Menotyrininkė Aušra Česnulevičienė yra surinkusi įrodymų, kad Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvas Konstantinas Čiurlionis 1877–1878 metais vargonavo Ratnyčios bažnyčioje, o joje buvę mediniai vargonai vėliau buvo perkelti į Varėnos rajone esančios Kabelių bažnyčią.

Šiuo metu išlikusios šių vargonų dalys saugomos Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje, o meninę vertę turintys prospekto drožiniai eksponuojami Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ekspozicijoje Kaune.

Tokią informaciją ir prašymą suteikti šiam kultūros objektui kultūros vertybės statusą pateikė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Ratnyčios senosios bažnyčios vargonai į Kultūros vertybių registrą įrašyti gavus jų savininko Vilniaus arkivyskupijos sutikimą. Artėjant 150-ioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms, tai yra puikus bendradarbiavimo pavyzdys ir atminties ženklas, papildantis Čiurlionių šeimos originalių artefaktų archyvą.

The post Ratnyčios senosios bažnyčios vargonų dalys įrašytos į Kultūros vertybių registrą appeared first on LAIKMETIS.

Homilijoje jis kalbėjo apie Krikšto svarbą ir priminė, jog kai kuriuose kraštuose krikščionys patiria persekiojimų. Vyskupas retoriškai klausė: „Jei mes stotume prieš teismą, ar pavyktų tyrėjams surinkti pakankamai įrodymų, kad esame krikščionys?“. Kristaus mokslas persmelkia visą žmogaus būtį, o fasadinė krikščionybė neturi ateities.

Po pamaldų parapijos klebonas dekanas kun. Rolandas Karpavičius padėkos dovanėles įteikė pagrindiniams projekto rėmėjams. Sveikinimo žodį tarė ir Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus, kalbėjęs apie harmoningą gero krikščionio ir aktyvaus miesto piliečio dermę. Nusivilkęs liturginius rūbus vyskas prisėdo prie vargonų griežyklos ir pagrojo keletą kūrinių. Tebus tai Viešpaties garbei!

The post Telšių vyskupas palaimino naujus skaitmeninius vargonus appeared first on LAIKMETIS.

„Džiaugiamės statomais vargonais. Dėkojame meistrams Algiui ir Gintautui iš Marijampolės. Prašome šv. Juozapo užtarimo, kad palaimintai vyktų visi darbai mūsų bažnyčioje!" - rašoma parapijos pranešime. Klebonas kun. Gintaras Urbštas negaili gražių žodžių visiems, prisidedantiems prie bažnyčios gražinimo.

Praėjusią savaitę vargonų meistrai toliau darbavosi ir uždėjo vargonų auksuotas išorines vargonų dalis.

„Restauruojami 4 mažesni paveikslai ir atrastas dar šv. Antano paveikslas, kuris bus irgi restauruojamas. Tvarkomas didysis altorius, gaminami tabernakuliai šoniniams altoriams", - priduriama kitame parapijos įraše.

Miestelio kapinėse taip pat pabaigtas kunigų kapų tvarkymas.

„Dėkojame vykdantiems bažnyčios remonto darbus", - geradariams dėkoja parapija. Ji kviečia malda laiminti bažnyčioje vykstančius darbus ir dėkojame už aukas.

Dar viena gera žinia - neseniai bažnyčioje vyko religinės muzikos koncertas.

„Programoje girdėjome pasakojimą apie Švč. Mergelės Marijos gyvenimą ir jos reikšmę mums, jos vaikams. Dėkojame visiems atlikėjams nuo mažiausių vaikelių iki suaugusiųjų. Viešpats teveda mus visus viltingu Advento laiku", - su didžiuliu dėkingumu bendruomenei pasakojama pranešime. Koncertas pritraukė daugybę klausytojų.

Sekmadieniais po 10 val. šv. Mišių parapijos namuose renkasi judėjimo „Motinos maldoje“ mamos melstis už savo vaikus. Mamos padėjo bažnyčios gale sąsiuvinį norintiems užrašyti savo intencijas. Šiomis intencijomis mamos melsis savo maldos susirinkime.

Sekmadieniais 11.30 val. ateiti į bažnyčią katechezei apie Dievo Gailestingumo vainikėlį kviečiami vaikai, taip pat tuo pačiu laiku galintys ir norintys giedoti vaikų chore.

The post Garliavos parapija džiaugiasi statomais vargonais, pabaigtu kunigų kapų tvarkymu appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė organizatoriai, iki spalio 8 dienos vyksiantis pagerbs iškilius Utenos krašto dvasininkus ir vargonininkus, kurie prisidėjo prie vargoninės kultūros ir klasikinės muzikos puoselėjimo, ėmėsi iniciatyvos vargonų, kaip vertingos krašto kultūrinio paveldo dalies, restauracijos, nuolatinės priežiūros ir tausojimo.

Organizatorių teigimu, Utena vadinama vargonininkų miestu. Šio miesto ir rajono bažnyčiose dirba diplomuoti vargonininkai – Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos absolventai, o tai yra buvusių dvasininkų, vargonininkų nuopelnas.

Kiekvienas muzikos forumo koncertas bus dedikuotas konkrečiam asmeniui, pagerbti jo darbai ir nuopelnai Utenos kraštui.

Festivalio atidarymo koncertas šeštadienį vyks Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje ir bus paskirtas dviem dvasininkams - kunigui Petrui Adomoniui (1922-2001) ir kunigui Petrui Taruliui (1916-2002). 

Koncertai taip pat vyks Daugailiuose, Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje, Sudeikių Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje, Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčioje, Biliakiemio Švč. Marijos vardo bažnyčioje, Užpalių Švč. Trejybės bažnyčioje.

Uždarymo koncertas spalio 8 dieną vyks Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje, pagerbiant kompozitoriaus Gedimino Šukio (1923-2023) atminimą ir minint 100-ąsias jo gimimo metines.

The post Utenoje prasideda XXVII Aukštaitijos vargonų muzikos festivalis appeared first on LAIKMETIS.

Robotas, pavadinimu „Organola", perėmė vargonininko darbą. Jo sukūrimas kainavo apie 8000 eurų.

Po šešiasdešimties metų Bavarijos miestelio evangelikų liuteronų bažnyčios „Georgskirche" vargonininkas prieš kelis mėnesius išėjo poilsio.

88-erių metų Hansas Stumppas vis sunkiau galėjo atlikti savo darbą 500 metų senumo bažnyčios pastate. Todėl jis išėjo į pensiją.

Rašoma, kad bažnyčios klebonas Thomas Pfundneris niekur negalėjo rasti vargonininką pakeisiančio žmogaus. Jis pasamdė įmonę, kuri sukūrė vargonų roboto projektą.

„Organola" - taip buvo pavadintas išradimas: pailgos formos mašina, kurios plotis toks pat kaip vargonų klaviatūros. Joje yra kompiuteris, kurį lengva valdyti.

Dvasininkas namuose gali pasirinkti giesmes ir įrašyti jas į USB jungtį, kurią galima prijungti prie „Organolos".

Anot jo, bažnyčios lankytojams sunku suprasti, kad vargonus valdo ne žmogus.

Kartu robotas turi ir trūkumų, pripažįsta pastorius. „Organola" valdo tik vieną klaviatūrą.Tai lemia tam tikrus apribojimus. Be to, pedalai lieka nepaliesti. Tačiau apskritai dvasininkas daugiausia pabrėžia roboto privalumus.

Teigiama, kad „Organola" yra labai tiksli - robotas dar nėra girdėjęs jokių klaidų. Dar vienas privalumas - robotas gali groti ir per pamaldas kitame parapijos bažnyčios pastate, rašo „CNE News".

The post Robotas pakeitė vokiečių vargonininką appeared first on LAIKMETIS.

„Dievo namai Šventojoje netrukus taps dar jaukesni", - rašo Š. Vaitkus.

Savivaldybėje pasirašyta sutartis dėl projekto „Vargonų įsigijimas Šventosios bažnyčiai“ vykdymo ir lėšų skyrimo.

Pranešama, kad tokie vargonai tiks ir liturginei, ir koncertinei muzikai atlikti.

Šiam tikslui Palangos miesto savivaldybė skyrė 40 tūkst. eurų.

Vargonai bus gaminami pagal užsakymą, darbai užtruks keletą mėnesių, teigiama pranešime.

„Žinoma, laiko pareikalaus ir šio muzikos instrumento sumontavimas", - įspėja Palangos meras.

Visi darbai, anot jo, turi būti baigti iki šių metų lapkričio mėnesio.

The post Šventosios bažnyčia perka naujus elektroninius vargonus appeared first on LAIKMETIS.

Ratnyčioje gyvenanti menotyrininkė Aušra Česnulevičienė, šiuo metu Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijuojanti menotyros magistratūroje, surinko įrodymų, kad M. K. Čiurlionio tėvas 1877–1878 metais vargonavo Ratnyčios bažnyčioje, o joje buvę mediniai vargonai šiuo metu yra atsidūrę Kabelių bažnyčios pastogėje, teigiama Kultūros paveldo departamento (KPD) pranešime.

„Kiek esu kalbėjusi su specialistais profesionalais, kultūros žmonėmis, visi yra už tai, kad išlikusius vargonų fragmentus būtina įtraukti į Kultūros vertybių registrą, kol jie galutinai nesunyko ir neprapuolė. Juk artėjant 150-ioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms tai būtų puikus kultūrinės atminties ženklas, papildantis ne itin gausų Čiurlionių šeimos originalių artefaktų archyvą“, – pranešime cituojama A. Česnulevičienė.

Menotyrininkės teigimu, ją ant paieškų kelio užvedė buvęs M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus Druskininkuose direktorius Adalbertas Nedzelskis. Jis parodė muziejaus, tai yra Čiurlionių namų, palėpėje buvusią ažūrinę lentą su paukšteliu nuo vargonų, kuriais Ratnyčios bažnyčioje kadaise grojo M. K. Čiurlionio tėvas.

A. Nedzelskis teigė šią lentą parsivežęs iš Kabelių bažnyčios.

Ratnyčios bažnyčia 1909 metais buvo išardyta ir su visu inventoriumi pervežta į Kabelius, kur iš naujo pastatyta.

„Taip į Kabelius iš Ratnyčios atkeliavo ir senieji vargonai. Bažnyčiai įsigijus naujus, senieji nukeliavo į bažnyčios pastogę“, – teigiama KPD pranešime.

Pasak A. Česnulevičienės, 2020 metais užlipus į Kabelių bažnyčios pastogę, aptiktos atskiros vargonų dalys, taip pat rasta tokia pati, kaip Druskininkuose, ažūrinė lenta su paukšteliu. 

Pernai vasarą vargonų dalis apžiūrėjo restauratorius Girėnas Povilionis. Jis nustatė, kad tai šešių registrų vargonų klaviatūra. Ratnyčios bažnyčios inventorinėse knygose rastas įrašas, kad bažnyčia tikrai turėjo šešių registrų vargonus.

Anot KPD, A. Česnulevičienė archyvuose surinko ir daugiau įrodymų, pagrindžiančių hipotezę, kad tai tikrai tie vargonai, kuriais galėjo groti K. Čiurlionis.

Žymaus Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus tėvas K. Čiurlionis (1846–1914) buvo vargonininkas ir chorvedys, trumpai vargonininkavęs Liškiavoje, paskui visą gyvenimą – Druskininkuose. Teigiama, kad pirmąsias muzikos pamokas sūnus gavo iš jo.

The post Kabelių bažnyčioje rasti vargonai, kuriais galėjo groti M. K. Čiurlionio tėvas appeared first on LAIKMETIS.

Koncerte dalyvaus Benas Matuzevičius, Karolina Indrulytė, Sofija Osadchuk, Nurlana Aliyeva, Regina Dainytė, vargonuos studijos „Unda Maris“ vadovai Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė ir Vidas Pinkevičius.

Koncerto programoje – Johanno Sebastiano Bacho, Johanneso Brahmso, Domenico Zipoli, Klaaso Jano Mulderio ir Vido Pinkevičiaus kūriniai vargonams.

2011 m. susikūrusio kolektyvo idėja – suvienyti VU bendruomenės narius, mėgstančius vargonų muziką. Pavadinimą „Unda Maris“ parinko VU vargonininkė A. Motūzaitė-Pinkevičienė. Tai vienas gražiausių didžiausių Lietuvos vamzdinių vargonų, esančių VU Šv. Jonų bažnyčioje, registrų, imituojantis jūros bangavimą.

Per dešimt metų vargonų studijoje grojo įvairiausių specialybių ir profesijų VU studentai, dėstytojai, darbuotojai ir alumnai – filologai, fizikai, chemikai, medikai, istorikai, matematikai, geografai, teisininkai ir kt.

„Unda Maris“ nariai mielai groja adventinius ir kalėdinius barokinius bei romantinius kūrinius, taip pat mėgstamiausias Kalėdų giesmes. Muzikavimas studijoje „Unda Maris“ padeda studentams ir kitiems VU bendruomenėms nariams pailsėti nuo kasdienių mokslų ar darbų ir panirti į kerinčią vargonų garsų jūrą.

Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį bei itin plačias galimybes ir siūlo pasižiūrėti nemokamą videoekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus.

Įėjimas nemokamas.

The post VU Šv. Jonų bažnyčioje - adventinis koncertas appeared first on LAIKMETIS.

Homilijoje ganytojas komentavo Evangelijos žodžius ir perteikė Viešpaties padrąsinimą mažajai kaimenei.

Pamaldoms baigiantis įvyko eucharistinė procesija miesto gatvėmis, lydima didžiulės tikinčiųjų minios.

Po pamaldų bažnyčioje įvyko trečiasis pirmojo tarptautinio Mažeikių vargonų muzikos festivalio koncertas. Klasikinius kūrinius vargonams ir fleitai atliko vargonininkė Virginija Survilaitė bei jos sūnus Vytenis Gurstis (fleita).

Bažnyčios erdvėje buvo pastatyti ekranai, rodantys bažnyčios balkone grojančius atlikėjus.

Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios vargonai unikalūs tuo, kad prieš keletą metų buvo pargabenti iš uždarytos bažnyčios Jungtinėse Amerikos valstijose ir sumontuoti Mažeikiuose. Vargonai pasižymi išskirtiniu tembru bei sodriu bažnyčios erdvę pripildančiu garsu.

The post Mažeikiuose - Porciunkulės atlaidai ir vargonų muzikos festivalis appeared first on LAIKMETIS.

Jo metu gausiai susirinkę uteniškiai klausėsi muzikinės dramos pagal  Giuseppe Verdi operą „TRAVIATA“. Visus sužavėjo operos solistai atliko Ona Kolobovaitė (sopranas, Violeta), Egidijus Bavikinas (tenoras, Alfredas), Liudas Mikalauskas (bosas – baritonas, Žermonas), fortepijono virtuozė Beata Bingraitė – Andriuškevičienė. Dramoje nuskambėjusi „Pakelkim mes taurę linksmybių“ tarsi vainikavo Aukštaitijos vargonų muzikos festivalio 25-erių metų sukaktį.  Pakelti taurę verta ir už Aukštaitijos vargonų muzikos festivalio direktorę ir meno vadovę Zitą Lukošiūnienę, kuri visus 25-erius metus tvirtai rankose laikė festivalio vairą. Jos dėka Utenoje skambėjo pasaulinio garso solistų balsai ir žymių muzikantų atliekama muzika.

Aukštaitijos vargonų muzikos festivalio direktorės ir meno vadovės gigantiškas darbas, jos nenuilstamos pastangos kiekvieną rudenį Utenai ir uteniškiams dovanoti po tikrą  muzikinį stebuklą nebuvo nepastebėtos. Festivalio uždarymo metu Zitai Lukošiūnienei buvo įteiktos dvi padėkos. Viena jų – kultūros ministro Simono Kairio. Antroji – net sunku patikėti – atkeliavo iš paties Šventojo Sosto: Zitai Lukošiūnienei padėką atsiuntė popiežius Pranciškus! Ją iškilmingai įteikė Utenos dekanas kunigas Remigijus Kavaliauskas ir Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Zita Ringelevičienė.

The post Aukštaitijos vargonų muzikos festivalio direktorei – popiežius Pranciškaus padėka appeared first on LAIKMETIS.