Ministro pirmininko Donaldo Tusko partija „Pilietinė platforma“ yra dominuojanti jėga vyriausybėje, kurios santykiai su konservatyviuoju prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) yra įtempti. 

A. Duda, kuris yra artimas dešiniųjų opozicinei partijai „Teisė ir teisingumas“ (PiS), yra vetavęs daugumą vyriausybės priimtų įstatymų.

„Turiu stiprų mandatą ir daug energijos, ryžto ir drąsos nugalėti partiją „Teisė ir teisingumas“, – pareiškė 52 metų R. Trzaskowskis po to, kai „Pilietinė platforma“ paskelbė apie jo pergalę pirminiuose rinkimuose.

R. Trzaskowskis partijos pirminiuose rinkimuose įveikė užsienio reikalų ministrą Radoslawą Sikorskį (Radoslavą Sikorskį), kuris pripažino rezultatus ir paragino žmones palaikyti Varšuvos merą 2025 metų pradžioje vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Oficiali rinkimų kampanija prasidės sausio 8 dieną.

„Sieksiu laimėti“, – pareiškė R. Trzaskowskis, kuris, kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, yra favoritas tapti valstybės vadovu.

2020 metais vykusiuose prezidento rinkimuose R. Trzaskowskis A. Dudai pralaimėjo vos dviem procentiniais punktais.

Tarptautinių santykių daktaro laipsnį turintis meras moka prancūzų, italų, rusų ir ispanų kalbas.

A. Duda savo antrą ir paskutinę penkerių metų kadenciją užbaigs 2025-ųjų rugpjūtį. Kandidatuoti dar kartą jam neleistų konstitucija.

Lenkijos Seimo pirmininkas ir partijos „Lenkija 2050“ vadovas Szymonas Holownia (Šimonas Holovnia) anksčiau šį mėnesį pranešė, kad kaip nepriklausomas kandidatas dalyvaus 2025 metų prezidento rinkimuose.

PiS savo kandidatą turėtų paskelbti sekmadienį. Lenkijos žiniasklaida rašė, kad partijos kandidatu gali būti pasirinktas 41 metų Karolis Nawrockis (Karolis Navrockis), Tautos atminties instituto prezidentas.

The post Varšuvos meras sieks tapti valstybės vadovu appeared first on LAIKMETIS.

Vasario 1 d. kardinolui Kazimierzui Nyczui sukanka 75 metai. Iš Krokuvos arkivyskupijos kilęs ir 1973 m. šiai vyskupai kunigu įšventintas K. Nyczas yra buvęs Krokuvos vyskupas augziliaras (1988–2004), Košalino-Kolobžego vyskupas (2004–2007), o nuo 2007 metų Varšuvos arkivyskupas metropolitas bei Lenkijos rytų apeigų tikinčiųjų ordinaras, be to, 2019 metais kelis mėnesius ėjo Plocko apaštališkojo administratoriaus pareigas.

Popiežius tą pačią dieną, pirmadienį, lapkričio 4 d., kardinolo Kazimierzo Nyczo įpėdiniu Varšuvoje paskyrė 56 metų Adrianą Jozefą Galbasą SAC, pastaruosius pusantrų metų buvusį Katovicų arkivyskupu.

Naujasis Varšuvos arkivyskupas yra tėvų palotinų, arba Katalikų apaštalavimo draugijos, narys. Adrianas Jozefas Galbasas SAC 1968 m. gimė Bytome, pietinėje Lenkijoje, 1987 m. įstojo į Katalikų apaštalavimo draugiją, 1994 m. įšventintas palotinų kunigu. Jis yra tarnavęs trijose vyskupijose: dvejus metus Elko vyskupijoje, kur buvo vyskupas augziliaras (2019–2021), pusantrų metų Katovicuose, kur ėjo arkivyskupo koadjutoriaus, vėliau arkivyskupo pareigas (2021–2023) ir tuo pat metu tarnavo Sosnovieco vyskupijoje, kur pusantrų metų ėjo apaštališkojo administratoriaus pareigas (2023–2024).

2020 m. sausio 11 d. Adrianas Jozefas Galbasas SAC konsekruotas vyskupu. Nuo 2024 m. kovo mėnesio yra Lenkijos vyskupų konferencijos nuolatinės tarybos ir Pasauliečių apaštalavimo tarybos narys. 

The post Varšuva turi naują arkivyskupą metropolitą appeared first on LAIKMETIS.

Pranešime sakoma, kad dega daugiau kaip 80 proc. centro, kuriame įsikūrę 1,4 tūkst. parduotuvių ir paslaugų vietų. Gelbėjimo operacijas vykdo 50 komandų, įskaitant cheminių medžiagų ir aplinkos specialistus.

„Dėl greitos gelbėjimo operacijos, kurią vykdė 58 komandos ir maždaug 180 ugniagesių, gaisras užgesintas“, – vėliau socialiniame tinkle „X“ paskelbė Vidaus reikalų ministerija.

Privataus transliuotojo TVN24 reportaže buvo matyti virš rajono kylantys tiršti juodi dūmai.

Pareigūnai Varšuvos gyventojams išsiuntinėjo SMS žinutes su įspėjimu dėl gaisro ir raginimu neiti iš namų, užsidaryti langus.

Po kurio laiko ugniagesių atstovas Michalas Konopka sakė, kad dūmai nebekelia pavojaus varšuviečių sveikatai.

Policijos atstovas naujienų agentūrai PAP sakė, kad pranešimų apie sužeistus žmones nėra.

Varšuvos valdžia paskelbė, kad pirmadienį kalbėsis su prekybos centro „Marywilska 44“ savininkais – pramoninės statybos kompanija „Mirbud“ – ir aiškinsis, kokią pagalbą gali pasiūlyti.

„Marywilska 44“ buvo pastatytas merijai nusprendus perkelti prekiautojus iš miesto centro ir buvusio stadiono „Dziesieciolecia“, tuomet laikyto vienu didžiausių Europos turgų.

Naujajame prekybos centre įsikūrė daug vietnamiečių kilmės prekybininkų, jame apsilankydavo iki 10 tūkst. pirkėjų per dieną.

Lenkijoje prekybos centrai ir didelės parduotuvės sekmadieniais paprastai nedirba dėl ankstesnės vyriausybės įvesto draudimo. Draudimas netaikomas tik maždaug šešiems sekmadieniams per metus, kad žmonės galėtų apsipirkti prieš Kalėdas, Velykas ir kitas šventes.

The post Varšuvos prekybos centre kilo gaisras appeared first on LAIKMETIS.

Renginį su šūkiu „Tegyvuoja Lenkija" organizavo fondas „Fundacja św. Benedikta" (Šv. Benedikto fondas), o jį, be kitų organizacijų, rėmė Lenkijos vyskupų konferencija.

Eitynių atstovė spaudai Lidia Sankowska-Grabczuk (Lidija Sankovska Grabčiuk) paskelbė apytikslį eitynių dalyvių skaičių. Be to, Lenkijos vyskupai paprašė visų parapijų per visas sekmadienio Mišias melstis už negimusiuosius.

Eitynių metu buvo galima perskaityti ženklus su tokiais užrašais: „Žudyti ar nežudyti, toks yra pasirinkimas", „Aš renkuosi gyvybę", „Kartu už gyvybę" ir „Mylėkime juos abu".

Emocijų kupina akimirka dalyviams buvo ta, kai per garsiakalbius pasigirdo negimusio vaiko širdies plakimas. Be kita ko, eitynes transliavo Marijos radijas Lenkijoje, „EWTN Polska" (Lenkija), „TV Mn", „W Realu 24" ir kt.

„EWTN Polska" dvasinis vadovas tėvas Piotras W. Wisniowskis (Piotras V. Višniovskis) pažymėjo, kad Nacionalinė eisena už gyvybę vyko „būtent per 1058-ąsias lemtingo Lenkijos krikšto įvykio metines (966 m. balandžio 14 d.) ir prieš penkerius metus Lenkijos parlamento nustatytą Nacionalinę Lenkijos christianizacijos dieną".

Prieš prasidedant eitynėms Lenkijos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Tadeuszas Wojda (Tadeušas Vojda) pabrėžė, kad „gyvybė yra Dievo dovana ir kaip tokia yra neatimama kiekvieno žmogaus teisė, todėl ją reikia saugoti ir remti kiekviename jos vystymosi etape".

„Pagarba gyvybei, kuri priklauso svarbiausioms vertybėms, yra viena pagrindinių kiekvieno žmogaus pareigų", - kalbėjo jis.

Prelatas pabrėžė, kad Nacionalinė eisena už gyvybę yra „pagarbos pradėtai gyvybei, šios gyvybės priėmimo su meile ir dėkingumo tėvams, kurie prisiima vaikų auginimo sunkumus, suteikdami jiems galimybę augti ir vystytis, išraiška".

Buvęs Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Stanislawas Gadeckis (Stanislavas Gadeckis) neseniai pabrėžė, kad Lenkijos Konstitucijos 38 straipsnis „garantuoja kiekvieno žmogaus gyvybės teisinę apsaugą", kurią 1997 m. gegužės 28 d. sprendimu patvirtino Konstitucinis Teismas.

The post Varšuvoje tūkstančiai žmonių dalyvavo Nacionalinėje eisenoje už gyvybę appeared first on LAIKMETIS.

Sukilėlių asmeniniai daiktai atvežti iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų.

Tarp parodos eksponatų yra vieno iš sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko vestuvinis žiedas, kalkėse atsispaudęs Kauno gubernijos bajoro Eduardo Čaplinskio veido atspaudas, tapęs vienintele informacija apie šio žmogaus išvaizdą, kiti daiktai.

Parodos atidaryme Varšuvoje dalyvavusi muziejaus direktorė Rūta Kačkutė atkreipė dėmesį, kad „lenkų, lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių ginkluoto pasipriešinimo Rusijos imperijos priespaudai istorija ypač aktuali šiandien, kai Rusijos imperinės ambicijos nukreiptos prieš brolių ukrainiečių tautą“.

„Istorija mums taip pat byloja ir apie tai, kokia svarbi yra kitų Europos valstybių pagalba, kurios sukilėliai tada nesulaukė“, – sako R. Kačkutė.

Anot muziejaus vadovės, būtent šio sukilimo atminimas vykstant karui Ukrainoje turėtų įkvėpti anuomet nuo Rusijos imperinių ambicijų kentėjusias lietuvių, lenkų, baltarusių ir ukrainiečių tautas kartu kovoti „Už mūsų ir jūsų laisvę“.

Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešimo, sukilimui Vilniuje skirta didelė parodos dalis, kurios pagrindiniu akcentu tapo atsitiktinai ant Gedimino kalno atrastų, Lukiškių aikštėje nužudytų sukilėlių istorija.

2017 metų vasarą, tvarkant Gedimino kalno šlaitus, rasti Lietuvos sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18 sukilėlių palaikai

Pirmą kartą kartu su palaikais rastus asmeninius daiktus buvo galima išvysti 2019 metais buvusioje areštinėje Vilniuje veikusioje Lietuvos nacionalinio muziejaus parodoje „Pažadinti“.

2017 metų vasarą, tvarkant Gedimino kalno šlaitus, rasti Lietuvos sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18 sukilėlių palaikai. Jie po dvejų metų perlaidoti Rasų kapinėse. 

1863–1864 metais buvusios Abiejų Tautų Respublikos (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės) nacionalinis pasipriešinimas Rusijos imperijos valdžiai buvo kovingiausias, ilgiausiai trukęs tautinio ir socialinio išsivadavimo judėjimas Rusijos imperijoje XIX amžiuje.

Sukilimas apėmė Lenkijos karalystę (į ją įėjo ir Užnemunė), Lietuvą, Baltarusiją ir dalį Ukrainos. Pasipriešinimą Rusijos imperija numalšino, bet sukilimas turi ypatingą reikšmę visoms tautoms, kovojusioms prieš priespaudą. 

The post Varšuvoje eksponuojamos Gedimino kalne rastų sukilėlių relikvijos appeared first on LAIKMETIS.

Susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė tikisi, kad dabartinis maršrutas bus tarsi įvadas į „Rail Baltica“ linijos atidarymą. 

„Tai ypač svarbu, siekiant gerinti susisiekimą su Vakarais, o taip pat paskatinti keliones ne tokiu taršiu geležinkelių transportu“, – pranešime sakė viceministrė.  

Tarptautiniu traukinių maršrutu kasdien bus galima pasiekti tiek Lenkijos sostinę, tiek antrą pagal dydį šalies miestą – Krokuvą. Naujo maršruto reisai vyks bendradarbiaujant su Lenkijos vežėju „PKP Intercity“.  Kelionė nuo Vilniaus iki Varšuvos su persėdimu truks apie 9 valandas.

Traukiniai tarp Lietuvos ir Lenkijos kursuos maršrutu Vilnius-Kaunas-Varšuva-Krokuva. „LTG Link“ traukinys iš Vilniaus vyks per Kauną į Mockavą, kur keleiviai bus kviečiami persėsti į Lenkijos bendrovės „PKP Intercity“ traukinį ir tęsti kelionę į pasirinktą Lenkijos miestą.

The post Gera žinia - traukiniai į Varšuvą ir Krokuvą pradės kursuoti jau gruodį appeared first on LAIKMETIS.

Rusijos ambasadoriui įteiktas kvietimas dalyvauti oficialiame Vatikano atstovo Lenkijoje organizuotame renginyje sukėlė nuostabą, nes tai akivaizdus nerašyto protokolo, pagal kurį Rusijos ambasadorius neturėtų būti kviečiamas Rusijos agresijos metu, pažeidimas.

Nepriimtina, kad Vatikanas mano, jog šios taisyklės jam netaikomos, ir šis incidentas turėtų sulaukti pasekmių.

Vatikano politika jau kurį laiką yra prorusiška. Tai politinė klaida, morališkai diskredituojanti Vatikano diplomatiją. Tai jo reikalas, tačiau Lenkijos teritorijoje Vatikanas turėtų žaisti pagal Lenkijos taisykles, pagal kurias Rusijos agresijos metu Rusijos diplomatai nepriimami oficialiuose renginiuose, kuriuose gali dalyvauti Lenkijos pareigūnai. Lenkijos diplomatai nepageidauja bendrauti su Rusijos diplomatais ir šio pageidavimo reikėtų paisyti.

Vatikano politika jau kurį laiką yra prorusiška. Tai politinė klaida, morališkai diskredituojanti Vatikano diplomatiją.

Vatikano apaštališkasis nuncijus Varšuvoje Salvatore Pennachio (Salvatorė Penakio) puikiai žino šią poziciją, tačiau vis tiek pakvietė Rusijos ambasadorių Sergejų Andrejevą į savo renginį. Tai buvo nemalonu kitiems ambasadoriams. Tokiu atveju atėjo laikas Pennachio iškviesti pasiaiškinti į Lenkijos užsienio reikalų ministeriją. Jei Pennachio atsisako žaisti pagal taisykles ir papročius, kurių iš jo tikimasi, jis turėtų būti išsiųstas atgal arba išvykti savo noru.

Tai, kad diplomatinį pažeidimą padarė dvasininkas, neturi nei diplomatinės, nei religinės reikšmės. Pennachio yra Vatikano atstovas ir nėra religinė institucija. Katalikai turi pilną teisę vertinti jo veiksmus politiniu ir diplomatiniu, o ne religiniu požiūriu. Atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, tas vertinimas negali būti kitoks nei neigiamas, - teigė lenkų apžvalgininkas.

The post Lenkų apžvalgininkas: Vatikano užsienio politika yra prorusiška appeared first on LAIKMETIS.

17-ajame Nacionaliniame marše už gyvybę ir šeimą Varšuvoje dalyvavo daugiau kaip 10 000 dalyvių, o keliuose kituose Lenkijos miestuose - šimtai. Dalyviai žygiavo kartu, pareikšdami savo ištikimybę santuokai kaip vyro ir moters sąjungai. Prezidentas Andrzejus Duda eitynių metu skambėjusiame kreipimesi į dalyvius teigė, kad jie „viešai liudija kilniausius idealus".

Pasak eitynes organizavusio Gyvybės ir santuokos centro vadovo Pawelo Ozdobos, šis renginys - tai organizacijos atsakas į santuokos ir šeimos krizę, kurią sukėlė judėjimai ir programos, nuvertinančios santuoką ir šeimą arba bandančios iš naujo apibrėžti jos prasmę.

Ozdoba sakė, kad daugeliu atvejų verta „kovoti už santuokos išsaugojimą", pasitelkiant specialistų pagalbą ir konsultacijas problemoms įveikti. Ozdoba mano, kad reikia „viešai liudyti, jog santuoka yra vyro ir moters sąjunga, svarbi ir reikalinga institucija, kuri kuria visuomenę".

Prezidentas Andrzejus Duda eitynių metu skambėjusiame kreipimesi į dalyvius teigė, kad jie „viešai liudija kilniausius idealus

Eitynių dalyvių transparantuose daugiausia dėmesio buvo skiriama nacionaliniams simboliams ir gyvybės vertei, demonstrantai ragino daugiau gimdyti vaikų ir mažinti skyrybų skaičių. Taip pat buvo raginama, kad politikai priimtų įstatymus santuokos išsaugojimo ir vaikų apsaugos nuo skyrybų traumų naudai.

Daugelis eitynių dalyvių buvo tėvai su mažais vaikais, kurie žygiavo nepaisydami lietingo šalto oro. Daugelis jų sakė, kad žygiavo, nes norėjo paliudyti savo tikėjimą ir įsitikinimą, kad šeima yra svarbiausia tautos dalis.

Daugelis taip pat išreiškė pritarimą tradiciniams vyro ir moters vaidmenims šeimoje, kai vyras yra šeimos maitintojas ir suteikia motinai galimybę susitelkti į šeimą.

The post Tūkstančiai dalyvavo Lenkijoje vykusiose eitynėse už gyvybę ir šeimą appeared first on LAIKMETIS.

ES Taryba birželį patvirtino 35,4 mlrd. eurų finansinės pagalbos skyrimą Varšuvai, nors ši yra kritikuojama dėl esą varžomo teismų nepriklausomumo.

Briuselis iškėlė Lenkijai tris sąlygas, bet teisėjų asociacijos teigė, jog to nepakanka ir kad nebuvo atsižvelgta į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) ankstesnius sprendimus.

ES reikalauja, kad Lenkija panaikintų kontroversišką Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegiją ir pakeistų ją nepriklausomu teismu, kad būtų reformuotas drausmės bylų nagrinėjimo režimas ir kad būtų sudaryta galimybė iš naujo nagrinėti teisėjų, kuriems buvo pritaikytos drausminės priemonės, bylas.

Teisėjų organizacijų pareiškime sakoma, kad šios sąlygos „neatitinka to, kas reikalinga veiksmingai teisėjų ir teismų nepriklausomumui užtikrinti“, be to, jos prieštarauja ankstesniems ESTT nutarimams.

ESTT pateiktame dokumente sakoma, kad teisėjų organizacijos reikalauja nustatyti principą, jog šios institucijos sprendimai dėl teismų nepriklausomumo būtų vykdomi visokeriopai ir neatidėliojant.

Platesnis poveikis

Šiuo teisiniu veiksmu siekiama užkirsti kelią Europos Komisijai atblokuoti lėšas, kol teismo sprendimai dar nėra visiškai įvykdyti, nurodė ieškinį pateikusios grupės.

Jų nuomone, ES Tarybos nustatytos sąlygos kenkia Lenkijoje nušalintų teisėjų padėčiai.

ESTT nutarė, kad lenkų teisėjai, „paveikti neteisėtų drausminių procedūrų“, turi būti nedelsiant grąžinti į darbą. Tačiau ES Tarybos trečioji sąlyga „nustatys ilgesnę kaip metų trukmės procedūrą, kurios baigtis neaiški“.

Visa Europos teismų sistema buvo „nepaneigiamai paveikta“, nes jeigu kurioje nors Bendrijos narėje nėra užtikrinamas teismų nepriklausomumas ir teisinės valstybės principų laikymasis, tai gali „persimesti“ ir į kitas bloko šalis, sakoma pranešime.

Ieškinį pateikusios organizacijos yra Europos administracinės teisės teisėjų asociacija, Europos teisėjų asociacija, „Teisėjai už teisėjus“ ir MEDEL.

Dėl kontraversiškos teismų reformos lėšos iš atsigavimo po COVID-19 fondo Lenkijai buvo sulaikytos ilgiau kaip metus.

Visgi liepą Europos Komisija pareiškė, kad Lenkijos priimtas naujas teisės aktas, panaikinantis ankstesnį įstatymą dėl teisėjų drausminimo tvarkos, nėra pakankamas, kad būtų panaikintos ESTT nustatytos finansinės baudos Varšuvai.

Teismas Lenkiją įpareigojo nuo praeitų metų lapkričio 3-iosios mokėti po 1 mln. eurų per dieną už atsisakymą sustabdyti Briuselio ginčijamos Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos veiklą.

The post Europos teisėjų organizacijos įnirtingai priešinasi ES finansinės pagalbos Lenkijai skyrimui appeared first on LAIKMETIS.

Broliškas vizitas, sutapęs su Viešpaties Atsimainymo švente, prasidėjo Dieviškaja Liturgija šventajame Grabarkos kalne.

Ketvirtadienį, rugpjūčio 18 d., metropolitą Inokentijų priėmė Lenkijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas metropolitas Sava.

Susitikimo metu Lietuvos Ortodoksų Bažnyčios vadovas metropolitas Inokentijus informavo metropolitą Savą apie Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos vadovybės žingsnius siekiant savavaldės bažnyčios statuso.

Šalys taip pat aptarė situaciją, susidariusią dėl schizmatinės veiklos, kuria siekiama Lietuvoje sukurti paralelinę bažnytinę struktūrą, priklausančią Konstantinopolio patriarchato jurisdikcijai.

Vilniaus ir Lietuvos vyskupija plėtoja vaisingą bendradarbiavimą su Lenkijos Ortodoksų Bažnyčia. Varšuvos dvasinėje stačiatikių seminarijoje išsilavinimą įgijo nemažai lietuvių dvasininkų.

Anksčiau Lenkijoje lankėsi Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos vikaras Trakų vyskupas Ambrosijus, kuris šių metų gegužės pradžioje susitiko ir su Jo Eminencija metropolitu Sava.

Broliškas Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus vizitas Lenkijoje baigsis šeštadienį, rugpjūčio 20 d.

Lenkijos Ortodoksų Bažnyčia yra autokefalinė bažnyčia, ji yra dvyliktoje vietoje Konstantinopolio patriarchato ir devintoje Maskvos patriarchato diptikone.

The post Vilniaus ir Lietuvos ortodoksų metropolitas Inokentijus lankosi Lenkijoje appeared first on LAIKMETIS.