultūros puoselėjimas technologijų pažangos laikmetyje" appeared first on LAIKMETIS.

Kaip kilo mintis pasiūlyti neformalias teologines studijas plačiajai auditorijai?

-Katalikų teologijos fakultetas visada įvairiomis progomis pasiūlydavo viešų paskaitų, renginių diskusijų. Tačiau atrodo, jog dabartinė vienadienių iniciatyvų, vienkartinių renginių gausa mus pavertė tam tikrais vartotojais, „bėgiotojais". Kažkur atbėgom, kažką viena ausimi išgirdom, o kol nubėgom į kitą vietą, jau ir pamiršom. Taigi, norėjosi sukurti galimybę sistemingesniam ir labiau motyvuotam gilinimuisi į teologijos, krikščioniškojo dvasingumo ar aktualias visuomenines temas. Manau, ši galimybė patiks žmonėms, kurie nori suteikti savo žinojimui tam tikrą struktūrą arba tiesiog vėl iš naujo patirti studijavimo džiaugsmą.

Kita vertus, fakultete, ir apskritai Lietuvoje, turime puikių lektorių, teologijos, biblistikos, kitų sričių ekspertų. Tačiau mūsų laikmečio fragmentiškumas kai kuriuos talentus savotiškai pradangina iš mūsų akiračio (ypač jei tie žmonės nėra itin aktyvūs socialinių tinklų vartotojai). Kai kurie yra prislegiami administracinių ir organizacinių rūpesčių naštos ir paprasčiausiai nebegali skirti tiek laiko savo tiesioginių interesų puoselėjimui.

Mano manymu, idealiame pasaulyje mokslininkai turėtų užsiimti moksline, tiriamąja, akademine veikla, o ne marketingu ar visokiais kitokiais organizaciniais ir biurokratiniais rūpesčiais. Taigi, labai norėjome sukurti platformą, kuri nuo visų šitų rūpesčių išvaduotų. Mūsų lektoriai gali skirti visą dėmesį savo dėstomiems dalykams, o mes pasirūpiname kursų organizavimu, viešinimu ir kitais administraciniais darbais.

Galiausiai atrodo svarbu kalbėti apie humanitarinių studijų vertę. Pasižvalgiau internete ir radau gausybę mokymų, seminarų, kurie prasideda žodžiu „kaip". Kaip išmokti planuoti laiką, kaip suvaldyti stresą, kaip uždirbti milijoną. Tokios pasiūlos kontekste lėtas, iš pažiūros „nenaudingų" dalykų studijavimas galbūt nebeatitinka šiuolaikinio žmogaus poreikių? Norime tokį nusistatymą keisti. Maitindamas savo protą leidžiuosi į dvasinę, intelektualinę kelionę. Ši patirtis pamažu persmelkia ir „žemiškąsias" mūsų gyvenimo sritis, ir galbūt leidžia rasti atsakymus netgi labai praktinių problemų sprendimui.

Ar visgi egzistuoja praktinė tokių studijų nauda?

-Patricko J. Deneeno knygoje „Kodėl žlunga liberalizmas" radau vieną įdomią mintį. Autorius teigia, jog humanitarinių studijų nuosmukis (ar populiarumo mažėjimas) įvyko ne dėl savaiminio rinkos ekonomikos, persmelkusios universitetų kultūrą, poveikio, kaip galėtume manyti. Šis nuosmukis įvyko dėl to, jog humanitariniai mokslai savo aktualumą ėmėsi įrodinėti moderniosios mokslinės prieigos nustatytomis sąlygomis.

Kitaip tariant, ekonominio naudingumo, aktualumo, atsiperkamumo, naujumo kriterijai, kurie yra visiškai pagrįsti ir teisėti tiksliųjų mokslų lauke, tapo savotiškais humanitarikos žudikais. Taigi, apie „praktinę naudą" visada stengiuosi kalbėti su tam tikru rezervu. Vis dėlto tam tikros apčiuopiamos naudos akivaizdžios.

Šios studijos gali būti vertingos tiems, kurių profesinė veikla reikalauja plataus, visapusiško išsilavinimo: žurnalistams, kultūros sričių darbuotojams, švietėjams, diplomatams ir politikams. Žinoma, reikiamas žinias galima įgyti savarankiškai, bet savarankiškam gilinimuisi reikia skirti pakankamai daug laiko. Koncentruoti paskaitų ciklai ir seminarai tokias žinias padeda įgyti greičiau arba užveda ant teisingo kelio tolesniam savarankiškam studijavimui.

Šios studijos gali tapti dvasios ir proto atgaiva žmonėms, kurie galbūt dirba „sausą", daug intelektualinių ir kūrybinių pastangų nereikalaujantį darbą ir ieško gyvenime papildomo stimulo ir įkvėpimo.

Galbūt netikėta, bet tokios studijos gali virsti netgi atostogų krypties idėja. Pamenu, pernai pati dalyvavau mūsų lektorės dr. J. Micevičiūtės paskaitų cikle „Ispanų mistikų aukso amžius". Po kelių mėnesių vykau į kelionę į Ispaniją. Paskaitų metu išgirsta informacija, kultūrinės nuorodos, Bažnyčios istorijos žinios pavertė šią kelionę gerokai turtingesne patirtimi, negu kad būčiau vykusi be šio specialaus pasiruošimo.

Na ir svarbiausias šių studijų tikslas - suteikti tikintiesiems bazinių teologinių žinių, lavinti gebėjimą savo tikėjimą paaiškinti, pamatyti jį Bažnyčios mokymo kontekste. Pavyzdžiui, teologinio mąstymo pradmenis siūlo Katalikų teologijos fakulteto dekano doc. dr. Beno Ulevičiaus parengtas paskaitų ciklas „Teologijos metodologija ir kalba", į Bažnyčios mokymą kūniškumo, lytiškumo tema kviečia gilintis fakulteto bendradarbės doc. Dr. Irenos Eglės Laumenskaitės parengtas kursas „Kas man yra kūnas? Kūno sociologija, antropologija ir teologija".

Kokiais kriterijais vadovaujantis buvo atrinkti studijų lektoriai?

-Turime kelis svarbius kriterijus siūlomoms studijų programoms. Vienas iš jų yra akademiškumas. Esame švietimo įstaiga, universiteto dalis, tad siūlomos studijos yra skirtos tiems, kurie į pasirinktas sritis nori įsigilinti metodiškai, įgyti kokybiškus pagrindus.

Šioje programoje nerasime rekolekcijų, dvasinių pratybų, savigalbos kursų - pakankamai didelį tokių programų pasirinkimą siūlo įvairios bendruomenės, saviugdos organizacijos. Kitas kriterijus yra kokybė. Siekiame, kad programų dalyviai gautų aukščiausios kokybės turinį. Pasibaigus kursui dalyviai anonimiškai gali jį įvertinti. Atsižvelgiame į atsiliepimus ir, jei yra poreikis, kursus tobuliname.

Parengti studijų programas kviečiame fakulteto dėstytojus, bendradarbius iš kitų akademinių institucijų, nepriklausomus tyrėjus. Svarbiausia, jog pats lektorius matytų šio projekto vertę ir galėtų pateikti kokybiškų studijų pasiūlymų.

Ar šis projektas bus tęstinis, ar siūlysite naujų temų?

-Kol kas esame eksperimentinėje stadijoje: stebime, ar yra tokių studijų poreikis, ir kaip geriausiai galėtume šį poreikį atliepti. Taip pat keliame drąsų tikslą: organizuoti šias studijas be jokios papildomos, projektinės paramos. Kitaip tariant, pažiūrėti, ar jau tapome save išlaikančia Bažnyčia, ar mūsų ugdymąsi, dvasinius poreikius vis dar turi remti katalikai iš Vokietijos ar Jungtinių Amerikos Valstijų. Taigi, ar esame pasiruošę įnešti savo indėlį? Ar norime remti Lietuvos katalikų mokslininkų veiklą ir sudaryti jiems galimybę dalintis savo žiniomis? Projektinė parama neretai „iškreipia tikrovę" ir neleidžia pamatyti, kokia iš tiesų yra dalykų vertė. Šios studijos bus palaikomos vien dalyvaujančiųjų įnašu. Darome drąsų žingsnį - žiūrėsime, kaip jis pasiseks.

Neformaliąsias studijas organizuojame dar tik antrą semestrą. Pildome pasiūlymų sąrašą, kviečiame naujus lektorius. Galbūt kai kurios temos pasirodys visai neaktualios, o kai kurios - labai reikalingos. Jeigu nerandate Jums įdomių temų arba turite pasiūlymų, kaip geriau organizuoti šias studijas, mielai lauksime Jūsų atsiliepimų el. paštu info@teologija.org.

Šis tekstas yra partnerių turinys.

The post VDU Katalikų teologijos fakulteto neformaliosios studijos - dvasios ir proto atgaiva appeared first on LAIKMETIS.