Sielovada Vokietijoje bendruomenė nuo 2022 metų pradėjo organizuoti teminius mokymus. Pavasarį septynias paskaitas vedė dr. Giedrius Saulytis. Šį rudenį klausysime paskaitų apie Van Goghą. Virginija, dėl ko būtent šios paskaitos?

-Dėl to, kad Jūs, sielovados Vokietijoje bendruomenė, pakvietėte, ir aš esu už tai labai dėkinga, nes galiu pasidalinti tuo, kas galbūt bus įdomu ir platesnei auditorijai. Jūs esate nuostabi, maža ir jauki lietuvių išeivių bendruomenė, kuri ieško santykio su Dievu.

Šių metų pavasarį klausėte įdomių dr. Giedriaus Saulyčio paskaitų apie Naująjį Testamentą. Mano siūlomų penkių rudens ir žiemos susitikimų turinys labiau kreipia į mąstymą apie Dievą per meną, tapybą ir kultūrą apskritai.

Bet dėl ko Van Goghas? Dėl ko pasirinkai jį?

-Van Gogho paveikslo „Kavinės terasa naktį“ reprodukcija ilgą laiką kabėjo mano namuose. Ne itin patogioje vietoje. Aš dešimt metų vaikščiojau pro tą darbą, kartais jis man trukdė, kartais norėdavau jį nukabinusi nunešti į sandėliuką. Atrodo, kasdienybė, atsitiktinumas. Bet argi yra mūsų gyvenimuose atsitiktinumų? Tikinčio žmogaus gyvenime – beveik ne.

Sykį nežinau, ką aš toje reprodukcijoje „Kavinės terasa naktį“ pamačiau, bet puoliau internete skaityti apie Van Gogho tapybą. Beveik viskas atrodė žinoma, girdėta. Van Goghas yra vienas labiausiai išnagrinėtų dailininkų. Apie jį pastatyta keletas filmų. Parašyta daug knygų. Atrodo, ko dar ieškoti? O ieškojau. Nežinia ko. Mano pasąmonė kvietė toliau, giliau.

Tada radau, kaip viename laiške broliui Theo Van Goghas rašo, jog didis menininkas yra tas, kurio kūryba atveda prie klausimo apie Dievą. Po to radau keletą mokslo darbų, keletą nišinių straipsnių, kalbančių būtent apie Van Gogho dievoiešką per tapybą. Atsivėrė Van Gogho kūrybos teologinis laukas, kuriame beveik visi jo kūriniai nurodo į Dievą, kalba apie Jį, bet perkeltine, simboline kalba.

 Ką tau pačiai reiškia šios paskaitos?

-Van Goghas sakė, kad norint suprasti didžiuosius kūrėjus, tereikia jų darbuose ieškoti Dievo. Jo draugui Emiliui Bernardui tai ne visada sekėsi, ypač žiūrint į Rembrandto tapybą. Kaip ir man, daugumai mūsų. Taigi Van Goghas jam laiške rašo: „pasistenk tūkstantį kartų daugiau“. Nuostabu. Ar mes stengiamės bent dešimt kartų daugiau, ieškodami Dievo, meilės, laimės?

Ar mes stengiamės bent dešimt kartų daugiau, ieškodami Dievo, meilės, laimės?

Van Goghas pats aistringai ieškojo įkvėpimo kitų menininkų darbuose, ieškojo Dievo santykyje, gamtoje, kasdienybėje.

Šiandien yra be galo daug informacijos, pasirinkimų. Ir apie Van Goghą, atrodė, viskas beveik žinoma. Kaip atsirinkti? Paprastai: ar tai veda mane Dievo link? Taip rinkosi Van Goghas. Ar muzikos kūrinys, knyga, paveikslas – ar kūrinys kelia klausimą apie Dievą? Ar tai, ką renkuosi, paaiškina gyvenimą giliau, nei man atrodo? Ar tai užpildo mano nežinojimo kertes?

Aš esu meno ir kultūros žmogus; atrodė, kad Van Goghas – kažkas gerai žinoma. Bet iš tiesų beveik nieko apie jį nežinojau. Teologiniu požiūriu jo kūryba nagrinėta labai nedaug. Nustebau, kad ne tik Van Goghas, bet apskritai nyderlandų dvasinis, kultūrinis mentalitetas – protestantizmas, tapybos mokykla – kitaip interpretuoja tai, ką mes, rodos, esame įpratę „žinoti“, „suprasti“.

Taigi grįždama prie Van Gogho nuorodos visur ieškoti Dievo, noriu ta žiūrėjimo kryptimi pasidalinti. Ir linkėti sau bei kitiems, kad mūsų ieškojimai, santykiai, pokalbiai vestų prie gilesnio žvilgsnio. Van Goghas padeda pagilinti žvilgsnį į pasaulį.

Kodėl reikia apie tai kalbėti ?

-XXI a. pasaulyje nebėra imperatyvių „reikia-nereikia“, „privalai-neprivalai“. Bet kaip sakė Dantė, „gyvenimo nuėjus pusę kelio“, ko gero, viskas ima atrodyti kitaip. Imperatyvai skamba nejaukiai, bet iš tiesų reikia dalintis tuo, ką turime. Ir jeigu aš esu nors kažkokia inteligentijos dalis, noriu dalintis tuo, kas kitą veda į šiek tiek gilesnį tikrovės supratimą. Menininkai sustabdo savo kūrinyje kažką, kas peržengia realybės ribas, tarsi priverčia žiūrovą sustoti ir pagalvoti, o kas slypi už nutapyto vaizdo, parašyto eilėraščio? Už kūrinio veriasi kita tikrovė. Kita dieviška tikrovė, kurią mums dovanoja menininko žvilgsnis. Kokia ji? Norėčiau kiekvieno paklausti – kokia jums veriasi dieviška tikrovė, kai realybės uždanga plyšta? O tikinčiam žmogui toji uždanga turi plyšti, nes Kristus savo mirtimi mums atvėrė kitą tikrovę. Van Goghas norėjo visa  tai parodyti tapydamas.  

Kas tau yra sielovada asmeniškai?

-Pirmiausia tai yra gyvenimas ieškant, kalbant, meldžiantis, mylint – tai kelionės su Dievu laikas. Tai kelias. Kaip Kristus sakė, kad Jis yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas. Kartais man kažkas paskambina arba susitinka pasikalbėti dvasiniais klausimais, tą valandą mes išeiname į Kelią – bet ne dviese, o trise, kartu su Kristumi, kartu su Šv. Dvasia.

Antra, sielovada yra santykis – į Dievo pažadėtą tikrovę, pilnatvę vedantis santykis su viskuo, kas mums šioje žemėje duota. Pradedant nuo santykio su kitu, su artimu, baigiant santykiu apskritai su gyvybe, su gamta, miegu, valgiu, kūryba ir t. t. Tai Tiesos momentas – koks mano santykis?

Van Goghas buvo pašauktas per tapybą kalbėti apie Dievą.

Trečia, tai yra mano viso gyvenimo antrinis ar pirminis pašaukimas, nežinau, kuris. Tai Gyvenimas. Van Goghas buvo pašauktas per tapybą kalbėti apie Dievą. Mes visi turime pašaukimą pašaukime. Kažkokį pirminį pašaukimą, kažkokį antrinį. Man širdis liepia nešti žinią apie tikėjimą, dvasią, nors tai pati sunkiausia užduotis, nes nėra jokių tikėjimo įrodymų, nėra jokių vilties garantijų, kitam žmogui negali nieko žadėti, tik parodyti empatiją, meilę, priminti Kristų arba atrasti žodžius, jeigu sako, kad, pavyzdžiui, Kristumi netiki.

Dėl ko jauti pašaukimą prisidėti prie užsienio lietuvių sielovadinės bendruomenės?

-Būti kartu su jūsų bendruomene aš nesirinkau pati, mane susirado, paskambino, pakvietė, o aš dėl to dėkinga Dievui ir žmonėms. Geriausi dalykai mane patys susiranda. Visada maldoje sakau Dievui, kur nori mane matyti, ten ir vesk, kur nori mane panaudoti, ten ir naudok. Šiuo požiūriu labai gerai sutariu su Dievu. Jis ir atveda, ir parodo kelius, kryptis. Jo valia man labai patinka. Mielai pasiduodu Jo vedimui – tai visada geriausias ir gražiausias kelias, bet nebūtinai lengviausias.

Mielai pasiduodu Jo vedimui – tai visada geriausias ir gražiausias kelias, bet nebūtinai lengviausias.

Be galo svarbu yra burtis į online bendruomenes, kai skiria dideli atstumai. Tai leidžia bet kur esantiems lietuviams būti kartu. Lietuvybė šiuo atveju – išeivijoje – yra ne tik pilietinės, bet ir dvasinės tapatybės dalis, kuri nebėra savaime suprantama, kaip tai yra gyvenant Lietuvoje.

Kaune aš nepasiilgstu kalbėti lietuviškai. O jūs – taip. Ir tai yra labai jautru. Įsivaizduoju, kaip bėgant metams pasiilgstama savo krašto, kalbos, nors ir pamilstama kita šalis, priprantama ir svetur, kur gal iš dalies ir geriau materialiai, psichologiškai, bet Tėvynė, Gimtinė matuojama žodžiais „tėvai“ ir „gimti“ – tai mūsų genetinis, mentalinis pamatas, dvasinė ašis. Mūsų, baltų, ir genetinis kodas bendras, truputį kitoks, vienintelis toks pasaulyje – kiek mūsų beliko, todėl noriu kažkaip prisidėti prie lietuvių išeivių bendrystės. Be galo myliu Lietuvą ir kur bebūtų lietuviai, noriu, kad jie būtų Lietuvos piliečiai, kad valdžia leistų turėti dvi pilietybes.

Sielovada Vokietijoje organizuoja kartą į metus piligriminį žygį. Ką manai apie piligrimystę?

-Žygis, ėjimas, vaikščiojimas – man atrodo, yra geriausia ir sveikiausia žmogaus veikla nuo tada, kai mes išmokstame vaikščioti.  Aš einu, kai nieko nenoriu – išeinu ir tiesiog einu. Einu, kai ko nors labai noriu – išvaikštau tai. Aš viską koreguoju vaikščiojimu. Bėgioti nemėgstu. Bet eiti, o, galiu eiti bet kur, bet kokiu oru, bet kada, bet kiek. Kopti, leistis, žygiuoti, vaikščioti. Labai svajoju apie piligriminius kalnų žygius, noriu piligrimystės svetur, ne tik Lietuvoje. Bet krikščioniškos piligrimystės. Noriu ir dar per mažai tai realizuoju. Yra nauja gera F. Gros knyga „Filosofija pėsčiomis“ (leidykla „Hubris”)  – ji tapo mano citatų šaltiniu, kaip kas kur ir kada ėjo.

Pavyzdžiui, Nyčė kopė į kalnus ir kūrė savo filosofinius traktatus šokinėdamas per akmenis. Gandhi savo tyliu ir atkakliu ėjimu priešinosi britų okupacinei politikai. Nervalis taip ir neišvaikčiojo savo vidinio nerimo. Kantas vaikščiojo nuosaikiai ir po truputį, bet kiekvieną dieną, visą gyvenimą tuo pačiu maršrutu.

O jeigu atsiverstume Bibliją – ten viskas prasideda ir pasibaigia ėjimu. Adomas su Ieva Rojuje pasivaikščiojo, deja, ne itin sėkmingai. Abraomas irgi vis išeina ir išeina, palieka ir palieka įsigyventas vietas. Jo sūnus Izaokas irgi keliauja, ieškodamas sau vietos. Izaoko sūnūs Jokūbas ir Ezavas irgi palieka gimtuosius namus po toksiškų santykių šeimoje.

Visa Biblija pagrįsta ėjimo, kelionės motyvais, nes šis motyvas yra savęs suradimo kelionė, Dievo atradimo kelias. Kristus irgi keliauja, eina iš kaimo į kaimą, iš miesto į miestą. Jo gražiausia frazė man yra „Aš esu Kelias, Tiesa ir Gyvenimas“. Taigi mielai jungiuosi į visus žygius, į visas keliones, kiek galiu, ir visus skatinu, raginu – eikite. Kelias visada veda pirmyn, net jeigu juo grįžtame. 

Dėkoju už pokalbį.

The post Virginija Tamošiūnaitė: už meno kūrinio veriasi dieviška tikrovė appeared first on LAIKMETIS.

Privalomas testavimas. Ministrai patvirtino specialybes, kurių atstovams bus privaloma pasitikrinti, ar neserga COVID-19. Prieš grįždami į darbą vieną kartą pasitikrinti turės pardavėjai, kirpėjai, pramogų ir kitų sričių, kurioms pritaikyti karantino ribojimai, atstovai. Periodiškai tirtis turės medicinos, socialinių paslaugų, švietimo sektorių darbuotojai bei vaistininkai.

Koronaviruso situacija:

* Per parą nustatyta 816 naujų COVID-19 atvejų, mirė šeši žmonės. Ligoninėse gydomi 809 COVID-19 pacientai, iš jų 81 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų toliau kyla ir šiuo metu siekia 297. Viruso genomo sekoskaitos tyrimai rodo, kad Vilniaus regione jau dominuoja didesniu užkrečiamumu pasižyminti britiškoji koronaviruso atmaina.

* Vyriausybės atstovai pripažino, kad jiems nepavyko pasiekti prieš mėnesį iškelto tikslo per kovą paskiepyti didžiąją dalį 70 metų ir vyresnių žmonių. Kaip vieną iš priežasčių jie nurodo „AstraZeneca“ vakcinos patikimumo krizę. Šiuo metu bent viena doze paskiepyta apie 40 proc. vyriausių šalies gyventojų.

* Preliminariais ministerijos vertinimais, masinė gyventojų vakcinacija nuo koronaviruso galėtų prasidėti birželį – maždaug mėnesiu vėliau nei planuota iki šiol.

* Lenkijoje trečią parą iš eilės nustatomas iki šiol didžiausias paros atvejų prieaugis.

* Vokietija pranešė kad naudotų rusišką „Sputnik V“ vakciną, jeigu ją patvirtintų Europos vaistų agentūra. Tuo tarpu Prancūzija apkaltino Rusiją naudojant savo sukurtą vakciną kaip įrankį skleisti Maskvos įtakai ir propagandai.

* Norvegija paskelbė iki balandžio 15-osios pratęsianti draudimą skiepyti bendrovės „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19. Anksčiau tokį draudimą pratęsė ir Danija. Šios šalys aiškinasi galimą ryšį tarp vakcinos ir retų kraujo krešulių susidarymo atvejų.

Kasiulevičiaus atleidimas. Santaros klinikos patenkino žinomo šeimos gydytojo, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekano Vytauto Kasiulevičiaus prašymą atleisti iš darbo po to, kai paaiškėjo jo sutuoktinės skiepijimo nuo COVID-19 aplinkybės.

Vasiliausko karjera. Kadenciją baigiantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas nuo 2023 metų dirbs Tarptautinio valiutos fondo valdyboje, kur atstovaus Šiaurės ir Baltijos šalių regionui. Sprendimą į šias pareigas deleguoti V. Vasiliauską priėmė aštuonių šalių centriniai bankai.

Gyvybės draudimas. Didžiausia Vokietijos ir viena didžiausių pasaulyje draudimo grupių „Allianz“ paskelbė už 2,7 mlrd. eurų perkanti gyvybės draudimo grupės „Aviva“ įmones Lietuvoje ir Lenkijoje. Ekspertai mano, jog didelių pokyčių gyvybės draudimo rinkoje tai atnešti neturėtų.

Sprendimas dėl Jakubausko. Seimo valdyba nusprendė siūlyti Seimui atleisti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovą Adą Jakubauską iš pareigų. Jis pats teigia palankiai vertinantis šį sprendimą. Socialiniuose tinkluose pasklido įrašas, kuriame A. Jakubauskas Krymo totorių televizijai sako tapęs skirtingų pasaulėžiūrų susidūrimo auka. Centro vadovas sakė apgailestaujantis dėl šių savo komentarų ir pripažino pasirinkęs netinkamą retoriką. Jis sako, kad tai nulėmė patiriamas spaudimas ir nuovargis.

Bideno konferencija. JAV prezidentas Joe Bidenas surengė pirmąją spaudos konferenciją, praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po jo inauguracijos. Svarbiausios temos:

* JAV vadovas padvigubino vakcinavimo tikslus – anksčiau žadėjęs per pirmąsias 100 savo prezidentavimo dienų paskiepyti 100 mln. amerikiečių, šį tikslą jis padidino iki 200 mln.

* Pasak J. Bideno, JAV iki nustatyto termino gegužės 1-ąją bus sunku išvesti visus amerikiečių karius iš Afganistano

* Jis perspėjo Šiaurės Korėją, kad Jungtinės Valstijos „atitinkamai atsakys“, jeigu Pchenjanas intensyvins ginkluotės bandymus.

* 78-erių prezidentas taip pat pareiškė besitikintis 2024-aisiais siekti antros kadencijos.

* Lietuvai atstovavęs prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo sakė, kad J. Bidenas yra pasiryžęs „atversti naują puslapį“ JAV ir ES santykiuose.

Europos Vadovų Taryba. Ketvirtadienio vakarą į nuotolinį posėdį susirinkę Europos vadovai susitiko su Jungtinių Valstijų prezidentu J. Bidenu. Viena svarbiausių susitikimo temų tapo įtampa dėl lėtos vakcinavimo kampanijos, bendrovėms nesilaikant sutartų vakcinos pristatymo grafikų. Po šio susitikimo Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškė, kad „AstraZeneca“ nebus leidžiama eksportuoti savo vakcinos, kol ji netesės pažadų Bendrijai.

Konfliktas Tigrėjuje. Etiopijos premjeras Abiy Ahmedas pranešė, jog pavyko sutarti su kaimynine Eritrėja, kad ši iš Tigrėjaus regiono išvestų savo karius. Abi šalys ilgą laiką neigė Eritrėjos įsitraukimą į praėjusių metų lapkritį prasidėjusį konfliktą tarp centrinės ir regiono valdžios Etiopijoje.

Kinijos sankcijos. Kinija paskelbė sankcijas devyniems Jungtinės Karalystės įstatymų leidėjams ir keturiems juridiniams asmenims dėl jų pasisakymų apie Pekino elgesį su musulmonų uigūrų etnine mažuma. Tai naujausias žingsnis vis aštresniame diplomatiniame ginče, kai Vakarų šalys reiškia griežtus protestus dėl žmogaus teisių padėties Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione.  

Nelaimė Egipte. Pietų Egipte susidūrus dviem keleiviniams traukiniams žuvo mažiausiai 32 žmonės, dar 66 buvo sužeisti. Pastaraisiais metais Egipte dėl saugumo reikalavimų neatitinkančios infrastruktūros ir prastos geležinkelių tinklo priežiūros nelaimės geležinkelyje yra dažnos.

Navalno būklė. Įkalintas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas pranešė kenčiantis skausmus ir patiriantis kankinimus, o jo komanda teigia bijanti dėl jo gyvybės ir sveikatos. Opozicionierius teigia, kad jam neleidžiama miegoti, žadinant jį po aštuonis kartus per naktį. ES, reaguodama į šiuos pranešimus, vėl paragino Rusiją paleisti A. Navalną.

Van Gogho paveikslas. Vienas iš vos kelių privačiose kolekcijose likusių Vincento van Gogho paveikslų parduotas už daugiau nei 13 mln. eurų. Parduotame olandų dailininko paveiksle, kurį jis nutapė gyvendamas Paryžiuje, vaizduojamas vienas iš vėjo malūnų, stūksojusių Monmartre tais laikais, kai jis buvo šiaurinis sostinės priemiestis.

The post Svarbiausi kovo 26 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.