Paaukotos lėšos stebėjimo kameroms įrengti

„Dėl vandalizmo akto išaiškinimo iš ikiteisminio tyrimo įstaigų kol kas jokių žinių nesulaukėme. Mūsų iniciatyva buvo surengta pilietiškumo akcija, kuria surinktos lėšos stebėjimo kameroms. Žmonių palaikymas didelis: galutinis rezultatas viršijo 9 tūkst. eurų, lėšas paaukojo apie 300 asmenų. Įsigytos ir įrengtos šešios kameros, papildoma įrašymo įranga, kuri sumontuota prie pačio paminklo ir skvero prieigose. Už tas pačias lėšas buvo sutvarkytas ir pats paminklas. Dabar pats partizanų vadui skirtas skveras daug saugesnis ir, tikėkimės,atgrasys panašius vandalizmo išpuolius“, – pasakoja Merkinės muziejaus direktorius Žygis Buržinkas.

Ramanauskas-Vanagas – pripažintas Lietuvos valstybės vadovas

Lietuvos partizanų vadas, brigados generolas Adolfas Ramanauskas - Vanagas 2018 metais LR Seimo buvo pripažintas faktiniu Lietuvos valstybės vadovu. Lietuvos partizanų judėjimas turėjo ypač didelę reikšmę valstybingumo istorijoje. 2019 metais Europos Žmogaus Teisių Teisme konstatuota, jog 1944–1953 metai sovietųokupantai ir kolaborantai vykdė genocidą prieš partizanus ir jų artimuosius, rėmėjus Lietuvoje.

„Pats A. Ramanauskas - Vanagas tapo visos Lietuvos pasipriešinimo okupacijai simboliu. Rusijai siekiant išlaikyti savo įtaką informacinėje erdvėje ir nuolatos vykdant hibridines atakas jis ir visa Laisvės kovų istorija išlieka priešo taikinys. Tą nuolatos matėme ir matome dezinformacijos sraute ir kituose veiksmuose, kurių autorius terorizmą remiančia valstybe pripažinta Rusijos federacija“, – pabrėžia „Vanago Lietuva“ iniciatyvos vadovas Alkas Paltarokas.

Informacinio karo taikiniai

Sovietai ir šiandieninė Rusijos federacija visada ypač jautriai reagavo į Lietuvos ir kitų okupuotų valstybių rezistenciją, pasipriešinimą okupacijai. Stengėsi apšmeižti pasipriešinimo herojus, manipuliuoti istoriniais faktais, iškraipyti istorines tiesas ir panaudoti įvairiausias informacinio karo priemones.

„Rusija ruošėsi karui ir jos taikinys buvo artimiausi kaimynai. Tą pamatėme Ukrainoje, kaip ji veikė prieš Ukrainos rezistencijos istoriją. Rusija nuolat gąsdina ir grasina Lietuvai bei kitoms Europos šalims. A. Ramanauskas - Vanagas ir kiti Laisvės kovų didvyriai yra mūsų valstybingumo simboliai, kuriuos privalome ginti. Priešo taikinys – ne tik istorinės asmenybės, Lietuvos valstybingumo simboliai, bet iš esmės mūsų piliečių valia gintis ir pats pilietiškumas“, – aiškina A. Paltarokas.

Ramanausko - Vanago istorinės atminties darbai Merkinėje

„Pajutome, kad Vanago paminklo išniekinimas turėjo poveikį ir pačios Merkinės gyventojams. Jautri merkiniškių reakcija į įvykį paliudijo, kad jiems rūpi istorinė atmintis, jie jaučia pagarbą Lietuvos laisvės kariams ir tai, kas vyksta miestelyje. Ką jau kalbėti apie visą Lietuvą, kai per keletą dienų atsirado apie 300 asmenų, paaukojusių vaizdo stebėjimo kamerų įrengimui,“ – pasakoja krašto muziejininkas Mindaugas Černiauskas.

M.Černiauskas pabrėžia, kad malonu matyti lankomą paminklą, dedamas gėles ir žvakutes. Artimiausiu metu ketiname įrengti papildomą skvero apšvietimo šviestuvą, kad skverelis sutemus dar labiau atkreiptų pravažiuojančiųjų dėmesį. Šalia skverelio pavasarį įrengsime papildomą rodyklę į greta esantį memorialą Dainavos apygardos partizanams, nes ne visi lankantys paminklą žino, kad šalia yra vienas didžiausių memorialų Dainavos apygardos partizanams.

Muziejininkai mini, kad tarp kitų planų ateinančiais metais yra žygio gido A. Ramanausko - Vanago laisvės kovų takais „Merkinė – Kasčiūnai – Merkinė“ atnaujinimas papildoma informacija ir spauda nauju tiražu. Ankstesnis tiražas jau išplatintas žygeivių tarpe. Tikimės, kad projektą parems Lietuvos kultūros taryba. Kazimieraičio rinktinės ženklu – trispalvės fone esančia raide „K“. Taip pat reiktų įrengti stendą Vanago slapstymosi vietoje Bingelių kaime.

„Taip pat viliamės, kad Varėnos r. savivaldybei pavyks sugeneruoti lėšas Dainavos apygardos memorialo ir muziejaus sutvarkymo projektui. Šiuo metu jau vyksta darbai koplyčioje . Viliamės, kad ateityje bus atnaujinti ir kryžiaus formos takai, pats muziejus. Žinoma, tam reikia ir nacionalinės valdžios pagalbos”, – atkreipia dėmesį muziejininkas Mindaugas Černiauskas.

Laisvės kovotojų atminimo įamžinimui – nuolatinės pastangos

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys primena, kad nuo pat įsteigimo 1992 m. šios institucijos istorikai ir muziejininkai didelį dėmesį skiria antisovietinio partizaninio karo kovų ir jo karžygių atminimo įamžinimui.

„Įamžinimas vyksta įvairiomis formomis: paminklais, atminimo ženklais, atminimo lentomis, knygomis, straipsniais, filmais, minėjimais, partizanų palaikų paieškomis ir identifikavimu bei kitomis formomis“, – vardija centro vadovas.

Tarp svarbiausių darbų jis mini 1995–2022 m. visoms partizanų apygardoms– Tauro, Didžiosios kovos, Prisikėlimo, Žemaičių, Vyčio, Vytauto, Kęstučio, Algimanto ir Dainavos- pastatytus iš viso 9 paminklus. Taip pat buvo pastatyti paminklai Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarams jų gimtinėse (2015–2019 m. pastatyti 7 paminklai), sukurta istorinė ekspozicija įsteigiant Minaičių memorialą.

„Mūsų laisvės kovų simboliui, brutaliai sovietų nukankintam ir sušaudytam 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarui Adolfui Ramanauskui - Vanagui centro iniciatyva pastatyti paminklai Lazdijuose ir Čikagoje (Lemonte, JAV)“, – sako dr. Arūnas Bubnys. Istorikas primena, kad kasmet A. Ramanausko - Vanago istoriją išklauso keli šimtai tūkstančių turistų, tarp kurių ir oficialūs Lietuvos Respublikos svečiai, aukšti užsienio valstybių pareigūnai, aplankančių buvusio KGB kalėjimo ekspoziciją Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje.

Už valstybės istorinės atminties politikos įgyvendinimą atsakingos institucijos kitų metų planuose numatyti partizanų kapavietės sutvarkymo darbai Leipalingyje. Primintina, kad 2022 m. spalio mėn. čia buvo surasti Pietų Lietuvos partizanų srities vado plk. Juozo Vitkaus - Kazimieraičio palaikai. Taip pat planuojama padaryti didžiumą Kalniškės mūšio memorialo atnaujinimo ir sutvarkymo darbų kartu su Lazdijų rajono savivaldybe.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, visoje Lietuvoje iki šių metų pastatyta apie 450 vieno pavyzdžio atminimo ženklų partizanų žuvimo vietose. Toks simbolinis žymėjimas leidžia atpažinti ir atminti valstybingumo istorijai svarbius mūšius, asmenis.

Iššūkis Lietuvai

Dėl paminklo vandalizmo prieš pusmetį buvo išreikšta Lietuvos prezidentūros nuomonė: „Tai yra nusikaltimai. Tai yra nusikaltimai skatinant neapykantą. Taip, tai yra ir provokacija, kuria metamas iššūkis“, – „Žinių radijui“ tada sakė Nacionalinio saugumo grupės prezidentūroje vadovas Kęstutis Budrys. „Mūsų institucijos, teisėsaugos institucijos ir kitos institucijos, šiuo metu nestovės prie kiekvieno paminklo, bet tai yra taip pat iššūkis metamas ir joms – ar mes gebame tinkamai reaguoti ir nustatyti tokius asmenis. Ir aš esu įsitikinęs, kad Lietuva, tą iššūkį priėmus, jį atlaikys“, – pabrėžė prezidento vyriausiasis patarėjas.

The post Adolfo Ramanausko - Vanago paminklo išniekinimas: nusikaltėliai nesurasti appeared first on LAIKMETIS.

Lapkričio 16 d., ketvirtadienį, paskelbtoje naujoje Netolerancijos ir diskriminacijos prieš krikščionis Europoje observatorijos (OIDAC) ataskaitoje teigiama, kad 2022 m. 30-yje Europos šalių užfiksuoti 748 atvejai, o ankstesniais metais jų buvo 519.

Šie skaičiai reiškia, kad 2021-2022 m. prieš krikščionis nukreiptų neapykantos nusikaltimų padaugėjo 44 proc. Per tą patį laikotarpį dar labiau padaugėjo bažnyčių padegimų - nuo 60 iki 105, t. y. 75 proc. daugiau.

Daugiausia bažnyčių padegimų buvo įvykdyta Vokietijoje, po to Prancūzijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Be padegimų, užfiksuota ir kitų atvejų, pavyzdžiui, grafičių, krikščioniškų vietų išniekinimo, fizinių užpuolimų, įžeidinėjimų ir grasinimų.

OIDAC teigė, kad „daugiau nusikaltimų turi aiškų ekstremistinį motyvą" nei anksčiau.

Tyrimų grupės vykdomoji direktorė Anja Hoffmann (Anja Hofman) teigė: „Anksčiau vandalizmo ar bažnyčių išniekinimo motyvai dažniausiai likdavo neaiškūs, o dabar pastebime, kad vis daugiau nusikaltėlių palieka pranešimus, kuriuose atskleidžiami ekstremistiniai motyvai, arba net socialiniuose tinkluose išdidžiai teigia, kad yra įvykdytų nusikaltimų autoriai.

„Dažnai tai būna radikalizuoti ideologinių, politinių ar religinių grupių nariai, kurie vadovaujasi antikrikščionišku pasakojimu."

Tuo pat metu keliose Europos šalyse, įskaitant Jungtinę Karalystę, dėl „neaiškių" „neapykantos kalbos" įstatymų krikščionys stigmatizuojami ir persekiojami.

A. Hoffmann išskyrė Jungtinę Karalystę, kuri kelia ypatingą susirūpinimą po to, kai krikščionys mokytojai Benas Dybowski (Benas Dybovskis) ir Joshua Sutcliffe'as (Džošua Sutklifas) bei mokyklos kapelionas kunigas Bernarasd Randallas (Bernardas Randalas) buvo atleisti iš darbo už tai, kad dalijosi savo krikščioniškais įsitikinimais seksualumo ar lytinės tapatybės klausimais. Anksčiau šiais metais Mokymo reguliavimo agentūra (TRA) uždraudė J. Sutcliffe'ui mokyti dėl atsisakymo vartoti mokinio pageidaujamus įvardžius.

Kaip pasakojama, „ypač stulbinantis" Jungtinėje Karalystėje buvo savanorės už gyvybę Isabel Vaughan-Spruce (Izabelės Vogan Sprius) areštas už tai, kad ji tyliai meldėsi mintyse abortų klinikos „buferinėje zonoje". Šį mėnesį ji vėl buvo nubausta, nors už panašius incidentus teismai ją jau buvo išteisinę.

A. Hoffmann sakė: „Krikščionių persekiojimas už pagrindinių religinių pažiūrų reiškimą viešai yra labai problemiškas religijos laisvės ribojimas".

„Tam tikruose „neapykantos kalbos" teisės aktuose kai kuriose Europos šalyse vartojamos labai miglotos formuluotės arba apskritai nėra aiškaus apibrėžimo", - pabrėžia ji.

„Atlikę teisinę analizę nustatėme, kad krikščioniškos doktrinos reiškimo prieštaringais klausimais kriminalizavimas buvo viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių krikščionys buvo stigmatizuojami ir persekiojami", - kalbėjo organizacijos atstovė.

Ji pridūrė: „Kai krikščionys bus priversti rinktis tarp savo moralinių vertybių ir profesijos, visuomenės lauks sunki ateitis."

OIDAC ataskaita buvo paskelbta Tarptautinę tolerancijos dieną ir sutapo su tą pačią dieną Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) paskelbta atskira neapykantos nusikaltimų ataskaita. Remiantis šia ataskaita, 2022 m. buvo užregistruoti 792 prieš krikščionis nukreipti neapykantos nusikaltimai.

Reaguodama į OIDAC išvadas, ESBO atstovė kovai su rasizmu, ksenofobija ir diskriminacija profesorė Regina Polak paragino vyriausybes dėti daugiau pastangų šiai problemai spręsti.

Ji teigė: „OIDAC duomenimis, didėjantis prieš krikščionis nukreiptų neapykantos nusikaltimų skaičius Europoje kelia didelį nerimą. Itin būtina didinti tiek vyriausybių, tiek visuomenės informuotumą apie šią problemą ir imtis politinių priemonių jai spręsti bei ryžtingai su ja kovoti."

The post Padaugėjo neapykantos nusikaltimų prieš krikščionis appeared first on LAIKMETIS.

Lapkričio 5 d. Stoktono Apreiškimo katedra buvo išniekinta, kai baltais dažais buvo apipurkšti 81 metų senumo bažnyčios ženklai ir durys, praneša „OSV News".

Policija į parapiją buvo iškviesta sekmadienį prieš pat 7 val. ryto Mišias ir mano, kad incidentas vyko anksti ryte.

Baltais dažais taip pat buvo apgadintas netoliese esantis pėsčiųjų takas, apželdinimo vieta ir šalia bažnyčios stovėjusi bortinė priekaba.

Parapijos atstovai gyrė greitą policijos ir parapijiečių, kurie savanoriškai padėjo savo slėginiais plovimo įrenginiais išvalyti vandalizmo padarinius, reakciją.

„Dėl greitų tėvo Johno Fosterio veiksmų prieš 7 val. ryto Mišias policijos departamentas atvyko užfiksuoti incidento", - savo feisbuko puslapyje paskelbė parapija.

„Mūsų Apreiškimo katedra gyva Šventąja Dvasia! - tęsė įrašas. - Ačiū mūsų nuostabiems parapijiečiams, [kurie] savanoriškai pasitelkė savo slėginio plovimo įrangą ir talentą, ir mūsų techninės priežiūros darbuotojui, kuris užbaigs restauruoti durų detales. Dėkojame bendruomenei už jūsų maldas. Dievas yra gailestingas!"

Vietos vyskupas pirmadienį „OSV News" sakė, kad jį „giliai nuliūdino ankstyvą rytą įvykęs vandalizmas mūsų mylimoje katedroje".

„Noriu nuoširdžiai padėkoti atsidavusiems parapijos darbuotojams ir parapijiečiams už operatyvią pagalbą tvarkant situaciją. Ypač dėkoju Stoktono policijos departamentui už greitą reakciją ir paramą", - pridūrė vyskupas.

Pastaraisiais metais išpuolių prieš bažnyčias daugėja: vien per pirmąjį 2023 m. ketvirtį įvyko 69 vandalizmo aktai, teigiama Vašingtone įsikūrusios Šeimos tyrimų tarybos anksčiau šiais metais paskelbtoje ataskaitoje.

Ataskaitoje, pavadintoje „Priešiškumas bažnyčioms" („Hostility Against Churches"), kuri parengta remiantis duomenimis, surinktais nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn., pažymima, kad šis skaičius, palyginti su pirmaisiais ankstesnių penkerių metų mėnesiais, smarkiai išaugo.

Ataskaitoje užfiksuoti išpuoliai apėmė vandalizmą, padegimus ir (arba) gaisrus, su ginklais susijusius incidentus, grasinimus susprogdinti ir kategoriją „kita".

Išpuolių prieš bažnyčias padaugėjo po nutekėjusio Dobbs v. Jackson Women's Health Organization, 2022 m. Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kuriuo buvo panaikinta bylos Roe v. Wade išvada ir nustatyta, kad JAV Konstitucijoje nėra teisės į abortą.

Praėjusį mėnesį Cincinačio arkivyskupija pranešė apie keliolika vandalizmo ir vagysčių atvejų savo nuosavybėje, reaguodama į savo nepritarimą referendumui dėl abortų Ohajo valstijoje.

The post Vandalai dažais nuniokojo JAV katedrą, tokių nusikaltimų tik daugėja appeared first on LAIKMETIS.

32 metų vandalas šiuo metu laukia teismo. Jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą. Policijai vyras pasakojo, kad pakėlęs akis ir pamatęs Mergelės Marijos statulą jis negalėjo toliau laužtis į tabernakulį, kaip buvo suplanavęs.

Vagis pavogė dvi nedideles žalvario spalvos dėžutes, kurių kiekvienoje buvo po tris šventųjų relikvijas, daugiau nei 1500 metų senumo ir buvo tą pačią dieną suimtas, o jo sunkvežimyje buvo rastos trys relikvijos. Kiti paimti daiktai buvo rasti nesugadinti šiukšlių dėžėje vagies tėvo namuose.

The post JAV vagį sustabdė Mergelės Marijos statula appeared first on LAIKMETIS.

Praėjusią savaitę „CatholicVote" paskelbė apie 1 mln. JAV dolerių vertės reklamos kampanijos pradžią ir savo pareiškime nurodė, kad reklama bus transliuojama už moterų pasirinkimą darytis abortus kovojančiose JAV valstijose, įskaitant Arizoną ir Viskonsiną, kur šiuo metu vyksta gubernatorių ir JAV Senato rinkimai.

„CatholicVote" komunikacijos direktorius Joshua Mercer (Džošua Merser) pareiškime teigė, kad reklama taip pat bus transliuojama Vašingtone, kad ją pamatytų Teisingumo departamentas ir kiti politiniai lyderiai.

„Amerikos žmonės yra pasibjaurėję mūsų Teisingumo departamento neveiklumu, - pridūrė jis. - Šia reklama siunčiama svarbi žinia, raginanti mūsų įstatymų leidėjus pareikalauti imtis veiksmų prieš šią žiaurią tikslinio smurto prieš katalikus kampaniją."

Kampanijos centre esanti 30 sekundžių trukmės reklama prasideda archyviniais kadrais, kuriuose užfiksuoti išpuoliai prieš bažnyčias XX a. septintajame dešimtmetyje, ir cituojamas Johnas F. Kennedy'is (Džonas F. Kenedis), pirmasis JAV prezidentas katalikas, smerkiantis šiuos išpuolius kaip „bailus ir pasipiktinimą keliančius veiksmus" bei žadantis, kad „kai tik galėsime išsiaiškinti, kas tai padarė, juos suimsime".

Po to vaizdo įraše rodomos antraštės ir nuotraukos apie šios vasaros įvykius po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino sprendimą „Roe prieš Wade'ą" byloje, vandalų nuniokotas bažnyčias ir už gyvybę pasisakančius nėštumo centrus.

Reklamoje rodoma tuščia tribūna, kuria norima pasakyti, kad )mūsų antrasis katalikų prezidentas" nesulaukė adekvataus atsako. Paskui rodomi kadrai, kuriuose prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ragina žmones „tęsti protestus".

„CatholicVote" reklaminė kampanija pradėta praėjus dviem mėnesiams po to, kai grupė pasirašė laišką, kuriame ragino JAV generalinį prokurorą Merricką Garlandą (Mireką Galandą) ir JAV generalinio prokuroro padėjėją pilietinėms teisėms Kristen Clarke (Kristen Klark) pasmerkti smurtą prieš bažnyčias ir už gyvybę pasisakančius nėštumo centrus ir „įsipareigoti dėti ryžtingas pastangas, kad būtų užkirstas kelias tokiems nusikaltimams, jie būtų tiriami, o nusikaltėliai - persekiojami; taip pat raginama aktyviai bendradarbiauti su nukentėjusiomis tikinčiųjų bendruomenėmis, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į jų problemas ir saugumo poreikius".

Laiške, kurį pasirašė 24 kitų konservatyvių ir religinių organizacijų vadovai, „CatholicVote" išreiškė susirūpinimą, kad „santykinė administracijos tyla kelia dar didesnį pavojų amerikiečiams".

„Praėjusių metų gruodį Teisingumo departamento buvo paklausta, kaip jis tiria pasikartojančius išpuolius prieš bažnyčias Jungtinėse Amerikos Valstijose", - teigiama laiške, turint omenyje 2021 m. gruodžio mėn. laišką, kurį ƒCatholicVote" prezidentas Brianas Burchas (Brajanas Berčas) išsiuntė M. Garlandui ir K. Clarke.

„Generalinio prokuroro taip pat buvo paprašyta ištirti tuos skundus ir imtis atitinkamų veiksmų, kaip ir yra jūsų pareiga. Nuo to prašymo viešai tylima".

Nors 2022 m. birželio mėn. laiške pripažįstama, kad „Federalinis tyrimų biuras šiuo klausimu padeda bent vienai nukentėjusiai religinei organizacijai", pasirašiusieji tvirtino, kad „situacijos rimtumas reikalauja lyderystės".

Jie rašė, kad „šis besitęsiantis išpuolis prieš religines ir už gyvybę pasisakančias grupes dėl jų įsitikinimų yra akivaizdus neteisingumas, reikalaujantis greito, visapusiško ir viešo atsako".

Organizacija „CatholicVote" sudarė smurto prieš katalikų bažnyčias, kilusio nuo 2020 m. gegužės mėnesio, kai visoje šalyje kilo smurto protrūkis po to, kai George'as Floydas (Džordžas Floidas) mirė suimtas už padirbtų pinigų naudojimą, sąrašą.

Grupės duomenimis, nuo 2020 m. buvo suniokotos daugiau kaip 207 katalikų bažnyčios: išdaužyti jų langai, pavogtas turtas ir pastatai išniekinti grafičiai su už abortus pasisakančiais užrašais.

The post Reklaminę kampaniją pradėjusi JAV katalikų grupė: išpuoliai prieš bažnyčias turi liautis appeared first on LAIKMETIS.

Pelno nesiekianti organizacija padavė į teismą abortų kliniką „Clinca Dator“, kuri, pasak „CitizenGo", yra didžiausia abortų klinika Ispanijoje. Nėštumo centras yra kitoje klinikos gatvės pusėje, ir centre teikiama informacija ir pagalba moterims, svarstančioms apie abortą.

Kad moterys žinotų, kad pagalba yra šalia, klinika reklamuojasi ryškiai ir drąsiai. Ant krizinio nėštumo centro langų dideli, spalvingi apdangalai su besišypsančiais kūdikiais primena, kad abortas – ne vienintelė išeitis ir kad tėvai, pasirinkę abortą, sunaikina savo vaiko gyvybę.

Centro atidarymas buvo dalis atsako į įstatymą, kuris įsigaliojo Ispanijoje balandį. Naujas įstatymas kriminalizuoja (kaip užpuolimą) maldos budėjimus prie abortų klinikų ribų arba prieš abortus nukreiptos informacijos teikimą moterims, norinčioms nutraukti nėštumą.

Naujas įstatymas kriminalizuoja (kaip užpuolimą) maldos budėjimus prie abortų klinikų ribų arba prieš abortus nukreiptos informacijos teikimą moterims, norinčioms nutraukti nėštumą

Pagal „CitizenGo" pateiktus kaltinimus, pirmasis vandalizmo aktas įvyko nėštumo centro atidarymo išvakarėse, kovo 7 d. Tą naktį liudininkai matė penkias moteris ir vyrą piešiančius feministines žinutes. Liudininkai iškvietė policiją, kuri laiku atvyko sulaikyti moteris.

Kitą rytą nėštumo centro darbuotojai ir rėmėjai rado besišypsančių kūdikių atvaizdus, uždengtus feministinėmis žinutėmis, kaip antai: „Išimkit savo rožinius iš mūsų gimdų“ ir „Pasitraukit iš mūsų kaimynystės, užpuolikai“.

Praėjus kelioms dienoms po centro atidarymo, klinika „Dator" išsiuntė keletą „Twitter“ žinučių, kuriuose „Refugio ProVida" buvo pavadintas „užpuolikų centru“. Dar du vandalizmo įvykiai įvyko kovo 9 ir 11 dienomis. Per juos buvo išmušti langai.

Maždaug po dviejų savaičių, vos centrui pakeitus išdaužtus langus, kovo 24-osios vakarą centras vėl buvo nuniokotas. Vandalizmo žala, „CitizenGo" skaičiavimais, kainavo apie 5000 eurų.

The post Krizinio nėštumo centras Ispanijoje padavė į teismą abortų kliniką appeared first on LAIKMETIS.

„Susisiekėme su valdžios institucijomis ir, nors mums labai skaudu dėl šio incidento, meldžiamės už kaltininką, užtariant Švenčiausiajai Mergelei Marijai“, - apie incidentą sakė bazilikos rektorius monsinjoras Walteris Rossi (Valteris Rosis).

Statula, suformuota iš Carrara marmuro, yra bazilikos Rožinio take ir sode. Apsaugos darbuotojai apgadinimus aptiko pirmadienio rytą atidarydami baziliką.

„Peržiūrėjus apsaugos kamerų įrašus nustatyta, kad sekmadienio vakarą į užrakintą sodą pateko vyriškis, perlipęs jo tvorą“, - sakė Rossi. „Tada jis ėmė pjaustyti Švenčiausiosios Motinos rankas ir plaktuku daužė statulos veidą. Išeidamas jis pašalino jos rankas“. Šis asmuo taip pat nupjovė kryžių nuo Marijos karūnos viršūnės ir dėvėjo kaukę. Šiuo metu bazilika stebėjimo kamerų vaizdo įrašo neskelbia.

Tada jis ėmė pjaustyti Švenčiausiosios Motinos rankas ir plaktuku puolė jos veidą. Išeidamas jis atėmė jos rankas.

Spalio mėnesį Jungtinių Valstijų katalikų vyskupų konferencija (toliau USCCB) nustatė, kad nuo 2020 m. gegužės mėn. buvo pranešta apie 100 vandalizmo atvejų katalikiškose JAV vietose.

Tuo metu Niujorko kardinolas Timothy Dolanas (Timotis Dolanas) ir Oklahomos arkivyskupas Paulas Coakley (Paulas Koaklis), JAV vyskupų konferencijos religinės laisvės ir vidaus teisingumo komitetų pirmininkai, pasmerkė „neapykantos aktus“, tačiau pabrėžė, kad svarbu kreiptis į kaltininkus malda ir atleidimu.

„Apie šį reiškinį dar daug ko nežinome, tačiau tokie įvykiai tikrai nurodo, kad mūsų visuomenei labai reikia Dievo malonės“, - sakė jie.

The post Vašingtone išniekinta Dievo Motinos statula: nupjautos rankos ir sudaužytas veidas appeared first on LAIKMETIS.

Cramer raudonais purškiamaisiais dažais ištepliojo Denverio katedrą antikatalikiškais šūkiais.

Nuotraukose, kuriomis pasidalijo vietos naujienų reporteriai, matyti tokie šūkiai kaip „Šėtonas gyvena čia“, „Vaikų prievartautojai“, taip pat svastikos, užrašyti ryškiai raudonais purškiamaisiais dažais ant katedros pastato išorės, šaligatvių.

Nuo to laiko grafičiai buvo nuvalyti padedant parapijiečiams ir kitiems savanoriams. Tėvas Morehead (Morehedas) sakė, kad užpuolikas, atrodo, turėjo „gilių asmeninių žaizdų ir nuoskaudų“ prieš Dievą ir Bažnyčią.

Denverio arkivyskupijos atstovas spaudai Markas Hasas sakė, kad nuo 2020 m. vasario mėn. šiaurinėje Kolorado valstijos dalyje mažiausiai 25 parapijos ar sielovados vietos tapo vandalizmo, turto niokojimo ar vagysčių taikiniu.

„Ir toliau neramu matyti vis daugiau pranešimų apie vandalizmo atvejus katalikų bažnyčiose tiek visoje apygardoje, tiek mūsų arkivyskupijoje, ir tikrai gaila, kai į mūsų parapijas kėsinamasi vien dėl mūsų įsitikinimų“.

Mes ir toliau meldžiamės už tų, kurie išniekina mūsų bažnyčias, statulas ir religinius simbolius, atsivertimą.

Katedra buvo apgadinta ir 2020 m. viduryje per rasistinius protestus Denverio centre. Bažnyčios pastatas ir klebonija buvo apipurkšti purškiamais dažais su šūkiais „Pedofilai“, „Dievas miręs“, „Dievo nėra“, taip pat anarchistinėmis ir antireliginėmis frazėmis bei simboliais.

Spalio 2 d. vaizdo įraše Cramer sakė: „Buvau užaugusi katalike, buvau pakrikštyta... Šv. Frančeskos Kabrini bažnyčioje Litletone, Kolorado valstijoje“, bet „Katalikų Bažnyčia niekada nebuvo teisinga“.

Ji teigė neseniai apsilankiusi parapijos tinklalapyje „ir pamačiusi, kad visoje šalyje jie aktyviai remia prieš abortus nukreiptą veiklą“.

Cramer kaltino Bažnyčią, kad ji „nekenčia moterų, nori kontroliuoti moteris, nori nutildyti moteris“. Vaizdo įrašą ji užbaigė sakydama: „Taigi nustokite, tiesiog būkite sąžiningi, jūs nesate kupini meilės Dievui, kūdikiui, moteriai. Jūs esate kupini neapykantos, ir jūs tai žinote, ir mes tai žinome“.

Diakonas Četas Ubovskis patvirtino, kad Cramer yra ta moteris, kuri spalio 10 d., praėjus kelioms valandoms po to, kai vandališkai nusiaubė katedrą, per Mišias bažnyčioje priėjo prie altoriaus. Bendraudama ji teigė esanti satanistė. Diakonas Ubovskis taip pat sakė, kad „niekas iš dabartinių darbuotojų jos nepažįsta... Paklausėme jaunimo darbuotojų, ar jie ją prisimena, bet jie neprisiminė“.

„Tačiau mes visi už ją meldžiamės“, - pridūrė jis.

2020 m. Cramer buvo pateikti kaltinimai dėl trukdymo policijai ir ji buvo nuteista vieneriems metams lygtinai bei 48 valandoms viešųjų darbų. Denverio nusikaltimų prevencijos tarnyba siūlo 2 000 JAV dolerių už informaciją apie jos buvimo vietą arba vandalizmo incidentą.

The post JAV miesto Denverio katedrą išniekino jauna mergina, palaikanti teisę į abortus appeared first on LAIKMETIS.

Incidentai apima padegimus, statulų niokojimą, bažnyčių pastatų ir antkapių išniekinimą svastikomis ir antikatalikiškais žodžiais. Taip pat niokojamas ir kitas bažnyčių turtas, pavyzdžiui, apačioje matote pradurtą automobilio, priklausančio bažnyčiai, padangą.

„Nesvarbu, ar šiuos išpuolius įvykdę asmenys buvo sutrikę, tokiu būdu rodantys, kad jiems reikia pagalbos, ar tiesiog neapykantos kurstytojai, siekiantys įbauginti katalikus, tačiau šie išpuoliai yra iš esmės yra požymis, kad visuomenė serga", - 2020 m. liepos mėn. pareiškime rašė Religijos laisvės komiteto pirmininkas, Majamio arkivyskupas Thomas Wenski (Tomas Venski) ir Vidaus teisingumo ir žmogiškosios plėtros komiteto pirmininkas, Oklahoma Sičio arkivyskupas Paul Coakley (Polas Koklejus).

„Žmogaus veiksmai akivaizdūs, o motyvai lieka neaiškūs. Stengdamiesi suprasti šių šventų nesavanaudiškos meilės ir atsidavimo simbolių naikinimą, meldžiamės už visus, kurie tai padarė, ir išliekame budrūs, kad daugiau tokių atvejų nepasikartotų", - rašė vyskupai.

Kai kuriais atvejais po vandalizmo atvejų vyskupijos paprašė sustiprinti apsaugą.

Bruklino vyskupija net paprašė sustiprinti policijos pajėgas po to, kai per tris dienas įvyko du vandalizmo atvejai bažnyčių teritorijose. Prie vyskupijos administracinių patalpų buvo aptikta dažais ištepta statula, kuri vaizduoja Švenčiausiąją Motiną, laikančią Kūdikėlį Jėzų, o Kristui buvo nukirsta galva. Prie parapijos taip pat buvo rastas nuverstas kryžiaus atvaizdas, o prie klebonijos - sudeginta Amerikos vėliava. Abu incidentai buvo tiriami kaip galimi neapykantos nusikaltimai.

„Mes tikrai esame susirūpinę, kad prieš katalikus vykdomi neapykantos nusikaltimai", - po išpuolių pareiškime sakė vyskupijos kurijos moderatorius monsinjoras Anthony Hernandezas (Entonis Hernandezas).

„Mūsų tauta atsidūrė nepaprasto kultūrinio konflikto valandoje", - rašė kiti arkivyskupai.

„Kelias į priekį turi eiti per atjautą ir supratimą, kuriuos praktikavo ir mokė Jėzus ir Jo Šventoji Motina. Kontempliuokime, o ne naikinkime šių Dievo meilės pavyzdžių atvaizdus. Sekdami mūsų Viešpaties pavyzdžiu, į sumaištį atsakykime supratimu, o į neapykantą - meile", - kvietė jie.

Paskutinis vandalizmo atvejis Amerikoje buvo, kai aborto šalininkai išniekino Šventosios Marijos Širdies bažnyčios, esančios Kolorado valstijoje, užrašą.

The post JAV bažnyčios kenčia nuo vandalizmo - vyskupai appeared first on LAIKMETIS.

2021 m. liepos 18 d. Kvinse (Niujorko sritis, JAV) moteris plaktuku šalia katalikų bažnyčios sudaužė dvi statulas.
Incidentas įvyko netoli Gailestingumo Dievo Motinos katalikų bažnyčios Kessel gatvėje Forest Hills. Policija praneša, kad moteris sunaikino dvi statulas, vieną iš jų – Mergelės Marijos, kitą – Šv. Teresės.

Moteriai suskaldžius statulas, ji jas apspjovė. Katalikų kunigas Frankas Schwartzas teigė, kad abi statulos stovėjo priešais šventyklą nuo jos pastatymo 1930-aisiais.

The post „Kolumbo riteriai“ renka lėšas atkurti sudaužytas Mergelės Marijos ir Šv. Teresės statulas appeared first on LAIKMETIS.