Anot savivaldybės pranešimo, varpą Stelmužės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčiai padovanojo kolekcininkas Ramutis Petniūnas.

„Stelmužės istorija yra nepelnytai užmiršta, todėl ir kilo mintis šią vietą atgaivinti, pažadinti, o varpas tam puikiai tinka. Juk, jei varpas muša, tai reiškia, kad vieta yra gyva“, – sakė jis.

Stelmužės varpinei dovanotas varpas pagamintas 1889 metais Rygoje.

Zarasų rajono savivaldybė parėmė varpo mechanizmo įrengimo darbus.

Zarasų krašto muziejaus direktoriaus Arvydo Veikšros teigimu, būtent varpo mechanizmo įrengimas buvo vienas sudėtingiausių iššūkių.

„Varpo dūžių intervalą skaičiuojantys krumpliaračiai pagaminti pasinaudojus senųjų varpinių laikrodžių mechanizmų principu. Turėjo būti tiksliai apskaičiuotas krumplių skaičius ir perdavimo mechanizmų dydžių santykis, kad varpas skambėtų teisingu, žmogaus ausiai priimtinu intervalu“, – sakė jis.

Stelmužės dvaro kompleksui priklausantis XVI amžiaus palikimas – Viešpaties Jėzaus Kryžiaus filijinė bažnyčia ir varpinė – vieni iškiliausių ir seniausių išlikusių medinės sakralinės architektūros statinių Lietuvoje.

Stelmužės bažnyčia laikoma seniausia medinės architektūros palikimu Lietuvoje. Ji minima jau XVI amžiaus dokumentuose kaip Berkenų koplyčia. 
 
Bažnyčia pastatyta vien pjūklu ir kirviu, tik durų lentos sutvirtintos vinimis. Puošniausias ir išskirtinis pastato eksterjero elementas – pagrindinį fasadą juosiantis dvylikos kolonų portikas.

Bažnyčios viduje yra išlikusių vertingų baroko puošmenų: 1713 metais pagamintas Subatės/Stelmužės meistrų kurtas altorius su skulptūromis ir sakykla, iš akmens iškaltas ir metaliniu lanku sutvirtintas grūstuvo formos indas, skirtas šventam vandeniui laikyti, du iš metalo pagaminti, barokiškais ornamentais papuošti nešiojami šviestuvai.
 
Stelmužės varpinė pastatyta XVII amžiuje. Architektūriškai tai gana retas Lietuvoje varpinių tipas, kurį sudaro apjungtos dvi skirtingos formos: varpų bokštas ir sandėlis.

Senasis Stelmužės varpas, kaip ir dauguma varpų Lietuvoje, dingo Pirmojo pasaulinio karo metais. Artinantis vokiečių kariuomenei, Rusijos imperijos valdžia nutarė nepalikti priešui žaliavos karo pramonei ir davė įsakymą varpus nukabinti bei išgabenti į Rusijos gilumą. Tuo metu išvežta apie 90 proc. bažnyčiose turėtų varpų.

The post Po šimtmečio pertraukos į Stelmužės bažnyčios varpinę Zarasų rajone grąžintas varpas appeared first on LAIKMETIS.

Kodėl skilo brangus bokšto stiklas, klausiame mažosios bazilikos kleboną dr. Gediminą Jankūną.

– Pavasario orai keičiasi kone kiekvieną dieną: kepina saulė, lyja, sninga, vėl atšyla ir vėl atšąla. Gal bažnyčios bokšto lango stiklas ir skilo dėl stiprių oro permainų?

– Tai atsitiko ir dėl šalčio, ir dėl varpų gausmo. Per šalčius stiklas įšalo, o nuo varpų judėjimo ir garso vibracijos grūdintas stiklas sutrūkinėjo, suaižėjo. Suveikė fizikos dėsniai. Tiksliau negaliu paaiškinti, bet, manau, susidėjus šiems visiems faktoriams – stiklas neatlaikė. Veikė visos jėgos: šaltis, oras, varpų gausmas ir vibracija.

– Tai dabar į bazilikos bokštą nebeleisite lankytojų pasižvalgyti po Krekenavos apylinkes?

– Dėl žmonių saugumo į bokšto apžvalgos aikštelę lankytojų nebeleisime. Stiklas yra suaižėjąs ir kas nors netyčia gali į jį atsiremti ir lango stiklas gali išlinkti, o gal ir iškristi. Gali nukentėti ir žmonės. Todėl apsidraudėme ir į bokštą lankytojų nebeleidžiame. Jis, aišku, pats neiškris ir pavojaus nekelia.

– Ką planuojate su lango stiklu daryti?

– Stiklas visai nesudužo – jis yra su plėvele. Stiklas brangus – jo kaina apie 3500 eurų. Šią dieną lėšų neturime ir stiklo pakeisti negalime. Tačiau perspektyvoje reikia galvoti, kuo pakeisti suaižėjusį stiklą. Gal kitokią konstrukciją pasirinkti? Bet reikia specialisto, kuris įvertintų situaciją ir galėtų pasiūlyti alternatyvą, kokį stiklo paketą galima būtų įdėti vietoje įskilusio stiklo. Kad situacija nepasikartotų, būtina gerai apgalvoti, kuo pakeisti stiklą. Beje, stiklo keitimas gali kainuoti daugiau nė 3,5 tūkst. eurų, jeigu norime turėti tvirtą stiklą, kuris atlaikytų šaltį, karštį ir varpų gausmo vibraciją.

The post Suaižėjo Krekenavos bazilikos bokšto stiklas appeared first on LAIKMETIS.

Raguvos bažnyčios klebonas Juozas Janulis aiškino, kad XIX a. pabaigoje pastatyta varpinė iš pagrindų remontuojama pirmą kartą.

„Kai pradėjau klebonauti Raguvos bažnyčioje, nuo 2008 m. rugpjūčio 4 dienos, varpinė nebuvo remontuota. Negaliu atsakyti, ar varpinė ir bažnyčia yra kultūros paveldo objektai. Neteko girdėti. Varpinės kapitalinis remontas prasidėjo birželio mėnesį ir darbai jau eina į pabaigą“, – pasakojo dvasininkas.

Pasak Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebono, remontuojama varpinės išorė.

„Remontuojama varpinės išorė, nes visiems darbams atlikti nėra pinigų. Rajono savivaldybė remontui atlikti skyrė 20 tūkst. eurų, o dar prisidės aukomis ir parapijiečiai. Tačiau, kiek teks pridėti pinigų iš parapijos, paaiškės, kai baigsime remonto darbus. Jau sutvarkytas varpinės stogas – kiauras buvo. Be to, buvo remontuojamos pastato sienos. Dar liko pabaigti tvarkyti varpinės pamatus ir baigti dažyti vieną sieną“, – aiškino kunigas J. Janulis.

Raguvos klebonas teigė, kad 1887 m. pastatytai medinei bažnyčiai remonto dar nereikia.

„Gal tik reikėtų bažnyčios išorės sienas padažyti. Bažnyčia prieš 10 metų buvo kapitaliai remontuota. Remontui atlikti buvome gavę Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Dabar reikėtų parinkti sienom dažyti tokios pačios spalvos dažus ir nudažyti. Bažnyčia būtų kaip nauja“, – sakė kunigas.

The post Raguvoje - bažnyčios varpinės kapitalinis remontas appeared first on LAIKMETIS.

36 įvairaus dydžio varpai beveik prieš metus atkeliavo iš Nyderlandų, bet pandeminė situacija ir karantinas sutrukdė įvykdyti planus, tad šios džiugios istorinės akimirkos laukta beveik metus.

šios džiugios istorinės akimirkos laukta beveik metus.

Varpai katedros bokšte sudarys kompoziciją, panašią į U formą. Pagrindiniam varpui suteiktas šv. Petro vardas. Meistrai iš Nyderlandų atvažiuoja artimiausią savaitgalį. Jie sumontuos, suderins ir nustatys varpų melodijas.

Tikimasi naujųjų karilionų skambėjimą išgirsti dar prieš šv. Velykas.

The post Į Šiaulių katedros bokštą įkelti kariliono varpai appeared first on LAIKMETIS.

Orientacinis žaidimas „Atrask Vilniaus bokštus“

Rugsėjo 17 d. 15 val. ir 18 d. 11 val., trukmė – 2–3 val. Siūlomas komandinį žaidimą Vilniaus senamiestyje, kurio metu atrasite bokštus, varpines ir varpų istorijas, vieną po kito sekdami galvosūkius ir užuominas. Komandą gali sudaryti nuo 2 iki 10 dalyvių, reikalingas mobilusis interneto ryšys ir „Facebook Messenger“ programėlė.

Edukaciniai užsiėmimai moksleiviams „Aukštyn į bokštą!“

Ar išdrįsite užkopti į pačią bokšto viršūnę senaisiais mediniais laiptais? Kaip atrodo storosios bokšto sienos iš vidaus ir kiek varpų čia skamba? Kuo ypatingi laikrodžio varpai? Ateikite, pakilkite ir pažinkite šį miesto simbolį! Užsiėmimai skirti moksleivių grupėms iki 25 vaikų.

Virtualus pasakojimas apie Vilniaus katedros varpinę

Rugsėjo 22 d. 17 val. Neturite galimybės atvykti ir pakilti į šį bokštą? Puiki proga susipažinti su juo virtualiai. Muziejaus gidė, edukatorė Inga Cironkaitė-Bendžienė pasakos apie varpinę, jos architektūrą ir varpus, atskleis senas ir naujas istorijas, visa tai gausiai iliustruodama vaizdine medžiaga. Užsiregistravusiems atsiunčiama „Zoom“ programos prisijungimo nuoroda.

Renginiai nemokami, bet būtina išankstinė registracija tel. +370 60012080, el. p. varpine@bpmuziejus.lt.Siekiant užtikrinti saugumą, renginių lankytojų prašome įsivertinti savo sveikatos būklę, dėvėti apsaugines kaukes ir laikytis kitų saugumo reikalavimų.

The post Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į renginius, skirtus Vilniaus katedros varpinei appeared first on LAIKMETIS.