„Svarstymo stadija jau praeita, beliko tik priėmimas. Manyčiau, kad iki birželio 30-osios, iki pavasario sesijos pabaigos, šis klausimas turėtų atsidurti darbotvarkėje“, – Žinių radijui trečiadienį teigė ji.

Seimas praėjusią savaitę po svarstymo pritarė V. Čmilytės-Nielsen inicijuotam įstatymo projektui dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui V. Landsbergiui. Projektui priimti Seime reikalingas dar vienas balsavimas.

Projektui priimti Seime reikalingas dar vienas balsavimas

Juo konstatuojama, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.

Valdantieji teigė, kad šiuo projektu tiesiog konstatuojamas istorinis faktas, o opozicijos atstovai savo ruožtu tvirtino, jog siekiama perrašyti istoriją.

Parlamente jau bandyta suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.

The post Dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui lemtingas balsavimas vyks birželį  appeared first on LAIKMETIS.

„Skandalinga: 1990 m. pats reikalavęs, kad valstybė neturėtų vienasmenio vadovo, dabar V. Landsbergis reikalauja juo būti pripažintas. „Valstybės vadovo funkcijos pereinamuoju laikotarpiu paliekamos kolegialiam parlamento organui – Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui“, - tokią Lietuvos vadovo, ne vieno žmogaus, o kolegialaus darinio, viziją žadėjo Lietuvos persitvarkymo sąjūdis 1990 m. sausio 26 d. „Atgimime“ publikuotame Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio rinkiminės programos projekte", - rašo Seimo narė.

„Vėliau, projektą tobulinant, apsistota ties dar griežtesne formuluote. „Laikinojoje Konstitucijoje Prezidento funkcijas reikia pavesti kolegialiam organui – Aukščiausios Tarybos Prezidiumui“, - žadėjo V. Landsbergis su Kolegomis renkami į Aukščiausiąją Tarybą – Atkuriamąjį Seimą. (Šaltinis: 1990 m. vasario 24 d. rinkimų Sąjūdžio rinkiminė programa, Lietuvos Sąjūdis ir valstybės idealų įgyvendinimas, sudarė Danutė Blažytė ir Vanda Kašauskienė, Vilnius: LII leidykla, 1998, p. 333–349.)", - dėstė parlamentarė.

„V. Landsbergis, kaip Sąjūdžio lyderis, savo rinkimų programos negalėjo nežinoti. Beje, ji buvo Sąjūdžio sėkmingai įgyvendinta: Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme (taip pavadinta tuomet Laikinoji Konstitucija) – Aukščiausios Tarybos Pirmininkas vadinamas tik aukščiausiu Lietuvos Respublikos pareigūnu (pagal 86 straipsnį atliekančio ne vien parlamento spikerio, bet ir valstybės atstovavimo užsienyje funkciją), o visos Prezidentui būdingos funkcijos, kaip ir žadėta, perduotas AT Prezidiumui (85 straipsnis)."

„Taip AT Prezidiumui atiteko ir šiandien Prezidentui būdingos teisės teikti malonę, suteikti pilietybę, skirti diplomatus, priimti jų akreditacijas bei pan. Tokia unikali yra Lietuvos istorija ir Laikinosios Konstitucijos Tėvų teisinė mintis: vadovas – kolegialus organas, kurio visi nariai in corpore daugeliu atvejų veikė kaip valstybės Prezidentas ir veikdami buvo lygiateisiai. Ačiū jiems visiems už vadovavimą valstybei tuo sunkiu metu.

Bronislovas Juozas Kuzmickas, Kazimieras Motieka, Česlovas Vytautas Stankevičius, Liudvikas Sabutis, Egidijus Bičkauskas, Romas Gudaitis, Mečys Laurinkus, Eugenijus Petrovas, Aloyzas Sakalas, Gediminas Vagnorius, Aleksandras Ambrazevičius ir, žinoma V. Landsbergis, kuris kartu su paminėtais 11 kolegų buvo AT Prezidiumo nariu pagal pareigas", - įžvalgomis bei šaltiniais dalinosi A. Širinskienė.

jūs dabar tenkinate tik savo ir savo šeimos ego ir dėl to meluodamas vagiate ir kaip koks okupantas okupuojate istorinę atmintį.

„Kas meluoja, tas ir vagia“ – dar neseniai tvirtino V. Landsbergis, dabar anūko rankomis siekiantis ištaisyti istoriją pagal savo kurpalį ir apsiskelbti vienasmeniu valstybės vadovu. Apie melagius ir vagis kalbėdamas esate teisus, p. Landsbergi. Tai jūs dabar tenkinate tik savo ir savo šeimos ego ir dėl to meluodamas vagiate ir kaip koks okupantas okupuojate istorinę atmintį, istorinį teisingumą bei dėmesį jūsų bendražygiams ir laisvės kovotojams. Vagiate ne pirmą kartą. Prisiminkime R. Ozolo ir kitų su Jumis buvusių už jus kur kas talentingesnių, tačiau nelipusių per bendražygių galvas, žmonių istorijas."

„Baisiausia, kad vagiate istorinę tiesą ir mūsų valstybės unikalumo pajautimą iš jaunų žmonių, kurie apie Sąjūdį ir Jus skaitė tik vadovėliuose. Vagiate ciniškai, galvodamas, kad aplinkiniai – idiotai, nieko neprisimenantys ir su viskuo, ką mėginate įteigti, susitaikysiantys. Žmonių pagarba ir pripažinimas nėra laimimi melu ir sukčiavimu. Prezidentas V. Adamkus yra geriausias to pavyzdys.

O ilgametė istorija moko, kad tik į diktatūrą linkusios partijos, užėmusios valdžią, imasi perrašinėti istoriją. Kaip kad dabar, pamindami 1990 metais duotus Sąjūdžio pažadus Lietuvos žmonėms, daro konservatoriai veidmainiškai save vadindami „Sąjūdžio partija,“ - savo įrašą baigia A. Širinskienė.

The post A. Širinskienė: 1990 m. reikalavęs, kad valstybė neturėtų vienasmenio vadovo, dabar V. Landsbergis reikalauja juo būti pripažintas appeared first on LAIKMETIS.

Tokį siūlymą per seniūnų sueigos posėdį pateikė pirmasis Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.

Anot jo, šis projektas seniai laukia svarstymo stadijos.

Politikas tvirtino, kad kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus apdovanojimas Aleksandro Stulginskio žvaigžde „priminė tą neišspręstą problemą“.

Galutinį sprendimą dėl projekto įtraukimo į antradienio posėdžio darbotvarkę priims pats Seimas.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotas projektas Seimui pateiktas beveik prieš metus – pernai birželį. Juo konstatuojama, kad „1990–1992 metais veikusios Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, kaip aukščiausiasis Lietuvos Respublikos pareigūnas, buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.

Prieš posėdį parlamento vadovė sakė, kad tai klausimas, kurį „senokai reikėjo išspręsti“. Ji vylėsi, kad parlamentas projektą priims ir V. Landsbergis bus ne tik de facto, bet ir de jure pripažintas šalies vadovu.

Prieš posėdį parlamento vadovė sakė, kad tai klausimas, kurį „senokai reikėjo išspręsti“

„Opozicijoje yra skirtingų nuomonių, matyt, yra tų žmonių, kurie iš principo nepalaiko. nežinau, ar jie pakeis savo nuomonę. Labiausiai norėtųsi, kad tokie klausimai būtų sprendžiami konsensuso būdu ir sulauktų kuo platesnio palaikymo“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Projektui pritariantys valdantieji teigia, kad reikia konstatuoti, jog 1990 metais atkūrus nepriklausomybę iki prezidento rinkimų Lietuva turėjo vadovą, opozicija kritikuoja jį kaip bandymą perrašyti istoriją. Opoziciniai „valstiečiai“ tvirtina, kad tuometinė Laikinoji Konstitucija Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui nesuteikė valstybės vadovo statuso.

Seimo teisininkai buvo pateikę išvadą, kad siūlymas Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą gali prieštarauti Konstitucijai. Jie rėmėsi ankstesniais Konstitucinio Teismo nutarimais.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas tokiai Teisės departamento išvadai nepritarė.

Parlamente jau bandyta suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.

The post Į Seimą vėl grįžta projektas dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui  appeared first on LAIKMETIS.