Nuo pavadinimo prasideda įmonės registravimas ir veikla, juo verslininkas kreipiasi į klientą, naudoja dokumentuose, antspauduose, iškabose, reklamoje, viešuosiuose užrašuose, prekių aprašuose, etiketėse. Todėl labai svarbu, kad pavadinimas būtų aiškus, taisyklingas, pageidautina ‒ nesunkiai ištariamas ir įsimenamas.

Praėjusiais metais Registrų centre buvo įregistruota daugiau kaip 14 tūkstančių juridinių asmenų pavadinimų. Rinkdama iš šio didelio skaičiaus Inspekcijos sudaryta komisija atsisakė klubų, centrų, bendruomenių, draugijų, atstovybių, asociacijų, federacijų, sąjungų, bendrijų, viešųjų įstaigų pavadinimų ir tų, kurie sudaryti su dirbtiniais žodžiais, skaičiais, vietovardžiais ar asmenvardžiais. Tarp nugalėtojų nepateko įmonės, apie kurių veiklą nepavyko rasti reikiamos informacijos.

Šis konkursas yra aiškus atsakymas tiems, kurie tvirtina, kad įmonėms tenka susidurti su problemomis dėl sunkiai ištariamų ir nesuprantamų lietuviškų pavadinimų

Anot konkurso sumanytojo, Inspekcijos viršininko pavaduotojo Donato Smalinsko,  pastaruoju metu girdime priekaištų, kad būsimiems verslininkams labai trukdo mūsų kalbos taisyklės renkantis pavadinimus. Šis konkursas yra aiškus atsakymas tiems, kurie tvirtina, kad įmonėms tenka susidurti su problemomis dėl sunkiai ištariamų ir nesuprantamų lietuviškų pavadinimų.

Nominuotų įmonių veikla įvairi, tarp jų paminėtina juvelyrika, konditerija, veterinarijos paslaugos, kalvystė, individualus ugdymas, baldų gamyba, renginių organizavimas, floristika ir  prekyba kvepalais.

Valstybinė kalbos inspekcija išrinko šiuos 2023 metais įregistruotus įmonių pavadinimus: „Pelytės palata“, „Žalčio žymė“, „Miltuotos rankos“, „Upės teka“, „Bilduko studija“, „Vėjo pagauti“, „Metalo istorijos“, „Debesų palėpė“, „Medžio spalvos“, „Pūkuotas vėjas“, „Vyšniniai skruostukai“, „Stačiaausis“, „Linksmai“, „Tyka“, „Gėlėti linkėjimai“, „Pamirkyk nosį“,  „Man ramu“, „Kvepia nuotykiais“, „Minčių sala“, „Žvirblio puota“.

Portalo delfi.lt lankytojai buvo pakviesti rinkti vieną iš 20 pavadinimų, rinkimus laimėjusiai įmonei apdovanojimą teiks portalo atstovai.

Šių metų naujovė – šmaikščiausio, linksmiausio, įdomiausio įmonės pavadinimo rinkimai. Renginyje bus paskelbti rezultatai ir apdovanotas bendrovės vadovas.

Baigiamasis renginys vyks vasario 21 dieną 14 valandą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Konkurso laureatus sveikins Inspekcijos viršininkas Audrius Valotka, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys.

The post Valstybinė kalbos inspekcija šešioliktą kartą apdovanos gražius lietuviškus įmonių pavadinimus išsirinkusius vadovus appeared first on LAIKMETIS.

„Aš teisiškai padariau visus įmanomus veiksmus, kaip išeiti iš šios situacijos, nes tikrai Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas neturėtų viešųjų renginių metu kalbėti kažkokiu sovietiniu žargonu, naudodamas tokius išsireiškimus kaip „čiurkos“ ar panašius, vėliau išsiginant tų žodžių“, – teigė S. Kairys.

Jis inspekcijos vadovui yra skyręs jau antrą pastabą ir paraginęs trauktis iš pareigų, šiam viešame renginyje pareiškus, kad pavėžėjai Lietuvoje kalba „kažkokiomis čiurkų kalbomis“. A. Valotka vėliau teigė norėjęs pasakyti „tiurkų“, tačiau netinkamai ištarė šį žodį.

Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas penktadienį raštu informavo ministrą, kad iš pareigų nesitrauks.

Anot S. Kairio, jam susidaro įspūdis, kad A. Valotka šį klausimą regi kaip asmeninį savo ir ministro konfliktą, nors komisijos vadovui bandoma pasakyti, jog šis ne pirmą kartą „rodo nepagarbą tikrai nemenkai visuomenės daliai“.

„Pasiūlymo nutraukti darbo santykius nepriima, bet akivaizdu, kad pats laiško tonas ir argumentacija, deja, nepanaši, kad gerbiamas Valotka būtų pasidaręs išvadas. Kažkaip jaučiasi, kad asmeniniai interesai jam svarbiau už įstaigos misiją, už reputaciją, žmonių pasitikėjimą“, – tvirtino S. Kairys.

Anot kultūros ministro, vis dėlto ši situacija neleidžia A. Valotkos „nei kaip nors nubausti, nei jį atleisti“, nes inspekcijos vadovas galėtų sprendimus skųsti teismams, reikalauti žalos atlyginimo.

„Aš bendro darbo su juo nematau, matau tik asmeninių interesų dominavimą virš valstybės. Ir jei jis mano savo laiške rašydamas, kad „inspekcija yra autonomiška institucija ir ministrui su inspekcijos vadovu nėra jokio reikalo gyvai bendrauti dažnai“, tai manau, kad žmogus iš principo nesupranta, nei kur jis yra, nei ką daro, nei kokia jo misija“, – svarstė ministras.

„Jis nuolat pabrėžia, kad turi didžiulį žmonių palaikymą ir panašiai. Tegu dalyvauja rinkimuose, daro politinę karjerą ir tada galės būti teisus“, – pridūrė S. Kairys.

Jis taip pat sakė, jog reikėtų skirti didesnį dėmesį reglamentuojant Valstybinės kalbos inspekcijos ir kitų valstybės institucijų veiklą, kai demonstruojama „nepagarba valstybei“.

Anot S. Kairio, dėl A. Valotkos kenčia pačios inspekcijos įvaizdis, dėl to gimsta įvairių iniciatyvų Seime siekiant keisti Valstybinės kalbos įstatymą, pertvarkyti institucinę sąrangą.

„Būtent tai iššaukia Valotka savo veiksmais“, – sakė jis.

Rugsėjį kultūrininkė Monika Gimbutaitė savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas, dalyvaudamas konferencijoje REDA, sakė: „Vaikų teisės, kurios yra pažeidžiamos, kurias pažeidžia pavėžėjai visokie, kalbantys ten kažkokiomis čiurkų kalbomis“.

A. Valotka vėliau LRT portalui tvirtino padaręs kalbos klaidą.

„Sakiau tiurkų, ištariau čiurkų“, – sakė jis.

Pirmoji pastaba Kalbos inspekcijos vadovui skirta šių metų rugpjūtį už tai, kad šis LRT radijo laidoje Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba palygino su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.

„Na ir kas, kad nori. Rusai ten sakykime, jie Donbase nori rusiškų užrašų, turbūt nenori ukrainietiškų. Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi polonizacija lietuvių, tai žymėti visą teritoriją lenkiškais užrašais, manau, kad pasipriešinimas būtų labai didelis“, – tuomet kalbėjo Lietuvių kalbos inspekcijos vadovas.

Šie teiginiai papiktino Vilniaus rajono merą Robertą Duchnevičių ir Lenkijos ambasadorių Lietuvoje Konstantą Radziwillą (Konstantą Radživilą). Jie paprašė kultūros ministro įvertinti pareigūno pasisakymą. 

Pavasarį Valstybinė kalbos inspekcija raštu informavo kelias ministerijas, Seimo komitetą, kad nuo 2024-ųjų kovo ketina tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą. Tai irgi sulaukė politikų kritikos.

The post Kultūros ministras S. Kairys sako nebematantis galimybės toliau dirbti su A. Valotka appeared first on LAIKMETIS.

„Šiandien su Kultūros ministru Simonu Kairiu aptarėme liepos mėnesį kai kurių politikų ir aktyvistų sukurtą skandalėlį dėl neteisėtų vietovardžių Vilniaus rajone.

Smagu pastebėti, kad pokalbis vyko geranoriškoje abipusės pagarbos atmosferoje, be jokio spaudimo (iš ministro pusės) ar dviprasmiškų užuominų. Simonas Kairys akcentavo būtinybę suvokti ir vertinti platesnį politinį kontekstą bei siekį vengti aštrių apibūdinimų, sukeliančių įtampą, prasiveržiančių emocijų fontanu (tai ne citata, o parafrazė). Visiškai su tuo sutinku.

Įvertinau ir tai, kad ministras, akivaizdžiai atsispyręs karšto mano kraujo trokštantiems politikams ir politikieriams, priėmė labai santūrų sprendimą pritaikyti administracinio poveikio priemonę, vadinamąją pastabą.  Priimu tą pastabą nuolankiai, lyg bėgdamas prieš lietų (tai buvo Jorge Luis Borges citata), nes, dar sykį dalyvaudamas Edvardo Kubiliaus „Aktualiame pokalbyje", pasirinkčiau mažiau rūsčius palyginimus. Dar paaiškinu: kitais metais atlyginimo priedo tikėtis negaliu.

neslėpiau savo požiūrio, kad valdininkas nėra tik bevardis sraigtelis valstybės mechanizme

Pokalbyje neslėpiau savo požiūrio, kad valdininkas nėra tik bevardis sraigtelis valstybės mechanizme, jis yra lojalus Lietuvai tiek, kiek yra jai lojalus kaip pilietis, o pilietis gali ir net privalo turėti savo požiūrį į svarbiausius, ypač vertybinius, dalykus. Valdininkas - laikina būsena, pilietis - pasirinkimas ir įsipareigojimas.

Kaip ir dera dviem išsilavinusiems vyrams, pasikalbėjome apie retoriką ir Atėnų istoriją, demokratijos sąvokos interpretavimą ir  termino atsiradimą didingoje  Periklio kalboje, skirtoje pirmosioms karo su Sparta aukoms; nepalikome nuošalyje logikos mokslo aspektų, paaiškinančių skirtumą tarp palyginimo ir sutapatinimo.

Pokalbio pabaigoje buvau pavaišintas saldainiais, kuriuos išdalijau gatvėje laukusiems žurnalistams.

Tai tiek apie pokalbį su Kultūros ministru.

Labiausiai šioje istorijoje mane nustebo didelė parama, atėjusi skambučiais, laiškais, feisbuko įrašais. Politikai ir aukščiausio ešelono valstybės tarnautojai, konservatorių Vilniaus rajono skyrius ir lietuvių kalbos likimui neabejingos organizacijos, advokatų kontora ir muziejaus kolektyvas (dėl suprantamų priežasčių negaliu nurodyti, koks), buvę ministrai ir šiaip žmonės. Būtų neapdairu pamiršti žmoną Renatą ir jos gimines. Jau nekalbu apie platų mano pažįstamų ratą, įskaitant klasės draugus.

Labiausiai sujaudino ir širdį sušildė mano dėstytojų paramos laiškai, dėkojantys už principingumą ir vertybinį stuburą.

Tai tiek žinių. Ak, tiesa, Kalbos inspekcija apskundė Administracinių ginčų komisijos sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam  teismui. Teisingumą Lietuvoje vykdo teismai", - dėstė Valstybinės kalbos inspektorius.

The post Audrius Valotka. Administracinė pastaba ir saldainiai appeared first on LAIKMETIS.

Pasak mero, A. Valotkos LRT radijo laidoje „Aktualus pokalbis“ ketvirtadienį išsakyti apibūdinimai kursto tautinę nesantaiką.

„(...) Audrius Valotka, kalbėdamas apie mūsų rajono vietoves, išsakė tokius teiginius, kaip „markiruota lenkiška okupacinė zona“, „tai yra okupacinė zona, kurioje vyko nuožmi polonizacija lietuvių“, o apie Lietuvoje gyvenančių lenkų tautybės asmenis sako, kad „na, ir kas, kad nori“, – Vilniaus rajono savivaldybės pranešime teigė R. Duchnevičius.

Pasak mero, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas lygino Vilniaus rajone esančias gyvenvietes su prorusiškų separatistų užimtu Donbasu.

Anot R. Ducnevičiaus, A. Valotka tap pat pavartojo neetišką teiginį kalbėdamas apie ženklų pastatymą Vilniaus rajone, jis tvirtino, kad neturi reikšmės, kas pastatė lenkiškus užrašus: „(...) nesvarbu, ar žmonės, ar marsiečiai pastatė. Jokio skirtumo nėra“.

R. Duchnevičiaus nuomone, minėti A. Valotkos išsireiškimai kursto nesantaiką ne tik tarp Lietuvoje gyvenančių lietuvių ir lenkų tautybės Lietuvos piliečių, tačiau galimai ir tarp Lietuvos bei Lenkijos valstybių.

R. Duchnevičiaus nuomone, minėti A. Valotkos išsireiškimai kursto nesantaiką

„Audriaus Valotkos palyginimai gali būti suprasti mūsų ir Lenkijos valstybės visuomenės, kad lenkų tauta nėra mūsų šalies partneriai ir sąjungininkai nei tarptautiniuose, nei nacionaliniuose santykiuose, o, priešingai, yra mūsų šalies priešai. Inspekcijos vadovo žodžiai diskredituoja Lietuvos santykius su Lenkija, kuri yra mūsų valstybės partneris, ypatingai šiuo metu, palaikant Ukrainą, kovojančią kare su agresore Rusija“, – tvirtino R. Duchnevičius.

Pasak jo, kaip valstybės tarnautojas Kalbos inspekcijos vadovas galėjo pažeisti pagarbos žmogui ir profesionalumo reikalavimus, keliamus valstybės tarnautojui.

Vilniaus rajono meras prašo kultūros ministro ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės įvertinti A. Valotkos pasisakymus, jo elgesį laidos metu.

Valstybinei kalbos inspekcija yra nurodžiusi Vilniaus rajono savivaldybei panaikinti dvikalbius užrašus lietuvių ir lenkų kalba Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose, ši su tuo nesutinka ir kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją.

Ketvirtadienį apie tai diskutuojant LRT radijo laidoje Kalbos inspekcijos viršininkas sakė, kad nesvarbu, jog dalis Vilniaus rajono gyventojų nori užrašų jų gimtąja kalba.

„Na ir kas, kad nori. Rusai ten sakykime, jie Donbase nori rusiškų užrašų, turbūt nenori ukrainietiškų. Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi polonizacija lietuvių, tai žymėti visą teritoriją lenkiškais užrašais, manau, kad pasipriešinimas būtų labai didelis“, – kalbėjo A. Valotka.

„Žinoma, jei teisės aktai leistų užtvindyti, kaip sovietiniais laikais, rusiškais užrašais dvikalbiais, arba šiuo atveju lenkiškais, žinoma, mes vadovaujamės teisės aktais. Bet ar Lietuva norėtų, kad lenkiškais užrašais būtų markiruota lenkiška okupacinė zona, ir tai vadinti tradiciniais užrašais – su tuo nesutinku“, – sakė jis.

R. Duchnevičiaus teigimu, tautinės mažumos yra neatsiejama Lietuvos visuomenės dalis, todėl reikėtų stengtis, kad jie jaustųsi „ne atstumtais, svetimais, šiuo atveju – net priešinami su lietuviais, o priešingai – visateisiais viešojo gyvenimo dalyviais ir valstybės kūrėjais“.

Valstybinė kalbos inspekcija savo ruožtu pažymi, kad pagal įstatymą, „valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose“.

R. Duchnevičius pabrėžė, kad Ažulaukės ir Bieliškių vietovardžių pavadinimai lentelėse  nurodyti dviem kalbomis – valstybine lietuvių ir lenkų.

The post Vilniaus rajono meras Valstybinę kalbos inspekcijos kaltina nesantaikos kurstymu appeared first on LAIKMETIS.

Apie tai skelbiama kovo 16 dieną Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui bei dar trims ministerijoms – Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų – išsiųstame rašte. Jo kopiją antradienio pavakarę feisbuke paskelbė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. 

Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka BNS patvirtino, kad toks raštas institucijoms buvo išsiųstas. Pasak jo, tai padaryta siekiant išvengti galinčios susidaryti „keistos sociolingvistinės situacijos“ bei siekiant užtikrinti galimybes ukrainiečiams mokytis lietuvių kalbos. 

„Mes apklausėme visas savivaldybes, jų kalbos tvarkytojus, ir pamatėme, kad toli gražu ne visur yra gera situacija. Kad kai kur (ukrainiečiai – BNS) mokosi ir panašiai, o kai kur tiesiog nėra mokymo išteklių, nėra kam mokyti, valstybė mokymui nėra skyrusi lėšų, ukrainiečiai norėtų mokytis, bet nėra kur“, – BNS teigė A. Valotka.

„Mes visiškai nenorime, kad 2024 metų viduryje staiga atsirastų keista sociolingvistinė situacija, kad pavyzdžiui keli tūkstančiai žmonių (...) neišlaikė egzamino, kurį turėtų išlaikyti. Tada (kiltų klausimas – BNS), kur laikyti, o kur tie ištekliai laikyti. Tuo reikia rūpintis iš anksto. To rašto tikslas toks ir yra“, – pridūrė jis.  

Pasak A. Valotkos, dirbant su klientais arba pacientais dažniausiai keliamas reikalavimas mokėti kalbą bent A2 lygiu. Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas teigė, kad situacija balandžio 17 dieną bus aptarta Seimo Švietimo ir mokslo komitete.

Pasak A. Valotkos, dirbant su klientais arba pacientais dažniausiai keliamas reikalavimas mokėti kalbą bent A2 lygiu

Kovo viduryje parengtame dokumente Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija informuoja, kad nuo 2024-ųjų kovo, pasibaigus dviejų metų trukmės reikalavimo karo pabėgėliams iš Ukrainos mokėti lietuvių kalbą moratoriumui, pradės kalbos mokėjimo kontrolę. Teigiama, kad darbdaviams nepateikus sertifikato apie jų darbuotojo išlaikytą kalbos egzaminą „Kalbos inspekcija ir savivaldybių kalbos tvarkytojai bus priversti imtis poveikio priemonių“. 

Dokumente taip pat teigiama, kad Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija gauna skundų dėl darbo vietose lietuvių kalba nebendraujančių karo pabėgėlių iš Ukrainos. Pasak institucijos, „teisiniu požiūriu tai yra Lietuvos piliečių lingvistinių teisių pažeidimas“. 

Tuo metu dokumento kopija feisbuke pasidalijusi ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė Valstybinę lietuvių kalbos inspekciją kaltino empatijos stoka ir žadėjo stabdyti „karo pabėgėlių ir juos įdarbinusių įmonių persekiojimą“. 

„Liūdina ir stebina toks tiesmukas požiūris į savo darbą ir empatijos nuo karo nukentėjusiems žmonėms nebuvimas. Aš pati nei ukrainietiškai, nei rusiškai kalbėti nemoku, tačiau man nė karto nekilo problemų dėl kitataučių paslaugų teikėjų, kurių paslaugomis naudojuosi kiekvieną savaitę. Be to, neįmanoma nematyti, kiek daug žmonių jau šneka lietuviškai ir visomis jėgomis stengiasi tai daryti“, – antradienio pavakarę feisbuke teigė A. Armonaitė. 

„Gerai, kad į ministeriją gavome šio rašto kopiją. Imsimės visų priemonių, kad pabėgėlių ir juos įdarbinusių įmonių persekiojimas būtų sustabdytas“, – pridūrė ministrė.

Pasak Užimtumo tarnybos, vasarį Lietuvoje dirbo 23,3 tūkst., o darbo ieškojo 3,7 tūkst. ukrainiečių. 

The post Kalbos inspekcija nuo kitų metų kovo žada tikrinti ukrainiečių lietuvių kalbos žinias appeared first on LAIKMETIS.

Tai Vilniuje registruotos įmonės „Daktaras desertas“, „Kadrų kadras“, „Kiauras dangus“, „Laimės pupa“, „Pilna gyvenimo“, „Šokoladinis mėnulis“, „Balta gilė“ iš Vilniaus rajono, „Akimirkos sodas“ iš Kauno, „Pažadukas“ iš Kauno rajono.

Be to, tarp gražiausių pateko įmonė „Karšio uodega“ iš Neringos, „Miško skliautas“ iš Alytaus rajono, „Puodynė“ iš Kėdainių rajono, „Sena svirtis“ iš Radviliškio rajono, „Sodo sakmės“ iš Kaišiadorių rajono, „Toks kitoks“, „Veržlus verslas“ iš Panevėžio ir „Samanota pieva“ iš Panevėžio rajono.

Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursas tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga surengtas tryliktą kartą, taip norima skatinti verslininkus rinktis lietuviškus, taisyklingus, įdomius, originalius vardus, pranešė Kultrūros ministerija. 

The post Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga surengtas gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursas appeared first on LAIKMETIS.